Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-09-12 · Civilinė byla Nr. e2-19254-909/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
e2-19254-909/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04223-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19254-909/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04223-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) Compensa Vienna Insurance Group kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-111231), prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilėja“ 96 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. vasario 27 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo šalto vandens stovo trūkimo buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje klaidingai nurodoma, kad Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ADB Compensa Vienna Insurance Group įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0355421). Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovas sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 96 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu daugiabučio namo administratoriumi buvo atsakovas UAB „Šilėja“ (2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. 955-1420/23), kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir šalto vandens stovo) priežiūrą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo sudarytas 2024 m. vasario 28 d. apžiūros aktas Nr. 30132 patvirtina, kad žala butui buvo padaryta būtent dėl bendrojo naudojimo stovo trūkimo, todėl įvyko buto užliejimas. Atsakovas neužtikrino šios inžinerinės įrangos tinkamo veikimo, dėl to jam kilo pareiga atlyginti žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „Šilėja“ pateikė atsiliepimą (DOK-116788), prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagal ieškovo parengtą nuostolių apskaičiavimą, draudimo išmoka sudaro 56 Eur, tai yra be 40 Eur dydžio išskaitos (franšizės). Taip pat ieškovas, apskaičiuodamas nuostolio dydį, nepritaikė jo pripažintą 4,8 proc. dydžio nusidėvėjimą. Pagal jo apskaičiavimus, nuostolis sudaro 38,27 Eur, kuris mažintinas ieškovo pripažintu 4,8 proc. nusidėvėjimu ir 5 kartus sumažintinu patalpų padengimo plėvele kiekiu, nes aplieta tik 0,91 kv. m patalpos. Taigi nuostolio dydis yra mažesnis už taikytiną 40 Eur išskaitą (franšizę), todėl ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.

6. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2024 m. rugsėjo 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 441 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Šalys sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. vasario 27 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 28 d. apžiūros akte Nr. 30132, kurį pasirašė atsakovo atstovas, nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. 09.00 val. apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) bute užlietos tualeto lubos ir sienos. Nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) techninėje spintoje prakiuro šalto vandens stovo vamzdis, todėl UAB „Grinda“ darbuotojai sumontavo spaustuvą ant šalto vandens vamzdžio techninėje spintoje. Išvadoje nurodyta, kad gedimas įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Ieškovo atstovė 2024 m. kovo 7 d. surašė apžiūros aktą, kurio grafoje „Informacija apie kaltininką“ nurodyta, kad prabėgimas įvyko per kelis aukštus. „Nustatytų įvykių aplinkybių“ grafoje nurodyta, kad įvyko vandens prasiskverbimas iš viršutinio aukšto buto ir nukentėjo WC patalpos siena. ADB Compensa Vienna Insurance Group atliko nuostolio apskaičiavimą (Žalos Nr. 24/220-01019) ir apskaičiavo, kad dėl buto užliejimo nuostoliai sudaro 96 Eur. Draudėjai O. J. 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0355421, pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas turto draudimu nuo gaisro ir gamtinių jėgų, draudikas – ieškovas. ADB Compensa Vienna Insurance Group 2024 m. balandžio 11 d. mokėjimo patvirtinimu Nr. CL2421423 sumokėjo T. G. 96 Eur, mokėjimo paskirtis – „Draudimo išmoka, 220 0355421, 24/220-01019/1“. Atsakovas pateikė 2024 m. balandžio 15 d. lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota, kad darbų kaina sudaro 46,31 Eur su PVM arba 38,27 Eur be PVM.

Dėl ieškinio reikalavimų

10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo įvykus buto užliejimui. Ieškovas teigia, kad dėl buto užliejimo buvo padaryta žala, todėl ieškovas išmokėjo iš viso 96 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti, kurią reikalauja priteisti iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, teigdamas, kad pagal ieškovo pateiktą nuostolių apskaičiavimą draudimo išmoka sudaro tik 56 Eur, nes nuo 96 Eur sumos turi būti atimta 40 Eur dydžio išskaita (franšizė), taip pat ieškovas nepritaikė 4,8 proc. dydžio nusidėvėjimo. Pažymėjo, kad jis atliko apskaičiavimą, jog pagal 2024 m. balandžio 15 d. lokalinę sąmatą nuostolis sudaro 38,27 Eur be PVM, kuris dar turi būti sumažintas 4,8 proc. nusidėvėjimu ir 5 kartus patalpų padengimo plėvelės kiekiu, nes buvo aplieta tik 0,91 kv. m patalpos. Anot atsakovo, kadangi nuostolio dydis yra mažesnis už taikytiną 40 Eur išskaitą (franšizę), tai ieškovo reikalavimas negali būti tenkintinas.

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas (2018 m. gegužės 23 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 48)). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.

14. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina tenkinti keturias sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Nesant nors vienos privalomosios sąlygos civilinė atsakomybė negali kilti. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.

15. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

16. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

18. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

19. Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

20. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

21. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymai byloje yra vertinami taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. vasario 27 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinyje aplinkybės neatitinka bylos duomenų, tai yra draudiminio įvykio vietos, tačiau byloje esantys įrodymai (nuotraukos, apžiūros aktas) ir bylos visuma patvirtina, kad įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas, todėl ieškovo reikalavimas yra susijęs su jo apžiūros akte nurodytu draudiminiu įvykiu. 2024 m. vasario 28 d. buvo surašytas apžiūros aktas Nr. 30132, kurį pasirašė atsakovo atstovas, ir kuriame nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) techninėje spintoje prakiuro šalto vandens stovo vamzdis, todėl UAB „Grinda“ darbuotojai sumontavo spaustuvą ant šalto vandens vamzdžio techninėje spintoje, išvadose nurodyta, kad gedimas įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, už kurių administravimą ir priežiūrą yra atsakingas atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius (2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. 955-1420/23). Ieškovo atstovė 2024 m. kovo 7 d. surašė apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog dėl vandens prasiskverbimo nukentėjo WC patalpos siena, kurios plotas 0,92 kv. m, dėl užliejimo susidarė pūslės dažų paviršiuje. Remiantis šiuo apžiūros aktu ieškovas atliko nuostolio apskaičiavimą (Žalos Nr. 24/220-01019) ir paskaičiavo, kad dėl buto užliejimo iš viso nuostoliai sudaro 96 Eur, todėl 2024 m. balandžio 11 d. mokėjimo patvirtinimu Nr. CL2421423 sumokėjo T. G. 96 Eur, kaip draudimo išmoką už aplietą butą.

24. Atsakovas atsiliepime nesutinka su 96 Eur draudimo išmokos suma, nurodė, kad draudimo išmoka sudaro tik 56 Eur, nes nuo 96 Eur sumos turi būti atimta 40 Eur dydžio išskaita (franšizė), taip pat ieškovas nepritaikė 4,8 proc. dydžio nusidėvėjimo. Pažymėjo, kad jis pats atliko apskaičiavimą, pagal jo pateiktą 2024 m. balandžio 15 d. lokalinę sąmatą nuostolis sudaro tik 38,27 Eur be PVM, kuris dar turi būti sumažintas 4,8 proc. nusidėvėjimu ir 5 kartus patalpų padengimo plėvelės kiekiu, nes buvo aplietos tik 0,91 kv. m patalpos. Anot atsakovo, kadangi nuostolio dydis yra mažesnis už taikytiną 40 Eur išskaitą (franšizę), todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Dėl išskaitos, teismas pažymi, kad pagal ieškovo Gyventojų turto draudimo taisyklių (galiojusių nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 29 d.) 11.19.2 punktą, apskaičiuojant nuostolių sumą, iš nuostolių sumos atimama draudimo išskaita, tačiau jeigu yra nustatyti atsakingi dėl draudžiamojo įvykio asmenys, į kuriuos ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę, draudimo išmoka mokama neišskaičiavus išskaitos. Taigi, įvykio metu galiojusios ieškovo Gyventojų turto draudimo taisyklės numatė sąlygą, kad draudimo išskaita (franšizė) iš nuostolių sumos yra neatimama, kai yra nustatyti dėl draudžiamojo įvykio atsakingi asmenys. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad buvo nustatytas įvykio kaltininkas – atsakovas, į kurį ieškovas turėjo atgręžtinio reikalavimo teisę, todėl išmokėjo draudimo išmoką neišskaičiavęs draudimo išmokos, kaip tai numatė Gyventojų turto draudimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo argumentus dėl išmokos (franšizės) išskaičiavimo iš draudimo išmokos, ir konstatuoja, kad ieškovas vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklių nuostatomis pagrįstai iš draudimo išmokos neatliko išskaitos (franšizės).

25. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad yra neteisingai atliekamas nuostolio dydžio apskaičiavimas ir jis turi būti sumažintas 5 kartus padengimo plėvele kiekiu, nes aplieta tik 0,91 kv. m patalpa, tuo tarpu ieškovo nuostolio apskaičiavime paskaičiuota, kad turi būti uždengta 5 kv. m plėvelės. Teismas pažymi, kad visuotinai yra žinomas faktas, jog atliekant statybos darbus būtina paviršių uždengti plėvele tam, kad jo neapgadinti. Nepaisant to, kad aplieta tik 0,91 kv. m patalpos, tačiau atliekant statybos darbus būtina uždengti didesnius patalpos paviršius, kad jie nebūtų apgadinti atliekant statybos darbus. Tai reiškia, kad uždengti reikia ne tą vietą, kurią siekiama suremontuoti, o kitas vietas, pavyzdžiui, grindis, kad remonto metu jos būtų neaptaškytos dažais ir pan. Be to, atsakovas pateiktoje 2024 m. balandžio 15 d. lokalinėje sąmatoje paskaičiavo pats, kad grindų dangos priežiūros, padengiant polietilenine plėvele, kiekis sudaro irgi 5 kv. m, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo argumentus dėl padengimo plėvele kiekio sumažinimo.

26. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuostolio dydžio apskaičiavimas turi būti mažinamas 4,8 proc., kaip nusidėvėjimas, tačiau nepateikė įrodymų, kodėl turi būti mažinamas ir kokiu pagrindu. Tuo tarpu nuostolio apskaičiavime (Žalos Nr. 24/220-01019) nurodyta, kad nusidėvėjimas yra vertinamas pagal Statinių vidutinės trukmės naudojimo normatyvus, SVN (I). Taigi, teismas sprendžia, kad atliekant nuostolių apskaičiavimą, nusidėvėjimas buvo įvertintas, todėl atsakovo teiginiai dėl nuostolio sumažinimo yra atmestini.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Taigi, ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimtimi (CPK 178 straipsnis).

28. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30. Bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkino ieškovo ieškinį, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (22 Eur žyminis mokestis) atlyginamos ir priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškinį tenkinus, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl pašto išlaidų

32. Teisme patirta 8,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

33. Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei Compensa Vienna Insurance Group iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ 8,36 Eur (aštuonių eurų 36 ct) pašto išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė