Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovei A. G. ir jos atstovei advokatei E. V., atsakovui A. G. ir jo atstovei advokatei J. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atstovės advokatės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-920-451/2021 pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį ir alternatyvų reikalavimą atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Konkordija“, D. G., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant: ½ dalį 1944/2452 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2452 ha, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 321,34 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalį 1,5431 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį 5,2664 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,3609 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: ½ dalį 1944/2452 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2452 ha, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 321,34 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalį 1,5431 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį 5,2664 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,3609 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo įsipareigojimą naujajam kreditoriui D. G. pagal 2016 m. sausio 13 d. paskolos sutartį, sudarytą su pradiniu kreditoriumi Individualia įmone R. G. firma „Monodija”, pripažinti asmenine A. G. prievole;

po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditorei UAB „Konkordija“ pagal 2017 m. sausio 10 d. paskolos sutartį ir 2017 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį, kurių suma 20 000 Eur, pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis;

priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. gruodžio 28 d. ieškovė alternatyviu reikalavimu prašė nustatyti nepilnamečių dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečių dukrų išlaikymui po 160 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukrų išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsakovo sąskaitą, nustatant, kad dukrų išlaikymui skirtas pinigines lėšas atsakovas tvarkys uzufrukto teise. Nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: ieškovė su dukromis bendrauja antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio trečiadienį, pas psichologę-psichoterapeutę dr. I. Š. S., adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovas užtikrina dukrų atvykimą 15.30 val. į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, susitikimus tęsiant kol ieškovė informuoja raštu atsakovą apie poreikio susitikti pas nurodyta specialistą pasibaigimą. Ieškovė su nepilnamete dukra A. G. praleidžia nepertraukiamai pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę, atsakovui atvežant A. G. į ieškovės gyvenamąją vietą antrosios ir ketvirtosios mėnesio savaitės sekmadienį 19 val. Atsakovas su nepilnamete dukra A. G. praleidžia nepertraukiamai antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę, ieškovei atvežant A. G. į atsakovo gyvenamąją vietą pirmosios ir trečiosios mėnesio savaitės sekmadienį 19 val. Ieškovė su nepilnamete dukra A. G. praleidžia pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, atsakovui atvežant A. G. į ieškovės gyvenamąją vietą pirmosios ir trečiosios mėnesio savaitės penktadienį 19 val. Ieškovei pirmosios ir trečiosios mėnesio savaitės sekmadieniais parvežant abi dukras A. ir A. G. į atsakovo gyvenamąją vietą 19 val. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m., dukrų žiemos (kalėdinių) atostogų metu, pirmąją pusę atostogų (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) abi dukros nepertraukiamai praleidžia su atsakovu , ieškovei atvežant dukras į atsakovo gyvenamąją vietą, o antrą žiemos (Kalėdinių) atostogų pusę dukros praleidžia su ieškove, atsakovui atvežant dukras į ieškovės gyvenamąją vietą. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2021 metų, dukros pirmą pusę žiemos (kalėdinių) atostogų (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) praleidžia su ieškove, atsakovui atvežant dukras į ieškovės gyvenamąją vietą, o antrąją žiemos (kalėdinių) atostogų pusę dukros praleidžia su atsakovu, ieškovei atvežant dukras į atsakovo gyvenamąją vietą. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2022 metų, dukros pavasario atostogas (įskaitant Šv. Velykas) nepertraukiamai bendrauja su atsakovu, ieškovei atvežant dukras į atsakovo gyvenamąją vietą. Poriniais metais, dukros pavasario atostogas (įskaitant Šv. Velykas) nepertraukiamai bendrauja su ieškove, atsakovui atvežant dukras į ieškovės gyvenamąją vietą. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su dukromis visą dieną bendrauja ieškovė, atsakovui atvežant dukras 10 val. į ieškovės gyvenamąją vietą. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), su dukromis visą dieną bendrauja atsakovas, ieškovei atvežant dukras 10.00 val. į atsakovo gyvenamąją vietą. Dukroms būnant su atsakovu, dukrų bendravimas su ieškove nevyksta išskyrus bendravimą ryšio priemonėmis. Dukroms būnant su ieškove, dukrų bendravimas su atsakovu nevyksta, išskyrus bendravimą ryšio priemonėmis. Abu tėvai turi teisę be vienas kito sutikimo išvykti su nepilnametėmis dukromis į užsienį ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui, prieš tai informavus kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Bet kuris iš tėvų (mama/tėvas), norėdamas su dukromis išvykti į užsienį ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, privalo gauti rašytinį kito iš tėvų (mamos/tėvo) sutikimą. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, privalo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS pranešimu arba el. laišku. Ieškovė alternatyviu reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovą tinkamai panaudoti tėvo valdžią, paruošiant vaikus susitikimams su motina, nuvežant dukras į ieškovės gyvenamąją vietą ir raginant dukras bendrauti su ieškove laikantis teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir, esant būtinumui, imtis kitų priemonių (pvz., individualios psichoterapijos), kad dukros norėtų bendrauti su ieškove pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.

padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 1/3 dalį 1944/2452 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2452 ha, 1/3 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 321,34 kv. m.; 1/3 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį 1,5431 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 5,2664 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 0,3609 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2004 m. gruodžio 23 d. kredito sutartį Nr. BPL0125041335, pripažinti solidaria šalių prievole, tarp skolininkų nustatant dalis prievolėje atitinkančias nekilnojamojo turto dalį;

po santuokos nutraukimo įsipareigojimą naujajam kreditoriui D. G. pagal 2016 m. sausio 13 d. paskolos sutartį, sudarytą su pradiniu kreditoriumi Individualia įmone R. G. firma „Monodija“, pripažinti solidaria šalių prievole.

po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditorei UAB „Konkordija“ pagal 2017 m. sausio 10 d. paskolos sutartį ir 2017 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį, kurių suma 20 000 Eur, pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė su nepilnamete dukra A. G. pirmąjį mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos praleidžia kiekvienos savaitės vienos darbo dienos popietę, jei šalys nesusitaria kitaip, trečiadienį, ieškovei (jei šalys ir/ar vaikas nesusitars kitaip) pasiimant dukrą iš mokymo įstaigos arba dukros gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamą vietą.

Antrąjį mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė su nepilnamete dukra A. G. pirmąjį mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos praleidžia kiekvienos savaitės vienos darbo dienos popietę, jei šalys nesusitaria kitaip, trečiadienį, ieškovė (jei šalys ir/ar vaikas nesusitars kitaip) pasiimant dukrą iš mokymo įstaigos arba dukros gyvenamosios vietos ir grąžinat dukrą į jos gyvenamą vietą. Ieškovė su dukra A. G. bendrauja neporinių metų savaičių šeštadieniais, A. G. atvykstant pačiai arba atsakovui atvežant A. G. į šalių susitartą vietą 10 val., ieškovei parvežant (jei šalys nesusitars kitaip) dukrą A. G. 14 val. į jos gyvenamąją vietą.

Vasaros atostogos nuo 2022 m. planuojamos atsižvelgiant į A. G. atostogų planus, galimybes bei valią.

Valstybinių ir kitų švenčių dienomis (vieną dieną) A. G. susitinka ir bendrauja su ieškove nuo 16 iki 18 val., jei šalys nesusitars kitaip, A. G. atvykstant į šalių sutartą vietą, o ieškovei parvežant dukrą į A. G. gyvenamąją vietą.

Kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su dukra A. G. nuo 11 val. ryto iki 16 val. bendrauja ieškove, A. G. atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą (jei ji bus Kauno mieste) ar kitą sutartą vietą Kauno mieste.

A. G. turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis su ieškove, o atsakovas įsipareigoja užtikrinti technines galimybes (apmokėti sąskaitas, sudaryti sutartį dėl internetinio ryšio ir pan.);

Ieškovė ir atsakovas turi teisę be vienas kito sutikimo išvykti su nepilnametėmis dukromis į užsienį ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui, prieš tai informavus kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Bet kuris iš tėvų (mama/tėvas), norėdamas su nepilnametėmis dukromis A. G. ir/arba A. G. išvykti į užsienį ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, privalo gauti rašytinį kito iš tėvų (mamos/tėvo) sutikimą. Dukroms sukakus 14 metų išvykimui reikalingas ir jų sutikimas.

Iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir papildomą 2021 m. birželio 7 d. sprendimą, t. y. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ieškovei ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovo 1 485,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, leidžiant jas išsimokėti per 10 mėnesių po 148,50 Eur kas mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

12.1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai, formaliai įvertintas tik galutinis rezultatas, neatsižvelgiant į aplinkybes, kad kai kuriais klausimais ginčo tarp šalių net nebuvo, arba šalys galiausiai patvirtino, kad ginčo nėra. Ieškovė naudojosi net kelių advokatų teisine pagalba vienu metu, jos patiriamos išlaidos ženkliai viršijo atsakovo patiriamas išlaidas už tuos pačius procesus, ieškovės iniciatyva buvo atliekamos nebūtinos ekspertizės;

12.2. Vertinant klausimus, kuriuos šalys išsprendė sutarimu, taikiai ar patvirtino, jog ginčo nėra – išlaidos toje proporcinėje dalyje neturėtų būti skirstomos. Teismo ekspertizės išlaidos dalintos tarp šalių po lygiai, nes galutinai nenulėmė sprendimo nei vienos, nei kitos šalies naudai, ir šalių interesus atitiko tik dalinai;

12.3. Iš atsakovo neturėtų būti priteistos išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto vertinimu, nes kainos nustatymas turi reikšmės sprendžiant dėl kompensacijos už atitenkančią didesnę turto dalį (toks ir buvo pradinis ieškovės reikalavimas ir dėl to atlikta ekspertizė), o ieškovei pačiai vėliau patikslinus reikalavimus dėl turto padalinimo būdo, dalinant turtą idealinėmis dalimis – turto kaina esminės reikšmės neturi;

12.4. Dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo šalys sutarė. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimas atmestas, dėl bendravimo tvarkos tenkintas 25 procentais, dėl turto padalijimo patenkintas 75 procentais, dėl prievolių padalijimo ir vykdymo 50 procentų. Atsakovas atlygina pusę (383,89 Eur) ieškovės patirtų teismo ekspertizės išlaidų (787,78 Eur). Atsakovas kompensuoja 1 485,43 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų;

12.5. Tokio dydžio 1 485,43 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo jam šiuo metu būtų didelė finansinė našta, nes atsakovas iš esmės vienas išlaiko dukteris, yra ieškovės išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas dirba neseniai, vienas dengė kreditorinius įsipareigojimus, visą bylos nagrinėjimo laiką, t. y. 4 metus , vienas mokėjo kredito įmokas AB „Swedbank“, vienas įrenginėjo dukroms kambarius, tvarkė gyvenamąją aplinką. Dėl to atsakovo bylinėjimosi išlaidų kompensacijos sumokėjimas ieškovei turi būti išdėstytas bent 10 mėnesių laikotarpiui po 148,50 Eur kas mėnesį.

12.6. Dėl dalyvavimo vaiko auklėjime ir dėl bendravimo tvarkos su A. G. nustatymo. Po 6 mėnesių A. G. sueis 14 metų, ji tiesiogiai pati įgis teisę kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo. 4 metus dukra neišreiškė noro pabūti ilgiau su ieškove, nesutiko pasilikti nakvoti ir šiuo metu nenori pasilikti, tačiau yra išreiškusi valią bendrauti be pašalinių, be specialistų ar kitų asmenų neutralioje vietoje. Dukra pati aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, važinėja visuomeniniu transportu ir pan. Atsižvelgiant į tai pirmas ir trečias mėnesio šeštadieniai keistini porinėmis ar neporinėmis metų savaitėmis, nes tik taip išvengtina ginčo tais atvejais kai mėnuo turi ne 4, o 5 šeštadienius. Atsakovo darbo pobūdis (šiuo metu tai susiję su landšafto darbais) lemia, jog jis neretai dirba ir savaitgaliais, todėl įpareigoti atsakovą dukrą atvežti į sutartą vietą būtų neteisinga, nes dukra pati gali atvykti. Sprendimo vykdymui svarbu pats atvykimo faktas, o ne atvežantis subjektas. Pati dukra nenori bendravimo su nakvyne. Netikslinga nustatyti šeštadieniais atvykimą į ieškovės gyvenamąją vietą, nes pastaruoju metu ji gyvenamąsias vietas keitė. Tikslingiau būtų ieškovei ir dukrai susitarti dėl susitikimo vietos, kuri būtų neutrali. Dukra yra pripažinusi ir ekspertizės metu, jog su seserimi ją sieja artimesnis ryšys nei su motina, dėl to nustatytas bendravimas su motina po 2 savaites ištisai, neatitiktų tokio amžiaus vaiko interesų ir galėtų sukelti neigiamas emocijas. Mokyklinių atostogų metu yra daug renginių, ekskursijų, išvykų, varžybų, todėl dukra negalės tiesiogiai bendrauti tiek daug laiko nei su tėvu, nei su motina ir norėtų skirti laiko savo veiklų derinimui. Rašytinio sutikimo gavimas, jei išvykimo laikotarpis ilgesnis nei 14 dienų, gali tapti ir konflikto priežastimi, nes jei šalys nesusitars geruoju, tai sprendimu nustatyta tvarka gali būti panaudota kaip priemonė prieš kitą šalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Apeliacijos dalykas yra Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalies dėl ieškovės ir nepilnametės dukters A. G. bendravimo tvarkos nustatymo bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalies ir 2021 m. birželio 7 d. papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės ir nepilnametės dukters A. G. bendravimo tvarkos nustatymo

16. Šalys 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu pateikė tvirtinti 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį, kuria nustatyta ieškovės ir A. G. bendravimo tvarka. Šalys prašė patvirtinti taikos sutartį ir bylos dalį dėl ieškovės dalyvavimo nepilnametės dukters A. G. auklėjime ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti. Nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sudarymo teisinės pasekmės.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktos 2021 m. lapkričio 18 d. taikos sutarties sąlygas, nenustatė CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį. Todėl 2021 m. lapkričio 18 d. taikos sutartis patvirtinama, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalis dėl ieškovės bendravimo tvarkos su dukra A. G. nustatymo panaikinama ir civilinės bylos dalis pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl ieškovės bendravimo tvarkos su dukra A. G. nustatymo nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

19. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo prašė priteisti iš viso 9 664,51 Eur teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti: 2019 m. kovo 4 d. prašymu prašė priteisti 5 072,56 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 2019 m. balandžio 18 d. prašymu - 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 2021 m. kovo 22 d. prašymu 3 986,95 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės patirtos 9 664,51 Eur advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 2 431 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį; 2 000 Eur už nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimą; 767,78 Eur už nepilnamečių vaikų psichologinės ekspertizės atlikimą bei 46 Eur žyminio mokesčio į Kauno apylinkės teismo sąskaitą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 286,50 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už priešieškinį.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų. Skundžiamais pirmosios instancijos teismo sprendimais ieškovei iš atsakovo iš viso priteista 12 930,39 Eur (8388,34+4542,05) advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, t. y. daugiau nei ieškovė prašė.

22. Byloje nėra ginčo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nurodytų šios nutarties 20 punkte pagrįstumo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo. Teigiama, kad ieškovės išlaidos dėl tų reikalavimų, dėl kurių ginčo nėra, ieškovei neturi būti atlyginamos, taip pat kvestionuojama atskirų ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų dydis.

23. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pripažįsta iš dalies pagrįstais.

24. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

25. CPK 94 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas vadovaujantis CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu ir alternatyviu reikalavimu pareiškė šiuos reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo. Atsakovas priešieškinyje pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas santuokos nutraukimui neprieštaravo, tačiau laikė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, o skundžiamu sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, sprendžiama, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas 75 procentais.

29. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovės pavardės pakeitimo po santuokos nutraukimo tarp šalių ginčo nekilo, sprendžiama, kad ieškovės reikalavimas dėl pavardės pakeitimo tenkintas 50 procentų.

30. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti abiejų dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Alternatyviu reikalavimu ieškovė prašė nustatyti abiejų dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš ieškovės išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti abiejų dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš ieškovės išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Skundžiamu sprendimu abiejų dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir iš ieškovės priteistas išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Nustatytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad ieškovės reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo netenkinti.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytas ieškovės bendravimo su nepilnamete A. G. sąlygas ir ieškovės patikslintu ieškiniu bei alternatyviu reikalavimu prašomų patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygas, nustatė, kad į taikos sutartį yra perkelta apie pusė ieškovės alternatyviu reikalavimu prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygų, dalis sąlygų yra visiškai naujos, kurių nebuvo nei viename iš ieškovės pasiūlytų bendravimo tvarkos variantų. Taigi šalys ginčą dėl bendravimo tvarkos nustatymo išsprendė tarpusavio nuolaidų būdu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkintas 50 procentų.

32. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė šalių nekilnojamą turtą padalinti natūra lygiomis dalimis, o atsakovas nesutiko ir prašė nukrypti nuo lygių dalių principo (ieškovei palikti nuosavybės teisę į 1/3 dalį, o atsakovui į 2/3 dalis nekilnojamo turto), skundžiamu sprendimu šalių nekilnojamą turtą padalinus lygiomis dalimis, sprendžiama, kad ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamo turto padalijimo yra patenkintas visiškai.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pripažinimo solidaria, dėl prievolės kreditoriui UAB „Konkordija“ pripažinimo atsakovo asmenine prievole, nesant tarp šalių ginčo dėl to, skundžiamu sprendimu buvo patenkinti, o ieškovės reikalavimas dėl prievolės D. G. pripažinimo asmenine atsakovo prievole, atmestas ir minėta prievolė palikta šalių solidaria prievole, sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl prievolių kreditoriams modifikavimo buvo patenkinti 2/3 dalimi arba 66 procentais.

34. Atsižvelgiant į šios nutarties 28-33 punktuose išdėstytus argumentus, sprendžiama, kad yra patenkinta 49 procentai (75+50+0+0+50+100+66)/7) patikslinto ieškinio reikalavimų.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas iš viso neturi atlyginti ieškovės patirtų nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų dėl to, kad ieškovei patikslinus ieškinį ir pakeitus ieškinio reikalavimą dėl ginčo nekilnojamo turto padalijimo priteisiant turtą natūra atsakovui, o ieškovei priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją, į reikalavimą dėl ginčo turto priteisimo natūra abiem šalims natūra, ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymas neteko jokios prasmės. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei patirtų nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų atlyginimo nepriteisimas iš atsakovo reikštų nukrypimą nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių CPK 93 straipsnyje 4 dalyje nustatytu pagrindu.

36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog kiltų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimo dėl ginčo nekilnojamo turto padalijimo būdo pakeitimas, dėl kurio ginčo turto įvertinimas neteko reikšmės, nelaikytinas nesąžiningu ir netinkamu procesiniu elgesiu, todėl dėl ieškovės patirtų turto vertinimo išlaidų paskirstymo spręstina vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies normomis.

38. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad paskirstant išlaidas turi būti įvertinti tarpiniai, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo naudai priimti teismų procesiniai sprendimai. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

39. Byloje nenustatyta, kad ieškovė vienu metu naudojosi kelių advokatų teisine pagalba. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų ar paaiškinimų iš kurių būtų galima daryti prielaidas, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

40. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pradinį ieškinį sumokėjo 2 431 Eur žyminį mokestį, 46 Eur žyminio mokesčio ieškovė sumokėjo už patikslintą ieškinį į Kauno apylinkės teismo sąskaitą (iš viso 2477 Eur). Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimo sumą nuo 170 250 iki 124 950 Eur. Už galutinį patikslintą ieškinį ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 062 Eur, kur 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, 1 912 Eur ((2300+(124950-100000)x1%)x75%) už turtinį reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 7 d., 85 str. 1 d. 10 p.). Ieškovė nuo 86 Eur (2x160x12x3%75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.) žyminio mokesčio mokėtino už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

41. Ieškovei dėl sumažintų ieškinio reikalavimų grąžintina 415 Eur (2477-2062) žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Patvirtinus šalių taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ieškovei taip pat grąžintina 56,25 Eur (75x75%) žyminio mokesčio dalis mokėtino už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (CPK 87 str. 2 d.). Ieškovei iš viso grąžintina 471,25 Eur žyminio mokesčio, kur 425,25 Eur grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija ir 46 Eur grąžina Kauno apylinkės teismas).

42. Atsakovas privalo atlyginti ieškovei 7 074,64 Eur (9 664,51+2 000+767,78+2477-471,25)x49%) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė privalo atsakovui atlyginti 671,93 Eur (1 286,50+31)x51%) bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2 d.).

43. Ieškovė nuo 86 Eur (2x160x12x3%75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.) žyminio mokesčio mokėtino už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovas nuo 86 Eur (2x160x12x3%75%) nuo žyminio mokesčio mokėtino už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, žyminio mokesčio mokėtino už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 42,14 Eur (86x49%) dalis ieškovei iš atsakovo nepriteistina, ir atitinkamai žyminio mokesčio mokėtino už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 43,86 Eur (86x51%) dalis atsakovui iš ieškovės nepriteistina, šios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

44. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidoms suma sudaro 6 402,71 Eur (7074,64-671,93).

45. Byloje yra patirtos 68,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė privalo atlyginti 34,69 Eur (68,02x51%), o atsakovas privalo atlyginti 33,33 Eur (68,02x49%) valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 2 d.).

46. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė leisti priteistas bylinėjimosi išlaidas išsimokėti per dešimt mėnesių.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 284 straipsnis nedetalizuoja, kuris teismas turėtų spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, tačiau nustato tokio pakeitimo pagrindą – tai turtinė abiejų šalių padėtis ar kitos aplinkybės (CPK 284 str. 1 d.). Atsižvelgdama į CPK 284 straipsnio taikymo išimtinumą, specifines įrodinėjimo pareigas, teismo pareigą įvertinti ir atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.

48. Be to, atsižvelgiant į CPK 284 straipsnio reguliavimą, formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl šio instituto taikymo ir aiškinimo, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto esmę, spręstina, kad šio instituto taikymas paprastai yra susijęs su tam tikrų savarankiškų faktinių aplinkybių nustatymu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 4–5 punktus). Vadovaujantis CPK 312 straipsnio nuostatomis, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi toks prašymas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui, negalima tokio reikalavimo kelti ir teikiant apeliacinį skundą. Tai, kad šio klausimo nagrinėjimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai netiesiogiai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinamas.

49. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl nurodytos priežasties Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. papildomas sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.), o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 8 388,34 Eur iki 6 402,71 Eur, nepriteisiant atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, padidinant valstybei iš ieškovės priteistų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą nuo 13,60 Eur iki 34,69 Eur, sumažinant iš atsakovo valstybei priteistų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą 54,42 Eur iki 33,33 Eur, sumažinant ieškovei Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžintino žyminio mokesčio sumą nuo 444,00 Eur iki 425,25 Eur (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d.). Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 258 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 300 Eur sumokėjo jį atstovavusiai advokatei už apeliacinio skundo ir taikos sutarties parengimą bei atstovavimą 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 2 105,40 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas.

51. Atsakovas apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo ir sprendimo dalį bei papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra procesinio pobūdžio reikalavimas ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Už apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo mokėtinas 85 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 4 d., 7 d., 82 str.) žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui grąžintina 173 Eur (258-85) permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Šalims apeliacinėje instancijoje sudarius taikos sutartį, atsakovui grąžintina 75 procentai jo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis 63,75 Eur (85x75%) (CPK 87 str. 2 d.). Atsakovui iš viso grąžintina 236,75 Eur (173+63,75) žyminio mokesčio.

52. Įvertinus atsakovo apeliaciniu skundu prašomos patvirtinti ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamete šalių dukra sąlygas ir patvirtintoje taikos sutartyje nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas, sprendžiama, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkintas 50 procentų. Skundžiamais sprendimais ieškovei iš atsakovo priteista iš viso 12 930,39 Eur (8388,34+4542,05) bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė iš jo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 485,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą ir panaikinus papildomą sprendimą, iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 402,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra patenkinta 57 procentai ((12930,39-6402,71)/(12930,39-1485,43)x100) apeliacinio skundo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo abu apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 53,50 procentais ((50+57)/2).

53. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas privalo atlyginti ieškovei 979,01 Eur (2105,40x46,50%) bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė atsakovui privalo atlyginti 171,87 Eur ((300+85-63,75)x53,50%) bylinėjimosi išlaidas.

54. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 807,14 Eur (979,01-171,87) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl ieškovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnametės dukters A. G. (gimusios (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarkos nustatymo.

Patvirtinti ieškovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė klausimą dėl ieškovės A. G. ir nepilnametės dukters A. G. (gimusios (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarkos nustatymo:

I. 1. Dukra A. G. su mama A. G. praleidžia kiekvieną trečiadienį, po dukters papildomo ugdymo užsiėmimų, A. G. pasiimant dukrą iš mokymo/papildomo ugdymo įstaigos arba dukros gyvenamosios vietos ir grąžinat dukrą į jos gyvenamą vietą.

2. Motina su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, tėvui Aurimui užtikrinant dukters atvykimą į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Motina A. G. įsipareigoja užtikrinti dukters parvežimą į dukros gyvenamąją vietą, įskaitant ir tais atvejais, jei dukra A. G. nuspręs grįžti nakvoti į namus.

3. Vasaros metu dukra A. G. su mama A. G. nepertraukiamai praleidžia 15 dienų liepos mėnesį ir 15 dienų rugpjūčio mėnesį, jeigu šalys nesusitaria kitaip nuo 1 iki 15, atitinkamai, liepos mėnesio ir rugpjūčio mėnesio dienos. A. G. įsipareigoja neorganizuoti savo atostogų su dukra šiuo aptartu laikotarpiu, esant galimybei derinti vaiko vykimo į stovyklas ir kitus užsėmimus laiką pagal šiame punkte aptartą bendravimo tvarką.

4. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m., dukra A. G. žiemos (kalėdinių) atostogų metu, pirmąją pusę atostogų (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) nepertraukiamai praleidžia su tėvu A. G., o antrą žiemos (Kalėdinių) atostogų pusę dukra A. G. praleidžia su mama A. G., A. G. užtikrinant dukros atvykimą į A. G. gyvenamąją vietą, o motinai A. G. įsipareigojant užtikrinti dukters parvykimą į dukros gyvenamąją vietą.

5. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2022 metų, dukra A. G. pirmą pusę žiemos (kalėdinių) atostogų (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) praleidžia su mama A. G., A. G. užtikrinant dukros nuvykimą į A. G. gyvenamąją vietą, o antrąją žiemos (kalėdinių) atostogų pusę dukra A. G. praleidžia su tėvu A. G., A. G. užtikrinant dukros parvykimą į A. G. gyvenamąją vietą.

6. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2023 metų, dukra A. G. pavasario atostogas (įskaitant Šv. Velykas) nepertraukiamai bendrauja su tėvu A. G..

7. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m., dukra A. G. pavasario atostogas (įskaitant Šv. Velykas) nepertraukiamai bendrauja su mama A. G., A. G. užtikrinant dukros atvykimą į A. G. gyvenamąją vietą.

8. Kiekvienais metais, nepriklausomai nuo Sutartyje aptarto bendravimo savaitgaliais, Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su dukra A. G. visą dieną bendrauja mama A. G., A. G. užtikrinant dukros atvykimą 10 val. į A. G. gyvenamąją vietą, o A. G. - parvykimą į gyvenamąją vietą.

9. Kiekvienais metais Tėvo dieną, nepriklausomai nuo Sutartyje aptarto bendravimo savaitgaliais, Motinos (pirmąjį birželio sekmadienį), su dukra A. G. visą dieną bendrauja tėvas A. G., A. G. užtikrinant dukros atvykimą 10.00 val. į A. G. gyvenamąją vietą, jeigu tas savaitgalis yra bendravimo su mama A. G. savaitgalis ir dukra buvo likusi nakvoti.

10. Šalys susitaria, kad nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos, bendravimo su vaiku laikotarpiu, jos įsipareigoja užtikrinti vaiko dalyvavimą įvairiose veiklose (t. y. užtikrinti atvykimą, apmokėti būtinas susijusias išlaidas ir pan.) (įskaitant, bet neapsiribojant: konkursai, varžybos, šventės, ekskursijos, renginiai ir pan.). Jei tokiais atvejais vaikas nebendrauja nei su vienu iš tėvų - bendravimas niekur neperkeliamas.

11. A. G. ir A. G. turi teisę be vienas kito sutikimo išvykti su nepilnametėmis dukromis į užsienį ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui, prieš tai informavus kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Bet kuris iš tėvų (mama/tėvas), norėdamas su dukromis A. G. ir/arba A. G. išvykti į užsienį ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, privalo gauti rašytinį kito iš tėvų (mamos/tėvo) sutikimą. Bendravimo tvarka, numatyta Sutartyje, tuo metu netaikoma, išskyrus atitinkamą įskaitymą į atostogų laikotarpį. Rašytinio kito iš tėvų sutikimo reikalavimas netaikomas, jei vaikas išvyksta ne su tėvais (pvz., organizuojamos išvykos su ugdymo/papildomo įstaigų iniciatyva, vaikas vysta į stovyklas užsienyje ir pan.).

12. Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, privalo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį objektyviomis priemonėmis (pranešimu ryšio priemonėmis arba el. laišku).

13. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai ir dėti maksimalias pastangas užtikrinant motinos ir A. G. bendravimą bei maksimaliai įvertinti ir užtikrinti vaiko interesus bei nuomonę. Šalys įsipareigoja užtikrinti galimybes vaikui su kitu iš tėvų bendrauti nuotoliniu būdu (papildyti ryšio priemonių sąskaitas, užtikrinti interneto prieigą ir pan.).

14. A. G. pageidaujant, bendravimas su motina vykdomas neribotai, neribojant jo dienomis, valandomis. Tėvas A. G. įsipareigoja neprieštarauti dukters norui bendrauti neribotai arba papildomai kitu laiku nei nurodyta šioje Sutartyje ir tėvo valdžią naudoti atsižvelgiant į dukters interesus palaikyti ryšį su abiem tėvais.

II. Vadovaujantis LR CPK 140 str. 3 d., 294 str., šalys prašo šią Taikos Sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant. Šalys patvirtina, kad joms yra aiškios bei žinomos visos šios Taikos Sutarties pasirašymo teisinės pasekmės. Taikos Sutartis yra Šalių perskaityta, suprasta ir atitinkanti Šalių valią.

III. Ši Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji patvirtinta, įsiteisėjimo dienos. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Civilinės bylos dalį pagal ieškovės A. G. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl ieškovės A. G. ir nepilnametės dukters A. G. bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą iš dalies, jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6 402,71 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų 71 cento) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 34,69 Eur (trisdešimt keturių eurų 69 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 33,33 Eur (trisdešimt trijų eurų 33 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Grąžinti ieškovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 425,25 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkis eurus 25 centus) žyminio mokesčio.

Grąžinti A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) per klaidą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. birželio 18 d. įmokėtą 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.“

Priteisti ieškovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 807,14 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Grąžinti atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 236,75 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 75 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 23 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 18 per akcinę bendrovę „Swedbank“.

Žyminį mokestį remdamasi šia nutartimi grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.