Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6262-560/2009 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vandestos prekyba“, S. N. ir V. N., trečiasis asmuo BUAB „Vandesta“, dėl skolos ir netesybų priteisimo, atsisakyta dalį reikalavimų išskirti į atskirą civilinę bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB SEB bankas 2009 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas ieškinio reikalavimus atsakovams (laiduotojams) S. N. ir V. N. išskirti į atskirą bylą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Vandestos prekyba“, S. N. ir V. N. pareiga yra solidari, todėl kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi (CK 6.6 str. 4 d., CK 6.81 str.).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 15 straipsnio antroji dalis numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad iki bankroto bylos įmonei – skolininkei iškėlimo, turtiniai reikalavimai jai reiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, reikalavimai reiškiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme per bankroto administratorių.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalys disponuoja ginčo dalyku, tik jos turi teisę pasirinkti kam ir kokio pobūdžio reikalavimus pareikšti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis juos grįsti (CPK 13 str.). Kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus reiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia šių reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, tai yra kuomet tie reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas, turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu tuomet, kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, tai yra kuomet tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.). Abiem nurodytais atvejais bankroto bylą iškėlęs teismas pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą, ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį jam perduotą bylą atnaujina ir išsprendžia kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą. Šia kryptimi yra formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. 2-1116/2009).

Ieškovas AB SEB bankas ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų kredito gavėjo bankrutuojančios UAB ,,Vandestos prekyba“ ir laiduotojų S. N. ir V. N.. Laiduotojai, kaip ir pagrindinis skolininkas, yra bendraskoliai ir turi solidariąją prievolę kreditoriui, šiuo atveju - ieškovui (CK 6.81 str. 4 d.). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Šia teise ieškovas apsinaudojo pareikšdamas reikalavimą visiems laiduotojams. Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą. Taigi vienam iš solidariųjų skolininkų, tarp kurių egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, iškėlus bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai visą ieškinį perdavė nagrinėti į bankroto bylą. (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p., ĮBĮ 15 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.