Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

3. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį 7 MGL dydžio bauda;

4. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 7 MGL dydžio bauda;

5. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir 286 straipsnį 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

8. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL dydžio bauda;

9. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu atidėta 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. D. 2021 m. birželio 6 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), ties degaline „Baltic Petroleum“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam 13 val. 45 min. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Išrašas iš duomenų bazės, iš kurio matyti, kad R. D. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 51-52).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis R. D. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo Vilniaus g. 3 A, Prienai, ties degaline „Baltic Petroleum“, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam 13 val. 45 min. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais R. D. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

16. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokuroras prašo skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – penkiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuoti automobilį.

Dėl bausmės

17. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

18. Skirdamas R. D. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinantis aplinkybė, kad pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. D. – jis yra ne kartą teistas, antrą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (b. l. 53-73), per pastaruosius 5 metus eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 74-82), nedirba (b. l. 86), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 87), narkologo – psichiatro įskaitoje įrašytas dėl alkoholio vartojimo (b. l. 84-85). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės R. D. gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, o kartu ir nesilaikyti Kelių eismo taisyklių bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, paskirtos švelnesnės bausmės tikslų nepasiekė ir kaltinamasis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi kaltinamasis yra teistas, švelnesnės bausmės nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 65 straipsnio pagrindu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

21. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016).

23. Teismas įvertinęs, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, savo veiksmų atžvilgiu yra kritiškas, pateikė duomenis, kad sumokėjo baudą už padarytą 2021 m. birželio 6 d. administracinį nusižengimą, pradėjo (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam R. D. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

24. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

25. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. D. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti R. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymo.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad R. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo R. D. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

27. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

28. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

29. Nagrinėjamoje byloje automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam R. D. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi minėtas automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. D. (b. l. 22), todėl nustatytų aplinkybių pagrindu automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

V. Kiti proceso klausimai

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu iki 2021 m. spalio 10 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (automobilio konfiskavimo), o jį pradėjus vykdyti, panaikinamas.

31. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kaltinamojo R. D. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę sudaro 60,50 Eur, o saugojimo išlaidos nuo 2021 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaro po 1,21 Eur už kiekvieną parą. (b. l. 26, 29-41). Kaltinamasis R. D. už automobilio transportavimą iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidas yra apmokėjęs. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio nuvežimas, tiek saugojimas buvo būtinos ir proporcingos priemonės, jų taikymą suponavo teisei priešingas, pavojingas kaltinamojo elgesys, teismas sprendžia, kad šios proceso išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, priteisiamos iš kaltinamojo V. M. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti R. D. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių (devynių) laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti R. D. 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti R. D. bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketverius) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos atitinkamai likusį laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008762, po 1,21 Eur (vieno euro ir dvidešimt vieno cento) saugojimo išlaidas už kiekvieną parą nuo 2021 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti kaltinamąjį R. D. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.