Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje prašo priteisti vaikams išlaikymą ( t.5,b.l.28-29).

Nustatyta, jog šalys susituokė 1994-08-20 (b.l.10, I tomas). Turi du vaikus sūnų L. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukterį K. C., gim. (duomenys neskelbtini) (t.5,b.l.7-8). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog nuo 2010 m. sausio mėnesio pradžios šalys gyvena atskirai-atsakovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, o ieškovas – kitur, šeima faktiškai jau iširusi, bendrai ūkis nebetvarkomas. Ieškovės paaiškinimu, liudytojos R. M. parodymais, teismo protokolų duomenimis( t.IV, b.l.9-10) nustatyta, jog ieškovas gyvena su A. K., su ja ryšius ėmė palaikyti dar iki palikdamas šeimą. Tokiu būdu daroma išvada, kad jis buvo neištikimas ir tai viena iš santuokos iširimo priežasčių.Be to, ieškovas bent du kartus 201-06-10 ir 2010-10-06 vartojo prieš sutuoktinę ir antruoju atveju prieš liudytoją R. M. smurtą, kas įrodyta atsakovės paaiškinimu, policijos medžiaga (t.1,b.l.50-53,t.3,b.l.181), teismo nutarimu, specialistų išvadomis dėl sužalojimų pobūdžio( t.1,b.l.169-182), R. M. parodymais. Nenustatyta priežasčių dėl kurių galima būti pripažinti R. M. parodymus šioje dalyje neatitinkančiais tikrovės ar pan.Jie neprieštarauja specialisto išvadoms. Dėl patirtų 2010-10-06 sužalojimų atsakovei padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Dėl šio sumušimo ieškovui iškelta baudžiamoji byla, kuri kol kas nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Nors ieškovas neigia vartojęs smurtą, pirmu atveju jam paskirta nuobauda- įspėjimas yra galiojantis. Palikęs šeimą, ieškovas nebeprisideda prie šeimos ūkio tvarkymo, nepakankamai ir atsitiktinai prisideda prie vaikų išlaikymo. Tas nustatyta atsakovės, R. M. parodymais.Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį, jog teikia vaikams nuolatinį ir pakankamą išlaikyą.

CK 3.60 str. nustato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas, o 3 d. nustato sutuoktinio kaltės prezumpciją, jeigu jis buvo neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad savo elgesiu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliu vienas kitam,vienas kitą remti, gerbti ( CK 3.27 str.), ilgiau nei 1 metai nesirūpina šeima, atskirai gyvena, vartojo prieš sutuoktinę smurtą, buvo jai neištikimas. Nenustatyta atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo, o ieškovo nepasitenkinimas asmeninėmis atsakovės savybėmis teismo nuomone yra deklaratyvus ,nepagrįstas įrodymais, jų dabartinių santykių atspindys. Įrodymai apie pasak ieškovo ieškovės atsakovės galimai netinkamą elgesį nepateikti.Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 2d.).

Ieškovo atstovo pozicija,jog net įrodžius smurtą prieš atsakovę ir ieškovo neištikimybę, ne tai buvo santuokos iširimo priežastimi, nes tai įvyko šalims ėmus gyventi atskirai, teismo atmetama, nes iš bylos medžiagos matyti,jog atsakovė nekėlė civilinės bylos dėl ištuokos, kas leidžia daryti išvada, jog ji, nepaisant ieškovo išėjimo, dar tikėjosi išsaugoti šeimą. Po faktinio atsiskyrimo ieškovo elgesys nerodė jo pastangų šeimos ryšių atkūrimui,o juos tik pablogino. Pastebima, jog net po smurto pavartojimo ne atsakovė inicijavo ištuokos procesą.Taikomasis laikotarpis neskiriamas, nes tam prieštarauja abu sutuoktiniai, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, bendravimas negeranoriškas, grubus, todėl nėra tikimybės, jog šalių santuokiniai ryšiai bus atkurti.

Pagal CK 3.70 str., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Atsakovė teigia, jog dėl šeimos ryšių nutrūkimo ji patyrė išgyvenimų, dvasines kančias, sutriko jos ir vaikų sveikata, prarado ramybę ir taip patyrė neturtinę žalą. Iš medicininių dokumentų matyti, jog atsakovė dėl sumušimų patyrė fizinį skausmą, vaikai išgyveno stresą, ėmė bijoti tėvo( t.I, b.l.183-184). CK 6.250 str. skelbia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes,taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į, jog šeima iširo dėl ieškovo kaltės, jam šiurkščiai pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, daroma išvada, jog neturtinė žala atsakovei buvo padaryta. Įvertinant šios žalos padarymą tyčia, jos pobūdį,šiurkštų sutuoktinio teisių pažeidi mą ( smurtas prieš kitą sutuoktinį ir šiam artimą žmogų, vaikų akivaizdoje) ,vaikams prireikė specialistų pagalbos (t.1,b.l.183-184), neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifiką, jos dydį nustato teismas ( CK 6.249 str.1 d.) ir šiuo atveju daro išvadą, kad padaryta neturtinė žala yra 4000 Lt , kuri turi būti atsakovei atlyginta.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir jų išlaikymas

Santuokoje šalys susilaukė sūnaus L. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters K. C., gim. (duomenys neskelbtini) (t.5,b.l.7-8). Atsakovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka. Tėvams gyvenant skyrium ir esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šį ginčą turi spręsti teismas ( CK 3.169 str. ). Sprendžiant su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teismas vadovaujasi taisykle, kad kilęs tarp jų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą ( LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO 2002 m. birželio 21 d. NUTARIMO Nr. 35 3 p.). Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra įvertinama kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras ( 4 p.).Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.Šis teismas yra suformavęs taisykles, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-6/2004). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; 3) kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; 4) požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; 5) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; 6) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002).

Šiuo atveju ginčo nėra, dėl vaikų gyvenamosios vietos sutariama. Vaikai jau dabar gyvena tik su motina, dėl tėvo elgesio jie patyrė neigiamų išgyvenimų, Vaiko teisių apsaugos skyrius motinos reikalavimui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja pritaria , todėl teismas daro išvadą, jog jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausia atitinka vaikų interesams.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas jo vaikams, nes ieškovas tinkamai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus (CK 3.194 str.).

Kaip minėta, atsakovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 500 Lt iki jų pilnametystės. Ieškovas sutinka teikti ne didesnį nei 250 Lt dydžio išlaikymą vaikui. Sutinkamai su įstatymu bei teismų praktika, sprendžiant dėl išlaikymo formos ir jo dydžio, turi būti įvertinti protingi vaikų poreikiai bei turtinė tėvų padėtis. Kaip minėta, teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau 1000 Lt. Išlaidų dydis pateiktas skaičiuotėse ( t.5,b.l.9-10). Iš jų teismas daro išvadą, jog nurodomų išlaidų pobūdis ir jų dydis didžia dalimi yra realus, bet ne visų jų būtinumas ir dydis pagrįstas įrodymais. Kai kurios išlaidos yra tikėtinos, pvz. stomatologinei pagalbai, vaistams. Dėl šio, teismo nuomone, tokio amžiaus vaikams, turintiems įprastinius poreikius, papildomai besilavinantiems , reikalinga bent 800 Lt kiekvienam, kad patenkinti būtiniausių biologinių vaiko poreikių, tinkamo socialinio vystymo, reikiamų bendravimo ir pažinimo galimybių, laisvalaikio praleidimo, poilsio garantavimo užtikrinimą.“Nestandartinių“ išlaidų būtinumas nenustatytas.

Sprendžiant kiek kuris iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiama į tą, jog ieškovas dirba, bet jo darbinės pajamos nedidelės( t.3,b.l.35-37).Sykiu jis nurodė, jog kartais gauna priedus. Vienok, ieškovui priklauso vertingas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, gyv.namas, priklausiniai), teigia iki 2009 m. gaudavęs ženklias pajamas iš prekybos naudotais automobiliais, turi reikalavimo teisę į ženklią pinigų sumą iš V. B., todėl, teismo nuomone, jo aiškinimas apie jo galimybę gaunant tik kelių šimtų dydžio atlyginimą negalint ženkliau išlaikyti vaikus, nepagrįstas. Ieškovas jaunas, darbingas asmuo. Nepateikta duomenų, jog ieškovas negalėtų papildomai dirbti, kad jam nepavyko rasti tokio darbo, gauti pajamų dėl sveikatos būklės, ar yra kitokių rimtų priežasčių dėl kurių jis neišsigalėtų vaikams teikti deramo išlaikymo. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai( LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004, 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).Dėl pasakyto, nenustačius pagrindo dėl kurio reiktų nukrypti nuo tėvų pareigos lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš ieškovo vaikų išlaikymui priteistina pusė išlaikymo - po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas dalinai. Sutinkamai su CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.Šalys gyvena skyrium nuo 2010 m. pradžios.

Sutinkamai su CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus , išskyrus atvejus , kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors atsakovė teigia išlaikymo vaikams negaunanti nuo 2009 m. birželio, o ieškovas aiškina teikęs vaikams išlaikymą pinigais, nė vienas jų lėšų negavimą ar jų teikimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dėl šio teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė vykdąs pareigą išlaikyti vaikus nuo jo atsiskyrimo nuo šeimos 2010 m. sausio mėnesį, o atsakovė atitinkamai neįrodė negaudavusi reikiamo dydžio išlaikymo vaikams nuo 2009 m.birželio iki ieškovas paliko šeimą, t.y.2010-01, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo šios datos. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos tai sudaro 12000 Lt už 15 mėnesių. Iš šios sumos turėtų būti minusuojamas išlaikymas vaikams teiktas pagal teismo 2010-07-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių-laikino išlaikymo po 300 Lt vaikui iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo priteisimo, jeigu bus pateikti įrodymai apie šio išlaikymo faktinį mokėjimą.

Dėl gyv.namo ir kitų statinių, sklypo dalybų.

Atsakovė įrodinėja, jog jų šeima investavo savo lėšas bei darbą į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, gyvenamojo namo su priestatais įsigijimą bei esminį pagerinimą, todėl šis turtas turėtų būti pripažįntas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, nutraukiant santuoką, padalintas, jai paskiriant 2/3 dalis šio turto, o ieškovui atitinkamai 1/3 dalį.

Dokumentais nustatyta, jog žemės sklypas, ant jo stovintys gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir kiemo priklausiniai nupirkti ieškovo tėvo Č. C. 1994-10-09 ir 1999-11-02 pagal pirkimo-pardavimo sutartis iš E.P.B. bei valstybės( sklypas). Pagal 2004-03-16 dovanojimo sutartį šis turtas padovanotas ieškovui ( t.2, b.l.87-91).

Asmeniui dovanotas turtas, sutinkamai su CK 3.89 str.1 d.2 p.,yra pripažįstamas to asmens asmenine nuosavybe. Sykiu CK 3.90 str. 1 d. numato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Šalys iš esmės sutaria dėl statiniuose bei sklype po jo įsigijimo atliktų remonto, pagerinimo ar pakeitimų darbuose. Jie konkrečiai nurodyti prie sąmatos atsakovės pridėtame darbų sąraše, kuris neginčijamas. Vienok, šio ginčo atveju nenustatyta, kad atlikti gyvenamojo namo pagerinimai galėtų būti laikomi esminiais: gyv. namo kapitalinis remontas nebuvo darytas, pagrindinės namo konstrukcijos nekeistos, pakeisti langai, stogo danga, įėjimo ir vidaus durys, atlikta vidaus apdaila- pirmo aukšto sienos iš vidaus apšiltintos, iškalta plokštėmis, dažyta ar tapetuota, įvestos dujos bei šildymo sistema, virtuvėje bei sanmazge išklijuotos plytelės. Ieškovo tėvai teigia namo remontui davę jų turėtų lėšų. Pasak Č. C., pagrindiniai remonto pertvarkymo darbai atlikti iki dovanojo sūnui žemę bei statinius. Toks aiškinimas patikimais įrodymais nenuneigtas.Atsakovė neįrodė, kad ši su vyru investavo į namo pagerinimą ženklesnes sumas.

