- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-633-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14868-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. Š.
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, K. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas J. Š. atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos; esant kaltinamojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitytas kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo terminas nuo 2020 m. balandžio 17 dienos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota transporto priemonė - automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. Š. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. Š. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 16 d., apie 20.08 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. nekyla abejonių, jog J. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Liudytojų P. Ž. ir E. Š. parodymai, kuriuos jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, yra nuoseklūs ir neprieštarauja ikiteisminio tyrimo duotiems jų parodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Liudytoja K. Š. parodymus teismas laikė nepatikimais. Ši liudytoja yra transporto priemonės savininkė ir kaltinamojo sutuoktinė, todėl suinteresuota bylos baigtimi, kas tikėtina ir įtakojo jos parodymus.
1.2. siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, J. Š. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismas, vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo kritišką požiūrį į alkoholio vartojimą, siekį keisti gyvenimo būdą, sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
1.3. kaltinamasis kartą jau buvo teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo ir išvadų dėl tokio pavojingo savo elgesio nepadarė, kadangi ir vėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams.
1.4. transporto priemonės įgijimo metu, transporto priemonės savininkė ir kaltinamasis buvo sutuoktiniai, transporto priemonė įgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ji laikytina bendra sutuoktinių nuosavybe. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, sprendė, kad kaltinamajam kartu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) jeigu teismas pripažins, kad yra nuteistas pagrįstai, prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti ir sumažini draudimo vairuoti transporto priemones laiką. Skunde nurodė, kad:
3.1. tą vakarą buvo nemažai išgėręs alkoholio, dėl to susipyko su žmona ir išėjo iš namų. Kadangi buvo paskelbtas karantinas, eiti neturėjo kur, todėl išeidamas, žmonai nematant, pasiėmė jai priklausančio automobilio „Volvo“ raktelius. Žmonos automobilis dėl neužbaigtos registracijos ilgą laiką stovėjo neeksploatuojamas ant (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščio. Kad mažiau trukdytų eismui, automobilis abiem dešinės pusės ratais buvo pastatytas ant kelkraščio bordiūro. Jis atrakinęs automobilį ir įjungęs radijo imtuvą, atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir sėdėjo klausydamasis muzikos. Po kurio laiko prie jo priėjo du nepažįstami asmenys, vienas jų pareiškė jam pretenziją dėl to, kad automobilis stovi ant kelkraščio ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Jis iš automobilio nelipo ir visas konfliktas vyko pro atvirą automobilio galinį langą. Tie asmenys pasakė, kad iškvies policiją, nes jis atrodo girtas ir vienas jų ištraukė raktelį iš užvedimo spynelės. Taip jis sėdėjo automobilio salone ant galinės sėdynės, o jie stovinėjo šalia, kol atvyko policija ir jį sulaikė.
3.2. jam skirta bausmė yra per griežta ir visiškai neatitinka padarytos veikos. Kvalifikuoti jo sėdėjimą ant galinės automobilio sėdynės, kaip vairavimą išgėrus - akivaizdžiai trūksta faktinių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu jis patyrė šoką sužinojęs, kuo yra kaltinamas, nes sulaikymo metu, apie jokį vairavimą nebuvo net kalbos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkama vien tik neigiamai jį charakterizuojanti medžiaga.
3.3. visi įrodymai grindžiami vien liudytojų, kurie yra draugai, žodžiais. Liudytojai, dėl tarp jų kilusio konflikto, galėjo būti suinteresuosi apkalbėti jį, nes suprato, jog nieko daugiau jam padaryti negalėjo. Šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, netgi pranešime policijai buvo nurodyta, kad automobilis „Volvo“, užsienietiškais numeriais nuvažiavo nuo kelio, kas neatitinka tikrovės. Šių liudytojų, kurie iš esmės yra suinteresuoto bylos baigtimi dėl juos siejančių draugystės ryšių, parodymai turi būti vertinami gana atsargiai. Prieštaravimai tarp jo ir liudytojų parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pašalinti.
3.4. pripažįsta, jog turi problemą dėl alkoholio vartojimo, tačiau stengiasi ją spręsti - kreipėsi pagalbos į gydymo įstaigas, šiuo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje. Nors jis praeityje daug kartų teistas, tačiau jau apie dešimt metų nebedaro nusikaltimų, yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, stengiasi sąžiningai dirbdamas sukurti šeimos gerovę. Šiuo metu jis pradėjo mokytis Akmenės mokymo centre, norėdamas įgyti plytelių klojėjo specialybę.
4. Transporto priemonės savininkė K. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo objektyviai įverti surinktą bylos medžiagą ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto turto konfiskavimo klausimo pakeisti - iš J. Š. išieškoti konfiskuotino turto - automobilio ,,Volvo V70“, vertę atitinkančią pinigų sumą. Skunde nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtintų, jog ji žinojo ar turėjo žinoti, kad jos automobilis „Volvo V70“ bus naudojamas nusikaltimui daryti. Byloje nebuvo įrodyta, jog egzistuoja kitos, BK 72 straipsnio 4 dalies 2-5 punktuose nurodytos, aplinkybės, sudarančios pagrindą konfiskuoti ne kaltininkui, o jai priklausantį turtą.
1.2. nors teismo nuosprendyje nustatyta, kad automobilis laikytinas bendra sutuoktinių nuosavybe, tačiau teismas patvirtino, kad 2020 m. vasario 13 d. jos vyras pardavė minėtą automobilį jai ir ji yra teisėta šio automobilio savininkė. Automobilis J. Š. nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei skundo nagrinėjimo metu nuosavybės teise nepriklausė.
1.3. ji turi du nepilnamečius vaikus ir neturint automobilio, jai bus sudėtinga atsižvelgti į vaikų poreikius (pristatymas juos į ugdymo įstaigas ir pan.), tai turės įtakos visai jų šeimos gerovei.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei asmuo, kurio turtas konfiskuotas, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Nuteistojo J. Š. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, K. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. Š. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir prašo jį išteisinti, o netenkinus šito jo prašymo, prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti ir sutrumpinti specialios teisės atėmimo taikymo terminą. Konfiskuoto turto savininkė K. Š. apeliaciniu skundu prašo nekonfiskuoti jos automobilio, priteisiant iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad J. Š. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant J. Š. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo veiksmai buvo neteisingai įvertinti, kadangi transporto priemonės jis nevairavo. Pasak apelianto, jam besėdint automobilyje, prie jo priėjo vaikinai, kurie pradėjo priekaištauti, kad automobilis netinkamai priparkuotas. Kilus konfliktui, vaikinai iškvietė policiją ir melagingai jį apkaltino vairavimu. Tačiau teisėjų kolegija nuteistojo nurodytą versiją, kad transporto priemonės nevairavo, o tiesiog joje sėdėjo, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284¹ straipsnio 1 dalyje.
9. Iš liudytojo E. Š. parodymų nustatyta, kad įvykio metu buvo su draugais (duomenys neskelbtini). Bestovint pamatė, kaip J. Š. vairavo automobilį su užsienietiškais numeriais. Pirmiausia J. Š. išvažiavo su nuleista padanga, jie bandė atkreipti vairuotojo dėmesį, bet jis nesureagavo. Po 20 min. nuteistasis grįžo ir bandydamas prisiparkuoti užvažiavo ant bordiūro bei vos neatsitrenkė į jų automobilį, kuris stovėjo netoliese. Kilus įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus, jie priėjo prie vairuotojo durelių, atidarė automobilio dureles ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius, o P. Ž. išlaipino už vairo sėdintį vairuotoją. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Jie iškvietė policiją. Kol policija atvažiavo vairuotojas atsisėdo laukti automobilio gale.
10. Iš liudytojo P. Ž. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. Š. vairavo transporto priemonę, kuri buvo užsienietiškai numeriais. Kaltinamojo vairavimas jiems sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nusprendė vairuotoją sulaikyti. Sustojus automobiliui draugas atidarė automobilio vairuotojo dureles, o jis iš vairuotojo vietos ištraukė nuteistąjį. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl iškvietė policiją.
11. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iš esmės paneigiančių nuteistojo J. Š. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jo kaltę, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų išdėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje bei atitiko faktines bylos aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Tai, kad tarp nuteistojo ir minėtų liudytojų įvykio metu galimai kilo konfliktas, tik patvirtina, jog vairuotojas galimai priešinosi tam, kad minėti asmenys jį sulaikė neblaivų ir iškvietė policiją. Šiame epizode nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai E. Š. ir P. Ž. siektų apkalbėti J. Š. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu.
12. Liudytoja K. Š. taip pat patvirtino, kad įvykio dieną J. Š. buvo neblaivus, kai jie susipyko ir jis išėjo iš namų. Ji tik vėliau pamatė, kad J. Š. su savimi pasiėmė automobilio raktelius. Liudyta teigė, kad nematė, jog J. Š. vairuotų jos automobilį, tačiau išėjusi parūkyti į balkoną, pamatė, kad prie jos automobilio stovi policija. Teigė, kad tai ji pastatė automobilį vienu ratu ant bordiūro, jis taip stovėjo ilgai, nes automobiliu niekas nesinaudojo.
13. Šios liudytojos ir nuteistojo parodymai prieštaravo kitoms byloje nustatytoms ir neginčytinoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas tokius liudytojos K. Š. parodymus pagrįstai vertino, kaip norą padėti savo sutuoktiniui J. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nuteistojo parodymus, kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
14. Visus aukščiau nustatytus faktinius bylos duomenis dėl J. Š. kaltės padarius nusikaltimą pagal BK 284¹ straipsnio 1 dalį, patvirtina ir kiti rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys: policijos registruojamų įvykio registro duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. 20:05 val. gautas pranešimas, jog pranešėjas pamatė kaip automobilis „Volvo“, užsienietiškais numeriais, nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas neblaivus, pranešėjas atėmė automobilio raktelius, laukia, prašo paskubėti, laiko jį (1 t., b. l. 17-18); policijos registruojamų įvykio registro duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. 20:12 val. gautas pranešimas, jog netoli laidojimo namų „R. n.“ gatvėje keturi vyrai laiko vieną vyrą prispaudę prie mašinos – situacija neaiški (1 t. b. l. 12-16); neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. 20.19 val. pirmuoju tikrinimu J. Š. nustatytas 2,78 promilių girtumas, 20.36 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,80 promilių girtumas (1 t., b. l. 68); 2020 m. balandžio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. apie 20.08 val., (duomenys neskelbtini), sulaikytas neblaivus vairuotojas J. Š., vairavęs automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1); 2020 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuotas ant kelkraščio užvažiavęs automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kairės pusės priekinis ratas nuleistas (1 t., b. l. 19-21); 2020 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo/garso įrašai, kurie buvo užfiksuoti policijos pareigūnų „B“ kameromis, atvykus į įvykio vietą. Užfiksuotas ant kelkraščio bortelio užvažiavęs automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus pareigūnams, J. Š. sėdi automobilyje „Volvo V70“, ant galinės automobilio sėdynės. Prie automobilio stovi: P. Ž., E. Š. ir A. S.. Atvykus pareigūnams, P. Ž. nurodo, kad vairuotojas sušalęs atsisėdo į automobilio galą. Pareigūnams atiduodamas raktas nuo automobilio. Apie jokį konfliktą su jį sulaikiusiais asmenimis J. Š. pareigūnams nepranešė (1 t., b. l. 64-67).
15. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo J. Š. kaltės. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad J. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. J. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį straipsnį.
16. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
17. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki nuosprendžio priėmimo teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais J. Š. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis lygus straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu.
19. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholio vartojimui, dirba savanoriu reabilitacijos centre, turi šeimą, padeda auginti sutuoktinės nepilnamečius vaikus bei vertinant J. Š. kritišką požiūrį į alkoholio vartojimą, jo siekį keisti gyvenimo būdą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant 2 metams bei paskiriant įpareigojimus: visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, esant kaltinamojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas. Su tokia bausmės rūšimi ir dydžiu, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir mano, kad bausmė parinkta tinkamai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino
20. Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo termino pagrįstumo. Nuteistojo teigimu jam nepagrįstai nustatytas toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
21. Vertinant apelianto skundo teiginius, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.
22. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios J. Š. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Neginčytinai nustatyta, kad J. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Nors J. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis nepripažino savo kaltės, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Praeityje apeliantas yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už vairavimą neblaiviam yra teisiamas antrą kartą, neišnykus teistumui už analogiško pobūdžio padarytą nusikalstamą veiką, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis dėl tokio pavojingo savo elgesio išvadų nepadarė, kadangi ir vėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivu. J. Š. neteisėti veiksmai, kai jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigę nuo alkoholio (2,78 promilės), kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties nuteistojo sveikatai ar net gyvybei.
23. Įvertinusi minėtas aplinkybes, apibūdinančias J. Š. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė J. Š. maksimalų 5 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
24. Kaip matyti iš K. Š. apeliacinio skundo, transporto priemonės savininkė nesutinka su nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. K. Š. teigimu teismas negalėjo konfiskuoti šios transporto priemonės, nes turtas yra jos nuosavybė, kadangi automobilis buvo pirktas jai, iš bendrų sutuoktinių lėšų. K. Š. nurodė, kad sutuoktinis J. Š. transporto priemonę pirko užsienyje, dėl to užregistravo savo vardu, tačiau Lietuvoje, ji su juo sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, bet pritrūko dokumentų, kad galėtų užregistruoti Valstybės įmonėje „R“. Patvirtino, kad iki šiol automobilis jos vardu neįregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra jos, K. Š. mano, kad teismas turėjo iš nuteistojo išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Su tokiais K. Š. argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
25. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nėra. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, turi būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta J. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra registruotas jo vardu.
26. K. Š. teigimu automobilis yra įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų. Taigi, nors J. Š. ir K. Š. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, minėta transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.
27. Analizuojant K. Š. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (sutuoktinė, vadovaujantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl K. Š. prašymas iš nuteistojo priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, negali būti tenkinimas. Taigi, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, nėra.
28. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, todėl turtas turi būti konfiskuotas natūra, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka.
29. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. Š. veiksmuose yra visi būtini BK 284¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. Š. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, K. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.