Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-1067/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-29
Bylos Nr.
2-1067/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
V. P., J. Č.
Trečiasis asmuo
R. Č., Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1067/2008Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo civilinėje byloje pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-563-34/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ilmenas“ ieškinį atsakovams V. P., J. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys byloje – R. Č., Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarė F. V.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu patenkino ieškovo BUAB ,,Ilmenas“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovams V. P. ir J. Č., pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją.

Atsakovas V. P. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi apeliantui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tarp jų - pateikti teismui 2 154,12 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą.

Šalies argumentai

Apeliantas V. P. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog yra II grupės invalidas, bedarbis, neturi jokios nuosavybės, pajamų dydis siekia minimumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino. Teismas sprendė, kad apeliantas V. P. nepatenka į CPK 83 straipsnio pirmosios dalies reguliavimo sritį, todėl šiuo atveju gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl V. P. atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). CPK 83 str. 3 d. suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo nuomone, prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Asmens turtinę padėtį ir galėjimą sumokėti žyminį mokestį vertina teismas pagal apelianto pateiktus įrodymus. Nurodė, jog atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliantas grindžia 2008-10-31 VĮ Registrų centras pažyma dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą, darbingumo lygio pažymos, neįgaliojo pažymėjimo nuorašais, pažyma apie gaunamas išmokas, pažyma apie Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Išnagrinėjęs pateiktus duomenis, teismas nutarė, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie santaupas laikomas ar laikytas banko įstaigose, turimą kilnojamąjį turtą, o pateikti duomenys neįrodo jo sunkios turtinės padėties, todėl apeliantas negali būti atleistas ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Šalies argumentai

Atsakovas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą. Nurodo, kad yra neįgalus, turto neturi, todėl negali sumokėti šio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Šioje byloje spendžiama, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išanalizuoti ieškovo pateiktus įrodymus apie jo sunkią turtinę padėtį, kadangi nepagrįstai netenkinus tokio prašymo, būtų užkirsta galimybė apeliacine tvarka peržiūrėti ieškovui nepalankų teismo sprendimą.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų finansinė padėtis bei būtinybė užtikrinti asmeniui realią teisę į teisminę gynybą sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutą. Dalyvaujančio byloje asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio (priešieškinio), apeliacinio (kasacinio) skundo pareiškimą, prašymą dėl proceso atnaujinimo palengvina asmeniui, teismine tvarka ginančiam pažeistas teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jų pateiktų procesinių dokumentų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka (CPK 83 str. 1 d.). Nesant konkretaus įstatyme numatyto pagrindo, asmuo negali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą.

Tačiau CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra (CPK 83 str. 3 d.). Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo iš dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia išanalizavęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus, kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leis nuspręsti ne tik tai, ar ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

Apeliacijos teisė įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir žyminio mokesčio nustatymas už apeliacinio skundo nagrinėjimą yra būtina įstatyme nustatyta sąlyga siekiant sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Todėl apeliantui neįrodžius jo sunkios finansinės padėties arba esant duomenų apie tai, jog tokia padėtis susidarė dėl paties apelianto veiksmų, teismas neturėtų tenkinti asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba turėtų tokį prašymą tenkinti iš dalies ir atleisti asmenį nuo nežymios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliantas nepriklauso ne vienai iš CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų grupei, todėl atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą nėra pagrindo.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės iš dalies atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą, pastebėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, kad šiuo metu jo vardu registruotino nekilnojamojo turto nėra, pažymas iš SODROS apie invalidumo išmokas bei apie tai, jog 2008 m. atsakovas nebuvo draustas socialiniu draudimu, taip pat darbingumo lygio pažymą. V. P. tik apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašą iš viename banke esančios sąskaitos bei pažymą iš kito banko skyriaus apie tai, jog šiame skyriuje atsakovas banko sąskaitų neturi (b.l. 185-189).

Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie registruotiną kilnojamąjį turtą, išrašo iš Juridinių asmenų registro, o iš pateiktos Nekilnojamojo turto registro pažymos negalima spręsti, kad netolimoje praeityje atsakovas nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto. Be to, iš V. P. pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, kad dalinis nedarbingumas jam nustatytas terminuotai, o terminas pasibaigia 2008 m. gruodžio 31 d. (b.l. 164). Pastebėtina ir tai, jog dalinis neįgalumas savaime negali būti pagrindas teigti, jog penkiasdešimt šešerių metų atsakovas yra nepajėgus dirbti jokio darbo ar gauti pajamų iš kitokios veiklos.

Esant tokioms aplinkybėms bei ieškovui neįrodžius savo itin sunkios turtinės padėties byloje, kurioje ši bankrutuojanti įmonė įrodinėja atsakovo veiksmų neteisėtumą, pagrindo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimą šiuo atveju nėra.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 83 str. 1 ir 3 d., 337 str. 1 p.).

Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, kad asmens sunki turtinė padėtis gali būti pagrindas gauti jam antrinę teisinę pagalbą byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka gavus tokią pagalbą, asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktų procesinių dokumentų nagrinėjimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasDanutė MilašienėDonatas Šernas