Iš pateiktų kitų dokumentų galima daryti išvada, jog buvo išlaidų- 2001-06-20 ir 06-22 ieškovas sumokėjo 283,79 Lt už stiklo paketus, 2004-02-22 avansą 4000 Lt už langus, 2000-12-22 50 lt parduotuvėje ( t.1,b.l.92-101,107-108), 2007 m. rugpjūčio mėn. apmokėta 3103,40 Lt už naujo dujų vartotojo prijungimą( t.2,b.l.79-85). Kiti mokėjimo dokumentai (40 Lt, 950 Lenkijos zlotų už temperatūros reguliatorių( galimai šildymo katilą), 381,15 Lt už stogo atbrailą, bendra suma apie 1200 Lt ( t.1,b.l.94,98,100) yra neautorizuoti ar mokėta ne tik dalyvaujančių byloje asmenų, pvz. 590 Lt už plytas bei molį ( t.1,b.l. 96). Nepaisant dokumentų nurodyto kai kurio neišsamumo ar netikslumų maksimaliai išlaidų apie 9400 Lt. Iš šių išlaidų pastebima, jog negalima daryti išvados, kad visos jos susijusios tik su gyv.namo tvarkymu.

Atsakovė išlaidų dydį grindžia UAB Skena pateikta lokaline tikėtinai atliktų darbų ir sunaudotų tam medžiagų sąmata. Joje nurodoma,jog gyvenamojo namo valdoje ūkio būdu atliktų statybos-remonto darbų vertė darbų atlikimo metu galiojusių kainų lygiu vertė yra 245009 Lt. Sąmatoje nurodoma,jog gyv.namo darbų ir medžiagų vertės paskaičiuotos 2000-01-01 lygiu, pagalbinio pastato-2001-01-01, pagalbinio pastato 2I1p-2007-03, stoginės- 2004 m.,tvoros- 2001 m., aikštelės, lauko židinys 2006 m.kainų lygiu.Visais atvejais, išskyrus apmokėjimą už darbą darbą, priskaičuotas 21 proc. PVM, nors tuo metu jis buvo mažesnis. Teismas daro išvadą, jog ši sąmata negali pakeisti( atstoti) konkrečių įrodymų dėl patirtų išlaidų – pagal sąmatą jų dydis apie 245 tūkstančiai Lt dydžio, nes įrodinėjimo dalyku šioje byloje yra faktiškai, o ne hipotetiškai patirtų išlaidų faktas bei jų dydis. Sąmata taip pat nerodo ir turto vertės padidėjimo, nes jos paskirtis nebuvo turto vertės pokyčių nustatymas. Be to,pačioje sąmatoje nurodoma,kad skaičiuojant išlaidas, vadovaujamasi STATYBOS TECHNINIU REGLAMENTU STR 3.01.01:2002„STATINIŲ STATYBOS RESURSŲ POREIKIO SKAIČIAVIMO TVARKA“.Vienok, minėtas reglamentas nėra skirtas tokių išlaidų( pagerinimo) apskaičiavimui, kadangi jo 1 ir 2 p. skelbia, kad šis statybos techninis reglamentas nustato bendruosius reikalavimus statybos darbų kiekių ir resursų sąnaudų poreikio žiniaraščiams, sudaromiems rengiant statinių statybos projektus. Reglamente nustatyta statybos resursų poreikio apskaičiavimo tvarka bei dokumentų sudėtis, skirta taikyti tais atvejais, kai statyba yra vykdoma už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Statybos resursų poreikio skaičiavimai yra skirti naudotis nustatant statybos objektų (darbų) skaičiuojamąją kainą, sudarant statybos sąmatas, statybos rangovo parinkimo (konkursų ar kitais būdais) dokumentus bei sutartis dėl statinių statybos (montavimo, tiesimo), remonto, rekonstrukcijos ar nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų, planuojant investicijas bei rengiant statybos pagrindimus. Šiuo atveju nekalbama apie viešuosius pirkimus.

