Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257674523 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2025 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257674523 (toliau – ir Nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl R. G. veiksmų, kuriais ji 2024 m. spalio 12 d. apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės D. B. (toliau – ir Pareiškėjas) sodinant rožes, būdama nepatenkinta tuo, kad jis sodina rožes, priėjo prie jo ir atėmė kastuvą, kurį vėliau padėjo prie Pareiškėjo buto durų. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių visumos. Kastuvas, kurį iš jo paėmė R. G., norėdama nutraukti jo savavališką rožių sodinimą, buvo Pareiškėjui grąžintas.

Pareiškėjas (nukentėjusysis) teismo posėdžio metu parodė, kad visos aplinkybės yra byloje. Iš jo buvo paimtas kastuvas, išplėštas iš jo rankų po to, kai rožės jau buvo pasodintos. Mano, kad negalima atimti iš žmogaus jo daikto. Tai yra neteisėta veikla, neatsižvelgiant į tai, kad vėliau daiktas buvo grąžintas. Mano, kad toks elgesys turi būti įvertintas, jis nėra teisėtas.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad tą pačią įvykio dieną apie 7.40 val. jis kreipėsi į policiją. Įvykis įvyko prie namo (duomenys neskelbtini). Jis ir R. G. gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje nuo gimimo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o R. G. – (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis su R. G. nebendravo ir nebendrauja.

2023 m. rudenį jis šiek tiek toliau norėjo pasodinti beržą, atvažiavo mašina, iškasė žemę, tada pasirodė R. G., pradėjo prieštarauti. Ji kalbėjo su darbuotojais, kurie atvažiavo, gal su savivaldybės darbuotojais kalbėjo, nepamena. Nepasodino medžio. Vėliau savivaldybė pasodino 3 medžius tame sklype.

Anksčiau, nuo 2022 m. toje vietoje buvo serbentai. Jis sodino rožes iš abiejų laiptinės pusių. 2023 m. namo pirmininkas atsodino jo rožes, kurios buvo pasodintos prie laiptinės, atskirai, šiek tiek toliau. Po to jis sodino rožes gavęs pirmininko pritarimą – šis parašė jam „sodink“. Jis pradėjo sodinti prie laiptinės nuo birželio mėn. Iš vienos pusės buvo pasodinti 5 krūmai, o iš kitos – 3, atrodo. Dar sodino 2 krūmus spalio mėn. Jau pasodinus rožes, išėjo R. G., ir įvyko, kas įvyko. Rožės buvo pasodintos, bet ji buvo nepatenkinta, garsiai šaukė. Šaukė ir jos sūnus iš balkono. Buvo nepasitenkinimas, kad sodina rožes. Tai truko ne trumpai, iki 5–10 min. R. G. tuo metu kažkam skambinėjo paėmusi jo kastuvą. Jis ragino R. G. grąžinti jo daiktą. Jam atrodo, kad R. G. skambino policijai. Jis pagalvojo, kad policija atvažiuos, todėl jis pabus vietoje. Policija taip greitai neatvažiavo, todėl pagalvojo, kad nėra prasmės laukti. Jis paklausė R. G. „ar grąžinsite man mano kastuvą?“, taip pat pasakė, kad ji gali sulaukti atsakomybės, ir nuėjo. Per 10–15 min. jis suspėjo parašyti pranešimą per e.policija. R. G. paskambino į duris, kastuvas jau buvo pastatytas prie durų. Jis paragino atsiprašyti, bet ji neatsiprašė ir nuėjo. Jei R. G. atsiprašytų, būtų kitokia situacija, bet taip neįvyko. Jie daugiau dėl nieko nekonfliktuoja. Jis nėra bendrijos narys, narė yra jo motina, o jis turi įgaliojimą. Jis kreipėsi į pirmininką, kad jam leistų sodinti. Susirašinėjo 2024 m. Po laiško iš pirmininko gavimo, jis pradėjo sodinti prie laiptinės, iš abiejų pusių. Advokato pateiktą raštą iš bendrijos gavo gal 2025 m. sausio 10 d. Iš gyventojų tik R. G. nepatenkinta, kiti gyventojai jo prašė sodinti prie jų laiptinių. Jis pasodino prie laiptinės iš dešinės 3 krūmus ir iš kairės kelis krūmus.

Klausimas dėl apželdinimo buvo išspręstas 2025 m. kovo 12 d. Bendrija pritarė sodinimui. Gyventojai balsavo ir dauguma pritarė. Iki to laiko dėl sodinimo buvo tik pirmininko pritarimas. Negali suprasti žmogaus, kuris prieštarauja tokiems dalykams. Pas juos prie laiptinės yra tokios lentos. R. G. argumentavo, kad augalai gali pakenkti šioms lentoms ir kad už visų lėšas reiks daryti lentų remontą. Dar buvo argumentas, kad jis gali pažeisti komunikacijas, dujų vamzdžius. Jis mano, kad tikrai negali pakenkti.

2024 m. jis savo iniciatyva bandė sodinti medžius. Nepasodino, mašina išvažiavo, nes turėjo vykdyti kitus užsakymus. Tuomet jis kreipėsi į savivaldybę ir medžiai buvo pasodinti. Tas sklypas buvo ne prie pat pastato, o yra kelias, o sklypas yra už kelio. Neturi žinių, kad bendrija yra išsinuomojusi žemės sklypą aplink pastatą. Nežino, ar bendrijos primininkas turi teisę duoti leidimą sodinti ne ant bendrijai priklausančios žemės, bet jam užteko pirmininko pritarimo. Bendrijos pirmininkas irgi dalyvauja tame procese. Pagalvojo, kad būtų tvarkingiau kreiptis į pirmininką.

Rožių sodinimas buvo užbaigtas, krūmai buvo pasodinti. Jis laukė, kada atvažiuos policija. Kažkiek palaukė, gal iki 10 min. 2–3 kartus ragino R. G. grąžinti kastuvą ir nuėjo.

Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš save.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu Nutarimu Institucija nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl R. G. veiksmų, kuriais ji 2024 m. spalio 12 d. apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės Pareiškėjui sodinant rožes, būdama nepatenkinta tuo, kad jis sodina rožes, priėjo prie jo ir atėmė kastuvą, kurį vėliau padėjo prie Pareiškėjo buto durų. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių visumos. Kastuvas, kurį iš jo paėmė R. G., norėdama nutraukti jo savavališką rožių sodinimą, buvo Pareiškėjui grąžintas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu su Institucijos Nutarimu ir jame padarytomis išvadomis nesutiko, nurodydamas, kad R. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo – vagystės – požymių.

Tikrinant skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš byloje surinktų duomenų nustatytos šios aplinkybės:

D. B. 2024 m. spalio 12 d. 08.32 val. per e-policija pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2024 m. spalio 12 d. 07.40 val., (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į laiptinę iš jo R. G. atėmė jo kastuvą. Ji gyvena toje pačioje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte. R. G. garsiai kalbėjo, galimai buvo neadekvačios būklės. Ji buvo nepatenkinta, kad jis sodina rožes, kam jis turi namo bendrijos pirmininko leidimą. Grąžinti kastuvą R. G. atsisakė. Vėliau R. G. padėjo kastuvą prie jo buto durų, neatsiprašė.

R. G. 2025 m. vasario 17 d. el. laišku Institucijai paaiškino, kad ji 2024 m. spalio 12 d. kvietė policiją, nes D. B. neteisėtai, be leidimo, savivaldybės teritorijoje sodino rožes. D. B. nėra gavęs leidimo nei iš namo gyventojų, nei iš namo pirmininko, kuris irgi negalėjo duoti leidimo be savivaldybės ir namo gyventojų pritarimo. D. B. darė administracinį nusižengimą, todėl tam, kad užkirstų jam kelią, paėmė iš jo sulankstomą kastuvą. Po ko D. B., negavęs jos leidimo, ją ir jos balkoną fotografavo. Ji jokio pažeidimo nepadarė. Kastuvas buvo grąžintas, pastatytas prie buto durų. Į buto duris buvo paskambinta, D. B. jas atidarė, paklausė, ar ji nenori atsiprašyti, į ką ji atsakė, kad neturi už ką.

