Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1980 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

2) 1984 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 212¹ straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 metams pataisos darbų, išskaičiuojant 20 procentų iš atlyginimo;

3) 1985 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį ( BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1984 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos m. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

4) 1991 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 7 m laisvės atėmimo;

5) 1999 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

6) 2000 m. vasario 21 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 m laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu; 2000 m. kovo 21 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi, bausmes subendrintos 1999 m. birželio 30 d. ir 2000 m. vasario 21 d. Klaipėdos m. apylinkės nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

7) 2000 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 232² straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 11 metų laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 2000 m. kovo 21 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. 2005 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir grąžintas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

8) 2006 m. vasario 15 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 5 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2007 m. gegužės 2 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį 5 dalį - 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2008 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie 2007 m. gegužės 2 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo paskirtos 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės ir dalies pridėta 2006 m. vasario 15 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metų 6 mėn., laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, 2008 m. gegužės 30 d. paleistas;

10) 2009 m. spalio 5 d. Vilniaus m. 2-ojo teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 6 - 7 punktais paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. Š. be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir tęsti gydymą nuo narkomanijos. Bausmę atlikęs, 2010 m. rugpjūčio 5 d. išbrauktas iš įskaitos;

11) 2010 m. rugsėjo 17 d. Ukmergės r. apylinkės teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 4 dalį, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalį bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 17 d. Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2009 m. spalio 5 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, 2013 m. vasario 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro;

12) 2018 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimas. Arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2020 m. balandžio 16 d., apie 20.08 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu J. Š. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad buvo išgėręs. Po konflikto su savo žmona išėjo iš namų. Kadangi buvo karantinas, eiti neturėjo kur, todėl nuėjo ir sėdo automobilyje ant galinės sėdynės. Prieš tai atsisėdęs į vairuotojo sėdynę įjungė automobilio degimą, kad galėtų įsijungti muziką. Transporto priemonės nevairavo. Besėdint priėjo vaikinai, kurie pradėjo priekaištauti, kad automobilis netinkamai priparkuotas. Kilus konfliktui, vaikinai iškvietė policiją ir melagingai jį apkaltino vairavimu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. Š. ir neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų, žemiau išvardintų įrodymų visetu.

Liudytojo E. Š. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) lyg prie Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su draugais. Bestovint pamatė, kaip kaltinamasis vairavo automobilį su užsienietiškais numeriais, pradžioje jis išvažiavo su nuleista padanga, dar jie bandė atkreipti vairuotojo dėmesį, bet niekas nesureagavo. Po 20 min. automobilis su užsienietiškais numeriais grįžo. Besiparkuodamas užvažiavo ant bordiūro. Taip pat kaltinamojo vairuojamas automobilis vos neatsitrenkė į jų automobilį, kuris stovėjo netoliese. Kilus įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus, jie priėjo prie vairuotojo durelių, jis atidarė automobilio dureles ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius, o P. Ž. išlaipino už vairo sėdintį vairuotoją. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Jie iškvietė policiją. Kol policija atvažiavo vairuotojas atsisėdo laukti savo mašinos gale.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Nors kaltinamasis J. Š. savo kaltės nepripažino ir neigė 2020 m. balandžio 16 d. apie 20.08 val. vairavęs transporto priemonę, šie jo parodymai paneigti teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai P. Ž. ir E. Š. patvirtino matę, kaip kaltinamasis vairavo transporto priemonę. Liudytojai nurodė, kad matė ir kaip kaltinamasis išvažiavo, ir kaip vėliau grįžo į tą pačią vietą, būtent dėl to jie ir sulaikė kaltinamąjį. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.) liudytojo A. S. parodymai. Šis liudytojas taip pat nurodė matęs, kaip jų sulaikytas asmuo, kuris buvo neblaivus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, užsienietiškais numeriais. Jo draugai P. Ž. ir E. Š., šį vyrą sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 56-59). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Š. nurodo, kad liudytojai melagingai jį apkaltino vairavus transporto priemonę, nes prieš tai kilo konfliktas su jais dėl to, kad, neva jis negerai prisiparkavęs. Teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki. Ne vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų kilęs kažkoks konfliktas. Apie jokį konfliktą nepasakojo ir įvykio vietoje pats kaltinamasis atvykus policijos pareigūnams. Pareigūnų vaizdo kamerų įrašai tai patvirtina. Liudytojai ir kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio vienas kito nepažinojo, taigi teismas nenustatė jokios paaiškinamos priežasties, dėl ko liudytojai kaltinamąjį galėtų apkalbėti. Apžiūros protokolas, vaizdo kamerų įrašai taip pat pavirtina, kad automobilis stovi kreivai, ant bordiūro (1 t., b. l. 19-21). Šie įrodymai patvirtina taip pat liudytojų parodymus, kad kaltinamasis besiparkuodamas užvažiavo ant bordiūro. Būtent šis manevras jiems sukėlė įtarimą dėl kaltinamojo apsvaigimo. Vaizdo įrašo ir liudytojų apklausos duomenys patvirtina, kad liudytojai, siekdami užkirsti tolimesniam vairavimui kelią, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius, kuriuos perdavė tiesiai policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Liudytojų P. Ž. ir E. Š. parodymai, kuriuos jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, yra nuoseklūs ir neprieštarauja ikiteisminio tyrimo duotiems jų parodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Nors liudytoja K. Š. nurodė, kad jau ankščiau kaltinamąjį sulaikę vaikinai buvo nepatenkinti, jos parkavimusi toje vietoj bei kad transporto priemonę ratu ant bordiūro pastatė jinai, teismas šiais liudytojos parodymais netiki, nes jie prieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams. Nors liudytoja nurodė, kad kaltinamąjį sulaikę jaunuoliai jau prieš tai buvo prieš ją nusistatę, tačiau to nepatvirtina jokie kiti ištirti įrodymai. Netiki teismas ir liudytojos parodymais, kad jau kelis mėnesius transporto priemonė stovėjo užvažiavus ratu ant bordiūro. Nors liudytoja nurodė pro langą mačiusi, kad prie jos automobilio stovi policija, ji neatėjo į įvyko vietą ir nepaaiškino įvykio aplinkybių, kurias nurodė teisme. Beje, ji to nepadarė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja yra transporto priemonės savininkė ir kaltinamojo sutuoktinė, todėl suinteresuota bylos baigtimi, kas tikėtina ir įtakoja jos parodymus.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog J. Š. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, kadangi 2020 m. balandžio 16 d. apie 20.08 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į transporto eismo saugumą. Kaltinamasis teistas dvylika kartų, tame tarpe ir dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, o šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (2 t., b. l. 14-26). J. Š., dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairuojant transporto priemonę viršijant leistiną greitį), praeityje administracine nuobauda baustas ne kartą (už pažeidimus padarytus 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. kovo 8 d.), baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios. J. Š. vykdo savanorišką veiklą (2 t., b. l. 80), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 11), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą 2020 m. sausio 10 d. vienkartinai konsultuotas. Diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos sindromas. Pacientas nukreiptas stacionariam gydymui, daugiau nesilankė, nesigydė ( 2 t., b. l. 2) dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 2).

Taigi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam J. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kaltinamasis nurodė, kad daug metų kovoja su alkoholizmu, šiuo metu jo veikla susijusi su savanoriavimu reabilitacijos centre. Ši veikla padeda tiek jam, tiek kitiems asmenims kovoti su priklausomybėmis. Šiuos jo nurodytus paaiškinimus patvirtina Labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ pažyma apie tai, kad J. Š. 2020 m. gegužės 4 d. atvyko į priklausomybės ligų reabilitacinę bendruomenę dėl dvylikos žingsnių programos vykdymo. Kaltinamasis turi šeimą, padeda auginti sutuoktinės nepilnamečius vaikus. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgia, vertindamas, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas atsižvelgia į tai kad kaltinamasis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nes nuo 2010 iki 2018 metų nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Tiesa, tiek 2018 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek šiuo nuosprendžiu kaltinamasis teisiamas už analogiškas veikas, t.y. transporto priemonės vairavimą esanti neblaiviam. Abi veikos nesunkios, susiję su alkoholio vartojimu. Nors teisiamojo pasėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau kritiškai įvertino alkoholio vartojimą, paaiškino, kad jau daugelį metų koreguoja savo gyvenimo būdą, ir nepaisant atkryčių, tai planuoja daryti ir ateityje. Teismas, vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo kritišką požiūrį į alkoholio vartojimą, siekį keisti gyvenimo būdą, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir kaltinamąjį įpareigojant visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, esant kaltinamojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nors, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kartą jau buvo teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo ir išvadų dėl tokio pavojingo savo elgesio nepadarė, kadangi ir vėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,78 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 5 (penkeriems) metams.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad J. Š. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pateikti dokumentai patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. vasario 13 d. šią transporto priemonę pardavė savo žmonai K. Š.. Nustatyta, kad transporto priemonės įgijimo metu, transporto priemonės savininkė ir kaltinamasis buvo sutuoktiniai, transporto priemonė, kaip ir patvirtino teisiamojo posėdžio metu K. Š., įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl jis laikytinas bendra sutuoktinių nuosavybe. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam kartu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam J. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

2020 m. balandžio 30 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki 2020 m. spalio 30 d. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), šio turto saugotojas Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK (1 t., b. l. 35-40), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Pirkimo - pardavimo sutartis, 1 lapas; Dokumentas užsienio kalba „Statens vegvesen“ plastikinėje pakuotėje, 1 vnt; Dokumentas užsienio kalba „Statens vegsen“, 1 lapas; Dokumentas užsienio kalba „Kontrollseddel“, 1 lapas; Techninės apžiūros rezultatų kortelė, 1 lapas; Draudimo sutarties liudijimas, 1 lapas; Pranešimas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą, 1 lapas; Dokumentas užsienio kalba „Betale omregistreringsavgift“, 1 lapas; Mokėjimo sąskaita, 1 lapas; Mokėjimo kvitai, 2 vnt; Privalomojo draudimo sutartis, 1 lapas; Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis, 4 lapai; J. Š. patvirtinimas dėl atlikto pargabenimo, 1 lapas. – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai; Elektroninė laikmena ( CD kompaktinis diskas) su įvykio vietoje pareigūnų naudotų „Body“ kamerų užfiksuotu vaizdo/ garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl BK 243 straipsnyje inkriminuojamos veikos

J. Š. šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymu, tai yra tuo, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra: būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, tyčia vengė atlikti 2018 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dviem metams (nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.), ir nors 2018 m. liepos 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2020 m. balandžio 16 d. apie 20.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra atimta.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu J. Š. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones nes tokia teisė buvo atimta dar 2018 m. Transporto priemonės visą šį laiką nevairavo.

2020 m. gegužės 8 d. Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad gautas pranešimas iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, kad nuteistasis J. Š. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotos specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, pagal įsiteisėjusį Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, nes gauta duomenų, kad 2020 m. balandžio 16 d. apie 20.08 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72).

2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu nustatyta, kad nuteistasis J. Š. vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. J. Š. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė, bei baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos - nuo 2018 m. liepos 10 d. J. Š. 2018 m. liepos 16 d. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus Akmenės registrą ir 2018 m. liepos 23 d. jis pasirašytinai supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone (1 t., b. l. 92-96).. Patikrinus kaltinamųjų, įtariamųjų, nuteistųjų registrą gauta duomenų, kad J. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14868-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 82).

2018 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad J. Š. teismo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 7 d. ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnį paskirta galutinė bausmė - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisinimo dienos (1 t., b. l. 97-101). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d. (1 t., b. l. 103-104).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, J. Š. buvo paskirta Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2018 m. liepos 23 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad J. Š. veika iš esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo laikomasi pozicijos, jog ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismas J. Š. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad J. Š. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis. Nurodytų aplinkybių kontekste, aptariama J. Š. nėra tiek pavojinga visuomenei, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl J. Š. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą J. Š. atidėti 2 (dvejiems) metams kaltinamąjį įpareigojant visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos; esant kaltinamojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkerius). Į šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo terminą nuo 2020 m. balandžio 17 dienos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2020 m. balandžio 30 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Pirkimo - pardavimo sutartį, 1 lapas; Dokumentas užsienio kalba „Statens vegvesen“ plastikinėje pakuotėje, 1 vnt; Dokumentas užsienio kalba „Statens vegsen“, 1 lapas; Dokumentas užsienio kalba „Kontrollseddel“, 1 lapas; Techninės apžiūros rezultatų kortelė, 1 lapas; Draudimo sutarties liudijimas, 1 lapas; Pranešimas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą, 1 lapas; Dokumentas užsienio kalba „Betale omregistreringsavgift“, 1 lapas; Mokėjimo sąskaita, 1 lapas; Mokėjimo kvitai, 2 vnt; Privalomojo draudimo sutartis, 1 lapas; Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis, 4 lapai; J. Š. patvirtinimas dėl atlikto pargabenimo, 1 lapas. – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai; Elektroninę laikmeną (CD kompaktinis diskas) su įvykio vietoje pareigūnų naudotų „Body“ kamerų užfiksuotu vaizdo/ garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

J. Š. pagal BK 243 straipsnį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.