Iš gyv.name atliktų darbų pobūdžio matyti, jog jie atitinka statinio paprastojo remonto apibrėžimui. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTO STR 1.01.08:2002 VIII skyrių statinio paprastojo remonto tikslas–atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti reglamento VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas, pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami VI ar VII skyriuose nurodyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas, angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas, pastatų ar jų dalių apšiltinimas, balkonų, lodžijų įstiklinimas,fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, architektūros detalių pakeitimas,statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas,kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Iš kadastrinių duomenų matyti, jog palyginus su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvusia padėtimi padaryti pertvarkymai gyv.namo priklausiniuose- sukurti du nauji objektai, žymimi ind.4I1p ( lauko židinys) ir 5I1( stoginė), bet daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Buvę ūkiniai pastatai 2I1p ir 3I1p yra pertvarkyti- pirmasis paaukštintas nuo 2,3 m iki 4.75, pakeisti išorės matmenys,o antrajame įrengta židinys, atlikta apdaila.Taip pat įrengta mūrinė tvora, trys aikštelės( darbų sąrašas prie sąmatos, šalys atliktų darbų akto neginčija).

Kiek tai liečia ūkinį pastatą 3I1p , pagal atliktų pakeitimų pobūdį būtų pagrindas pripažinti, jog jo vertė dėl kapitalinio pobūdžio pertvarkymų iš esmės padidėjo ir pakito jos savybės. Objektai, žymimi ind.4I1p ( lauko židinys) ir 5I1( stoginė), aikštelės yra naujai sukurti daiktai , bet daiktinės teisės į juos, kaip minėta, neįregistruotos. Vienok, kaip ir gyv.namo atveju, atsakovė neįrodė bendrų lėšų investavimo fakto ir jų dydžio.Liudytojas G. K., atlikęs namų valdoje įvairių darbų aiškino dėl jų taręsis ir kalbėjęs su Č. C.. Be to, objektai į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos negali būti visaverčiais civilinės apyvartos objektais, nes nepatikrintas jų sukūrimo teisėtumas Statybos įstatymo prasme.

Name (duomenys neskelbtini), Kėdainuose šiuo metu gyvena atsakovė ir šalių vaikai.Toks būstas kaip šeimos gyvenamoji patalpa pagal CK 3.84 str.yra šeimos turtu.CK 3.86 str.nustato specialią taisyklę, jog ir pasibaigus šeimos turto teisiniam režimui dėl santuokos nutraukimo , sutuoktiniui su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu uzufrukto teise. Šiuo atveju teismo nuomone yra pagrindas uzufruktui nustatyti, nors ir nėra atitinkamo tėvo su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta prašymo ( CPK 376 str.). Turtas, kaip minėta, yra šeimos turtas. Juo vaikai naudojasi daug metų, ten jie turi geras buitines ir įprastas gyvenimo sąlygas. Procese nebuvo siūloma jokių alternatyvų esamai vaikų gyvenamajai vietai. Dėl šio vaikų gyvenamąją vietą nustačius su jų motina, jai suteikiama uzufrukto teisė naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu iki vaikų pilnametystės. Kokiomis konkrečiai namo patalpoms ir sklypo dalimis realizuojant uzufrukto teisę galės naudotis atsakovė bei vaikai, šiuo teismo sprendimu nenustatoma, nes dar nežinoma ar dėl to kils ginčai, šalys neteikė dėl jo jokių pasiūlymų.