D. B. pateikė teismui duomenis, kad bendrijos pirmininkas jam leido sodinti augalus, be to, 2025 m. kovo 3–12 d. organizuojamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrijos narių balsavimas raštu dėl apželdinimo teritorijos prie namo laiptinės įėjimo.

Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 10 d. teikė Pareiškėjui raštą „Dėl jūsų prašymų, gautų nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d.“, kuriame nurodytos aplinkybės dėl kiemo apželdinimo.

Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 14 d. butų savininkų balsavimo raštu protokole Nr. 2025/03 nurodyta, kad balsų dauguma buvo nutarta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo išdavimo namo gyventojams apželdinti teritorijas prie namo laiptinių įėjimo, vadovaujantis savivaldybės keliamais reikalavimais; sutikimas gautas iš daugumos namo butų savininkų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. buvo gautas raštas Nr. A50-14357/24 iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „Dėl neteisėtai sodinamų augalų prie (duomenys neskelbtini)“, dėl ko 2024 m. balandžio 23 d. savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius, norėdamas padėti išspręsti dviejų pusių ginčą, organizavo susitikimą vietoje (el. laiško gavėjai – Pareiškėjas ir bendrija). 2024 m. lapkričio 13 d. buvo gautas pakartotinis raštas Nr. A50-44213/24 iš bendrijos, į ką savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius išsiuntė raštą Nr. A51-175746/24(2.1.19E-MAS) el. paštu Pareiškėjui ir bendrijai. Šiame rašte nurodyta, kad želdinimo darbai gretimoje daugiabučio namo aplinkoje galimi tik sutarus su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais, t. y. gavus daugumos šių savininkų raštišką sutikimą arba bendrijos sueigos protokolinį nutarimą. Šiuo raštu įpareigojama iki 2025 m. kovo 25 d. pašalinti želdinius, augančius prie pat namo ir įėjimo konstrukcijų, arba juos persodinti laikantis teisės aktuose nustatytų atstumų, skirtų želdinių sodinimui nuo pastatų konstrukcijų.

2021 m. birželio 21 d. – liepos 9 d. susirašinėjime el. paštu tarp Pareiškėjo ir savivaldybės, pridedant prie susirašinėjimo ir R. G., matyti, kad Pareiškėjas kreipiasi dėl leidimo sodinti krūmus išdavimo, į ką jam atsakoma, jog tam yra reikalingas bendrijos narių bendras sutarimas.

Pateiktose nuotraukose matyti, kad Pareiškėjas 2024 m. spalio 12 d. 07.36 val. sodina augalus prie daugiabučio namo laiptinės (už Pareiškėjo nugaros matomas tuščias vazonas), o iš R. G. telefono ekrano nuotraukų (ir jos paaiškinimo dėl šios aplinkybės teismo posėdžio metu) nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d. 07.34 val. ir 07.50 val. yra skambinama pagalbos numeriu 112 (pirmą kartą buvo kviečiama policija, o antrą kartą – iškvietimas buvo atšauktas, nes Pareiškėjas nuėjo namo, o ji pati turėjo reikalų).

Apibendrinant aptartas aplinkybes neginčijamai nustatyta, kad Pareiškėjas ir R. G. gyvena to paties daugiabučio namo laiptinėje esančiuose butuose, Pareiškėjo teigimu, nuo gimimo, taigi, neabejotinai vienas kitą pažįsta ir žino, kur kuris gyvena. Taip pat nustatyta, kad ne vėliau nei nuo 2021 m. Pareiškėjas siekia apželdinti prie daugiabučio namo esančią teritoriją, dėl ko kreipėsi į daugiabučio namo bendrijos pirmininką, bendriją ir savivaldybės administraciją, į ką jam buvo atsakyta, jog daugiabučių namų kiemo apželdinimas vyksta daugiabučio namo gyventojų bendru sutarimu. Apie šias aplinkybes buvo žinoma ir R. G., kuri buvo pridėta prie el. susirašinėjimo su savivaldybe ir kuri yra daugiabučio namo bendrijos valdybos narė. Tačiau dėl to daugiabučio namo gyventojai balsavo ir sutarė tik 2025 m. kovo 14 d. Nepaisant to, Pareiškėjas 2024 m. spalio 12 d. 07.40 val., (duomenys neskelbtini), prie laiptinės sodino rožes, jo teigimu, gavęs bendrijos pirmininko leidimą. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad tokiam sodinimui reikalingas ne bendrijos pirmininko leidimas, o daugiabučio namo gyventojų bendras sutarimas. Pažymėtina, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1211 redakcija) patvirtintų Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 2 priedo „Želdinių tvarkymo reglamentavimas pagal atskiras teritorijas“ 6 punkte nurodyta, kad daugiabučių namų kieme žemus krūmus, lianas, daugiamečius žolinius augalus sodina namo gyventojai bendru sutarimu.

