Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-9997-1105-2022 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti antstolio galimai neteisėtais veiksmais, gali kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl šio subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą.

2. 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-03489-2022-3) ir jo skundą antstoliui S. R. dėl padarytos žalos nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą teismui tinkamu metodu: bendrosios arba ypatingosios teisenos tvarka, tačiau teisėja nerodė iniciatyvos atnaujinti procesą, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, o skundas nebūtų paliktas nenagrinėtas dėl netinkamo metodo pasirinkimo, kurį privalėjo pasirinkti pats teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 4 dalies pagrindu. 2022 m. spalio 17 d. prašyme pareiškėjas nurodė argumentus: teismo ir antstolio S. R. teismo sprendimo vykdymo klaidas. Procesas turi būti atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 punktą ir 9 punktą.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai suformuluoti proceso atnaujinimo motyvus nagrinėtoje byloje, nurodyti, kokios teisės normos taikymo klaida buvo padaryta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje, kurioje jis skundė antstolio veiksmus ir prašė jam priteisti turtinę ir neturtinę žalą, teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas neprašo panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat neprašo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti, pareiškėjas prašo atlyginti žalą, todėl pareiškėjas turi kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, taip pat 2022 m. spalio 17 d. prašyme, nenurodo, kokios teisės normos taikymo klaidą teismas padarė, tik nurodo, jog teismas padarė klaidą įpareigodamas antstolį pas pareiškėją atjungti karštą vandenį, t. y. atliko klaidą nurodymo formoje, nes buvo galima nurodyti apriboti karšto vandens tiekimą, užplombuoti čiaupą ar panašiai. Nėra aišku, kokią esminę reikšmę bylai turi pareiškėjo nurodytos aplinkybės.

4. 2022 m. spalio 24 d. pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl teismo priimtos nutarties dėl trūkumų pašalinimo, kuriame nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams ištaisyti prašyme dėl proceso atnaujinimo. Teismas nutartyje nepateikė aiškaus ir civilizuoto karšto vandens atjungimo būdo, todėl procesas civilinėje byloje atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Karšto vandens tiekimo sistemai ir buto durims buvo padaryta žala. Pareiškėjas skųsti antstolio veiksmus neturi pagrindo, nes antstolis juos įvykdė vykdydamas neaiškią teismo nutartį. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, padarė žalą pareiškėjo būstui, kurią pareiškėjas prašo atlyginti. Procesas turi būti atnaujintas ir byla nagrinėjama iš esmės.

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatyta, jog pareiškėjas procesinio dokumento trūkumų nepašalino, todėl prašymas grąžintas pareiškėjui. Šia nutartimi teismas pareiškėjui V. J. skyrė 1 100 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. J. per 2022 metus pateikė aštuonis procesinius dokumentus, kurių pagrindu pradėtos civilinės bylos, tarp kurių trys prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, visi šie prašymai grąžinti pareiškėjui. Per 2021 metus – tris procesinius dokumentus, t. y. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, du iš jų grąžinti pareiškėjui, vienas atmestas. Teismas pažymėjo, jog ir šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų. Teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, pareiškėjui nurodyta, jog dėl jo nurodytų reikalavimų pareiškėjas turi kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundė šią nutartį, vėliau apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Nepaisant aukščiau nurodytų teismo priimtų procesinių sprendimų, 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022, be kita ko, ir vėl nurodydamas tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismas jau pasisakė. Teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją V. J. aiškiai suformuluoti proceso atnaujinimo pagrindus ir motyvus, tačiau pastarasis pateikė paaiškinimus, iš kurių nėra aišku, kokio procesinio rezultato byloje pareiškėjas siekia. Eilė aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei CPK 95 straipsnio nuostatos leidžia neabejotinai konstatuoti, kad V. J. iš esmės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kreipdamasis į teismą, įpareigotas pašalinti trūkumus pareiškėjas to nedaro, toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, todėl jam skirtina bauda. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio įvertina piktnaudžiavimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pareiškėjo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, V. J. skirtinos baudos dydis, palyginus su įstatyme įtvirtintu maksimaliu (5 000 Eur), nustatomas santykinai mažas – 1 100 Eur.

6. 2022 m. lapkričio 4 d. teisme gautas pareiškėjo V. J. prašymas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirtą baudą. Pareiškėjas nurodė, jog procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, visi jo veiksmai buvo atlikti teisėtai ir nuosekliai. Nurodė, jog jei būtų skundęs antstolio veiksmus, būtų įvykęs proceso vilkinimas bei jau išnagrinėtos bylos kartojimas, tačiau tai nebuvo parašyta, todėl procesinėmis teisėmis jis nepiktnaudžiavo. Pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. J. prašymo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi jam skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas V. J. prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje jis skundė antstolio veiksmus ir prašė priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą. Šioje byloje (Nr. 2YT-7597-1000/2022) teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teismas nustatė, kad pareiškėjas neprašo panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat neprašo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti, pareiškėjas prašo atlyginti žalą. Teismas nurodė pareiškėjui, jog dėl šio reikalavimo jis turi kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundė šią nutartį, vėliau apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą.

9. Teismas nurodė, kad nepaisant aukščiau nurodytų teismo priimtų procesinių sprendimų, 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, be kita ko, ir vėl nurodydamas tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismas jau pasisakė. Teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją V. J. aiškiai suformuluoti proceso atnaujinimo pagrindus ir motyvus, tačiau pastarasis pateikė paaiškinimus, iš kurių nebuvo aišku, kokio procesinio rezultato byloje pareiškėjas siekia. Be to, kaip jau minėta teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje, kuria pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas V. J. per 2022 metus pateikė aštuonis procesinius dokumentus, kurių pagrindu pradėtos civilinės bylos, tarp kurių trys prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, ir visi šie prašymai grąžinti pareiškėjui. Per 2021 metus – tris procesinius dokumentus, kurių pagrindu pradėtos civilinės bylos, t. y. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, du iš jų grąžinti pareiškėjui, vienas atmestas. Eilė aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei CPK 95 straipsnio nuostatos leidžia neabejotinai konstatuoti, kad V. J. iš esmės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kreipdamasis į teismą, įpareigotas pašalinti trūkumus pareiškėjas to nedaro, toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, todėl jam teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta bauda, teismo vertinimu, yra pagrįsta.

10. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas skirtos baudos sumažinti neprašė, o prašė ją panaikinti pilna apimtimi, pareiškėjo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti V. J. skirtą 1100 Eur baudą pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, numatytą CPK 13 straipsnyje, neleido pareiškėjui pasinaudoti procesinėmis teisėmis.

11.2. Nėra jokių pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindų šioje byloje. Pati teisėja neatliko savo pareigos ir nesiteikė perkvalifikuoti bylą į teismui priimtiną, t. y. netaikė CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatų, tuo apribodama pareiškėjo procesines teises. Tai aplaidus ir neatsakingas teisėjos veiksmas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra proceso dalyvis, o ne teisėjos pavaldinys, t. y. netoleruotini jos imperatyvūs nurodymai nepaisant teisinės logikos.

11.3. CPK 95 straipsnis numato piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindą, jei bandoma išvengti teisminių mokesčių. Konkrečiu atveju nei ypatingoje teisenoje, nei dėl teismų ir valdiškų įstaigų, jų tarnautojų padarytos žalos nuo teisminių mokesčių pareiškėjas yra atleistas, t. y. nėra realizavęs šios CPK 95 straipsnyje numatytos doktrinos. Todėl nėra ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

14. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

15. Proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo. Tokie teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, o iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

16. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

17. Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo, turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 teismas pasisakė dėl apelianto 2022 m. rugpjūčio 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neprašo panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat neprašo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti, pareiškėjas prašo atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti antstolio galimai neteisėtų veiksmų, gali kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl šio subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Minėtą nutartį apeliantui apskundus atskiruoju skundu, Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi paliko minėtą nutartį nepakeistą ir išaiškino apeliantui, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį ypatingąja teisena, nenustatinėja civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo klausimų nesprendžia, nes pagal susiformavusią teismų praktiką žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka ir teismas šiuo atveju neturi teisės išeiti už pareikšto reikalavimo ribų.

19. Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, nepaisant teismo priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų, 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, be kita ko, ir vėl nurodydamas tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau pasisakė įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją V. J. aiškiai suformuluoti proceso atnaujinimo pagrindus ir motyvus, tačiau pastarasis pateikė paaiškinimus, iš kurių nebuvo aišku, kokio procesinio rezultato byloje pareiškėjas siekia. Be to, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas per 2022 metus pateikė aštuonis procesinius dokumentus, kurių pagrindu pradėtos civilinės bylos, tarp kurių trys prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, visi šie prašymai grąžinti pareiškėjui, per 2021 metus – tris procesinius dokumentus, kurių pagrindu pradėtos civilinės bylos, t. y. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, du iš jų grąžinti pareiškėjui, vienas atmestas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas V. J. iš esmės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kreipdamasis į teismą, įpareigotas pašalinti trūkumus pareiškėjas to nedaro, todėl toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų įtraukimas į nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų svarstymą, neabejotinai laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tokiu procesiniu savo elgesiu pareiškėjas eikvoja ne tik teismų laiką, bet ir reiškia nepagarbą teismui. Apelianto atskirojo skundo argumentai kitokios išvados dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nesuponuoja. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas pasisako dėl paties teismo neva neatidžių ar neatsakingų veiksmų, tačiau vien apelianto deklaratyvūs ir jokiais bylos duomenimis nepagrįsti pasvarstymai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi jam skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

21. Be to, atkreiptinas dėmesys į apelianto atskirojo skundo turinį ir jame naudojamą nepagarbią retoriką („Panevėžio teismai yra ta Rusija, tik aš ne Ukraina, o Lietuva.“; „Ponai teisėjai, santechnikos ir šilumos specialistai, tie kurie pasirašėte šias nutartis ir nekvietėte ekspertų, esate nusikalstamo organizuoto susivienijimo nariai, kurie veikia teismų sistemoje“; „Siekiu ir sieksiu, kad visa ši šutvė būtų pašalinta iš valstybės tarnybos ir nubausta“). Tokio pobūdžio argumentai tik patvirtina apelianto nenorą veikti pagal proceso teisės normas, todėl toks jo elgesys negali būti vertinamas ir suprantamas kaip sąžiningas ir teisėtas.

22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą neleisdamas pareiškėjui pasinaudoti procesinėmis teisėmis, teismas taip pat neatliko savo pareigos ir nesiteikė perkvalifikuoti bylą į teismui priimtiną, t. y. netaikė CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatų, tuo apribodamas pareiškėjo procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį atskirojo skundo argumentą, pažymi, jog šie apelianto argumentai iš esmės yra susiję su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dalimi, kuria teismas pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-55-440/2023 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, apeliantui nepašalinus nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, skundžiama nutartimi pagrįstai apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu. Esant nurodytoms aplinkybėms, šios nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, kurie išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, plačiau nepasisako.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.