- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-550/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- E. J. J., D. M.
- Trečiasis asmuo
- "Edija"
- Ieškovas
- DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1203-460/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams E. J. J. ir D. M., trečiasis asmuo UAB „Edija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas (toliau Bankas) 2010-01-12 pareiškė ieškinį atsakovams laiduotojams E. J. J. ir D. M., prašydamas iš jų solidariai priteisti 307 299,20 Lt skolos, 8,79 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp AB DnB NORD banko ir UAB „Edija“ 2003-04-18 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 1-17, kurios pagrindu šiai bendrovei iki 2005-04-15 buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas su kintama metų palūkanų norma. Šios sutarties sąlygos ne kartą buvo keičiamos ir buvo susitarta dėl l 000 000 Lt kredito, kuris buvo konvertuotas į 289 620 eurų, o galutinis jo grąžinimo terminas nustatytas 2011-03-20. Už šių prievolių tinkamą įvykdymą 2008-02-11 sutartimi Nr. L-1-17/5 laidavo atsakovas E. J. J., o 2009-01-09 sutartimi Nr. L-l-17/01 – atsakovė D. M..
Teigė, jog trečiasis asmuo UAB „Edija“ sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl Bankas 2009-09-18 raštu Nr. 30.58.37980 informavo skolininką ir laiduotojus apie skolos valdymo perdavimą, paragino ją padengti, o atsakovams neįvykdžius savo pareigos, nutraukė Kredito linijos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2009-11-26), trečiojo asmens UAB „Edija“ skola sudarė 289 538,56 eurų negrąžinto kredito, 7 300,71 eurų nesumokėtų palūkanų, 5 eurus įsipareigojimo mokesčio bei 281,93 eurų delspinigių, iš viso – 297 126,20 eurų (ekvivalentas l 025 917,34 Lt). Ieškovas prašė iš laiduotojų atsakovų E. J. J. ir D. M. priteisti dalį skolos, t. y. 89 000 eurų (ekvivalentas 307 299,20 Lt) negrąžinto kredito.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes šio kredito grąžinimas yra užtikrintas įkeistu UAB „Edija“ nekilnojamuoju turtu, o Bankas nėra patenkinęs savo reikalavimo iš šio turto, todėl neturi pagrindo reikalavimą nukreipti į laiduotojus. Nurodė, kad atsakovė D. M. laidavo tik už 2009-01-09 susitarimą, iš jos priteistinos palūkanos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo atsakyti Bankui kaip solidarūs skolininkai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas UAB „Edija“, jeigu nebus įvykdytos visos, dalis arba bus netinkamai įvykdytos prievolės pagal Kredito linijos sutartį (laidavimo sutarčių 1.1., 3 p.). Dėl to trečiajam asmeniui UAB „Edija“ neįvykdžius prievolės, Bankas pagrįstai reikalauja, kad dalis skolos solidariai būtų priteista iš atsakovų, kurie yra įsipareigoję kreditoriui iki bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.38 str. 1 d., 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d., 6.6 str. 4-6 d., sutarties 2.1.1. p.). Teismas, vadovaudamasis laidavimo sutarties nuostatomis, atmetė atsakovų teiginius, jog atsakovė D. M. yra laidavusi tik už kreditoriaus bei skolininko 2009-01-09 susitarimą.
Spręsdamas klausimą dėl 8,79 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, teismas atmetė atsakovų argumentus, jog šis reikalavimas netenkintinas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei UAB „Edija“, nurodęs, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą palūkanų skaičiavimas yra nutraukiamas tik bankrutuojančiai įmonei, tuo tarpu laiduotojo atsakomybė kyla iš laidavimo sutarties (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas sprendė, jog įstatymu bei laidavimo sutartimis yra pagrįstas Banko reikalavimas priteisti iš atsakovų Kredito linijos sutartimi nustatytas 8,79 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 307 299,20 Lt sumos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., laidavimo sutarties 2.1.1. p.).
Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas iš abiejų atsakovų priteisė Bankui po 3 536,50 Lt už jo sumokėtą 7 073 Lt žyminį mokestį (CPK 93 str. 1 d.). Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. J. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio dalis dėl skolos priteisimo būtų palikta nenagrinėta, o dalis dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atmesta. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo netaikė CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad hipotekos kreditorius neturi teisės bendra tvarka kreiptis į teismą dėl išieškojimo nukreipimo į neįkeistą turtą, kol nepaaiškėja, kad pardavus įkeistą turtą jo neužtenka reikalavimui patenkinti. Tokį šios teisės normos išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004. Tai reiškia, kad ieškovas visų pirma turėjo nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens UAB „Edija“ jam įkeistą 1 562 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ir tik jo nepakakus – į jo (laiduotojo) turtą. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad jis laidavo jau po to, kai UAB „Edija“ prievolės buvo užtikrintos hipoteka, t. y. žinodamas, jog Bankas pirmiausia parduos bendrovės įkeistą turtą. Nagrinėjamu atveju, Bankas ieškinį laiduotojui galėtų pareikšti po to, jei ĮBĮ nustatyta tvarka jo reikalavimas nebus patenkintas. Kadangi ieškovas minėtos tvarkos nesilaikė, todėl ši ieškinio dalis paliktina nenagrinėta (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir CK 6.81 straipsnio 2 dalį, priteisdamas 8,79 proc. dydžio procesines palūkanas iš laiduotojo, nes laiduotojas negali turėti didesnės atsakomybės už skolininką UAB „Edija“, todėl ši ieškinio dalis turėjo būti atmesta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad:
1. Teisės aktai nedraudžia prievolėms užtikrinti taikyti keletą priemonių ir derinti hipoteką bei laidavimą. Tuo tarpu apeliantas neteisingai nurodo, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreditorius gali pasinaudoti tik pardavęs varžytynėse įkeistą daiktą už mažesnę sumą nei jam priklauso. Priešingai, šie klausimai yra reikšmingi vykdymo eigai – koks turtas ir kodėl turi būti realizuojamas pirmiausia, tačiau nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl atsakingų už skolą asmenų, o ne dėl turto pardavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-308/2010, 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-769/2010, 2010-09-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-617/2010, ir kt., yra išaiškinęs, kad minėta teisės norma nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vieną iš galimų savo teisių gynimo būdų ir neįpareigoja pirmiausia vykdyti prievolę iš įkeisto turto. Be to, visuotinai yra žinoma aplinkybė, kad šiuo metu yra nekilnojamojo turto rinkos stagnacija, todėl šį turtą sudėtinga parduoti, o teismo sprendimas sukuria atsakovams interesą parduoti įkeistą turtą už didžiausią kainą.
2. Teismas teisingai iš atsakovų priteisė procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-617/2010, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatyminės palūkanos kartu yra ir minimalūs kreditoriaus nuostoliai, todėl skolininkas (laiduotojas) privalo jas mokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, taip pat yra išaiškinęs, kad jei ieškinys pareiškiamas už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju neįvykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą ir privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė visas šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atsakovo E. J. J. apeliacinio skundo ribose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 4.193 straipsnio 1 dalies aiškinimu bei taikymu. Apeliantas E. J. J. teisingai nurodo, jog šioje normoje yra įtvirtinta kreditorius teisė nukreipti skolos išieškojimą į kitą skolininko turtą tuo atveju, jeigu varžytynėse pardavus jam įkeistą daiktą yra gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, ši nuostata nagrinėjamu atveju nepaneigia jo, kaip laiduotojo, solidariosios atsakomybės kreditoriui AB DnB NORD bankui (toliau Bankas). Kaip žinoma, pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi įsipareigojama atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, o pagal CK 6.81. straipsnio 1 dalį laiduotojas atsako kaip solidarusis skolininkas, kai kreditoriui suteikiama teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. str. 4–5 d.). Šioje normoje yra išlyga, nurodanti, kad laidavimo sutartyje gali būti numatyta kitaip, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis apelianto E. J. J. 2008-02-11 sudarytos laidavimo sutarties Nr. L-1-17/5 nuostatomis, teisingai konstatavo, kad šis bendraskolis be jokių išlygų yra įsipareigojęs kreditoriui Bankui už skolininką UAB „Edija“ iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Dėl to esant situacijai, kai skolininkui UAB „Edija“ iškelta bankroto byla ir šiai bendrovei įsigaliojo draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p.), Bankas, negavęs tinkamo prievolės įvykdymo, pagrįstai kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti ginčo skolą iš laiduotojų – solidarių skolininkų, tarp jų ir iš apelianto E. J. J..
Pažymėtina, kad gausioje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra ne kartą nurodyta, jog dar vienos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – turto įkeitimo, buvimas nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vieną iš galimų savo teisių gynimo būdų ir neįpareigoja jo pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę iš įkeisto turto, to nenumato ir CK 4.193 straipsnio 1 dalies norma užtikrinanti kreditoriaus teisę reikalauti, kad skolos dalis, kuri nebuvo patenkinta iš įkeisto turto, būtų bendra tvarka išieškota iš kito skolininko turto (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje N. 2A-308/2010; 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje N. 2A-617/2010; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-1283/2010; etc.).
Apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, nuostatos, priešingai nei teigia apeliantas, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes, visų pirma, yra visiškai skirtingos šios bei nagrinėjamos bylos aplinkybės (ratio decidendi), nes paminėtoje kasacinio teismo nutartyje yra nagrinėjami klausimai susiję su hipotekos kreditoriaus (išieškotojo) pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo, jo tenkinimo tvarka bei sąlygomis vykdymo procese (CPK 558 str., 723 str. 3 d.). Antra, teisėjų kolegija šioje nutartyje remiasi vėlesne teismų praktika. Tuo tarpu, kaip žinoma, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog taikant teismų precedentus, kaip teisės šaltinius būtina atsižvelgti į jo sukūrimo laiką ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2008-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2009-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009; ir kt.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimu bei taikymu sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 8,79 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisingai nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyvi nuostata, numatanti palūkanų skaičiavimo nutraukimą nuo to momento, kai įmonei – skolininkei, iškeliama bankroto byla, yra taikoma tik pačios bankrutuojančios įmonės prievolių atžvilgiu. Apelianto argumentai, jog tokiu būdu yra pažeidžiama CK 6.81 straipsnio 2 dalies norma, numatanti, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, yra atmetami, nes nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybė Bankui kyla iš laidavimo sutarties, pagal kurią savo solidarios prievolės Bankui gera valia jis nėra įvykdęs (CK 6.189 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.). Tokią išvadą patvirtina taip pat ir teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje N. 2A-617/2010; etc.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo E. J. J. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, patenkindamas ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl šis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovo E. J. J. apeliacinis skundas yra atmestas, Bankas yra pareiškęs prašymą priteisti 1 815 Lt atstovavimo išlaidų (157-168 b. l.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, o taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.11 punktuose nustatytus kriterijus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, iš atsakovo E. J. J. ieškovui AB DnB NORD bankui priteisia 800 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui (juridinio asmens kodas 112029270) 800 Lt (aštuoni šimtai litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.