Ieškovas prašė padalinti transporto priemones BMW728,valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertę nurodė 300 Lt, Citroen BX9,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) vertė 300 Lt, ir priekabą,valst.Nr.AH195, kurios vertė 100 Lt. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė padalinti šį turtą,jo vertę nurodė analogišką ieškovo nurodytai bei prašė papildomai dalinti automobilį BMW X5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), nupirktą ieškovo tėvo Č. C. vardu. Patikslintu 2011-03-29 priešieškiniu ( t.2,b.l.138-143) atsakovė nurodė šio automobilio vertę 50000 Lt, o automobilio BMX 728-12950 Lt. Pastarojo automobilio vertę atsakovė grindžia UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis tokio automobilio vertė gali būti apie 12950 Lt ( t.3,b.l.151).Ieškovas pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje šio automobilio vertė nurodyta 4070 Lt. Reikalavimas dėl automobilio BMW X5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) padalijimo netenkinamas, nes neįrodyta, jog šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių, todėl dalintina, nuosavybė. Jis buvo įsigytas trečiojo asmens vardu, šio sandorio atsakovė neginčija, įrodymų, jog pirkimui buvo panaudotos šalių bendros ar kurio nors vienų jų asmeninės lėšos nepateikta. Be to, pagal Regitros duomenis 2011-07-13 transporto priemonė buvo išregistruota. Č. C. paaiškino, jog automobilį pardavė.

Dėl Citroen BX9,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir priekabos,valst.Nr. (duomenys neskelbtini)dalijimo, kurių vertė atitinkamai 300 Lt ir 100 Lt. Šalys pripažįsta, jog realiai šių daiktų nėra ar jų vertė labai nedidelė.Šis turtas natūra skirtinas ieškovui. Nė viena šalis neprašo dalinti automobilio Opel Calibra,valst.Nr.(duomenys neskelbtini)kuris pagal Regitros duomenis teberegistruotas ieškovo vardu ( t.5,b.l.12). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog šiuo turtu sutuoktiniai nesinaudoja, jo natūroje realiai neturi. Vienok, nutraukiant santuoką, turi būti padalintas visas dalintinas turtas, juolab toks, kurio daiktinės teisės išviešintos, todėl teismas jį įtraukia į dalintino turto sudėtį savo iniciatyva ( CPK 376 str.), nustato vertę 100 Lt. Šalys nesutaria dėl BMW728,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) rinkos vertės. CK 3.100 str.3 p. nustato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Iš to seka, kad turi būti dalijamas toks turtas koks yra santuokos nutraukimo metu. CK 3.119 str. nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl šio daroma išvada, kad turtas turi būti dalijamas pagal tą vertę, kuri yra santuokos nutraukimo metu.

Teismas daro išvadą, jog realesnę turto BMW728,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) , vertę nustato ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Ji parengta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, vertinimas atliktas turto vertintojo, dėl ataskaitos turinio ieškovė prieštaravimų neišsakė( išskyrus nuorodą, kad automobilis turėjo ir dujų įrangą, kurios vertinimo laikui nebebuvo). TURTO IR VERSLO VERTINIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS nustato, jog turto vertinimo objektas yra bet koks Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis materialus ir nematerialus turtas, verslas, taip pat teisė į turtą (arba turto dalį), jeigu ši teisė gali būti perleidžiama kitiems asmenims ( 4 str.). Kol nustatyta tvarka sudaryta turto vertės ataskaita nenuginčyta joje nustatyti duomenys laikomi teisingais( 23 str.). Atsakovės pateikta pažyma surašyta natūra automobilio neapžiūrėjus, vertinusio asmens kvalifikacija nežinoma, pažymoje yra neaptartų taisymų. Pati atsakovė pradiniu priešieškiniu šį automobilį vertino tik 300 Lt. Tas leidžia daryti išvadą, jog pati šalis šį turtą vertino kaip santykinai nedidelės vertės.Duomenų,jog automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, kuri proceso metu išmontuota, negauta. Nei vertinimo ataskaitoje, nei kituose į bylą pateiktuose dokumentuose apie jos buvimą nepažymėta. Atsakovė prašo priteisti jai 2/3, o ieškovui 1/3 dalį bendro dalintino turto. Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 str.numato pagrindus, kuriems esant galima būtų nuo principo nukrypti. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių reiktų nukrypti nuo lygių dalių taisyklės ( CK 3.123 str.) – dalijamas turtas įgytas šalims gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų, dalintino turto nedaug, jis ( automobiliai ir priekaba) nedaug tesusijęs su vaikų kasdienių poreikių užtikrinimu.

Sutinkamai su CK 3.127 str., turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Realiai dalintinas tik automobilis BMW 728, nes kitos priemonės arba menkavertės, nenaudotinos pagal paskirtį ar jų faktiškai nėra. Ieškovė natūra šį turtą prašo paskirti ieškovui( procesiniam e dokumente prašė skirti jai), ieškovas tam irgi neprieštarauja, atsakovė teigia, jog automobilis ieškovo valia buvo apgadintas, todėl šis jam ir paskirtinas. Atsakovei už automobilius priteistina piniginė kompensacija. Taigi, ieškovui priteistina automobiliai BMW728,valst.Nr.(duomenys neskelbtini), priekaba, valst.Nr.AH195, Opel Calibra,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Citroen BX9,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) o atsakovei piniginė kompensacija 2285 Lt ( 4070+300+100+100 Lt):2).

Abi šalys aiškina, jog minėta suma buvo V. B. paskolinta 2007 m. rudenį ir ši paskola turėjo būti pelninga. Toks aiškinimas reiškia, jog skolinta šeimos interesais , tikintis finansinės naudos iš skolininko, todėl finansinė nauda( pajamos, vaisiai) būtų jungtine sutuoktinų nuosavybe( CK 3.88 str.). Vienok, šalys neįrodinėja, kad už paskolintas lėšas turėjo gauti nors kokią naudą, todėl prašo tik paskolinto turto ( turtinės teisės) paskirstymo.

Sutinkamai su CK 3.88 str.3 d., preziumuojama turto jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jai paneigti šalys turi įrodyti asmeninių lėšų pobūdį, o to įrodymui CK 3.89 str. leidžia tik rašytinius įrodymus.Teismo nuomone,ieškovas neįrodė, jog jis perdavė V. B. savo asmenines ar paskolintas iš brolio lėšas. Pasak ieškovo, 130000 Lt jis paskolino fiziškai perduodamas jas vekselio davėjui 2007-10-01, t.y. vekselio išdavimo dieną. Kaip to įrodymą, jis pateikė jo ir brolio V. C. paskolos sutartį, jog šis paskolino ieškovui 80000 Lt .( t.t.2, b.l.113). V. C. atstovas paaiškino, jog skolintojas 2007 m. Kalėdoms grįžo iš užsienio į Lietuvą ir grynais perdavė ieškovui parsivežtą sumą. Toks aiškinimas yra paneigiamas pačios sumos perdavimo V. B. data- jeigu šiam pinigai perduoti 2007-10-01, tai ieškovo broliui grįžus į Lietuvą 2007-12-28( paskolos sutarties data fiksuota tekste) apskritai nebereikėjo skolintis, kad perduoti pinigus V. B., nes šis juos jau buvo gavęs. Tai leidžia daryti išvadą, jog V. C. ieškovui paskolinti pinigai buvo kitu laiku, tikslu, kuris nesusijęs su vekseliu, arba daryti prielaidą, jog ši suma apskritai realiai nebuvo iš V. C. pasiskolinta. Tokias abejones pagrindžia tai, jog nepateikta įrodymų apie tokios ženklios grynųjų sumos įvežimą į Lietuvą bei patį V. C. parvykimą.Ši paskola nedeklaruota nei ieškovo, nei V. C.. Iš duomenų apie V. C. pajamas užsienyje negalima daryti išvados, jog jis turėjo galimybę tokias stambias sumas skolinti( pastebima ,jog pagal dar vieną sutartį V. C. 2005 m. pabaigoje paskolino ieškovui grynais dar 50000 Lt( t.2,b..l.112). Trečiojo asmens atstovas nenurodė, jog atstovaujamasis turėtų pelningą verslą, dideles pajamas, o jo deklaruotos pajamos -2006 m.apie 18000 svarų,2007 m.-apie 27000,2008 m. – apie 30000 svarų( t.IV,b.l.21-32), įvertinus pragyvenimo kaštus, mažai tikėtina,jog leido skolininti broliui tokias stambias sumas.