Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos išieškojimo pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams A. K., A. R., UAB „Sevesta“, trečiajam asmeniui bankrutuojančios UAB „Statuarus“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. vasario 5 d. ieškovas ir UAB „Statuarus“ sudarė Kredito linijos sutartį pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Statuarus“ (Kredito gavėjui) tiksliniai paskirčiai 72 405 eurų sumos kredito liniją iki 2009 m. vasario 5 d. Kredito grąžinimą garantavo įkeisdamas prekių atsargas ir betono mazgą (b. l. 19–25). Taip pat, ieškovas ir atsakovai 2008-02-05 sudarė laidavimo sutartis pagal kurias atsakovai laidavo už Kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu Kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (b. l. 26–31).

Panevėžio apygardos teismas 2009-04-15 nutartimi UAB „Statuarus“ iškėlė bankroto bylą ir 2009-06-08 nutartimi patvirtino ieškovo, Swedbank, AB, 268 202,62 Lt (77 676,85 eurų) dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro negrąžintas kreditas bei netesybos (b. l. 77). Įkeistas turtas perduotas administratoriui, kuris jį pardavinės Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Iš gautų lėšų pirmiausia bus tenkinamas įkeitimu užtikrintas ieškovo kreditorinis reikalavimas (ĮBĮ 34 str.).

Atsakovai 2008 m. vasario 5 d. laidavimo sutartimis įsipareigojo ieškovui atsakyti visu savo turtu, jei kredito gavėjas laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių ar dalies jų pagal Kredito sutartį. Sudarydami laidavimo sutartis, laiduotojai įsipareigojo atsakyti kito asmens kreditoriui, jei pastarasis neįvykdys prievolės (CK 6.76 str.). Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Šalių sudarytose laidavimo sutartyse numatyta, kad kredito gavėjo UAB „Statuarus“ ir laiduotojų A. K., A. R. bei UAB „Sevesta“ atsakomybė yra solidari. Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymą. Juo prisiimama rizika, todėl laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Atsakovai privalėjo įvertinti galimą riziką, jei asmuo, už kurį laidavo, neįvykdys prievolės. Įstatymas suteikia ieškovui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisė, ir jos negalima riboti. Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.).

Pagal ĮBĮ 34 str. nustatyta, kad pagal įkeitimą kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Lėšos, gautos už ieškovui įkeisto turto, bus paskirstytos pagal ĮBĮ reikalavimus ir kreditorių sprendimus, tačiau padengus bendrovės administravimo išlaidas bei tenkinant ieškovo reikalavimus iš parduoto įkeisto turto vertės, gali būti, kad visas trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui nebus padengtas. Atsakovai ir BUAB „Statuarus“ yra bendraskoliai ir turi įvykdyti prievolę, už kurią laidavo tiek, kiek ji nebus įvykdyta iš kredito gavėjo įkeisto turto vertės. Ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurioje laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.). Kredito grąžinimo terminas baigėsi 2009-02-05, dar prieš įsiteisėjant teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą kredito gavėjui. Ieškinys Panevėžio apygardos teismui išsiųstas 2009-05-05, t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino dėl reikalavimo pareiškimo laiduotojams. Kredito sutartis neįvykdyta, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.205 str.).

Atmestini atsakovų argumentai, kad jie turi atsakyti tik pasibaigus bankroto bylai. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismas 2009-06-08 nutartimi patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą 268 202,62 Lt (77 676,85 eurų) dydžio. Jį sudaro negrąžintas kreditas bei netesybos (b. l. 16). Ieškinys pareikštas tai pačiai sumai. Kadangi laiduotojai atsako tiek pat kaip ir skolininkas, tai iš jų priteisiamas negrąžintas kreditas, netesybos ir sutartinės palūkanos (CK 6.81 str. 2 d.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, kuomet jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už prievolės nevykdymą geruoju, kuomet kreditorius dėl to kreipiasi į teismą. Skolininkai, pažeidę kreditoriaus interesus, privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą, kilo iš laidavimo sutarties, nes laiduotojo atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų, t. y. įsipareigojimo neįvykdymo geruoju, esant galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes procesinių palūkanų mokėjimo prievolė atsiranda tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsakovai (skolininkai) privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Analogišką teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ. byla Nr. 3K-3-553/2008).

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 6 364 Lt žyminio mokesčio ir 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Sevesta“, įm. k. 148344019, solidariai 77 676,85 eurų (septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 85 ct) skolos ir netesybų, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. gegužės 26 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno po 2 121,33 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną litą 33 ct) žyminio mokesčio ir po 15 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.