- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- 2-676/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-2395-623/2008 pagal pareiškėjo M. B. ieškinį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui S. V., Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriui S. A., VĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorei S. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. V., S. A. ir S. L. 100 325 Lt žalos atlyginimo.
Ieškovas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo motyvuodamas tuo, jog yra suimtas, įkalinimo įstaiga jam nesuteikė darbo, todėl neturi pajamų, išskyrus artimųjų siunčiamas perlaidas, kad galėtų įsigyti būtiniausių daiktų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo M. B. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino, nustatė ieškovui M. B. terminą iki 2008 m. birželio 27 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 3 006,5 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos už prarastą galimybę įgyti staliaus profesiją bei 325 Lt turtinės žalos atlyginimą už prarastą turtą, įstatymas nenumato atleidimo nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovo nurodytu atveju (CPK 83 str. 1 d.). Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis yra įkalinimo įstaigoje, darbo neturi, todėl neturi jokių pajamų, nesudaro pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi asmens buvimas įkalinimo įstaigoje neįrodo jo sunkios turtinės padėties (CPK 83 str. 3 d.). Teismo teigimu, asmens turtinę padėtį lemia turimas ar turėtas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, santaupos, laikomos ar laikytos banko įstaigose. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų (pažymų apie nekilnojamojo turto, automobilių, santaupų neturėjimą), patvirtinančių jo turtinę padėtį ir būtinumą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas negali būti atleistas ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl to vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsniu pareikėjui M. B. nustatytinas terminas ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 3 006,5 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir nustatyti ne mažesnį kaip vieno mėnesio terminą dokumentams, kuriais remiantis jam būtų sumažintas arba atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, pateikti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2008 m. birželio 27 d. sumokėti žyminį mokestį neturėjo jokių galimybių, nes skundžiamą nutartį gavo tik 2008 m. birželio 27 d. Taip pat teismas, skundžiamoje nutartyje išaiškinęs pareiškėjui teisę prašyti atleisti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepagrįstai nenustatė termino tokiam prašymui pateikti bei dokumentams, pagrindžiantiems prašymą, surinkti.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jam būtina atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ilgesniam laikui ar jį sumažinti, todėl teismas pagrįstai nutarė, kad pareiškėjas privalo sumokėti žyminį mokestį, bei nustatė protingą terminą, t. y. iki 2008 m. birželio 27 d., ieškinio trūkumams pašalinti. Pareiškėjas iki teismo nurodyto termino nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl teismas pagrįstai 2008 m. liepos 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kt.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekse. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu. Teismas asmens turtinę padėtį įvertina analizuodamas įrodymų visumą (CPK 185 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi pareiškėjas neįrodė nepajėgumo sumokėti žyminį mokestį (CPK 178 str.).
CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ieškiniu prašo priteisti jam 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už prarastą galimybę įsigyti staliaus profesiją bei 325 Lt turtinės žalos atlyginimą už prarastą turtą. Tačiau šiuo atveju įstatymas nenumato atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d.).
Kaip minėta, įstatymas, suteikdamas asmeniui teises būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoja motyvuoti ir įrodyti, jog asmuo turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 83 str. 3 d.). Asmuo, nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų, negali tikėtis, jog įgis įstatymo suteiktas teises. Todėl asmuo, turintis teisę būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, privalo pateikti įrodymus, jog įstatymas jam tokią teisę suteikia. Asmuo, nepateikęs įrodymų, kad pagal įstatymą atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus, jog jis yra įkalinimo įstaigoje, neturi darbo ir neturi jokių pajamų, vertino kaip nesudarančius pagrindo atleisti jį ir nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik argumentai, jog pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje ir šiuo metu negauna jokių pajamų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui nustatytas devynių dienų terminas nuo nutarties priėmimo dienos žyminiam mokesčiui sumokėti, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, laikytinas pernelyg trumpu. Todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę pareiškėjui nustatomas terminas iki 2008 m. spalio 25 d. sumokėti 3 006,5 Lt žyminį mokestį už ieškinio padavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti M. B. terminą iki 2008 m. spalio 25 d. sumokėti 3 006,5 Lt žyminį mokestį.