Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-55-440/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-04
Bylos Nr.: e2S-55-440/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-03489-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: V. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-55-440/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03489-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-9997-1105/2022 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022, teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti antstolio galimai neteisėtais veiksmais, gali kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl šio subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi minėtą nutartis paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

2. 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-03489-2022-3) ir jo skundą antstoliui S. R. dėl padarytos žalos nagrinėti iš esmės teismui tinkamos teisenos būdu.

3. Nurodė, kad 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą teismui tinkamu metodu: bendrosios arba ypatingosios teisenos tvarka, tačiau teisėja nerodė iniciatyvos atnaujinti procesą, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, o skundas nebūtų paliktas nenagrinėtas dėl netinkamo metodo pasirinkimo, kurį privalėjo pasirinkti pats teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 4 dalies pagrindu. 2022 m. spalio 17 d. prašyme pareiškėjas nurodė motyvus: teismo ir antstolio S. R. teismo sprendimo vykdymo klaidas. Procesas turi būti atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 punktą ir 9 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui V. J. terminą iki 2022 m. spalio 31 d. įskaitytinai, pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įsiteisėjusioje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, teismas nustatė, kad pareiškėjas neprašo panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat neprašo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti, pareiškėjas prašo atlyginti žalą, todėl pareiškėjas turi kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, taip pat 2022 m. spalio 17 d. prašyme, nenurodo kokios teisės normos taikymo klaidą teismas padarė, tik nurodo, jog teismas padarė klaidą įpareigodamas antstolį pas pareiškėją atjungti karštą vandenį, t. y. atliko klaidą nurodymo formoje, nes buvo galima nurodyti apriboti karšto vandens tiekimą, užplombuoti čiaupą ar panašiai. Nėra aišku, kokią esminę reikšmę bylai turi pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Teismas įpareigojo pareiškėją, šalinant trūkumus aiškiai suformuluoti proceso atnaujinimo motyvus nagrinėtoje byloje, nurodyti, kokios teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą, buvo padaryta, ir pateikti aiškiai suformuluotą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad teismas nustatė terminą trūkumams ištaisyti prašyme dėl proceso atnaujinimo, kuriame nėra ką taisyti. Nurodė, kad teismas nutartyje nepateikė aiškaus ir civilizuoto karšto vandens atjungimo būdo, todėl procesas civilinėje byloje atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Karšto vandens tiekimo sistemai ir buto durims buvo padaryta žala. Pareiškėjas skųsti antstolio veiksmus neturi pagrindo, nes antstolis juos įvykdė, vykdydamas neaiškią teismo nutartį. Antstolis vykdydamas teismo nutartį padarė žalą pareiškėjo būstui, kurią pareiškėjas prašo atlyginti. Procesas turi būti atnaujintas ir byla nagrinėjama iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi teismas pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

7. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas neprašo panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat neprašo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti, o pareiškėjas dėl reikalavimo atlyginti neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą, turi kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šalindamas trūkumus, nurodytus 2022 m. spalio 24 d., nenurodė kokios teisės normos taikymo klaida buvo padaryta byloje, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, nepateikė teismui aiškiai suformuluoto prašymo dėl proceso atnaujinimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, taip pat nepareiškė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad prašymo trūkumų pagal teismo nurodymus pareiškėjas nepašalino, todėl laikė prašymą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį kaip nesąžiningą ir ją pakeisti: laikyti V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo paduotu ir procesą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nurodė pareiškėjo skųstus antstolio S. R. veiksmus, tačiau teismas visus vandališkus antstolio veiksmus pateisino. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalimi ir CPK 668 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antstoliui S. R. skundą dėl sunaikintos karšto vandens tiekimo sistemos ir pareikalavo padengti antstolio padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Antstolis nesutikęs su skundu, nepateikė skundo kopijos teismui, todėl pareiškėjas pats pateikė teismui skundą, kuris turėjo būti nagrinėjamas. Pareiškėjui 2022 m. spalio 18 d. pateikus teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių pareikalavo ištaisyti nesančius trūkumus. Teismas nesugebėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. skundo antstoliui turinio, bei skunde nurodytų CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų.

8.2. Antstolis S. R., vykdydamas nerūpestingai ir neatidžiai priimtą teismo nutartį, atliko neteisėtus veiksmus: sunaikino karšto vandens tiekimo sistemą bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl už šiuos veiksmus turi atsakyti ir atlyginti žalą. Karšto ir šalto vandens tiekimo sistema bei šildymo sistema yra būtina pareiškėjui ir jo šeimos gyvenimui, todėl antstolis savo veiksmai pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas. Antstolis elgėsi neatidžiai ir neteisėtai ir tai yra pagrindas, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atnaujinti procesą dėl teismo ir antstolio kaltės.

8.3. Pareiškėjui nei ypatingoji teisena, nei bendro pobūdžio, jokių teisinių ir finansinių pasekmių nesukelia, reikalavimo esmė lieka ta pati, todėl teikti iš naujo kažkokius reikalavimus ar procesinius dokumentus, nėra jokios prasmės. Teismas, pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį, turi pareigą pats perkvalifikuoti bylą į jam tinkamą teiseną, tačiau teismas to nepadaręs, pasielgė neatidžiai ir nerūpestingai, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o prašymas dėl proceso atnaujinimo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu nepašalinus teismo konstatuotų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, siekdamas, kad būtų išnagrinėtas jo 2022 m. rugpjūčio 4 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas teigia, kad jo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas be trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs jo 2022 m. rugpjūčio 4 d. skundo dėl antstolio turinį, nepagrįstai pareikalavo ištaisyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.

12. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas, nesugebėjo tinkamai įvertinti skundo turinio, todėl procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

13. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis)

16. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą.

17. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7597-1000/2022, palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi, teismas pasisakė dėl apelianto 2022 m. rugpjūčio 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neprašo panaikinti antstolio veiksmų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų, taip pat neprašo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kuriuos jis neteisėtai atsisakė atlikti, pareiškėjas prašo atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti antstolio galimai neteisėtų veiksmų, gali kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl šio subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Minėtą nutartį apeliantui apskundus atskiruoju skundu, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą ir išaiškino apeliantui, kad teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį ypatingąja teisena nenustatinėja civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo klausimų nesprendžia, nes pagal susiformavusią teismų praktiką žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka ir teismas šiuo atveju neturi teisės išeiti už pareikšto reikalavimo ribų.

18. CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

19. Pirmosios instancijos teismas gavęs apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame apeliantas teigia, kad teismas turi pats pasirinkti jam tinkamą teiseną ir tai yra ne pareiškėjo pareiga, bei nustatęs, kad apeliantas nenurodė proceso atnaujinimo motyvų, bei kokios teisės normos taikymo klaida buvo padaryta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, jog pareiškime nėra aiškiai suformuluotas prašymas dėl proceso atnaujinimo (t. y. suformuluotame prašyme nėra nurodyta konkreti teisės norma, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą), ir prie pareiškimo nėra pridėta jokių įrodymų pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams nurodytiems nutartyje pašalinti. Apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo ir 2022 m. spalio 17 d. nurodytos aplinkybės, kad antstolis negalėjo apriboti vandens tiekimą apelianto butui, kuriame jis gyvena, nelaikytina teisės taikymo klaida, ar tinkamu motyvu procesui atnaujinti.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto prašymo turinyje nurodytas atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, šiuo atveju nebūtų galimas, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi teismas nustatė apeliantui V. J. terminą iki 2022 m. spalio 31 d. prašymo trūkumams nurodytiems nutartyje pašalinti. Minėtos nutarties apeliantas neskundė, tačiau 2022 m. spalio 24 d. pareiškime nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra ką taisyti ir kaip matyti iš pareiškimo turinio, teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino ir tai nepadarė iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino pabaigos – iki 2022 m. spalio 31 d.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. spalio 24 d. pareiškime apeliantas iš esmės pakartojo prašyme dėl proceso atnaujinimo ir 2022 m. spalio 17 d. prašyme nurodytus argumentus, tačiau tinkamai neįvykdė pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų – 1) aiškiai suformuluoti proceso atnaujinimo motyvus nagrinėtoje byloje; 2) nurodyti, kokios teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą, buvo padaryta; 3) pateikti aiškiai suformuluotą prašymą dėl proceso atnaujinimo; 4) pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, turėjo teisę ją apskųsti atskiruoju skundu, CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu. Apeliantui neapskundus 2022 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams šalinti, minėta nutartis įsiteisėjo ir tapo privaloma apeliantui (CPK 18 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų įvykdęs minėtą nutartį ir pašalinęs nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus. Apeliantui nepašalinus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų per teismo nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 115 straipsnio 3 dalimi ir pagrįstai nutarė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį pareiškėjui.

24. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia apelianto dėmesį, kad ne teismas, o pats besikreipiantis į teismą su pareiškimu (ieškiniu, prašymu) asmuo, atsižvelgiant į procesiniame dokumente formuojamą reikalavimą dėl pažeistų teisių ar interesų, turi pareigą parengti ir pateikti teismui procesinį dokumentą atitinkantį procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnyje ir atitinkamai pagal procesinio dokumento pobūdį, atitinkantį specialiuosius reikalavimus, numatytus konkretiems procesiniams dokumentams (pavyzdžiui, CPK 135 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimui ieškinio pareiškimui). CPK priešingai, nei skunde nurodė apeliantas, nėra teismui numatyta pareiga nagrinėti bylą pagal kitokius reikalavimus, nei procesiniame dokumente formuluoja pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantui nepašalinus nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, skundžiama nutartimi pagrįstai apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė