Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-18-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: e2A-18-642/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04707-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: V. Z., A. Z.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-18-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04707-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.12; 2.6.18.2; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Z. ir A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z. ir A. Z. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. Z. ir A. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ 22 234,96 Eur stogo darbų trūkumų pašalinimo kainą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakove sudarė rangos sutartis, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko ieškovams priklausančio statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dengimo darbus (toliau – darbai). Po kurio laiko išryškėjo atliktų darbų trūkumai, dėl kurių lietaus vanduo pro stogo dangą patekdavo į namo vidų, gadindamas namo vidaus sieną ir apdailą. Darbų trūkumų mastui nustatyti ieškovai užsakė ekspertizę. Nurodė, jog pareikalavo iš atsakovės ištaisyti darbų trūkumus, tačiau atsakovė, nesutikdama su ekspertizės akte nurodytais darbų trūkumais, atsisakė vykdyti ieškovų reikalavimą. Tuomet ieškovai pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti nuostolius. Nurodė ir tai, kad darbų trūkumai užfiksuoti, pradėjus naudoti rangos darbų rezultatą, galiojant garantiniam laikotarpiui. Pagal savo pobūdį trūkumai laikytini paslėptais. Dėl savo paslėpto pobūdžio atliktų darbų kokybė negalėjo būti fiksuojama darbų priėmimo metu. Ieškovai nurodė, jog nuostoliai sudaro 22 234,96 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė, gavusi pretenziją dėl trūkumų šalinimo, atsisakė juos šalinti, o nustatytų defektų nepripažino. Savo elgesį atsakovė pakeitė tik po to, kai ieškovai kreipėsi į teismą. Negalėdami laukti ir stebėti, kaip nyksta jų turtas, ieškovai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė stogo remonto darbų sutartį, pagal kurią buvo šalinami atlikti nekokybiški ir netinkami stogo dengimo darbai. Dėl rinkoje pabrangusių medžiagų atliktų darbų trūkumų šalinimo kaštai itin padidėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog, priešingai, nei teigia ieškovai, atsakovė niekada nebuvo atsisakiusi šalinti darbų trūkumų. Atsakovė ne sykį tiek žodžiu, tiek raštu akcentavo, jog yra pasirengusi geranoriškai pašalinti paaiškėjusius atliktų darbų defektus, siekė su ieškovais suderinti defektų šalinimo mastą ir būdus. Net gavusi ieškinį, atsakovė teikė siūlymą ginčą spręsti taikiai, tačiau patys ieškovai nėra suinteresuoti greitu ir jiems objektyviai palankiu ginčo sureguliavimu. Atsakovės įsitikinimu, ieškovų akivaizdus nebendradarbiavimas su atsakove lėmė tai, kad darbų defektai liko nepašalinti. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas kompensuoti būsimas stogo remonto išlaidas – neatitinka nei proporcingumo, nei adekvatumo reikalavimų. Ieškovų reikalavimų tenkinimas reikštų ieškovų pasipelnymą atsakovės sąskaita. Ieškovų siekiamas tikslas – stogo montavimo darbų defektų pašalinimas – realiai gali būti pasiektas reikšmingai mažesniais finansiniais kaštais. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas neadekvatus, pažeidžiantis atsakovės teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nusprendė netenkinti ieškovų A. Z. ir V. Z. ieškinio.

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnis). Ginčo tarp šalių dėl jas siejusių teisinių santykių kvalifikavimo nėra.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė, remdamasi su ieškovais (ieškove) sudarytomis rangos sutartimis, atliko stogo dangos keitimo darbus. Ieškovai nurodė, jog atlikti darbai nebuvo kokybiški, sumontuota jų pastato nuolydžio neatitinkanti stogo danga. Teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek jos atstovas laikėsi pozicijos, jog visi atlikti darbai buvo netinkami, ieškovė paaiškino, jog pakeitė visą stogą, kadangi visas stogas buvo blogai uždengtas (netinkamas). Tačiau teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų visumos jis neturi pagrindo daryti tokios išvados.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nei ieškovų pateiktas 2020 m. sausio 16 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktas (toliau – ir Aktas), nei Lietuvos teismo ekspertizių centro 2021 m. liepos 29 d. ekspertizės aktas (toliau – Ekspertizės aktas) nesuponuoja išvadų apie netinkamą darbų kokybę tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovai. Iš Ekspertizės akto turinio matyti, jog Akte, kuriuo remiasi ieškovai, darbų trūkumai nustatyti pagal STR 2.05.02:2008, kuris galiojo tik darbų pagal rangos sutartį Nr. 49 atlikimo metu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pirmoji rangos sutartis (Nr. 49) tarp šalių sudaryta 2019 m. sausio 31 d., o antroji sutartis (Nr. 66) – 2019 m. lapkričio 1 d. Iš byloje apklaustų liudytojų (R. K., D. R.) paaiškinimų nustatyta, jog problemų dėl galimų darbų trūkumų kilo po darbų perdavimo praėjus nuo trijų iki šešių mėnesių. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus pakankamai ilgą laiko tarpą sudarant atskiras sutartis, tikėtina, jog Akte buvo vertinami darbai (ar jų dalis), atlikti pagal rangos sutartį Nr. 49 (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors Akte yra nurodomas apibrėžtas nustatytų neatitikimų skaičius, nurodoma nustatytų neatitikimų šalinimo veiksmų eiga, tačiau nei iš ieškovų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nei iš Ekspertizės akto turinio nėra galimybės nustatyti galimų trūkumų apimties, masto, atitinkamai įvertinti trūkumų šalinimo kaštų (išlaidų). Pažymima, jog byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovai Aktą parengusiam specialistui mokėjo už defektų ištaisymo kaštų sąmatos parengimą (ieškovų pateiktos sąskaitos faktūros, serija SE, Nr. 0049, duomenys), tačiau tokia sąmata į bylą ieškovų pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis). Ieškinio reikalavimą ieškovai įrodinėja byloje pateiktais duomenimis apie išlaidas, patirtas atliekant naujus stogo dengimo darbus.

8. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų pateiktus duomenis spręsti apie galimą nuostolių apimtį ir turtinės žalos (nuostolių), patirtos šalinant trūkumus, dydį nėra galimybės.

9. Teismas pažymėjo, kad teismo paskirta ekspertizė buvo atlikta ir Ekspertizės aktas parengtas, remiantis rašytine bylos medžiaga. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ekspertas sprendė esant pagrindą teigti, jog stogo danga neapsaugo pastato konstrukcijų nuo lietaus vandens; pagal atsakovų pateikto atsiliepimo turinį vertino atsakovų sutikimą su Akte pateiktais trūkumais ir kt. Kita vertus, Ekspertizės akte nurodoma, kad dalis Akte nurodytų neatitikčių sietinos su netinkamu stogo konstrukcijos vėdinimo įrengimu, tačiau pagal pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog minėtos atitiktys turėjo tiesioginės įtakos atmosferinių kritulių patekimui po stogo danga; pateikti stogo dangos gamintojo parengtos techninės dokumentacijos fragmentai, visa dokumentacija nepateikta, todėl negalima nustatyti, ar dangos montavimas atitiko dangos gamintojo parengtoje instrukcijoje nurodytus reikalavimus. Teismas vertino, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Akte pateiktų duomenų ir nustatytų galimų trūkumų objektyvumu (nurodytų trūkumų apimtimi). Pažymima, jog ginčo nagrinėjimo teisme metu (atliekant teismo paskirtą ekspertizę) ieškovai ginčo objektą sunaikino, t. y. pakeitė stogą, pasitelkę kitus asmenis, todėl objektyviai apžiūrėti ir (ar) įvertinti atsakovės atliktų darbų, jų galimų trūkumų ir atitinkamai šių trūkumų šalinimo išlaidų nėra galimybės.

10. Teismas pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina drėgmės patekimą į pastato vidų, tačiau nei vandens tekėjimo priežastis, nei kilmė nėra žinoma. Teismo posėdyje D. R. paaiškino, jog ieškovai po stogo dengimo darbų atlikimo ketino atlikti pastato vidaus remonto darbus (apšiltinti lubas), pateikė paaiškinimus dėl galimybių difuzinę plėvelę pažeisti iš vidaus (nuardant lubas). Ieškovai (jų atstovas) tokių duomenų neneigė ir neginčijo. Teismas nurodė, kad byloje esančių duomenų visetas, nesant kitų įrodymų, savaime nesuponuoja išvadų apie neabejotino priežastinio ryšio tarp prasisunkusio vandens ir atsakovės atliktų darbų galimų trūkumų buvimą.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos šalys yra statybos dalyviai, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovai vykdė statytojams įstatymo įtvirtintas pareigas, kaip ir duomenų, jog rangovė (atsakovė) nepažeidė jai keliamų reikalavimų (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenimis (šalių, liudytojų paaiškinimais) nustatyta, jog techniniais darbų klausimais rūpinosi ieškovas A. Z.. Atsakovės darbuotojas, dalyvavęs darbų atlikimo metu, paaiškino, jog su A. Z. kiekvieną stogo dangos montavimo aspektą derino el. ryšių priemonėmis, jei A. Z. nebūdavo objekte, siuntė jam vaizdinę medžiagą, susirašinėjo programėle. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog susirašinėjimą matė, nors byloje jis nėra pateiktas.

12. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, jog rangos darbai buvo vykdomi su užsakovo medžiaga (CPK 185 straipsnis), sprendimas dėl konkrečios dangos įsigijimo buvo priimtas atsakovei (jos atstovams, darbuotojams) šiame procese nedalyvaujant, ieškovai su atsakove susitiko jau išsirinkę statybos produktus, stogo danga neįtraukta į atsakovės atliktą sąmatą. Teismas nurodė, kad spręsti, jog atsakovei galėtų kilti atsakomybė dėl šios medžiagos trūkumų, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis). Visuma byloje esančių duomenų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad galimi darbų defektai buvo esminiai, kliudantys iš esmės naudotis darbų rezultatu (ką išvadoje nurodo ir ieškovų specialistas). Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šalys dėl galimų trūkumų šalinimo apimties ir būdų nesusitarė, ieškovai atsakovei nesudarė galimybių įvertinti Akte pateiktų duomenų, patikrinti perduotų darbų, su atsakove nebendradarbiavo ir realių galimybių įgyvendinti savo reikalavimus nesudarė. Ginčo nagrinėjimo metu ieškovai ginčo objektą (atsakovės darbų rezultatą) sunaikino, o visuma byloje esančių duomenų nesuponuoja objektyvios būtinybės dėl galimų defektų šalinimo realiai atlikti viso stogo remonto darbus.

13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas dėl darbų trūkumų šalinimo (savo esme naujų stogo dengimo darbų atlikimo kainos) išlaidų priteisimo neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, iš byloje esančių duomenų nustatyti padarytų darbų trūkumų apimties, masto, jų šalinimo kaštų nėra galimybės, ieškovai atskirų darbų trūkumų šalinimo kaštų (išlaidų) neįrodinėjo, tokių aplinkybių nustatyti atsakovei galimybių nesudarė. Ieškovai atsakovei nepateikė jokių statinio dokumentų, atsakovė prieš atlikdama darbus negalėjo įvertinti ir (ar) žinoti jai pateiktos dangos (ne)tinkamumo ieškovų statinio konstrukcijoms (CPK 185 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai V. Z. ir A. Z. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinė byloje Nr. e2-63-328/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

14.1. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo stogo remonto darbus atlikti iš savo medžiagų. Teismas padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, ignoruodamas rašytinį įrodymą – rangos sutarties nuostatą, nusakančią, iš kieno medžiagos bus vykdomi darbai, teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pusės liudytojų, kurie tvirtino, kad stogo dangą išsirinko ieškovai, parodymais.

14.2. Teismas nepagrįstai teigė, jog spręsti, kad atsakovei galėtų kilti atsakomybė dėl stogo dangos trūkumų, nėra pagrindo (CK 6.648 straipsnis). Pažymima, kad stogo nesandarumą sąlygojo ne stogo dangos medžiagos trūkumai (kurie byloje ir nebuvo nustatyti), o nesilaikymas stogo dangos gamintojo rekomendacijų dėl būtino nuolydžio kampo konkrečiai stogo dangai sumontuoti, taip pat kiti eksperto nustatyti trūkumai, detaliai fotonuotraukose užfiksuoti stogo konstrukcijų ir stogo dangos vertinimo akte, kurį atliko mažoji bendrija (toliau – MB) (duomenys neskelbtini).

14.3. Pažymima, kad stogo danga, kurią užsakė, nupirko ir uždengė rangovė, negalėjo būti dengiama ant ieškovų namo stogo konstrukcijos dėl netinkamo nuožulnumo kampo. Todėl, nepriklausomai nuo to, iš kieno medžiagos buvo dengiamas stogas, atsakovei, kaip rangovei (savo srities profesionalei), kyla atsakomybė visais atvejais dėl nesilaikytų stogui keliamų statybos techninių reglamento reikalavimų ir gamintojo rekomendacijų, jeigu nepasiekiamas rangos sutartyje numatytas tikslas.

14.4. Teismas nepagrįstai pašalino atsakovės atsakomybę tuo pagrindu, jog darbus atsakovė atliko iš neva ieškovų pateiktų medžiagų – stogo dangos. Taigi teismas ne tik netinkamai „nustatė faktą“ – stogo dangos, kaip medžiagos, netinkamą kokybę, bet ir netinkamai aiškino ir taikė pačią teisės normą – CK 6.648 straipsnį.

14.5. Pažymima, kad atsakovė neigė faktą, jog sumontavo dangą, kurios negalima montuoti ant stogo, kurio nuolydis mažesnis nei 11 laipsnių, teigė, kad sumontuota stogo danga yra tinkama ieškovų stogui. Atsakovė patvirtino, kad nei prieš stogo dangos nupirkimą, nei prieš montuojant stogo dangą neatliko jokių veiksmų ieškovų stogo konstrukcijos nuolydžiui nustatyti. Atsakovės atstovai pripažino, kad nė vienas iš jų neturi jokio techninio, statybinio ar inžinerinio išsilavinimo.

14.6. Atsakovės atsakomybę neginčytinai byloje patvirtina tai, kad rangovė darbus atliko pažeisdama STR, nesilaikydama stogo dangos gamintojo instrukcijos, padariusi klaidų, kurias užfiksavo MB (duomenys neskelbtini) savo akte, taip pat teismo paskirtas teismo ekspertas. Po atsakovės netinkamai atliktų darbų pro stogą ėmė sunktis lietaus vanduo į pastato vidų.

14.7. Teismas neatskleidė byloje reikšmingos aplinkybės – dėl kokios priežasties rangovės uždengtas stogas buvo nesandarus ir leido vandenį. Pažymima, kad stogas buvo nesandarus dėl to, kad rangovė padarė klaidų, kurias užfiksavo MB (duomenys neskelbtini) savo akte, be to, atsakovė nesilaikė stogo dangos gamintojo instrukcijoje nurodyto reikalavimo dėl kampo nuožulnumo. Taigi, jeigu teismas būtų nustatęs šią reikšmingą bylos aplinkybę, dėl stogo trūkumų apimties ir būtinumo pakeisti visą stogo dangą nebūtų kilę jokių abejonių.

14.8. Priešingai, nei teigia teismas, susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad ieškovai dėjo daug pastangų, kad atsakovė geranoriškai atvyktų į vietą ir pašalintų savo darbų trūkumus. Tačiau nuo pat pirmų pretenzijų pareiškimo atsakovė apskritai neigė trūkumų faktą, šaipėsi iš ieškovų pateikto defektų nustatymo akto. Ieškovai nurodo, kad negalėjo laukti neapibrėžtą laiko tarpą, kada atsakovė sureaguos į jų pretenzijas ir (arba) atvyks šalinti trūkumų arba sieks pati nustatyti savo trūkumus, kadangi kiekvieną kartą lyjant buvo gadinamas jų turtas namo viduje. Taigi, ieškovai, pradelsę daugiau nei metus, pasisamdė kitą rangovą, kuris atliko tik tokius darbus, kurie nustatyti ekspertų, – sumontavo tokią stogo dangą, kuri tinka stogo nuolydžio kampui.

14.9. Priešingai, nei nurodė teismas, dėl stogo dangos, netinkančios ieškovų namo konstrukcijai, panaudojimo atsakomybė tenka atsakovei ir tai tiesiogiai išplaukia iš vartojimo rangos teisiniams santykiams keliamų reikalavimų ir vartojimo sutarties aiškinimo, taikymo taisyklių. Skundžiamo sprendimo motyvų analizė leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad teismas, priešingai, nei numatyta vartojimo rangos taisyklėse, silpnąja teisinio santykio puse laikė atsakovę (juridinį asmenį).

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, prašydama atmesti ieškovų V. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

15.1. Apeliaciniame skunde ieškovai nepagrįstai kritikuoja teismo objektyviai nustatytas faktines aplinkybes, remiantis kuriomis nustatyta, jog ieškovai patys išsirinko stogo dangą prieš rangos sutarčių su atsakove sudarymą, todėl atsakovė darbus atliko iš ieškovų pateiktų medžiagų. Ieškovų teigimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja lingvistiniam 2019 m. sausio 31 d. rangos sutarties 1 punkto, numatančio rangovo darbų atlikimą iš savo medžiagų, aiškinimui.

15.2. Pažymima, kad 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovė V. Z. aiškiai pripažino, kad ji su sutuoktiniu A. Z. 2019 m. sausio mėnesį atvyko į specializuotą stogo dangomis prekiaujančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir joje išsirinko juodos spalvos trapecinio profilio plieninę stogo dangą „Ruukki T20 50 Plus“. Vadovaujantis ieškovės V. Z. teiktais paaiškinimais, konkrečią stogo dangą ji su sutuoktiniu iš anksto buvo nusižiūrėję ir apie ją pasiskaitę internete, stogo dangą rinkosi pagal estetinę išvaizdą ir suteikiamos garantijos terminą. Ieškovams išsirinkus trapecinę stogo dangą „Ruukki T20 50 Plus“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. V. pateikė šios stogo dangos technines specifikacijas ir montavimo instrukciją. Pateiktą medžiagą ieškovai išstudijavo. Kadangi prieš tai ieškovams priklausančiame gyvenamajame name buvo sumontuota čerpinio profilio plieninė stogo danga, kuriai rekomenduojamas minimalus nuolydis yra 14 laipsnių, ieškovams jokių abejonių dėl stogo trapecinės dangos tinkamumo mažesniam (11 laipsnių) rekomenduojamam nuolydžiui nekilo.

