- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1068-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04707-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų Brigada“
- Ieškovas
- V. Z., A. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų Brigada“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z. ir A. Z. (A. Z.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų brigada“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. Z. ir A. Z. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų brigada“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 17 000,37 Eur už stogo darbų trūkumų pašalinimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Siekdami užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, o jų nesant – atsakovo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų areštą, neviršijant ieškinio sumos, pavedant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
2. Nurodė, kad atsakovė piktybiškai vengia pašalinti rangos darbų trūkumus. Be to, ieškinio reikalavimų suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovų V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų brigada“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus lėšas, numatytas Civilinio proceso kodekso 668 ir 739 straipsniuose, turtines teises bei kitą turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršydamas 21 000,37 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškovais civilinėje byloje Nr. e2-7679-328/2020.
4. Nurodė, kad įvertinus byloje pateiktus duomenis, reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, tai pat tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis, šalys nebendradarbiauja, teismui nėra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų, tiksli jos turtinė padėtis, o skolos suma nėra maža, darytina išvada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7679-328/2020, ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovų V. Z. ir A. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1 Ieškovai nepagrindė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jiems galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5.2 Teismas nepagrįstai rėmėsi tariamai didele ieškinio suma kaip pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.3 Atsakovė yra sėkmingai jau daugiau kaip penkerius metus veikianti įmonė, joje dirba 17 darbuotojų, atsakovės vardu registruotas automobilis.
5.4 Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Jokio turto, išskyrus du senus automobilius, kuriuos pati atsakovė yra įvertinusi 3000 Eur, atsakovė neturi, o grynasis pelnas, atskaičius išlaidas už 2019 metus, sudaro tik 5245 eurus.
6.2. Nuosavo kapitalo atsakovė turi 33 255 Eur, mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus, sudaro 49 535 Eur, taigi atsakovės turtinė padėtis yra tokia, jog atsakovė nėra pajėgi įvykdyti galbūt nepalankų teismo sprendimą.
6.3. Apeliantas nenurodė, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo jos interesus.
6.4. Jei atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis yra tokia, jog bet kuriuo metu gali įvykdyti teismo sprendimą, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinė priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, atsakovė galėjo / gali įnešti į teismo depozitinę sąskaitą šio ginčo sumą ir tokiu būdu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę.
6.5. Paaiškėjus atsakovės atliktų darbų trūkumams ir juos užfiksavus specialisto išvadose, atsakovė atsisakė kooperuotis ir bendradarbiauti, atsisakė iš ieškovų priimti pretenziją dėl darbų trūkumų, o, įteikus pretenziją bei specialisto išvadą elektroniniu būdu, atsakovė neigė nustatytus trūkumus, į pareikštą pretenziją dėl trūkumų šalinimo neatsakė, konkrečių pasiūlymų ir darbų dėl trūkumų šalinimo neatliko ir iki ieškinio padavimo teismui su ieškovais nebendravo.
6.6. Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, suformuota konkrečiose civilinėse bylose, negali turėti prioritetinės reikšmės įstatymo leidėjo valiai bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
3. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
4. Apeliantė nurodo, kad ieškovai nepagrindė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jiems galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
5. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
6. Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.
7. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
8. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Taigi ieškovų ieškinio suma, tai yra 21 000,37 Eur dydžio reikalavimas, nėra lemiantis kriterijus, kuris sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Vertindamas atsakovės (ne)sąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė būtų siekusi nuslėpti savo turtą, jį perleisti, įkeisti ar apsunkinti (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis, šalys nebendradarbiauja, teismui nėra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų, tiksli jos turtinė padėtis, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais gali būti taikomas asmens turto areštas. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tik vienos iš šalių – kreditoriaus – interesų užtikrinimas, jo prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies, jeigu ji iš tikrųjų tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja (ar realiai gali generuoti) pajamas, absoliučiai visos ūkinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be išimties šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, ir, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės nemokumo (bankroto) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė įmonės 2019 metų balansą, iš kurio matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 49 535 Eur, nuosavas kapitalas – 33 255 Eur. Iš pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad grynasis pelnas atskaičius išlaidas sudaro 5345 Eur. Atsakovė teigia, kad yra pelningai dirbanti įmonė, kurioje dirba 17 darbuotojų, 21 000,37 Eur suma įmonei nėra didelė.
12. Nors ieškovai ir teigia, kad įmonės finansinė padėtis nėra itin gera, tačiau pažymėtina, kad atsakovė yra statybos įmonė, vykdo veiklą, taigi nagrinėjamu atveju būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti nebeįmanomą, jeigu dėl taikytų apribojimų apeliantė nutrauktų savo veiklą.
13. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, nes grėsmės buvimą būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatė neatsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktus šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos išaiškinimus.
14. Nors ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, suformuota konkrečiose civilinėse bylose, negali turėti prioritetinės reikšmės įstatymo leidėjo valiai bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau pažymėtina, kad pagal Konstitucinę doktriną bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose saisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų V. Z. ir A. Z. (A. Z.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.