Toliau nustatyta, kad Pareiškėjui 2024 m. spalio 12 d. ryte, (duomenys neskelbtini), prie laiptinės sodinant rožes, R. G. 2024 m. spalio 12 d. 07.34 val. iškvietė policiją, apie 07.40 val. (kaip nurodyta Pareiškėjo pareiškime policijai) paėmė iš Pareiškėjo kastuvą, o 07.50 val., Pareiškėjui grįžus namo, atšaukė iškvietimą, ir apytiksliai po pusvalandžio paskambino į Pareiškėjo buto duris ir grąžino paimtą kastuvą (pastatė jį prie buto durų).

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamame Nutarime konstatuota, kad Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių visumos. Kastuvas, kurį iš jo paėmė R. G., norėdama nutraukti jo savavališką rožių sodinimą, buvo Pareiškėjui grąžintas.

Teismas, sutikdamas su skundžiamo Nutarimo išvadomis ir atmesdamas Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad R. G. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnį kaip vagystė, pažymi, kad baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-66-976/2019). Kartu tokio pobūdžio bylose formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019). Kartu teismų praktikoje pažymėta, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Pagal teismų praktiką, nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios negrįžtamai užvaldyti svetimą turtą ir nukentėjusiajam padaryti atitinkamą žalą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-187-895/2017). Kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. G., kuri su Pareiškėju jau daug metų gyvena to paties daugiabučio namo laiptinės butuose, būtų turėjusi tyčią neteisėtai ir neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą – Pareiškėjo kastuvą ir tokiu būdu padaryti jam turtinę žalą. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. G. paėmė Pareiškėjo kastuvą, siekdama sustabdyti Pareiškėjo atliekamą rožių sodinimą prie daugiabučio namo laiptinės, nesant daugiabučio namo gyventojų bendro sutarimo, o ne jį negrįžtamai užvaldyti. Be to, R. G. tuo metu kvietė policiją ir šį iškvietimą atšaukė jau Pareiškėjui nuėjus namo. Toliau pažymėtina, kad netrukus, apytiksliai pusvalandžio bėgyje, R. G. kastuvą Pareiškėjui grąžino, taigi, jam jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Priešingos išvados nesuponuoja ir Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis rožes jau buvo pasodinęs, todėl negalima teigti, kad R. G., paimdama kastuvą, siekė sustabdyti rožių sodinimą. Kaip jau buvo nustatyta, konfliktinė situacija dėl teritorijos prie daugiabučio namo apželdinimo trunka ne vėliau nei nuo 2021 m., kaip nurodė ir pats Pareiškėjas, R. G. buvo susijaudinusi, skambino policijai, kas leidžia vertinti, kad ji aptariamos aplinkybės galėjo racionaliai neįvertinti, juo labiau, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog Pareiškėjas tupėdamas kažką vis dar sodina, taip pat Pareiškėjas galėjo turėti ir daugiau sodinukų, taigi, aptariama aplinkybė negali patvirtinti R. G. kaltės įvykdžius kastuvo vagystę.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad R. G. būtų turėjusi tyčią neteisėtai ir neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą – Pareiškėjo kastuvą ir tokiu būdu jam padaryti turtinę žalą, t. y. nenustačius ANK 108 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, Institucija skundžiamu Nutarimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė (atsisakė pradėti) administracinę teiseną R. G. atžvilgiu, todėl Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257674523 palikti nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.