15.3. Atsakovė nurodo, kad byloje esančių įrodymų visetas (neteikiant prioriteto kuriai nors įrodinėjimo priemonei) sudarė pagrindą spręsti, jog rangos darbai pagal 2019 m. sausio 31 d. rangos sutartį buvo vykdomi iš užsakovų (ieškovų) medžiagų, sprendimas dėl konkrečios stogo dangos įsigijimo buvo priimtas atsakovei (jos atstovams, darbuotojams) šiame procese nedalyvaujant, ieškovai su atsakove susitiko ir 2019 m. sausio 31 d. rangos sutartį sudarė prieš tai jau išsirinkę statybos produktus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o stogo danga „Rukki T20 50 Plus“ buvo neįtraukta į atsakovės atliktų darbų sąmatą. Vertinant nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių chronologiją, šalių ketinimus, tikslus, jų elgesį iki sutarties sudarymo ar ją vykdant, taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytas rangos sutartis tinkamai aiškino pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir pagrįstai taikė turiningojo sutarties aiškinimo metodą, neteikdamas prioriteto vien ieškovų pageidaujamam lingvistiniam (pažodiniam) sutarties sąlygų aiškinimui.

15.4. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovai nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. V. gautos stogo dangos techninių specifikacijų medžiagos, nei namo projektinės dokumentacijos atsakovei (jos atstovams) niekada neperdavė, todėl atsakovė darbus buvo priversta atlikti iš užsakovų medžiagų, vadovaudamasi bendrosiomis viešai prieinamomis gamintojo „Ruukki“ stogo dangos įrengimo taisyklėmis ir ieškovo A. Z. teikiamais nurodymais.

15.5. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovai (užsakovai) apie faktinį minimalų stogo dangos nuolydžio nuokrypį nuo gamintojo rekomenduojamo žinojo (disponuodami namo projektine dokumentacija turėjo žinoti), tačiau tokio nuokrypio egzistavimo nei sumokėdami už medžiagas, nei priimdami rangos darbų rezultatą nelaikė rangos darbų trūkumu, galinčiu pabloginti darbų rezultato naudojimą pagal normalią paskirtį.

15.6. Pažymima, kad rangos sutartyje nėra įtvirtinta ieškovų teisė vėliau reikšti reikalavimus pašalinti darbų trūkumus, kurie galėjo ir turėjo būti nustatyti darbų rezultato apžiūros ir priėmimo metu. Taigi jeigu atsakovės stogo dangos įrengimas dėl minimalių stogo nuolydžio nuokrypių ieškovų laikytinas atsakovės darbų trūkumais, tai tie trūkumai buvo akivaizdūs darbų perdavimo metu. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju stogo dangos sumontavimas ant esamų namo stogo konstrukcijų nebuvo paslėpti darbai. Ieškovai, priimdami atsakovės atliktus darbus ir už juos sumokėdami, jokių pretenzijų nereiškė, nes matė, jog stogo danga yra įrengta be esminių nuokrypių kiekvieną stogo mazgo įrengimą ir apdirbimą atskirai derinant su ieškovu A. Z..

15.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovai atskirais etapais priėmė visus atsakovės atliktus rangos sutartyse numatytus darbus ir už atitinkamus darbus išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už šiuos darbus su atsakove atsiskaitė. Ieškovai, priimdami atsakovės atliktus darbus, negalėjo nežinoti apie tai, kad esamas namo stogo konstrukcijos nuolydis yra minimaliai mažesnis už stogo dangos gamintojo rekomenduojamą minimalų nuolydį. Byloje nustatyta, kad, disponuodami namo projektine dokumentacija ir stogo dangos tiekėjo perduotomis stogo dangos techninėmis specifikacijomis, ieškovai šią medžiagą patys išstudijavo, tačiau jokių darbams atlikti reikalingų dokumentų atsakovei neperdavė. Pažymima, kad ieškovai, žinodami apie minimalius stogo dangos nuolydžio nuokrypius, nenurodė jokių atsakovės atliktų darbų defektų, trūkumų ar kitokios neatitikties rangos sutarties nuostatoms ar papildomiems šalių susitarimams. Dėl to ieškovai, priėmę darbus iš atsakovės ir neužfiksavę minimalaus stogo dangaus nuolydžio nuokrypių kaip darbų trūkumų, kurie ieškovams turėjo būti žinomi priimant darbus, neteko teisės remtis tokių trūkumų faktu.

15.8. Atsakovės vertinimu, ieškovai neįrodė, kad stogo dangos rekomenduojamo minimalaus nuolydžio nuokrypis ir kiti akte nustatyti defektai priežastiniu ryšiu yra susiję su stogo nesandarumu ir poreikiu keisti visą stogo dangą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vien minimalus faktinis stogo nuolydžio nuokrypis nuo gamintojo „Ruukki“ rekomenduojamo pats savaime nėra ir negali būti laikomas atsakovės atliktų darbų trūkumu ir nesąlygoja poreikio keisti visą stogo dangą kitos rūšies (pvz., mažesniais nuolydžio reikalavimais pasižyminčia klasikinio profilio) plienine stogo danga.

15.9. Atsakovė pažymi, kad oficialiame „Ruukki“ gamintojo tinklapyje yra pateikiama informacija, kad trapecinio profilio plieninę stogo dangą galima montuoti ir esant minimaliam 9 laipsnių nuolydžiui. Ieškovai byloje pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ieškovų išsirinkta stogo danga nei prieš, nei po montavimo darbų atlikimo neturėjo jokių trūkumų (mechaninių pažeidimų), todėl atitiko gamintojo deklaruojamas technines specifikacijas. Akcentuojama, kad nei akte, nei vėliau antstolio J. P. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole viso stogo nesandarumas nebuvo užfiksuotas. Priešingai, nei įrodinėjo ieškovai, byloje buvo tiesiogiai nustatyta, kad stogo nesandarumas yra užfiksuotas tik ties virš antrojo aukšto įrengto stogo parapetu ties drabužinės patalpa, todėl krituliai į antrame aukšte esančią drabužinės patalpą galėjo patekti būtent pro netinkamai įrengtą parapeto apskardinimą (Akto 11, 15–16, 35–36 nuotraukos) arba dėl paties ieškovo pažeistos difuzinės plėvelės, atliekant gipskartonio lubų apdailos darbus antrame namo aukšte. Be to, ekspertizės akte nustatyta, kad kiti atsakovės atliktų darbų trūkumai, susiję su netinkamu stogo konstrukcijos vėdinimo įrengimu (skarda uždaryti vėdinamo oro tarpai, per mažas oro tarp sluoksnis ir t. t.), nėra susiję su stogo nesandarumu ir atmosferinių kritulių patekimu. Taigi, atsakovės vertinimu, nustačius stogo nesandarumą tik vienoje konkrečioje vietoje ties netinkamai įrengtu antrojo aukšto parapeto apskardinimu, laikytina, kad ieškovai byloje neįrodė viso stogo nesandarumo fakto, o kartu ir deklaruojamos būtinybės visą stogą pakeisti nauju. Ieškovams neįrodžius, kad nežymus Akte nustatytas jų išsirinktos stogo dangos nuolydžio nuokrypis buvo stogo nesandarumo ar vandens pratekėjimo į drabužinės patalpą priežastimi, konstatuotina, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas kompensuoti naujo stogo pakeitimo išlaidas – neatitinka nei proporcingumo, nei adekvatumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).

19. 2019 m. sausio 31 d. ieškovė V. Z. (užsakovė) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (rangovė) sudarė rangos sutartį Nr. 49 (toliau – ir rangos sutartis Nr. 49) dėl statybos darbų su rangovo medžiagomis (sutarties 1 punktas) objekte (duomenys neskelbtini); darbų kaina – 8 595,69 Eur be PVM. Iš sutarties Nr. 49 1 priedo matyti, jog susitarta dėl stogo dengimo darbų (nuardant stogo dangą ir kt. elementus). Tarp šalių 2019 m. kovo 15 d. sudarytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė darbus pagal rangos sutartį Nr. 49, patvirtino, jog pretenzijų dėl darbų neturi.

20. 2019 m. lapkričio 1 d. tarp ieškovės V. Z. (užsakovė) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (rangovė) sudaryta rangos sutartis Nr. 66 (toliau – ir rangos sutartis Nr. 66) dėl statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini) (sutarties 1, 2 punktai), darbų kaina – 4 850,89 Eur su PVM. Iš 2019 m. liepos 15 d. lokalinės sąmatos matyti, jog susitarta dėl stogo ardymo ir dengimo darbų (numatyti mažesnio ploto stogo ardymo ir dengimo darbai nei rangos sutartyje Nr. 49). Tarp šalių 2019 m. lapkričio 27 d. sudarytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė darbus, patvirtino, jog pretenzijų dėl darbų neturi.

21. Ieškovė atsakovei pervedė iš viso 13 446,58 Eur pagal abi sutartis (2019 m. sausio 31 d. – 5 387 Eur, 2019 m. kovo 15 d. – 3 208,69 Eur, 2019 m. rugsėjo 28 d. – 2 000 Eur, 2019 m. lapkričio 28 d. – 2 850,89 Eur).

22. Iš byloje ieškovų pateikto 2020 m. sausio 16 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės (objektas: gyvenamojo (vieno buto) paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų ir stogo dangos įrengimo dalinės ekspertizės aktas) akto (toliau – ir Aktas) turinio matyti, jog nurodoma, kad atsakovės atliktų darbų kokybė neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų ir (ar) paprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, nurodoma, jog, norint užtikrinti konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir (ar) įprastai tokiems darbams keliamiems reikalavimams, rangovas privalo pašalinti esminius pažeidimus eksperto nustatyta tvarka pagal Akto 7.1–7.11 punktus.

23. 2020 m. sausio 27 d. pranešimu, skirtu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, ieškovė informavo, jog atsakovės atliktų darbų kokybė neatitinka esminių statinio reikalavimų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų ir (ar) įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, todėl rangovė privalo atkreipti dėmesį į statinio dalinės ekspertizės akte nurodytas pastabas ir pašalinti esminius pažeidimus, nustatytas darbų trūkumų šalinimo terminas – 30 dienų.

24. 2020 m. birželio 25 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 19 konstatuota, jog 2020 m. birželio 23 d. 8.00 val. vizualiai apžiūrint gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą (V. Z. paaiškinimu, patalpos paskirtis – drabužinė) antrajame aukšte matyti nuo medinių lubų balkių lašantis vanduo, ant patalpos grindų susidariusi bala, ant patalpos grindų sustatyti indai lašančiam vandeniui surinkti, vandens čiurkšlė teka nuo lubų iki grindų per visą patalpos lango dešinėje pusėje esančią sieną (apžiūros metu lijo lietus).

25. Lietuvos teismo ekspertizių centro 2021 m. liepos 29 d. ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas), atsakant į ekspertams užduotus klausimus (patikslinus: ar atlikti darbai atitiko statybą reglamentuojančius norminius teisės aktus), pateikiama išvada: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengimas neatitiko 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EB (toliau– ir Reglamentas), 1 priedo 3 p. g papunktyje nurodyto esminio statinių reikalavimo – statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant, naudojant ir griaunant, nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač dėl drėgmės statinių dalyse ar statinių vidaus paviršiuose, ir statybos techninio reglamento ,,Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 34.1.3 punkto – šoninės sienos ir stogai taip pat turi būti nelaidūs lietaus ir sniego prasiskverbimui į pastato vidų; jų neturi sugadinti lietus ir sniegas, pro juos lietus ir sniegas neturi patekti į jokią dalį, kuri dėl to gali būti sugadinta. Į antrą klausimą (dėl trūkumų šalinimo kainos) neatsakyta, kaip į neatitinkantį statybos teismo eksperto kompetencijos.

26. 2021 m. balandžio 7 d. ieškovai (ieškovė V. Z.) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl stogo remonto darbų, bendra sutarties suma – 22 234,96 Eur. Pateikta 2021 m. balandžio 6 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata (pagal 2020 m. spalio mėn. kainas), kurios bendra suma – 22 234,96 Eur. Ieškovai byloje pateikė 2021 m. balandžio 9 d. pažymą, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad V. Z. 2021 m. balandžio 8 d. pervedė avansą pagal sutartį statybos remonto darbams – 6 600 Eur. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 1 d. atliktų darbų akto Nr. 168/21 matyti, jog buvo atlikta darbų už 7 895,25 Eur (PVM sąskaitoje faktūroje, serija DAU, Nr. SKA000731, detalizuojama, jog atlikti stogo ardymo darbai). 2021 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodytu ieškovė sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. SKA000731 (7 895,25 Eur). 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo sąskaitą Nr. SKA000748 (7 739,71 Eur), iš byloje pateiktos sąskaitos bei 2021 m. atliktų darbų akto Nr. 180/21 matyti, jog sumokėta už stogo rengimo darbus (stogas, pakalimai).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų ieškinys dėl stogo darbų trūkumų pašalinimo kainos priteisimo iš atsakovės.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

29. Šioje byloje tiek pagal rangos sutartį Nr. 49, tiek pagal rangos sutartį Nr. 66 statybos rangos šalis – užsakovė – yra fizinis asmuo, o rangovė – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariamos sutartys atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (su gyvenamojo namo stogo dengimu susijusių darbų atlikimas) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu.

30. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnis).

31. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

32. Ginčo atveju ieškovai, nurodę, kad atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartį ir atsisakė pašalinti nustatytus trūkumus, pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovės naudai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų (savo esme naujų stogo dengimo darbų atlikimo kainos) priteisimo neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, nėra galimybės nustatyti padarytų darbų trūkumų apimties, masto, jų šalinimo kaštų, ieškovai atsakovei nepateikė jokių statinio dokumentų, todėl atsakovė negalėjo įvertinti ir (ar) žinoti jai pateiktos dangos (ne) tinkamumo ieškovų statinio konstrukcijoms. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

33. Nesutikdami su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai nurodo, kad teismas, atmetęs ekspertų išvadas byloje, ieškovų teiktus paaiškinimus, suteikęs prioritetą vien atsakovų paaiškinimams ir atsakovų liudytojams, neatskleidė reikšmingų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantų teiginiais ir toliau pateikia motyvus dėl atsakovų ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbus rašytinis įrodymas – 2019 m. sausio 31 d. ieškovės V. Z. (užsakovės) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (rangovės) sudaryta rangos sutartis Nr. 49, kurios pirmas punktas numato, kad rangos sutartyje numatytus darbus rangovė atlieka iš savo medžiagos. Taigi, atsakovė minėta sutartimi įsipareigojo stogo dengimo darbus atlikti iš savo medžiagų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ši sutartis buvo modifikuota ar pakeista. Kaip matyti iš šalių, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimų, stogo dangą rinkosi ieškovai, tačiau atsakovė taip pat dalyvavo numatytiems stogo darbams reikalingos dangos pirkimo procese. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. R. (atsakovės darbuotojas, sutarčių vykdymo laikotarpiu prižiūrėjęs darbus ir jiems vadovavęs) paaiškino, kad jis, ieškovas A. Z. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo atstovas vyko į objektą, stogo dangos bei jos montavimo elementus rinkosi A. Z., derino juos su pardavėju. Liudytojas R. K. (atsakovės darbuotojas, sutarčių pasirašymo, darbų atliko metu buvęs bendrovės vadovu) teismo posėdyje paaiškino, jog šalys susitarė, kad atsakovė atliks operatoriaus vaidmenį (medžiagų transportavimo, užsakymo pateikimo prasme). Tvirtino, jog stogo dangos medžiagą pasirinko užsakovas, ne jo kompetencija dvejoti kliento pasirinkimu. Liudytojas G. V. (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pardavęs stogo dangą) teismo posėdyje paaiškino, jog užsakovai vieną kartą buvo atvykę vieni, po to, kai jis parekomendavo atsakovę, ieškovai susitiko biure su rangove. Papildomai paaiškino, jog stogo danga pirkta per atsakovę, medžiagos nuvežtos iškart į objektą. Nurodė, jog ieškovai stogo dangą jau buvo išsirinkę, kai atvyko atsakovės atstovas D. R.. Patvirtino, jog į objektą vyko, kad patikslintų jau užsakytos medžiagos kiekį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip rangovė, būdama savo srities profesionalė, vykdydama 2019 m. sausio 31 d. rangos sutartį Nr. 49, net ir tuo atveju, jei stogo danga buvo nupirkta pagal ieškovų pasirinkimą, turėjo pareigą domėtis, įvertinti ir pati nuspręsti, ar pagal ieškovų pasirinktos stogo dangos specifikaciją yra galimybė ją sumontuoti ieškovų objekte. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teiginiai, jog patys ieškovai išsirinko stogo dangą ir neva ne atsakovės kompetencija dvejoti kliento pasirinkimu, neatleidžia rangovės nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą.

35. Rangovas, be kita ko, atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose arba sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Tokia rangovo atsakomybė nustatoma dėl to, jog rangovas yra profesionalas, tai suponuoja jo pareigą žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2009). Taigi, jeigu sutartis nereguliuoja statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo, ji tenka rangovui be kaltės, t. y. rangovas atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos ar kitos šalies kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

36. Todėl teisėjų kolegija, pritardama apeliantų argumentams, nurodo, jog nepagrįsta yra teismo išvada, jog „byloje nustačius, jog stogo dangą rinko ieškovai ir atsakovė darbus atliko iš ieškovų pateiktos medžiagos, spręsti, jog atsakovei galėtų kilti atsakomybė dėl šios medžiagos trūkumų nėra pagrindo“. Pažymėtina tai, kad stogo nesandarumą sąlygojo ne pačios stogo dangos medžiagos trūkumai (kurie byloje ir nebuvo nustatyti), o nesilaikymas stogo dangos gamintojo rekomendacijų dėl būtino nuolydžio kampo konkrečiai stogo dangai sumontuoti. Kaip matyti iš byloje pateikto 2020 m. sausio 16 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akto turinio, MB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant stogo konstrukcijų sumontavo stogo dangą, kuri neatitinka įrengtų stogo konstrukcijų nuolydžio ir nebus užtikrinta dangos gamintojo „Ruukki“ produkto (stogo dangos) garantija, krituliai gali prasiskverbti pro stogo dangos sujungimus ir patekti į stogo konstrukciją. Rangovė stogo konstrukcijos nuolydį privalėjo įrengti ne mažesnį kaip 11 laipsnių (užfiksuotas įrengtos dangos nuolydis – 9,6 laipsnio). Taigi nebuvo užtikrintas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ tinkamas įgyvendinimas, taip pat pažeistas 14 punktas, kuris numato, kad stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai (akto 6.1 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ieškovų stogui uždengti naudojo gamintojo „Ruukki“ stogo dangą, kurios techninėje specifikacijoje nurodyta, jog šia danga galima dengti stogus, kurių minimalus nuolydis yra 11 laipsnių. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ieškovų stogui naudojo stogo dangą, nepritaikytą stogo nuolydžiui. Byloje atsakovė ir neįrodinėjo, kad prieš atlikdama numatytus stogo dengimo darbus ji patikrino stogo nuolydžio kampą ir jo atitiktį turimai stogo dangos specifikacijai. Taigi, darbus atliko nesivadovaudama gamintojo techniniais produkto naudojimo reikalavimais, o tai sąlygojo atliktų darbų pasekmes – vanduo nuo stogo dangos tinkamai nenubėgo, bėgo į namo vidų pro stogo plyšius, atsiradusius, kaip netinkamai atlikto dangos montavimo darbų rezultatas.

38. CK 6.648 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą. Taigi, nepriklausomai nuo to, kieno medžiaga buvo dengiamas stogas, atsakovė, kaip savo srities profesionalė (juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir pareigingumo standartai), privalėjo žinoti ir žinojo minėtos stogo dangos technines specifikacijas (kadangi, kaip jau minėta anksčiau, pati tiesiogiai dalyvavo perkant stogo dangą) ir jai kyla atsakomybė, nes ji atliko darbus, nesilaikydama stogui keliamų statybos techninių reglamento reikalavimų ir gamintojo rekomendacijų, jog šios dangos negalima montuoti ant stogo, kurio nuolydis mažesnis nei 11 laipsnių. Tuo atveju, jeigu atsakovė nežinojo, nesuprato, nemokėjo kokybiškai ir (ar) tinkamai sumontuoti stogo dangos, ji turėjo atsisakyti teikti paslaugą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų įspėjusi ieškovus dėl dangos specifikos, galimybės tokią dangą montuoti tik tokiu atveju, jei stogo nuolydis yra ne mažesnis nei 11 laipsnių, galimų neigiamų rezultatų ar būtų atsisakiusi vykdyti rangos darbus. Pažymima, kad CK 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus 2020 m. sausio 16 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte MB (duomenys neskelbtini) nurodytus rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumus. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nei ieškovų pateiktas Aktas, nei Ekspertizės aktas nesuponuoja išvadų apie netinkamą darbų kokybę tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėtame akte aiškiai nurodyti esminiai atsakovės atliktų darbų trūkumai: rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai įrengė vėdinamo oro sluoksnį tarp stogo dangos ir difuzinės plėvelės – vėdinamo oro sluoksnį įrengė mažesnį, nei privalomas, stogo šlaito apačioje ir kraige skarda aklinai uždarė vėdinamo oro sluoksnio tarpą ir neįrengė vėdinimo angų (Akto 6.2 punktas); rangovė netinkamai tarp stogo gegnių suklojo akmens vatą, ji atsirėmė į difuzinę plėvelę, ją išlenkė į viršų ir atsirėmė į skersinius grebėstus, uždarydama vėdinamo oro sluoksnį (Akto 6.2.1 punktas); rangovė vėdinamo oro sluoksnį įrengė tik 25 mm aukščio, nors buvo privalomas 50 mm (Akto 6.2.2 punktas); rangovė nupjovė difuzinę plėvelę ties karnizo kraštu, neįleisdama jos į lietaus nuleidimo lataką, todėl kondensatas ar krituliai, patekę ant difuzinės plėvelės, nenubėga į lataką, laša ant medinių karnizo pakalimo dailylenčių ir jas pūdo (Akto 6.3 punktas); rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai apskardino dalį parapetų virš antro aukšto (Akto 6.4 punktas); rangovė netinkamai apskardino virš statinio antro aukšto esančio stogo ir sienos sandūras (Akto 6.5 punktas); rangovė netinkamai įrengė virš statinio antro aukšto esančio stogo kritulių nuleidimo nuo parapeto sistemą (Akto 6.6 punktas); rangovė netinkamai įrengė virš statinio pirmo aukšto garažo dalies esančio stogo ir sienos sandūros užsandarinimą (Akto 6.7 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovų apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nė vieno iš šių į bylą pateiktų nustatytų atsakovo darbų trūkumų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nepagrįstai susiaurindamas atsakovės atliktų trūkumų mastą ir teisinio ginčo esme laikydamas tik stogo dangą, jos reikšmę teisinio ginčo išsprendimui.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsakomybę neginčytinai byloje patvirtina tiek ieškovų pateiktas Aktas, tiek Ekspertizės aktas – šiuose dokumentuose nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumai, konkrečios STR normos, kurias pažeidė atsakovė, atlikdama darbus. Atsakovės netinkamai atliktų stogo remonto darbų pasekmes – vandens pralaidumą pro stogo dangą – patvirtina ir byloje pateiktas 2020 m. birželio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatyta faktinė aplinkybė patvirtina drėgmės patekimą į pastato vidų, tačiau nei vandens tekėjimo priežastis, nei kilmė nėra žinoma, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visetas suponuoja išvadą apie neabejotiną priežastinio ryšio tarp prasisunkusio vandens ir atsakovės atliktų darbų trūkumų buvimą. Aplinkybių, šalinančių atsakovės, kaip rangovės, atsakomybę, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir dėl jų nepasisakė.

42. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad stogo nesandarumas susidarė dėl atliktų darbų trūkumų, užfiksuotų tiek MB (duomenys neskelbtini) Akte, tiek teismo eksperto išvadoje. Taigi rangovė, netinkamai atlikusi darbus, be kitų klaidų, uždengė stogą danga, kuri nepritaikyta mažesniam nei 11 laipsnių stogo kampui, o tokia nustatytų stogo darbų trūkumų apimtis, teismo vertinimu, sąlygojo būtinumą pakeisti visą stogo dangą.

43. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad ieškovai dėjo pastangas, kad atsakovė geranoriškai atvyktų į vietą ir pašalintų savo atliktų darbų trūkumus. Tačiau atsakovė neigė nustatytų trūkumų faktą. Natūralu, kad ieškovai, esant nesandariam stogui, negalėjo laukti neapibrėžtą laiko tarpą, todėl 2021 m. balandžio 7 d. ieškovai (ieškovė V. Z.) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl stogo remonto darbų, bendra sutarties suma 22 234,96 Eur. Nauja rangovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko stogo remonto darbus, sumontuodama stogo dangą, atitinkančią ieškovų stogo nuolydžio kampą.

44. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovai prašo priteisti 22 234,96 Eur nuostolius – stogo darbų trūkumų pašalinimo kainą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.256 straipsni). Pagal CPK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

45. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo išvadai, kad ieškovai pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir yra atsakingi dėl nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, prieš stogo dangos montavimo darbus privalėjo perskaityti stogo dangos technines specifikacijas, o tuo atveju, jei stogo dangos dokumentaciją turėjo ieškovai ir jei jos ieškovai nepateikė, – jos pareikalauti iš ieškovų; nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė jokių klausimų dėl stogo dangos specifikacijos nekėlė. Minėta, kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę vartojimo rangos sutarties pažeidimu, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės padarytais nuostoliais (žala).

48. Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra grindžiamos 2021 m. balandžio 7 d. ieškovų (ieškovės V. Z.) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi dėl stogo remonto darbų, bendra sutarties suma 22 234,96 Eur. Pateikta 2021 m. balandžio 6 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata (pagal 2020 m. spalio mėn. kainas), kurios bendra suma –22 234,96 Eur. Ieškovai byloje pateikė 2021 m. balandžio 9 d. pažymą, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad V. Z. 2021 m. balandžio 8 d. pervedė avansą pagal sutartį statybos remonto darbams – 6 600 Eur. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 1 d. atliktų darbų akto Nr. 168/21 matyti, jog buvo atlikta darbų už 7 895,25 Eur (PVM sąskaitoje faktūroje, serija DAU, Nr. SKA000731, detalizuojama, jog atlikti stogo ardymo darbai). 2021 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodytu ieškovė sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. SKA000731 (7 895,25 Eur). 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo sąskaitą Nr. SKA000748 (7 739,71 Eur), iš byloje pateiktos sąskaitos bei 2021 m. atliktų darbų akto Nr. 180/21 matyti, jog sumokėta už stogo rengimo darbus (stogas, pakalimai).

49. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

50. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktą, o rangovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę dėl defektų atsiradimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009), darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovai pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė nepaneigė jo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis), todėl ji pripažintina atsakinga dėl atliktų stogo darbų trūkumų ir, ieškovams pašalinus atliktų darbų trūkumus savo sąskaita, atsakovei atsirado pareiga atlyginti šias išlaidas.

51. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad su atsakove už atliktus darbus buvo atsiskaityta, atsakovei buvo siūloma pačiai neatlygintinai pašalinti nekokybiškų darbų pasekmes ir, tik pastarajai atsisakius tą padaryti, buvo kreiptasi į rangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų patirtos išlaidos atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti yra pagrįstos įrodymais, o atsakovės argumentai nepaneigia ieškovų patirtų išlaidų pagrįstumo. Aplinkybes, kad buvo atlikti nebūtini darbų trūkumų šalinimo darbai ar kad tokios paslaugos rinkoje kainuotų pigiau, turėjo įrodyti atsakovė, tačiau atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktuose dokumentuose nurodytas išlaidas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, į tai, jog tarp šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, į tai, kad iš esmės dėl atsakovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai atlikti stogo dengimo darbai ir dėl to ieškovai patyrė nepatogumų, taip pat įvertinęs abiejų šalių elgesį rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo, atsižvelgęs į nustatytų atsakovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 22 234,96 Eur stogo darbų trūkumų pašalinimo kainą.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

53. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, todėl nepagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo atlyginti atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55. Ieškovai pirmosios instancijos teisme už ieškinio pareiškimą sumokėjo 547 Eur žyminį mokestį (įskaitant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), pateikė duomenis apie patirtas 2 000 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

56. Tenkinus ieškovų ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.

57. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškinį atsakovei buvo pareiškę du ieškovai – A. Z. ir V. Z., tačiau bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ieškovė V. Z.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei V. Z. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiamos 2 547 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

59. Nagrinėjamu ieškovai pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, ir sumokėję žyminį mokestį patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas, kaip matyti iš mokėjimo nurodymo, pinigų priėmimo kvito, atsiskaitymą su advokatu ir žyminio mokesčio sumokėjimą atliko ieškovė V. Z., todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei V. Z. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

60. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, teismui 2022 m. gruodžio 15 d., išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 2032, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61. Atsakovės atstovas prašyme nenurodė jokių priežasčių, kodėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė bylą pateikė teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir jau teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį.

62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir jau teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, nenurodė pavėluotai pateikto nurodyto prašymo svarbių priežasčių, o taip pat į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas patenkintas, panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas, kitaip tariant, negali būti priteistos atsakovei bylinėjimosi išlaidos, atsisakyti priimti 2022 m. gruodžio 16 d. atsakovės pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ solidariai ieškovams A. Z. (A. Z.) ir V. Z. 22 234,96 Eur (dvidešimt du tūkstančiai du šimtai trisdešimt keturi eurai 96 ct) stogo darbų trūkumų pašalinimo kainą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei V. Z. 4 047 Eur (keturi tūkstančiai keturiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė