Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, turinti 45 procentų darbingumą, pagrindinio išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. (duomenys neskelbtini), ryte, tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, pasiguldžiusi mažametį sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), į savo lovą, ranka lietė, stimuliavo ir dirgino A. K. lytinį organą - varpą, taip pat liepė jam savo rankos pirštais liesti jos lytinius organus, t. y. vaginą, lytines lūpas bei krūtis ir jos liepiamas A. K. šiuos veiksmus atliko;

taip pat, (duomenys neskelbtini), po 21 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, mažamečiui sūnui A. K. gulint jo lovytėje, ji savo ranka lietė, stimuliavo, spaudė, žnybė, tempė ir dirgino A. K. lytinį organą – varpą.

Tokiu būdu V. V. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, o taip pat nurodytais veiksmais – spausdama, žnybdama ir tempdama lytinį organą, ji A. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam odos nubrozdinimus (įdrėskimus) kairės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, palei kirkšnį ir lytinės varpos apyvarpės odoje, šiais veiksmais ji tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį - savo sūnų A. K. bei sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 00:12 val., gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) vaikui nesaugi aplinka. Teta pareigūnams pranešė, kad galimai vaikas buvo seksualiai traumuotas. Alytaus AVPK Prienų PK elektroniniu paštu informavo, kad policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini), 23:13 val. užregistruotas pranešimas. L. V. pastebėjo, kad sūnėnas 5 metų yra tvirkinamas savo mamos, pranešėjos vyro sesers, kuri turi protinę negalią ir gyvena kartu su pranešėjos šeima. Situacija jau žinoma ir socialiniams darbuotojams, buvo renkama medžiaga, iš vaiko mamos buvo gautas pasižadėjimas, kad taip daugiau nesielgs. Pranešėja (duomenys neskelbtini) pastebėjo žaizdas ant vaiko lyties organo. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikoma atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) specialistams, GMP atliko apžiūrą, GMP darbuotojai vaiko paklausus, kas atsitiko, jis teigė, kad jam mama spaudė, gnaibė „peliuką“, jam skaudėjo. Vaikas ramiai leidosi apžiūrimas. Vėliau vaikas vyko į Kauno LSMUL vaikų priimamąjį, teismo eksperto apžiūrai. Vaiką lydėjo kartu gyvenanti teta, kuri ir pranešė apie įvykį. Vaikas ramiai ir saugiai jautėsi tetos globoje, galima buvo stebėti artimą ryšį ir vaiko pasitikėjimą giminaite. Teismo eksperto apžiūros metu vaikas vėl patvirtino, kad jį skriaudė mama. Bendraujant su motina, moteris dėl savo protinės negalios neadekvačiai vertino esamą situaciją. Jos elgesyje pasireiškė didelė emocijų kaita, nuo ramaus kalbėjimo iki emocijų bei ašarų priepuolio. V. teigė, kad pasielgė negerai ir manė, jog po tokių pasakymų viskas tuo ir pasibaigė. Ji nesuprato savo elgesio pasekmių vaiko raidai. Žino, kad sūnus po įvykio buvo laikinai apgyvendintas kartu su L. V. – vaiko teta, ji tam neprieštarauja ir nori, kad teta toliau rūpintųsi jos sūnumi, atsižvelgiant į tai, kad ji pati dabar negali rūpintis sūnumi ir su juo matytis. Tvirtino, kad ji sutinka, jog su šeima intensyviai dirbtų specialistai, priims visą specialistų pagalbą ir visur dalyvaus, kur reikės. Motina paaiškino, kad ji netinkamai pasielgė sūnaus atžvilgiu - „lindo prie berniuko lytinių organų“ du kartus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji dėl tokio savo elgesio labai gailisi ir nurodė, kad ateityje daugiau to nebus. Teigė, kad jai tuo metu „protas taip susisuko“, nes ji jau penkis metus neturėjo lytinių santykių su vyrais. Sakė, jog jai yra nustatytas nedarbingumas (45 proc.) dėl lengvo protinio atsilikimo (F70.1). Moteris reguliariai lankosi pas psichiatrą ir psichologą, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Motina teigė, kad jos ir sūnaus tarpusavio santykiai iki šio įvykio buvo geri, ji su vaiku pasikalbėdavo įvairiomis temomis, sūnus jai papasakodavo, kaip praleido dieną, kaip jam sekėsi vaikų darželyje, su draugais ir pan. Motina papildomai telefonu nurodė, kad vaiko tėvas vaiku visiški nesidomi ir nesirūpina nuo pat jo gimimo, tėvo kontaktinių duomenų neturi. VTAS specialistas bendravo su A. K. teta L. V.. Ji papasakojo, kad V. dėl turimos protinės negalios savarankiškai nesugeba prižiūrėti vaiko, todėl gyvena su L. šeima. L. padeda šiai rūpintis vaiku. Prieš dvi savaites ji pastebėjo, kad V. tvirkina savo mažametį sūnų A.. Apie tai L. kalbėjosi su V., vaiko lovelę buvo išsinešusi į savo miegamąjį, kad jam nebegalėtų pakenkti mama. Vėliau V. pasiskundė apie vaiko perkėlimą į kitą miegamąjį socialinei darbuotojai, kuri liepė grąžinti vaiką į mamos miegamąjį, o V. liepė daugiau vaiko neskriausti ir netinkamai neliesti. V. su ašaromis prižadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Teta, šiandien maudydama A., pastebėjo žaizdas ant vaiko lyties organo, viena žaizdų kraujavo ir vaikas pasakė, kad mama vėl prie jo lindo. Jis skundėsi, kad jam skauda. Apie tai sužinojusi, L. iškvietė policiją. Ji sutiko rūpintis sūnėnu, jeigu reikės (1 t., b. l. 164-178, 184-200).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. V. - mažamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovė pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokatę Sonatą Mickevičienę, paskirtą nutarimu atstovauti mažametį, su prašymu dėl civilinio ieškinio parengimo ikiteisminiame tyrime. Skyrius pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba) mažamečiui A. K. (duomenys neskelbtini) Vaiko laikinąja (globėja) rūpintoja paskirta L. V.. Šeimai taikant atvejo vadybos procesą, reguliariai organizuojami atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kurių metu aptariamos pagalbos priemonės šeimos nariams, sprendžiamas klausimas dėl vaiko ir motinos ryšio palaikymo ir/ar atstatymo, galimų vaiko ir motinos susitikimų, atsižvelgiant į tai, kad motinai V. V. yra paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. K.. Paskutinio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, vykusio (duomenys neskelbtini), bendru specialistų sprendimu, atsižvelgiant į psichologų, teikiančių pagalbą atskirai vaikui ir motinai, rekomendacijas buvo priimtas sprendimas pagal galimybes organizuoti vaiko ir motinos susitikimus, dalyvaujant psichologui. Šiuo metu yra įvykęs vienas vaiko ir motinos susitikimas, dalyvaujant specialistui (psichologui), kitas susitikimas numatytas (duomenys neskelbtini). Sekantys susitikimai bus numatomi atsižvelgiant į tai, kaip vaikui ir motinai seksis bendrauti susitikimų metu, kaip vaikas susitikimų metu ir po jų jausis bei atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes. Kardomosios priemonės pasikeitimas ir/ar panaikinimas motinos V. V. atžvilgiu galimai įtakotų globojamo vaiko A. K. situaciją, Skyriuje būtų atliekamas vaiko situacijos vertinimas dėl V. V. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo, galimų rizikos veiksnių vertinimo (2 t., b.l. 7-9).

(duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizę (2 t., b. l. 53).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamosios V. V. tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, motina gydėsi dėl depresijos. Šeimoje stebėti dažni konfliktai. Vaikystėje, nuo 1 iki 7 metų stebėti epilepsijos priepuoliai. Yra psichikos sveikatos centro įskaitoje. (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė F70.1 - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Stebėti ryškūs emocijų ir elgesio sutrikimai, bėgimai iš namų, nesutramdomi poelgiai. 10 metų piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis (amfetaminu, heroinu, kokainu), buvo nuo jų priklausoma, stebėtos psichozinės būklės, epilepsijos priepuoliai. (duomenys neskelbtini) metų laikotarpyje 3 kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje, nustatytos diagnozės: F70.1 - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir kitokia epilepsija. Stebima intelektinė, emocinė ir socialinė nebrandžios asmenybės regresija, kuri leidžia jai neatpažinti tikrosios savo elgesio prasmės ir pasekmių, yra simbolinis seksualinio poreikio patenkinimas per vaizduotę, t. y. realų seksualinį gyvenimą pakeičia vaidinimu, tačiau nemoka brandžiai bendrauti su bendraamžiais. Praeityje buvo piktnaudžiavimas narkotikais, epilepsijos priepuoliai. Tikėtinas organinis asmenybės sutrikimas, todėl stebėjimui, psichinės būsenos tiksliam įvertinimui, tikslios diagnozės nustatymui V. V. rekomenduojama paskirti stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b. l. 84-88).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo metu, remiantis bylos medžiaga bei medicinos dokumentų įrašais, nustatyta, kad duomenų, jog V. V. byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra; aktyvi psichopatologija (suvokimo sutrikimai, kliedesiai) šios veikos padarymo metu nekonstatuota, todėl nėra jokio pagrindo teigt, jog šią veiką V. V. galėjo įvykdyti liguistų išgyvenimų įtakoje. V. V. veiksmai buvo tikslingi ir apgalvoti, bylojantys apie tiriamosios gebėjimą numatyti galimas neigiamas šios veikos pasekmes - nusikalstamus veiksmus atliko slapta, vakare, savo sūnui paaiškindama noru juo pasirūpinti (pasakė, kad nori pažiūrėti, ar ant varpos nėra kažko prilipę); liudytojos L. V. parodymais, jai pamačius byloje nagrinėjamus tiriamosios veiksmus ir paklausus, ką ji daro, tiriamoji neigė juos, gynybiškai paaiškindama, kad jie su sūnumi tik kalba; pastebėjus ant berniuko kūno sužalojimus ir klausinėjant jo, tiriamoji kaltino savo sūnų, kad jis meluoja, manipuliavo jo jausmais, bandė išsiginti. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. V. būtų buvusi laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, nėra. Dalyvaudama ikiteisminio tyrimo procese, V. V. pilnai suvokė proceso eigą, suprato teisiškai svarbias jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sugebėjo naudotis savo teisėmis. Apklausiama įtariamąja, buvo gynybiška, minimizavo savo veiksmus, pateikė prieštaringus ir gynybiškus samprotavimus: iš pradžių nurodė, kad ji suprato, jog elgiasi blogai, tuo pačiu aktyviai aiškino, kad yra protiškai atsilikusi ir savo elgesio netinkamumo ji nesuprato. Taip pat nurodė, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Šiuo, ekspertizės atlikimo metu klinikiniame vaizde vyrauja lengvo protinio atsilikimo nulemtas konkretus V. V. mąstymas, siauras interesų ratas, primityvios emocijos, paviršutiniški samprotavimai. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama. Stebimos atkaklios pastangos (bylojančios apie pakankamą kritiką) įtikinti ekspertus tuo, kad veikos metu ji nesuprato savo veiksmų esmės. Tiriamoji yra kritiška inkriminuojamos veikos atžvilgiu, supranta juridines šios veikos pasekmes, gailisi dėl savo veiksmų, graudinasi, nurodo norinti susigrąžinti sūnų. Asmenybė - egocentriška, nebrandi, paviršutiniška, gynybiška. Socialinė adaptacija atitinka esantį intelekto defektą. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu - (duomenys neskelbtini) V. V. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ar gydymo, dėl kurio ji galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. V. būtų buvusi laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, nėra. Šiuo metu V. V. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ar gydymo, dėl kurio V. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Protinis atsilikimas yra nuolatinio pobūdžio. V. V. gali būti apklausiama, duoti adekvačius parodymus, gali stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. V. V. individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. V. V. sugeba kritiškai įvertinti savo veiksmų prieš sūnų A. K. pobūdį ir žalą. V. V. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (2 t. b. l. 139-146).

(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 23 val. 14 min., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja pastebėjo, kad sūnėnas, 5 metų, yra tvirkinamas savo mamos, pranešėjos vyro sesers, kuri turi protinę negalią ir gyvena kartu su pranešėjos šeima. Situacija jau žinoma ir socialiniams darbuotojams, buvo renkama medžiaga, iš vaiko mamos buvo išgautas pasižadėjimas, kad taip daugiau nesielgs. Pranešėja šiandien vėl pastebėjo žaizdas ant vaiko lyties organo. GMP atsisakė, vaikas šiuo metu jau miega. Visi vietoje, pranešėjai labai neramu dėl vaiko. Atvykus į įvykio vietą, lauke pasitiko blaivi pranešėja L. V., kuri paaiškino, kad kartu su jos šeima, tame pačiame name adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena vyro sesuo, V. V. su sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Kadangi V. V. turi psichikos sutrikimų, ji padeda šiai prižiūrėti sūnų. Namuose lankosi socialinė darbuotoja. Moteris teigia, kad (duomenys neskelbtini), apie 21:00 val., prieš miegą maudė A. K. ir prausiant berniuko lytinius organus berniukas pasakė, kad skauda. Tada moteris pastebėjo, kad ant vaiko lytinių organų yra žaizdelė, panaši į nudrėskimą. Ant šlaunų matosi paraudimai. Moteris paklausė vaiko kas atsitiko ir jis paaiškino, kad taip padarė mama. Berniuko motina prisipažino lietusi vaiko lytiniu organus. L. V. taip pat paaiškino, kad maždaug prieš savaitę ji pati namuose pastebėjo, kad V. V. lietė sūnui lytinius organus ir jam leido liesti savo lytinius organus. Apie tai ji informavo socialinę darbuotoją. Socialinė darbuotoja teigė, kad bus renkama medžiaga ir bus sprendžiamas klausimas, ką daryti toliau. V. V. prašė nepranešti policijai, nes bijojo, kad atims vaiką. Ši socialinei darbuotojai parašė pasižadėjimą, kad daugiau taip nedarys. L. V. teigė, kad pati namuose augina du berniukus baiminasi ir dėl savo vaikų saugumo. Įvykio vietoje A. K. gulėjo kambaryje vaikiškoje lovoje, snaudė. V. V. sėdėjo ant sofos ir verkė, buvo blaivi. Pakvietus ją pabendrauti, ji aiškino, jog supranta, kad blogai darė vaikui ir gailisi. Paklausta, ką ji darė vaikui, paaiškino, kad lietė jo lytinius organus. Paklausus kodėl, paaiškino, kad dėl to, nes jau tris metus neturėjo lytinių santykių, jų norėjo ir todėl taip darė. Vaikas sakė, kad skauda, tada ji nustojo liesti. Ji turi psichikos sutrikimų, anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau jau šešeri metai kaip nevartoja nei narkotinių medžiagų nei alkoholio. A. K. GMP automobiliu buvo išvežtas į LSMUL Kauno klinikas detalesniam ištyrimui, kartu vyko L. V. ir VVTAĮT specialistai. Jie teigė, kad vaikas laikinai globai bus perduotas L. V. ir grįš į namus. V. V. laikinai sulaikyta ir pristatyta Alytaus apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

III. Kaltinamosios veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinį neliečiamumą, kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Būtent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti tvirkinamieji veiksmai, taip pat konkrečiai neįvardyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat jo akivaizdoje lytiškai santykiaujant su kitais asmenimis ar kitu būdu tenkinant lytinę aistrą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013). Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas, tokio sąrašo nėra suformulavusi ir teismų praktika. Ar kaltininko veiksmai laikytini tvirkinamaisiais BK 153 straipsnio prasme, sprendžiama pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamosios tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – mažamečio nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų L. V., G. D., R. Z., duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada dėl A. K. nustatytų sužalojimų, nukentėjusiojo A. K. psichologinis įvertinimas, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nukentėjusiojo mažamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), t. y. jaunesnio nei šešiolikos metų amžiaus, atžvilgiu, siekdama seksualinio pasitenkinimo, atliko tvirkinamuosius veiksmus – ranka lietė, stimuliavo ir dirgino nukentėjusiojo lytinį organą – varpą, taip pat liepė jam savo rankos pirštais liesti jos lytinius organus – vaginą, lytines lūpas bei krūtis, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jo fizinį bei psichologinį vystymąsi, bei šiais savo veiksmais – spausdama, žnybdama ir tempdama lytinį organą, ji mažamečiam nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamajame akte V. V. veika dėl mažamečio A. K. tvirkinimo pagrįstai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika, padaryta laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Darant šią išvadą, pažymėtina, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Atskirų kategorijų bylose, iš jų ir dėl nusikaltimų seksualinei laisvei, tęstinėms nusikalstamoms veikoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai, kaip antai, lytinės aistros tenkinimas su vienu nukentėjusiuoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2007). Pagal doktrininį įstatymo aiškinimą vieninga tyčia yra tada, kai asmuo, tvirkindamas nukentėjusįjį pirmą kartą, suvokia, jog ir ateityje tvirkins šį nukentėjusįjį. Jei asmuo, atlikęs tvirkinimo veiksmus, po kiek laiko pasitaikius progai vėl sumano tvirkinti nukentėjusįjį, tokia veika jau laikoma pakartotiniu nusikaltimu ir kvalifikuojama atskirai.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. V. tvirkino mažametį A. K. ne vieną kartą, tvirkinamuosius veiksmus atliko toje pačioje vietoje ir tokiu pačiu būdu. Iš esmės tapatūs nusikalstami veiksmai prieš tą patį nukentėjusįjį nebuvo vienas nuo kito labai nutolę laiko atžvilgiu, jie buvo atliekami sistemingai. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių vieningo sumanymo buvimą bei patvirtinančių staigios ir vis naujos tyčios susiformavimą kiekvienu tvirkinimo atveju. Nors V. V. buvo užklupta atliekanti tvirkinimo veiksmus, dėl šio įvykio ji bendravo su socialiniais darbuotojais, parašė pasižadėjimą daugiau taip nesielgti, tačiau tai kaltinamosios tyčios atlikti neteisėtus veiksmus nenutraukė, o priešingai V. V. ir toliau tęsė tvirkinamojo pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės rodo, jog nusikalstamas veikas, padarytas prieš mažametį, jungė vienas sumanymas ir vieninga tyčia, nes, tvirkindama mažametį pirmą kartą, kaltinamojo suvokė, kad tai darys ir ateityje. Abu veikos epizodai, kvalifikuojant veiką pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, buvo padaryti veikiant vieninga tyčia, juos vienijo bendras tikslas – siekis liesti mažamečio kūną, liepimas mažamečiui liesti kaltinamosios lytinius organus, siekiant seksualinio pasitenkinimo. Nėra abejonių, kad kaltinamoji V. V., darydama nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. V. V. veiksmai buvo tikslingi ir apgalvoti, bylojantys apie kaltinamosios gebėjimą numatyti galimas neigiamas šios veikos pasekmes - nusikalstamus veiksmus atliko slapta, vakare arba ankstų rytą, savo sūnui paaiškindama noru juo pasirūpinti (pasakė, kad nori pažiūrėti, ar ant varpos nėra kažko prilipę). Liudytoja L. V. apklausos metu parodė, kad, jai pamačius byloje nagrinėjamus kaltinamosios veiksmus, V. V. juos neigė, aiškino, kad ji su sūnumi tik kalbasi. Pastebėjus ant berniuko kūno sužalojimus ir klausinėjant jo, kaltinamoji taip pat savo veiksmus neigė, kaltino savo sūnų, kad jis meluoja, manipuliavo jo jausmais, bandė išsiginti.

Taigi, įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybes, V. V. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 153 straipsnio sankcija numato šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajai V. V. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas, susijęs su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, bei vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su žmogaus sveikata.

Teismas sprendžia, jog kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje, padaryta mažamečiui, ją padarė nukentėjusiojo šeimos narys (BK 60 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. V., taip pat atsižvelgia į jos asmenybę – anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra ribotai darbinga, registruota Užimtumo tarnyboje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiuo metu V. V. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ar gydymo, dėl kurio V. V. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Protinis atsilikimas yra nuolatinio pobūdžio. V. V. gali būti apklausiama, duoti adekvačius parodymus, gali stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. V. V. individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. V. V. sugeba kritiškai įvertinti savo veiksmų prieš sūnų A. K. pobūdį ir žalą. V. V. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių.

Tvirkinamieji veiksmai ir nežymus sveikatos sutrikdymas padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Tvirkinamieji veiksmai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, o nežymus sveikatos sutrikdymas – veikiant netiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos baigtos. Kaip jau minėta, padarytos nusikalstamos veikos nukreiptos į įstatymo saugomą asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, žmogaus sveikatą, o nukentėjęs asmuo yra labiausiai socialiai pažeidžiamas mažametis asmuo, kuris tvirkinamuosius veiksmus patyrė iš kartu gyvenančio šeimos nario. Kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo vienkartinio pobūdžio, jos tęstinės, sukėlusios traumuojančių išgyvenimų mažamečiui, sutrikdžiusios jo sveikatą. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nei rūšinis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Teismo nuomone, aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai taikant BK 153 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

Pažymėtina, jog BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą. Kita vertus, BK 55 straipsnis nedraudžia tokiam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmės: dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą – motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2006, 2K-138/2011, 2K-181/2014).

Nors V. V. formaliai atitinka BK 55 straipsnio taikymo sąlygą – buvo pirmą kartą teisiama už dviejų idealiąja sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų padarymą, viena iš kurių, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra nesunki, kita, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje – apysunkė, tačiau teismas laiko, kad, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, V. V. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. V. V., veikdama tiesiogine tyčia, tvirkino mažametį asmenį, nusikalstami veiksmai buvo ne vienkartinio pobūdžio, nustatytos dvi kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Amoralus elgesys skatino nukentėjusiojo per ankstyvą susidomėjimą lytiniais, iškreiptais santykiai tarp lyčių ir asmenų. Iš nukentėjusiojo psichologinio įvertinimo matyti, kad pokalbio apie lytiškumą metu stebimos nerimo, įtampos emocinės reakcijos, kas patvirtina, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo padaryta reikšminga žala. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos įvairios alternatyvios bausmės leidžia individualizuoti skiriamą bausmę pagal padarytos veikos pavojingumą, atliekamus veiksmus ir jų intensyvumą ir tai yra paliekama teismo diskrecijai. Kaip jau minėta, tvirkinamieji veiksmai gali pasireikšti įvairaus pobūdžio veiksmais, t. y. tiek liečiant nukentėjusįjį, tiek demonstruojant jam įvairaus turinio medžiagą ir kt. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad kaltinamosios veiksmai buvo intensyvūs, sistemingi, buvo liečiami mažamečio lytiniai organai, taip pat mažametis buvo verčiamas liesti kaltinamosios lytinius organus, veika padaryta prieš mažametį šeimos narį ir visos šios aplinkybės neabejotinai didina padarytų veikų pavojingumą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atitinkamų straipsnių sankcijose numatytos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neužtikrintų bausmės tikslų taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi ir vėl nenusikalstamų, juo labiau, kad padaryti nusikaltimai yra latentiški, todėl kaltinamosios elgesio korekcija galima tik ją betarpiškai prižiūrint.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Nagrinėjamu atveju teigiamai vertinama tai, kad V. V. anksčiau neteista, galiojančių nuobaudų neturi, nuo nusikalstamų veikų padarymo laikosi nustatyto įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo sąlygų, bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti kaltinamajai taikant 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą be intensyvios priežiūros.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajai V. V. skirtina pareiga – pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. V. taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens. Pažymėtina, kad BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 72¹ straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad V. V. padarė apysunkį nusikaltimą mažamečio seksualinio apsisprendimo laisvei, nusikalstama veika padaryta namų aplinkoje, kaltinamajai ir nukentėjusiajam gyvenant vienuose namuose, šios aplinkybės iš dalies lėmė tinkamų sąlygų sudarymą nusikaltimui įvykdyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus ir užtikrinti tinkamą reabilitacijos procesą po nusikalstamos veikos padarymo, bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamoji turi būti įpareigojama gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo. Todėl būtina paskirti kaltinamajai baudžiamąją poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. K.. Visgi, tam tikrus socialinius ryšius turi būti siekiama išlaikyti, todėl, esant specialistų rekomendacijoms, kaltinamajai leidžiama bendrauti su nukentėjusiuoju įpareigojimą vykdančios institucijos nustatytomis sąlygomis.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. K. įgaliota atstovė advokatė Sonata Mickevičienė pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80-83). Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą, liekamuosius reiškinius gali jausti ir ateityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nusikalsta buvo mažamečio atžvilgiu, kėsintasi į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė psichologinį stresą, pagrįstą baimę, išgąstį, nerimą. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę, manytina, įtakos ir jo likusį gyvenimą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp mažamečio nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį bei jos galimybes atlyginti žalą. V. V. yra ribotai darbinga, šiuo metu nedirba, gauna pastovias išmokas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi. Teismo nuomone, tai atitinka tiek teisingumo, protingumo, pagrįstumo kriterijus, tiek suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta 2024 m. birželio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį A. K. sudaro 371,78 Eur, kurios gali būti priteisto valstybės naudai iš kaltinamosios.

Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiajam atstovas paskirtas teismo iniciatyva. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį bei tai kad šiuo nuosprendžiu pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas pilnai, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamosios šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už nukentėjusiajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios neišieškoti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti:

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros ir nustatyti pareigas – pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką V. V. įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini), 01 val. 10 min. iki (duomenys neskelbtini), 12 val. 20 min. (2 paros), bei stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – iki paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. K..

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš kaltinamosios V. V. priteisti nukentėjusiajam A. K. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti A. K. atstovei pagal įstatymą L. V..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. V. už nukentėjusiajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Kompaktinį diską, su A. K. apklausos vaizdo ir garso įrašu, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.