Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-532-212/2009 pagal ieškovo „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovams A. K., A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Sevesta“ dėl įsiskolinimo išieškojimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statuarus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas „Swedbank“, AB atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad laiduotojai ir kredito gavėjas atsako „Swedbank“, AB kaip solidarūs skolininkai ta pačia apimtimi. Ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurių solidariųjų bendraskolių ir kokiomis dalimis reikalauti prievolės įvykdymo. Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-418-212/2009 jau yra patvirtintas ieškovo 268 202,62 Lt dydžio reikalavimas BUAB „Statuarus“, tai yra šio solidaraus bendraatsakovio atžvilgiu ieškovo reikalavimai jau yra patvirtinti bankroto byloje, todėl dar kartą įtraukti atsakovu BUAB „Statuarus“ ir šioje byloje nėra pagrindo. Tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Trečiojo asmens sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip veikimas prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus vien tik tuo pagrindu, kad tai šaliai nepatinka trečiojo asmens argumentacija ar parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys, yra pagrįstas ir teisėtas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo A. K. apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyką nustato pačios šalys. Apeliacinio nagrinėjimo ribos sudaro tą bylos nagrinėjimo apimtį, kurios neperžengiant peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Iš bylos įrodymų matyti, kad 2008 m. vasario 5 d. Kredito linijos sutartimi Nr. 08-011948-KL ieškovas suteikė UAB „Statuarus“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai 72 405 eurų sumos kredito liniją (1.1 p.). Sutartimi buvo numatytas UAB „Statuarus“ prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas: visų apyvartoje esančių UAB „Statuarus“ prekių atsargų, kurių balansinė vertė sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti mažesnė kaip 400 000 Lt, įkeitimas; įrengimų, kurių rinkos vertė įkeitimo momentu negali būti mažesnė kaip 160 000 Lt, įkeitimas; A. K., UAB „Sevesta“ ir A. R. laidavimai (2.5. p.). Šalys sutartimi susitarė, kad Bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias UAB „Statuarus“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (8.5. p.) (b. l. 19-23, 24-25). Laiduotojai A. K., UAB „Sevesta“ ir A. R. laidavimo sutartimis, kurių turinys iš esmės yra vienodas, įsipareigojo laiduoti už UAB „Statuarus“ bei atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu UAB „Statuarus“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (2.1. p.). Laidavimo sutartyse nustatyta, kad UAB „Statuarus“ tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kredito linijos sutartį, laiduotojas ir UAB „Statuarus“ atsako Bankui kaip solidarūs skolininkai (3.1. p.). Laiduotojai atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Statuarus“, konkrečiai imant, už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą Bankui (3.2. p.). Laiduotojai už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako Bankui visu savo turtu (3.3. p.). Laiduotojai įsipareigojo UAB „Statuarus“ tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių Bankui pagal kredito sutartį, pirmumo tvarka patenkinti Banko reikalavimus sutartyje numatyta tvarka (5.1 p.). Bankas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (7.1. p.) (b. l. 26-31). Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Statuarus“ buvo iškelta bankroto byla, o 2009 m. birželio 8 d. nutartimi UAB „Statuarus“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir Swedbank, AB su 268 202,62 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu (b. l. 77).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai buvo pareikšti pagrindinio skolininko - šiuo metu bankrutuojančios UAB „Statuarus“ laiduotojams. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, jog ieškovo materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas BUAB „Statuarus“ (pagrindiniam skolininkui) yra pareikštas ir patvirtintas bankroto byloje. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalis numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad iki bankroto bylos įmonei – skolininkei iškėlimo, turtiniai reikalavimai jai reiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, reikalavimai reiškiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme per bankroto administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-65/2010). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos aplinkybių pagrindu BUAB „Statuarus“, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje buvo tinkama ir pagrįsta (CPK 47 str.), o sutikti su skundo motyvu, kad esą BUAB „Statuarus“, kaip trečiojo asmens, procesinė padėtis turėjo įtakos ir viso teismo sprendimo teisėtumui, negalima.

Įvertinant tą aplinkybę, kad teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi BUAB „Statuarus“ bankroto byloje jau buvo patvirtintas Swedbank, AB 268 202,62 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, šioje civilinėje byloje tokio paties pobūdžio ir dydžio materialaus reikalavimo pareiškimas skolininkui BUAB „Statuarus“ iš esmės reikštų tapataus reikalavimo pareiškimą šiam asmeniui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai laidavimo sutarčių pagrindu reiškiami tik laiduotojams, o įvertinus tai, kad tokio pobūdžio reikalavimas pagrindiniam skolininkui jau buvo pareikštas bankroto byloje, joje patvirtinant atitinkamo dydžio kreditorinį reikalavimą, pagrindinis skolininkas šioje civilinėje byloje pagrįstai ir teisėtai laikytinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), kadangi bylos išsprendimas, vertinant pagrindinio skolininko BUAB „Statuarus“ ir laiduotojų teisinių santykių turinį, gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Ta aplinkybė, jog BUAB „Statuarus“ civilinėje byloje buvo trečiuoju asmeniu, šiuo atveju nepažeidė nei laidavimo sutarties nuostatų, nei atsakovų (laiduotojų) teisių ar interesų. Pagrindinio skolininko dabartinis teisinis statusas - bankrutuojanti įmonė, kurios atžvilgiu patvirtintas kreditorinis reikalavimas lėmė tai, jog pagrindinis skolininkas nagrinėjamoje byloje buvo trečiuoju asmeniu, o ne bendraatsakoviu.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas laidavimo sutarčių nuostatas (b. l. 26-31), į solidariąją laiduotojų atsakomybę, darytina išvada, kad ieškovas šiuo atveju turėjo teisę pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus dėl skolos ir kitų sumų atlyginimo. Skundo argumentas, kad sprendimas solidariai priteisti ieškovo reikalaujamą negrąžintą paskolą, netesybas ir palūkanas vien tik iš laiduotojų priimtas neįvertinus tokių reikalavimų įvykdymo pirmiausia iš pagrindinio skolininko BUAB „Statuarus“ galimumo, atsižvelgiant į nurodytas laidavimo sutarčių nuostatas bei laiduotojų atsakomybės prigimtį ir mastą, neriboja ieškovo teisės pareikšti reikalavimus pagal savo pasirinkimą tiek pagrindiniam skolininkui, tiek jo laiduotojams. Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvu, jog įsiskolinimo išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į pagrindinį skolininką ir tenkinamas iš jo turto, kadangi, kaip jau minėta, pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidari, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (CK 6.6 str. 4 ir 5 d.). Šiuo atveju pagrindinį skolininką ir jo laiduotojus sieja solidari prievolė. Įstatymų ir sudarytų laidavimo sutarčių sąlygų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo prašomos priteisti sumos priteistos iš atsakovų (laiduotojų), laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Ieškovo pasirinkimo teisės realizavimas, kuriam subjektui pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, nereiškia jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos numato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Ši įstatymo nuostata vertinant sudarytų laidavimo sutarčių sąlygas neriboja ieškovo pasirinkimo teisės, kam pareikšti reikalavimus. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvu, jog teismas turėjo pripažinti, kad ieškovo reikalavimas pirmiausia turėjo būti tenkinamas iš BUAB „Statuarus“ nors ir įkeisto, bet vis dar turimo turto, ir tik vėliau toje dalyje, kurioje reikalavimai liks nepatenkinti, taikyti atsakomybę šios bylos atsakovams. Pagrindinis skolininkas BUAB „Statuarus“ kredito sutartyje nustatytu terminu neįvykdė savo prisiimtų prievolių, todėl laidavimo sutarčių pagrindu ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimus laiduotojams. Skundo argumentai, kad 2008 m. vasario 5 d. Kredito linijos sutartis buvo užtikrinta ne tik laidavimu, bet ir kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, todėl įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pirmiausia turi būti tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, nėra priimtini. Tokia teismo pozicija grindžiama aplinkybe, jog laiduotojai įsipareigojo BUAB „Statuarus“ tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių Bankui pagal kredito sutartį, pirmumo tvarka patenkinti Banko reikalavimus sutartyje numatyta tvarka (5.1 p.), o Bankas šiuo atveju turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (7.1. p.).

Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi, ieškovo reikalavimus patenkinus iš laiduotojų, jie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką BUAB „Statuarus“. Vien ta aplinkybė, kad BUAB „Statuarus“ civilinėje byloje nebuvo patrauktas bendraatsakoviu, neturi įtakos laiduotojų atsakomybės dydžiui. Šiuo atveju pagrindinio skolininko ir laiduotojų tarpusavio atsakomybę lemia juos siejantis laidavimo teisinis santykis, t.y. jeigu ieškovo reikalavimai bus patenkinti iš laiduotojų, jie įgis teisę reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui.

Pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad trečiasis asmuo BUAB „Statuarus“ pažeidė CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatą, neveikdamas laiduotojų interesų naudai. Vien ta aplinkybė, kad apelianto pozicija neatitiko BUAB „Statuarus“ administratoriaus teismo posėdyje išreikštos pozicijos, nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB „Statuarus“ veikė procese prieš šalies, kurios pusėje ji dalyvauja, interesus.

Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo priteistos konkrečios įsiskolinimo sumos (b. l. 36), todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Kadangi atsakovo (apelianto) A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 127) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą 12,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.