- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1-351-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11147-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- G. N., S. K.
- Civilinis ieškovas
- G. Š., L. M., I. T.
- Nukentėjusysis
- M. M., D. T.
- Advokatai
- Stasys Survila, Regina Vasiliauskienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), praeityje teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), ir
G. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. 2021 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su G. N., S. K. vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu keleiviniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendru tikslu atvažiavo prie M. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), namų, kur M. M. įlipus į minėtą automobilį, jam važiuojant G. N. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. M. į kairės pusės žandikaulį bei du kartus kairės rankos delnu sudavė į plaukuotą galvos dalį, taip su G. N. bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu G. N. atvažiavo pas D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur abiem (G. N. ir S. K.) užėjus į kambarį, kuriame miegojo D. T., S. K., atsisėdęs ant lovos, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius D. T. į veidą bei suėmęs abiem rankom D. T. už kaklo jį smaugė, po ko jie (G. N. ir S. K.) liepė D. T. keltis iš lovos ir nukentėjusiajam atsistojus, S. K. paėmęs ranka iš priekio D. T. už sidabrinės grandinėlės, truktelėjo ir taip nutraukė grandinėlę, po ko G. N. išėjus su S. K. ir D. T. iš namų, visi atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia G. N. atsisėdusiam D. T., G. N. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, taip su G. K. bendrais veiksmais padarė D. T. poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą.
1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), stadiono, kur S. K. išlipus iš automobilio ir priėjus prie G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., S. K. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė G. Š. smūgį į plaukuotą galvos dalį, dešine ranka paėmė G. Š. iš nugaros už kaklo, įstūmė ją į automobilio salono galą, dėl ko G. Š. nukrito ant abiejų kojų kelių, S. K. vairuojant minėtą automobilį, automobilyje ant sėdynės šalimais atsisėdusiai G. Š. G. N. kairės rankos delnu tyčia sudavė du smūgius G. Š. į plaukuotą galvos dalį, S. K. sustabdžius ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje tarp (duomenys neskelbtini) vairuojamą automobilį, išlipus iš jo, S. K. priėjus ir atidarius automobilio duris, S. K. sėdinčiai automobilyje G. Š. abiem rankom suėmęs už kaklo iš priekio ją smaugė, taip S. K. su G. N. bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.
2.1. 2021 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., S. K. vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu keleiviniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendru tikslu, atvažiavo prie M. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), namų, kur M. M. įlipus į minėtą automobilį, jam važiuojant, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiai M. M. į kairės pusės žandikaulį bei du kartus kairės rankos delnu sudavė į plaukuotą galvos dalį, taip su S. K. bendrais veiksmais, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu, jis (G. N.) atvažiavo pas D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur abiem (G. N. ir S. K.) užėjus į kambarį, kuriame miegojo D. T., S. K. atsisėdęs ant lovos tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius D. T. į veidą bei suėmęs abiem rankom D. T. už kaklo jį smaugė, po ko jie (G. N. ir S. K.) liepė D. T. keltis iš lovos ir nukentėjusiajam atsistojus, S. K. paėmęs ranka iš priekio D. T. už sidabrinės grandinėlės, truktelėjo ir taip nutraukė grandinėlę, po ko jam (G. N.) išėjus su S. K. ir D. T. iš namų, visi atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo (G. N.) atsisėdusiam D. T., jis, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, taip su S. K. bendrais veiksmais padarė D. T. poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą.
2.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), stadiono, kur S. K. išlipus iš automobilio ir priėjus prie G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., S. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. Š. smūgį į plaukuotą galvos dalį, dešine ranka paėmė G. Š. iš nugaros už kaklo, įstūmė ją į automobilio salono galą, dėl ko G. Š. nukrito ant abiejų kojų kelių, S. K. vairuojant minėtą automobilį, automobilyje ant sėdynės šalimais atsisėdusiai G. Š. jis (G. N.) kairės rankos delnu tyčia sudavė du smūgius G. Š. į plaukuotą galvos dalį, S. K. sustabdžius ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje tarp (duomenys neskelbtini) vairuojamą automobilį, išlipus iš jo, priėjus (S. K.) ir atidarius automobilio duris, S. K. sėdinčiai automobilyje G. Š. abiem rankom suėmęs už kaklo iš priekio ją smaugė, taip jis (G. N.) su S. K. bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.
3. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis parodė, kad su G. N. yra pažįstami nuo vaikystės. Jis atsimena, kad G. N. iš vakaro buvo sumuštas, iš jo norėta atimti dviratį. Dėl šios priežasties G. N. paprašė kaltinamojo pagalbos. Kaltinamasis visų kaltinime nurodytų veiksmų neatsimena, tačiau neneigia, jog galėjo atlikti visus nurodytus veiksmus. Jis labai gailisi dėl tokio netinkamo elgesio, nepagalvojo, kad blogai daro, padarė labai didelę klaidą. Kaltinamasis atsiprašo tiek teismo, tiek nukentėjusiųjų bei jų tėvų. Su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, sutinka atlyginti nukentėjusiajam D. T. 500 Eur neturtinę ir 50 Eur turtinę žalą, M. M. – 500 Eur, o G. Š. – 1 000 Eur.
4. Kaltinamasis G. N. teisiamųjų posėdžių metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis nurodė, kad suprato, jog savo veiksmais sukels nukentėjusiesiems skausmą, tačiau taip elgdamasis, anot jo, norėjo palengvinti policijos darbą. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiųjų nori atsiprašyti, tikėjosi, jog jie bus teisiamajame posėdyje, tačiau jų nėra. Kaltinamasis parodė, kad daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, mano, kad nukentėjusieji tiek nenukentėjo, kokoje apimtyje yra pareikšti civiliniai ieškiniai. Jis sutinka atlyginti po 300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam bei D. T. papildomai 50 Eur turtinę žalą.
5. Nukentėjusioji M. M. parodė, kad jai paskambino ir paprašė išeiti pasikalbėti, kaltinamasis G. N. šaukė ant jos, dėl to ji jautė psichologinį smurtą. Be to, prieš ją buvo naudotas ne tik psichologinis, tačiau ir fizinis smurtas, dėl ko kurį laiką nukentėjusioji bijojo žmonių. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo ir sukosi galva. Po įvykio nukentėjusioji patyrė panikos priepuolius, bijojo bendrauti su mama, kadangi jautėsi nesaugi. Dėl šio įvykio nuketėjusioji kreipėsi du kartus į psichologą. Ji labai bijo kaltinamųjų.
6. Nukentėjusysis D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio negalėjo miegoti, į lauką turėjo eiti su draugais, kadangi bijodavo pamatęs panašų į S. K. automobilį. Į gydytojus jis papildomai nesikreipė, vaistų nevartojo. Ant kaklo keletą dienų nukentėjusiajam buvo likusios mėlynės. Jis kaltinamojo G. N. prieš tai nepažinojo.
7. Civilinė ieškovė I. T., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnui D. T. davė nereceptinius vaistus „Neuromed“, kadangi sūnus naktį krūpčiodavo.
8. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bijo kaltinamųjų, todėl parodymų neduos.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji, nukentėjusieji bei kiti proceso dalyviai.
Motyvuojamoji dalis
10. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytomis bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
10.1. Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 5 d. parodė, kad kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. 2021 m. balandžio 9 d. naktį buvo stipriai sumuštas. Dėl M. M. suduotų smūgių kaltinamasis paaiškino, kad smūgiai buvo nestiprūs, daugiau prisilietimo pobūdžio, tačiau kaltės neneigia, pripažįsta jai sudavęs įtarime aprašytomis aplinkybėmis, tik tikslių suduotų jai smūgių skaičiaus atsiminti negali, bet neneigia, kad jų galėjo būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl D. T. kaltinamasis nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar buvo užėjęs pas jį į namus, bet gal ir buvo. D. T. kaltinamasis namuose tikrai nemušė, o dėl automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. suduotų smūgių atsimena, kad sėdėdamas jame, delnu sudavė lyg tai du nestiprius smūgius jam į veidą. Dėl to, kad sudavė smūgius D. T. automobilyje, kaltinamasis pripažįsta pilnai. Po to, nuvykus su S. K. jo vairuojamu minėtu automobiliu prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadiono ir radus ten G. Š., jai automobilyje kaltinamasis sudavė du nestiprius smūgius delnu į plaukuotą galvos dalį, t. y. pripažįsta sudavęs smūgius G. Š.. Dėl S. K. veiksmų nurodė, kad jo nestebėjo, tačiau neneigia, jog įtarime nurodytos aplinkybės galėjo vykti. Kaltinamasis kategoriškai negali teigti, jog matė jį mušant, ar kitaip fiziškai smurtaujant prieš D. T. ar G. Š.. Jis tikrai žino, kad nei prieš tai, nei sutikus D. T., G. Š. ir M. M., S. K. neprašė, kad jis naudotų fizinį smurtą prieš minėtus asmenis. Kaltinamasis dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, išvadas padarė ir pasižada daugiau taip nesielgti (2 t., b. l. 105–108).
10.2. Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Kaltinamasis naudodamasis savo teisėmis atsisakė nuo bet kokių parodymų davimo ir proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi nurodė, jog parodymus duos teisme (2 t., b. l. 134?136, 142?144).
10.3. Nukentėjusioji M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2021 m. balandžio 10 d., tikslios datos neprisimena, jai paskambino pažįstamas I. M., kuris paprašė išeiti pasikalbėti. Prie nukentėjusiosios atvažiavo mikroautobusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs I. M., atidarė galines duris ir nieko nesakęs per prievartą įstūmė nukentėjusiąją į mikroautobuso vidų. Mikroautobusą vairavo vyras vardu S., girdėjo kaip vadino jį taip, kartu buvo vyras sužalotu veidu, bet vardo jo neminėjo (toliau ikiteisminio tyrimo metu nustatytas – G. N.). Kaltinamieji klausinėjo kur nukentėjusioji buvo išvakarėse. G. N. rėkė, kad nukentėjusioji jam akis badė, kad mėlynę užstatė po akimis ir šonkaulius sulaužė. Nukentėjusioji vyrams paaiškino, kad 2021 m. balandžio 9 d. buvo su draugais pas G. Š. garaže, bet jo nemušė, tačiau matė kaltinamąjį mušusius asmenis, kurie visi susėdo į lengvąjį baltos spalvos automobilį. Nukentėjusioji taip pat pasakojo, jog nuvažiavus prie lenkų ir rusų gimnazijų stadiono, sutiko J. B. su G.. Šie taip pat įsėdo į mikroautobusą ir važiavo pas D. T., kur važiuojant G. N. sudavė jai delnu du kartus galimai kaire ranka į plaukuotą galvos dalį, nelabai skaudėjo, nes, matyt, silpnai sudavė, sužalojimų neliko, į medikus nesikreipė. Tada buvo atvestas ir įsodintas pas juos D. T., važiuojant link stadiono nukentėjusioji pamatė G. Š., kurią per prievartą įsodino į mikroautobusą. Jos taip pat kaltinamieji klausinėjo, ką ji veikė išvakarėse. Automobilyje buvusiems asmenims buvo grasinama fiziniu susidorojimu, t. y., kad nuveš į mišką, įmes į upę, užkas. Kaltinamieji nuvežė juos į miškelį, kur atidaręs duris S., priėjęs prie G. Š. pradėjo ją smaugti, ji neturėjo kuo kvėpuoti. G. N. S. K. atitraukė nuo G. Š. ir tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur buvo iškviestas R.. R. taip pat kaltinamieji apklausė, po to visus parvežė ir išleido naujai pastatytoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie tunelio, (duomenys neskelbtini) mieste. Kaltinamieji nukentėjusiesiems siūlė pinigų, liepdami sakyti, kad įvyko nesusipratimas. Įvykio metu, t. y. 2021 m. balandžio 10 d., nukentėjusioji labai išsigando dėl savęs, dėl draugų, baisiausia buvo, kada užsuko į miškelį ir pamanė, kad tai paskutinės jos gyvenimo minutės. Kai nukentėjusieji jau buvo paleisti, nukentėjusioji patyrė isteriją, verkė, labai bijojo ne tik viena kurį laiką išeiti į lauką, bet ir likti namuose viena (1 t., b. l. 76?78).
10.4. Nukentėjusysis D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. M., G. Š. yra jo draugės. 2021 m. balandžio 10 d. galimai iki 10.00 val. buvo pas G. Š.. Kadangi buvo labai pavargęs, nukentėjusysis išėjo namo, grįžęs iš karto nuėjo į savo kambarį miegoti. Namuose buvo mama, kuri prieš jam užmiegant pasakė, kad eina į parduotuvę ir išėjo. Po to, kelinta galėjo būti valanda nežino, į namus užėjo du nepažįstami vyrai, sakydami „Sveikas D., kaip gyveni?“. Nukentėjusysis nesuprato, kas jie tokie. Vienas vyriškis (nustatyta, jog tai, S. K.) prisėdo prie jo ant lovos, o kitas vyriškis (nustatyta, jog tai G. N.), stovėjo priešais. S. K., sėdėdamas ant lovos, kumščiu sudavė apie 7-8 smūgius nukentėjusiajam į veidą bei suėmęs abiem rankom už kaklo smaugė. Nukentėjusiojo kaltinamieji klausinėjo, kodėl sumušė su draugais 2021 m. balandžio 9 d. žmogų, t. y. G. N.. Nukentėjusysis apie sumušimą nieko nežinojo, todėl taip ir sakė, neigė. Tada kaltinamieji liepė eiti į lauką. Pas nukentėjusįjį ant kaklo buvo sidabrinė grandinėlė, kurią jam išlipus iš lovos ir atsistojus, S. K., paėmęs iš priekio, truktelėjo ir nutraukė. Išėjęs į gatvę, nukentėjusysis pamatė juodos spalvos mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių neprisimena. Įlipus į minėtą mikroautobusą, jame sėdėjo J. B., M. M., G. A.. Minėtą mikroautobusą vairavo S. K., o G. N. atsisėdo prie nukentėjusiojo ir sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu jam į veidą. Nuvažiavus (duomenys neskelbtini) prie stadiono, esančio prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, pamatė G. Š. su draugais. Kaltinamieji kartu su I. M. išlipę iš mikroautobuso, pasikvietė G. Š.. Nukentėjusysis matė, kaip S. K. G. Š. sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, po ko S. K. įstūmė G. Š. į mikroautobusą. Juos visus vežė mikroautobusu, kaip suprato per Trakų Vokę ir atvežė prie kažkokio miškelio, esančio tarp (duomenys neskelbtini). G. Š. G. N. klausinėjo, ar ji buvo mergina, kuri jį spardė, bet G. Š. viską neigė. Visą laiką buvo klausinėjama apie sumušimą. Atvežus prie miškelio, sustabdęs mikroautobusą S. K. išlipo ir atėjęs prie sėdinčios mikroautobuse G. Š. abiem rankom pradėjo ją smaugti. G. N. kažką pasakė S. K., po ko šis paleido G. Š.. G. Š. verkė. Visi buvo išsigandę, telefonų su savimi neturėjo. S. K., grįžęs prie vairo, nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelės. Vėliau kaltinamiesiems susitikus ir pasikalbėjus dar su R., visi buvo nuvežti prie automobilių stovėjimo aikštelės, prie tunelio, (duomenys neskelbtini) mieste, ir išleisti. Prieš išleidžiant, S. K. pasiūlė G. Š. 10 Eur. Iš karto nukentėjusysis į medikus nesikreipė, o po kurio laiko su mama nuvažiavo į Vilnių, kur buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto, kur buvo užfiksuoti sužalojimai patirti minėto įvykio metu, t. y. poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, atsiradusi nuo kaltinamųjų suduotų smūgių į veidą aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis įvykio metu patyrė baimę, labai skaudėjo sumuštą veidą, buvo išsigandęs ir negalėjo kurį laiką po įvykio užmigti (1 t., b. l. 51?53).
10.5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 10 d. galimai apie 15.00 val., būnant stadione, (duomenys neskelbtini) gimnazijų, atvažiavo juodos spalvos mikroautobusas. Iš mikroautobuso išlipo pažįstamas I. M., kuris paprašė prieiti. Nukentėjusiajai priėjus iš mikroautobuso išlipo nepažįstami du vyrai. Sumuštasis (nustatyta, jog tai G. N.) pradėjo ant nukentėjusiosios rėkti „Tu ką neatsimeni, kad sulaužei šonkaulius, kad akis drėskei?“. Nukentėjusioji sakė, kad nieko nedarė, kad nepažįsta jo, bet tada vyriškis, vairuotojas (nustatyta, jog tai S. K.), vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai smūgį į plaukuotą galvos dalį, dėl ko skaudėjo. Po kurio laiko S. K. priėjęs paėmė nukentėjusiajai galimai dešine savo ranka iš galo už kaklo ir įstūmė per prievartą ją į mikroautobusą, kurio viduje ji nukrito ant abiejų kelių, dėl ko juos skaudėjo. Mikroautobuse jau buvo draugai – D. T., J. B., M. M. ir G.. G. N. sėdėjo šalimais nukentėjusiosios. Važiuojant automobilyje, G. N. jai galimai savo kairės rankos delnu sudavė du smūgius į plaukuotą galvos dalį, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Kol nukentėjusieji buvo vežiojami, kaltinamieji jiems grasino, jog sumuš, įmes į maišus, paskandins, t. y. grasino fiziniu susidorojimu. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), S. K. pasakė „Viską tu žinai ir jei visko nepasakysi bus blogai“. Suskaičiavęs iki trijų, kaltinamasis staigiai pasuko į mišką, sustabdė mikroautobusą ir išlipęs, priėjęs prie nukentėjusiosios, atidaręs duris, dviem rankom suėmęs jai sėdinčiai iš priekio už kaklo, pradėjo smaugti. Nukentėjusiajai pradėjo trūkti oro, verkė, negalėjo prakalbėti. G. N. S. K. nuo nukentėjusiosios patraukė. Tada nuvažiavo susitikti su R., su juo pasikalbėję, kaltinamieji visus nuvežė prie naujos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) prie tunelio, (duomenys neskelbtini) pusėje. Ten būdamas S. K. pasakė, kad jei čia ne nukentėjusiosios sumušė G. N., tai jis asmeniškai atsiprašys ir pasiūlė pinigų ? 10 Eur, įdėdamas nukentėjusiajai pinigus į ranką. Nukentėjusioji paliko pinigus mikroautobuse, nepaėmė. Kaltinamieji policijai liepė pasakyti, kad įvyko nesusipratimas. Kadangi išorinių sužalojimų nuo suduotų smūgių nesimatė, todėl nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Apie įvykį tą pačią dieną nukentėjusioji papasakojo mamai, kadangi buvo išsigandusi (1 t., b. l. 108?110).
10.6. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. vakare, galimai apie 20.00 val., kartu su draugais buvo pas draugę G. Š. garaže, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini). Garaže buvo vartojamas alkoholis, visi linksminosi. Po pasisėdėjimo jis su keliais draugais nuėjo pas M. M. į namus, kur liko miegoti. 2021 m. balandžio 10 d. apie 10.00-11.00 val. grįžo į namus. Paskambinęs, I. M. pasiūlė susitikti ir pasikalbėti prie jo namų. Išėjus į lauką, prie liudytojo privažiavo „Citybee“ automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo I. M., kuris buvo vienas. I. M. liudytojo pasiteiravo, kur yra vogtas telefonas, tačiau liudytojas nežinojo apie kokį vogtą telefoną kalbama. I. M. pasakė skambinti visiems draugams 2021 m. balandžio 9 d. vakare buvusiems kartu garaže, kad visi susirinktų ir išsiaiškintų, kas 2021 m. balandžio 9 d. sumušė vyrą, iš jo atėmė ir pavogė telefoną, bandė pavogti dviratį. Liudytojas paskambino L. V., M. M. ir G. A., pasakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Nuvažiavo prie bažnyčios, kur sulaukus minėtų asmenų, nuvažiavo į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio traukinių stoties. Ten pastatė automobilį ir visi pėsti nuėjo į naujai pastatytą automobilių aikštelę, esančią už tunelio, (duomenys neskelbtini). Jų ten laukė lengvajame automobilyje, pilkos spalvos, nepažįstama šviesiaplaukė moteris. Sulipus visiems į minėtą automobilį, moteris nuvežė juos prie garažų masyvo, esančio galimai (duomenys neskelbtini), kur jau laukė du jam nepažįstami vyresnio amžiaus vyrai. Žemas ir stambus vyras (nustatyta, jog tai S. K.), atidaręs galines dureles, nieko nesakęs, iš karto sudavė ranka smūgį gale kartu sėdėjusiam M. M. į veidą. Liudytojas su L. V. ir G. A. išlipo per kitas galines dureles, kur pamena kaip aukštas ir kūdas vyras (nustatyta, jog tai G. N.) pradėjo rėkti ir kaltinti juos jo sumušimu, įvykusiu 2021 m. balandžio 9 d. vakarą, telefono vagyste bei bandymu pavogti jo dviratį. Jie neigė kaltinimus, nes nieko blogo niekam tikrai nepadarė, bet neneigė fakto, kad buvo prie garažų. Konflikto metu S. K., priėjęs prie L. V., sudavė smūgius ranka į veidą ir pilvą, o tada trumpam pasišalinęs prie jo sugrįžo su galimai dešinėje rankoje laikytu metaliniu strypu užsimojo juo prieš jį, bet liudytojas pabėgo, palikdamas draugus, todėl smūgių pavyko išvengti. Tiek I. M., tiek minėta moteris, viską matydami, nieko nedarė. Nubėgus nuo vietos apie 70-100 m., prie liudytojo pribėgo M. M., tada pastebėjo važiuojantį vairuojamą minėtos moters automobilį su gale sėdinčiais L. V. ir G. A.. Privažiavusi prie jų, moteris pasakė lipti ir nuvežusi prie naujai pastatytos automobilių aikštelės prie tunelio, (duomenys neskelbtini), išleido. Išlipę nuėjo visi keturi iki stadiono, esančio prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kur M. M. nuėjo namo. Apytiksliai po kokios valandos prie stadiono privažiavo juodos spalvos mikroautobusas, iš kurio išlipo I. M., S. K., kuris ir atvairavo minėtą mikroautobusą bei G. N.. Viduje sėdėjo M. M.. Priėję kaltinamieji vėl bandė aiškinti ir įtikinti, kad G. N., jie sumušė ir apvogė ir jie tiesiog nori su jais išsiaiškinti santykius tik ne čia, o toliau kur, todėl pasiūlė pasivažinėti. S. K. pažadėjo, jog nieko blogo nebus, net sukirto rankom ir jie savanoriškai įlipo į minėtą mikroautobusą. Važiuojant, kažkuris iš kaltinamųjų paklausė, kur gyvena jaunuolis, buvęs su jais minėtą vakarą. Galimai G. A. pasakė, kad D. T. gyvena (duomenys neskelbtini)., todėl nuvažiavus į M. Š. g., kaltinamieji nuėjo pas D. T., o I. M., išlipęs iš automobilio, stovėjo ir laukė. Netrukus kaltinamieji atvedė D. T., kurio veidas buvo paraudęs, į mikroautobusą ir įsodino pas juos. Sulipus jiems, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)., prie stadiono, kur buvo G. Š.. Liudytojas matė kaip I. M. su kaltinamaisiais išlipę priėjo prie G. Š. ir S. K. jai vieną kartą ranka sudavė į galvą, bei įstūmė ją į mikroautobusą pas juos. Veždami kaltinamieji liepė telefonus išjungti bei grasino, kad nuveš į mišką, sumuš ir paliks miške. Liudytoją su nukentėjusiais ir kitais draugais vežė automobiliu, kaip suprato per (duomenys neskelbtini) ir atvežė prie miškelio, esančio tarp (duomenys neskelbtini). Kur išlipęs S. K. iš automobilio priėjęs ir atidaręs duris sugriebė automobilyje sėdėjusią G. Š. už kaklo ir ėmė ją smaugti, G. N. kažką pasakius, vyras G. Š. paleido ir grįžo atgal už vairo. Po to nuvažiavo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, kur privažiavo vaikinas vardu R.. Kaltinamieji, pasikalbėję su R., grįžo į automobilį ir visus nuvežę į naujai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę prie tunelio, (duomenys neskelbtini) mieste, išleido. Išleidus, S. K. prisakė į policiją nesikreipti. Liudytojas girdėjo, kaip kaltinamasi pasiūlė G. Š. 10 Eur už moralinę žalą, bet ji nepaėmė. Asmeniškai pats niekam jokių pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys, nes nenukentėjo (1 t., b. l. 172?175).
10.7. Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas J. B.. Papildomai nurodė, jog G. N. liudytojui taip pat sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, bet fizinio skausmo dėl suduoto smūgio nepajuto, jokių išorinių sužalojimų ant veido neliko. Liudytojas taip pat patvirtino, jog kaltinamieji nuėjo pas D. T. ir girdėjo smūgių sudavimą, mušimą, o kai atėjo D. T. į „busiką“, pas D. T. ant nosies pamatė kraują. Taip pat liudytojas patvirtino, jog matė, kaip S. K. paėmė G. Š. už kaklo ir įsodino į „busiką“. Juos vežė link (duomenys neskelbtini) pusės, pravardžiavo ir įžeidinėjo, buvo kaltinami G. N. sumušimu, verčiami prisipažinti, kad tai jie jį sumušė. Prie miškelio S. K. išlipo ir, atidaręs duris, pradėjo smaugti G. Š.. G. N. atitraukė S. K. nuo G. Š.. Liudytojas matė, kaip G. Š. verkė ir M. M. buvo išsigandusi. Liudytojas taip pat patvirtino ir tai, jog kaltinamasis bandė papirkti, duodamas 10 Eur už tai, kad nesakytų apie įvykį. Liudytojas niekam jokių pretenzijų dėl įvykusio neturi, nes nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė, fizinis skausmas sukeltas nebuvo (2 t., b. l. 12?14).
10.8. Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojai J. B. bei G. A. (2 t., b. l. 31?33).
10.9. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojai J. B. bei G. A.. Papildomai nurodė, jog draugai po kurio laiko pasakojo, kad tą dieną jie buvo vežiojami autobusiuku I. M. ir kaltinamųjų po miškus. Draugai buvo gąsdinami, G. Š. buvo smaugiama, o D. T. jo namuose kaltinamieji sudavė smūgius. Liudytojas įvykio metu baimę pajuto tada, kai S. K. pasiėmė metalinį strypą ir juo pradėjo mojuoti, lakstydamas vaikė, prašydamas prisipažinti sumušus G. N. (2 t., b. l. 38?40).
10.10. Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. metų pavasarį paskambinęs draugas J. B. pasakė, kad jie yra kaltinami sumušę žmogų. Tėtis galimai antroje dienos pusėje atvežė jį į (duomenys neskelbtini), į taip vadinamus „(duomenys neskelbtini)“, prie parduotuvės „Maxima“. Atvažiavo juodas autobusas, kur jam priėjus prie minėto autobuso, buvo išlipęs nepažįstamas aukštas, trumpų plaukų vyras, su mėlyne po akimi (nustatyta, kad tai G. N.), kuris liudytojui pasakė lipti į autobusą, kad važiuos pasivažinėti. Įlipus į autobusą liudytojas matė sužalotus draugus, t. y. M., G. Š., kurios buvo „žiauriai“ išsigandusios ir D. T., kuriam bėgo kraujas iš nosies. Su jais taip pat buvo dar J. B. ir G.. Už vairo sėdėjo S. K., o šalia jo – jaunas vyras. Pajudėjus autobusui iš vietos ir nuvažiavus iki autobusų stotelės, galimai pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ išlipę visi trys nepažįstami vaikštinėjo aplink autobusą, rūkė, kalbėjo apie tai, kad prisipažinti sumušus žmogų. Tada G. N., įlipęs į autobuso vidų, sudavė liudytojui vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko fizinio skausmo liudytojas nepajuto, išorinių sužalojimų nebuvo, bet buvo baisu, kadangi buvo grasinama. Galimai G. N. sakė, kad jei neprisipažins, tai juos paskandins, čia ežeras netoli, niekas jų nesuras, bet jie vis tiek neprisipažino, kadangi to nepadarė. Tada buvo visi nuvežti į aikštelę prie tunelio, kur buvo siūlomi pinigai ir jie buvo paleisti. Dėl minėto įvykio liudytojas išsigando, porą dienų buvo baisu išeiti iš namų (2 t., b. l. 51?53).
10.11. Civilinė ieškovė I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 10 d., jai būnant išvykus, paskambino vyras ir pranešė, kad sumuštas sūnus. Liudytoja greitai grįžo namo, sūnaus D. T. namie nebuvo. Kambaryje ant grindų gulėjo sūnaus sidabrinė grandinėlė. Pas save namuose, tuo pačiu adresu, tik kitame name, buvęs neįgalus senelis pasakė, kad D. T. išvažiavo su nepažįstamais vyrais, kurie buvo atėję į namus. Liudytoja su dukterėčia ieškojo sūnaus, bet jo niekur nerado. Apie 17.00 val. iš sūnaus draugų sužinojo, kad sūnus paleistas. Nuvažiavusi į stadioną, rado sūnų, kuris papasakojo, kad kai jis namie miegojo, namo užėjo du nepažįstami vyriškiai, kurie jį mušė, liepė apsirengti ir važiuoti su jais pas kitus draugus su kuriais jis iš vakaro buvo. Sūnus su vyrais atsisėdo į jų automobilį, kuriame jau buvo keli sūnaus draugai. Vėliau jį su draugais, dviem merginom ir keturiais vaikinais, vyriškiai automobiliu nuvežė kažkur į mišką ir ten visus mušė, grasino susidorojimu, liepė nesikreipti į policiją. Sūnus sakė, kad jį smaugė, į veidą sudavė apie keturis smūgius. Jis labai išsigando, jam skaudėjo. Liudytoja prašo nubausti kaltininkus. Tie vyriškiai kaltino jos sūnų, kad jis iš vakaro sumušė kažkokį vyrą, bet sūnus sakė, kad vyriškio nemušė (1 t., b. l. 131?134).
10.12. Civilinė ieškovė I. T. papildomos apklausos metu parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sužalojimą ? poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke – sūnus patyrė jo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2021 m. balandžio 10 d. vyriškiams sudavus jam smūgius kumščiais į veidą. Kiti minėtoje specialisto išvadoje nurodyti sūnaus sužalojimai patirti buityje ir nesusiję su tiriamu įvykiu. Dėl nepilnamečio sūnaus D. T. sužalojimo buvo padaryta moralinė ir turtinė žala, kurią prašys atlyginti (1 t., b. l. 135?138).
10.13. Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 10 d. namo grįžo apie 22.00 val. Namie buvusi dukra G. Š. liudytojai papasakojo, kad apie 14.30 val. ji kartu su savo draugais buvo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadiono, kur prie jos privažiavo tamsios spalvos automobilis. Iš automobilio išlipo du nepažįstami maždaug 40-ties metų amžiaus vyrai. Vienas vyras dukrai vieną kartą ranka trenkė į galvą bei suėmęs už kaklo ir stipriai suspaudęs, įstūmė ją į automobilį ir ten per prievartą laikė bei vežiojo apie 1,5 valandos, neleisdamas niekur iš automobilio pasišalinti. Automobilyje abu vyrai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, grasino dukrai ir kitiems ten buvusiems nepilnamečiams susidorojimu, grasino, kad paskandins, suvynios į maišus ir pan. Taip pat jie dukrai G. Š. ranka trenkė kelis kartus per galvą. Po to dukra buvo nuvežta kažkur į miškelį, tarp (duomenys neskelbtini), kur buvo išvesta iš automobilio, buvo smaugiama ilgą laiką, pradėjo dusti, pritrūko oro, dėl smaugimo kurį laiką negalėjo kalbėti. Taip pat vienas iš vyrų dukrai trenkė ranka į veidą. Po to, maždaug apie 16.00 val., dukra buvo atvežta atgal į (duomenys neskelbtini) ir paleista. Dukra taip pat papasakojo, kad automobilyje pas ją bei kitus vaikus buvo atimti ir išjungti telefonai, kuriuos paskui grąžino. Dukra jai viską pasakojo būdama labai susijaudinusi ir išsigandusi, matėsi, kad patyrė šoką bei fizinį skausmą, bijo viena išeiti iš namų. Kažkokių fizinių sužalojimų ant dukros kūno po įvykio nepastebėjo ir į medikus po įvykio nesikreipė (1 t., b. l. 164?166).
10.14. Liudytoja, atstovė pagal įstatymą L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 10 d. buvo namuose, kai apie 18.00 val. į namus grįžo dukra M. M., kuri verkė ir buvo labai išsigandusi. Dukra jai papasakojo, kad jai 13.40 val. paskambino telefonu iš matymo pažįstamas I. M., kuris pakvietė ją į gatvę išeiti pasikalbėti. Dukrai išėjus prie namų, privažiavo autobusiukas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo I. M., kuris nieko nesakydamas, įstūmė dukrą į automobilį. Automobilyje buvo I. M., I. M. merginos vardu E. tėvas (nustatyta, jog tai G. N.) ir vyriškis vardu S., kuris vairavo automobilį. I. M. sėdėjo prie vairuotojo S., o G. N. sėdėjo prie jos dukros. Kai dukrą kaltinamieji įsisodino į automobilį, jie ją nuvežė prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur buvo dar du dukros draugai, t. y. J. B. ir G., juos taip pat vyriškiai įsisodino į automobilį. Tuomet jie nuvažiavo prie kito dukros draugo D. T. namų, kurį taip pat atvedė į automobilį, paskutinę į automobilį kaltinamieji įsodino G. Š.. Kaip liudytojai pasakojo dukra, kaltinamieji vežė juos automobiliu per (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini), į mišką, veždami automobiliu kaltinamieji nukentėjusiesiems ir kitiems vaikams sakė, kad nuveš į mišką, sumuš paliks miške. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) mišką, S. K. išlipo iš automobilio, sugriebė G. Š. už kaklo ir ėmė ją smaugti, po to paleido, vėl sėdo už vairo ir nuvažiavo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, kur susitiko su R.. Paskui kaltinamieji nuvežė jos dukrą ir kitus draugus į stovėjimo aikštelę prie tunelio, (duomenys neskelbtini) mieste. Ten G. N. atidarė automobilio duris ir pasakė jiems eiti. Be to, S. K., paleisdamas vaikus pasakė, kad į policiją nesikreiptų, nes įvyko nesusipratimas, siūlė 10 Eur už moralinę žalą, bet niekas nepaėmė. Liudytoja pažymėjo, kad tuo metu, kada kaltinamieji įsisodino jos dukrą ir kitus jos draugus į savo automobilį, G. N. kumščiu du kartus sudavė jos dukrai į žandikaulį, dėl ko tą pačią dieną kreipėsi į medikus (1 t., b. l. 158?160).
10.15. Liudytoja V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja I. T.. Ppaildomai nurodė, jog kieme sutiko I. T. vyro tėvą, kuris ir pasakė, kad buvo atvykę juodu autobusiuku kažkokie vyrai, kurie užėjo į namus pas D. T. ir jį išsivedė, o jam neleido užeiti, todėl jis paskambinęs sūnui pranešė apie tai kas nutiko. I. T. per „messenger‘į“ paskambino asmuo, pasivadinęs „L. V.“, kuris pasakė, kad jam paskambino draugai ir pasakė, kad juos su D. T. paleido. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, pamatė nepažįstamų jaunuolių kompaniją, tarp kurių buvo kelios merginos ir D. T.. Matėsi, kad D. T. buvo labai išsigandęs, nekalbus, reikėjo traukti žodį po žodžio, susigraudino. Ant D. T. veido išorinių sužalojimų jokių nepastebėjo, tačiau ant jo kaklo pastebėjo drėskimo ar smaugimo žymę (1 t., b. l. 168?170).
10.16. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu vienas. Tuo pačiu adresu, tik atskirame name, gyvena sūnus T. M. su sugyventine I. T. ir penkiolikmečiu sūnumi D. T.. Anūkas D. T. geras vaikas, paklusnus ir paslaugus, žalingų įpročių neturi. 2021 m. balandžio 10 d. nei T. M., nei I. T. nebuvo namuose, namie buvo likęs tik vienas anūkas D. T.. Dienos metu, būnant savo name, per langą liudytojas pamatė prie kiemo kažkokius asmenis. Liudytojas mato tik viena akimi, silpnai, todėl išėjęs į kiemą, pamatė stovintį juodos spalvos mikroautobusą bei kaip du nepažįstami vyrai, kuriuos matė pirmą kartą, užėję į kiemą, nuėjo į namą pas anūką D. T.. Liudytojas teiravosi, kas jie ir ko atvyko, bet niekas jam nieko neatsakė, todėl grįžęs pas save į namus paskambino telefonu sūnui ir pranešė, kad atvažiavę kažkokie vyrai užėjo pas D. T.. Pats nuėjo ieškoti I. T. pas kaimynę, bet jos ten nebuvo, todėl grįžo atgal į namus, bet jau nieko ten nerado (2 t., b. l. 3?5).
10.17. Specialiuoju liudytoju apklaustas I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojai. Papildomai nurodė, kad kaltinamąjį G. N. su žmona L.pažįsta apie 5 m., artimai draugavo su jų dukra, bet santykiai jau nutrūkę. Būnant prie garažų iš pradžių kaltinamieji gražiai kalbėjo ir klausinėjo vaikinų apie įvykio aplinkybes išvakarėse, bet kai šie neprisipažino ir neigė užpuolimą ir sumušimą, kaltinamieji pradėjo kelti prieš vaikinus balsus, keiktis ir bauginti, darėsi agresyvūs. Liudytojas vienu momentu pamatė S. K. rankose metalinį strypą, po ko dalis vaikinų išsigando, nes pabėgo. Kaltinamieji nukentėjusiųjų atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Visi vaikai savanoriškai įlipo į automobilį. Kaltinamieji nuėjo ir atsivedė vaikinuką (nustatyta, jog kalbama apie D. T.). Jokių išorinių sužalojimų ant veido ir kitų jo kūno vietų liudytojas nepastebėjo. Kaltinamieji buvo nusprendę surinkti visus vaikus į vieną vietą ir su jais pasikalbėti apie sumušimą, užpuolimą. Susitarimo su kaltinamaisiais, kad liudytojas saugos vaikus nebuvo. Kad vaikai buvo prievarta sodinami į mikroautobusą, buvo fiziškai, psichologiškai prieš juos smurtaujama, liudytojas nematė ir negirdėjo. Pats jokio smurto, t. y. nei fizinio, nei psichologinio, nei prieš vieną vaiką nenaudojo. Kadangi reikėjo patekti į „(duomenys neskelbtini)“ pusę ir turėjo atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) vaikinas, S. K. vairuojamu mikroautobusu visi važiavo į (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, per Vilniaus r., Liudvinavos k., nes aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ buvo vaikų sutarta susitikti su dar vienu vaikinu iš (duomenys neskelbtini). Specialiai į mišką ar dar kur nors vaikai nebuvo vežami su tikslu juos įbauginti, prigąsdinti, sužaloti ar pan. S. K. buvo gal kartą sustojęs kažkur pakeliui į (duomenys neskelbtini), tikslios vietos neprisimena, bet tai galėjo būti arba (duomenys neskelbtini). ar (duomenys neskelbtini)., ir išlipęs pasikalbėti su vaikais, bet liudytojas nematė, kad jis būtų fiziškai smurtavęs prieš kurį nors vaiką, esantį mikroautobuse. Kaltinamieji rėkė kažkokius bauginančius žodžius, tačiau kad jie fiziškai smurtautų liudytojas nematė. Tada visi buvo nuvežti prie tunelio, iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės, ir išleisti. Girdėjo, kad S. K. siūlė vaikams kažkiek pinigų, bet tik tiek, daugiau neužfiksavo kam, bet 10-20 Eur už išgąsdinimą, bauginimą, savo elgesį. Liudytojas supranta, kad tokioje situacijoje vaikai galėjo išsigąsti, nes kaltinamieji baugino žodžiais, keiksmažodžiais, įžeidinėjo ir jie nesaugiai jautėsi, jo akimis, situacija buvo kontroliuojama, nes pavojaus vaikams, sveikatai ir gyvybei jų nebuvo iškilęs ir, jo manymu, niekas iš vaikų nenukentėjo (2 t., b. l. 68?73).
10.18. Specialiąja liudytoja apklausta L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir specialusis liudytojas I. M.. Patvirtino, jog sutuoktinis pradėjo kelti balsą vaikinų atžvilgiu, nes emocijos užvirė, kilo žodinis konfliktas, bet be fizinio smurto naudojimo prieš jaunuolius, taip pat grasinimų, bauginimų, gąsdinimų jų atžvilgiu kaltinamieji neišsakė. Kadangi G. N. gražiai, t. y. nekeliant balso su jaunuoliais pasikalbėti nepavyko, t. y. matė, kad pokalbis perauga į nelabai gražų pokalbį, pasakė, kad viskas, gana ir liepė jaunuoliams sėstis į automobilį, po ko jiems sulipus, pamena, kad keli jaunuoliai buvo tolėliau atsitraukę, bet kodėl jie buvo pasitraukę nežino, nematė, kad je būtų bėgę ir pabėgę (2 t., b. l. 79?82).
10.19. Civilinės ieškovės I. T. protokole–pareiškime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 13–17).
10.20. Liudytojos I. Š. protokole–pareiškime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Prie protokolo–pareiškimo pateikta įvykio dieną daryta fotonuotrauka, kurioje matyti kaltinamojo S. K. transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–27).
10.21. Civilinės ieškovės L. M. pareiškime ir BIRT žiūryklės ataskaitoje, nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 30, 34).
10.22. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad D. T. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva kairės akies voke padaryta prieš 2-5 paras. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71?72).
10.23. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto Janušo Rybalko, susipažinusio su M. M. medicininiais dokumentais, pateiktos išvados, teismas nustatė, kad objektyvių sužalojimo požymių medicininiuose dokumentuose minėtam asmeniui neužfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatinėjamas (1 t., b. l. 87?89).
10.24. Iš akistatos atliktos tarp nukentėjusiosios M. M. ir kaltinamojo G. N. teismas nustatė, kad šalys liko prie savo parodymų. Nukentėjusioji M. M. papildomai nurodė, kad jai automobilyje G. N. kumščiu lengvai sudavė į veidą, tiksliau į žandikaulį kairėje pusėje. Taip pat ji papildomai nurodė, jog nuvažiavus prie nukentėjusiojo D. T. namų, jiems būnant automobilyje, girdėjo mušimo garsus, o atėjus D. T., ant nukentėjusiojo veido matė patinimą, veidas buvo raudonas, ant lūpų galimai buvo kraujas (1 t., b. l. 99?103).
10.25. Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad ant nukentėjusiojo D. T. kairės pusės veido matyti paraudimas, tuo tarpu ant kaklo matyti drėskimo žymės (1 t., b. l. 140–145).
10.26. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „20210410_142423.mp4“, kurį prie ikiteisminio tyrimo pateikė civilinė ieškovė I. T.. Įrašo pradžioje girdimas vaikino bei vyro pokalbis, kuriuo metu vyras (kaltinamasis G. N.) kaltina vaikiną jį išvakarėse sumušusį. Pokalbyje girdimos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir aukščiau aprašytuose liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymuose. Viso pokalbio metu kaltinamųjų tonas pakeltas, girdisi grasinimai, jog vaikinus reikia vėl vežti į mišką, jog juos užmuš ir pan., kaltinimai, necenzūriniai žodžiai. Pokalbio metu taip pat pasigirsta vaikino žodžiai „už ką dabar?“, vyras jam atsako „nežinau, (necenzūrinis žodis), ateik čia“, galimai tuo metu kaltinamasis sudavė smūgį. Girdima, kaip sustoja automobilis, suprantama, kad einama pas D. T.. Jaunuoliai automobilyje girdi, kad D. T. namuose vyksta konfliktas. Vaikinas kuris įrašinėja pokalbį sako „(necenzūrinis žodis), girdisi kaip (necenzūrinis žodis)“, kitas vaikinas sako „gerai daužo“. Toliau važiuojant, vaikinai sako „ten G., G.“, suprantama, kad ji stadione, visi važiuoja prie G.. Vyras, išlipdamas, sako, „einam su G. pakalbėsim“. Visiems kitiems liepta sėdėti. Vaikinas kitam vyrui likusiam automobilyje (I. M.) sako „o negalima kitaip visko išspręst, nu dėl smurto“, vyras sako „aš smurtauju?“, vaikinas sako „nu jūsų draugas man čia trenkė“. Vyras, kuris išlipęs, sugrįžta, sako „ateik čia (necenzūrinis žodis), tuoj aš tau teises parodysiu (necenzūrinis žodis)“. Kurį laiką važiuojama, girdimas automobilio variklio garsas, tuomet sustojama. Vyras (ne tas kurį sumušė) sako „mažyte pasakai, ar ne, pasakai ar ne“, mergina sako „nelįsk prie manęs, aš nieko nežinau, jums sakau“, vyras – „kaip tau sekėsi mušti tą žmogų“, mergina – „aš nemušiau“, vyras pakeltu tonu šaukia ant merginos „kas mušė, tu gi buvai tenai (necenzūrinis žodis), aš pagal tavo akis matau, tu meluoji (necenzūrinis žodis) kaip gyvatė, sakyk kas (necenzūrinis žodis), aš tavęs klausiu kas? (šaukia), mergina verkia „nežinau“, vyras rėkia stipriai „aš tavęs klausiu kas? tu girdi ar ne (necenzūrinis žodis), ar tu girdi, kas?“, mergina verkia, vyras šaukdamas toliau klausinėja „gert mokėjai, aš tavęs klausiu kas? Ko tu žliumbi (necenzūrinis žodis), žliumbt ir aš moku (necenzūrinis žodis). Kas (necenzūrinis žodis), aš tavęs klausiu, kas? Aš tavęs klausiu, kas? Aš tavęs klausiu, kas? Aš tavęs klausiu, kas?“. Kitas vyras ramina „S., gana, S., gana, važiuojam“. S. sako „Imkit, sulčių nusipirksit, imkit, kol niekas nemato“, merginos atsisako, liepia pasiimti, jis sako „Aš pasakiau“, pasigirsta automobilio durų trenksmas, viduje likęs jaunimas kalbasi, mergina sako „G. trenkė, T. irgi trenkė“, vaikinas kažkuris sako „Man (necenzūrinis žodis) į lytinius organus“. Vėl pasigirsta automobilio durų uždarymo garsas, galimai vėl automobiliu važiuojama, paleidžiama garsiai muzika. Tuomet pasigirsta, kaip nutyla muzika, sustoja automobilis ir jaunimas atsisveikina (1 t., b. l. 148–151).
10.27. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), esantis namas, kuriame gyvena nukentėjusysis D. T.. Vaikino kambario priekyje, prie dvigulės lovos, stovi komoda, kėdė. Ant komodos, tarp įvairių daiktų, guli apie 50 cm. ilgio metalinė pilkos spalvos grandinėlė. 70 cm. atstumu nuo dvigulės lovos į kambario centrą, ant grindų, guli dvi pilkos spalvos metalinės grandinėlės detalės – žiedas ir grandinėlės užsegamoji dalis (1 t., b. l. 35–36).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
12. Pagal teismų praktiką, objektyviai minėtas nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
13. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad:
13.1. S. K.:
13.1.1. 2021 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val., su G. N., S. K. vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu keleiviniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendru tikslu atvažiavo prie M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), namų, kur M. M. įlipus į minėtą automobilį, jam važiuojant, G. N. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. M. į kairės pusės žandikaulį bei du kartus kairės rankos delnu sudavė į plaukuotą galvos dalį, taip su G. N. bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
13.1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu G. N. atvažiavo pas D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur abiem (G. N. ir S. K.) užėjus į kambarį, kuriame miegojo D. T., S. K. atsisėdęs ant lovos tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius D. T. į veidą bei suėmęs abiem rankom D. T. už kaklo jį smaugė, po ko jie (G. N. ir S. K.) liepė D. T. keltis iš lovos ir nukentėjusiajam atsistojus, S. K. paėmęs ranka iš priekio D. T. už sidabrinės grandinėlės, truktelėjo ir taip nutraukė grandinėlę, po ko G. N. išėjus su S. K. ir D. T. iš namų, visi atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia G. N. atsisėdusiam D. T., G. N. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, taip su G. K. bendrais veiksmais padarė D. T. poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą.
13.1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), stadiono, kur S. K. išlipus iš automobilio ir priėjus prie G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., S. K. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė G. Š. smūgį į plaukuotą galvos dalį, dešine ranka paėmė G. Š. iš nugaros už kaklo, įstūmė ją į automobilio salono galą, dėl ko G. Š. nukrito ant abiejų kojų kelių, S. K. vairuojant minėtą automobilį, automobilyje ant sėdynės šalimais atsisėdusiai G. Š. G. N. kairės rankos delnu tyčia sudavė du smūgius G. Š. į plaukuotą galvos dalį, S. K. sustabdžius ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, tarp (duomenys neskelbtini)., vairuojamą automobilį, išlipus iš jo, S. K. priėjus ir atidarius automobilio duris, S. K. sėdinčiai automobilyje G. Š. abiem rankom suėmęs už kaklo iš priekio ją smaugė, taip S. K. su G. N. bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.
13.2. G. N. :
13.2.1. 2021 m. balandžio 10 d. apie 15.00 val., su S. K., S. K. vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu keleiviniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendru tikslu atvažiavo prie M. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), namų, kur M. M. įlipus į minėtą automobilį, važiuojančiame automobilyje tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. M. į kairės pusės žandikaulį bei du kartus kairės rankos delnu sudavė į plaukuotą galvos dalį, taip su S. K. bendrais veiksmais, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
13.2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu, jis (G. N.) atvažiavo pas D. T., gimusį (duomenys neskelbtini)., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur abiem (G. N. ir S. K.) užėjus į kambarį, kuriame miegojo D. T., S. K. atsisėdęs ant lovos tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius D. T. į veidą bei suėmęs abiem rankom D. T. už kaklo jį smaugė, po ko jie (G. N. ir S. K.) liepė D. T. keltis iš lovos ir nukentėjusiajam atsistojus, S. K. paėmęs ranka iš priekio D. T. už sidabrinės grandinėlės, truktelėjo ir taip nutraukė grandinėlę, po ko jam (G. N.) išėjus su S. K. ir D. T. iš namų, visi atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo (G. N.) atsisėdusiam D. T., jis, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, taip su S. K. bendrais veiksmais padarė D. T. poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą.
13.2.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. K. vairuojamu minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), stadiono, kur S. K. išlipus iš automobilio ir priėjus prie G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) m., S. K. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė G. Š. smūgį į plaukuotą galvos dalį, dešine ranka paėmė G. Š. iš nugaros už kaklo, įstūmė ją į automobilio salono galą, dėl ko G. Š. nukrito ant abiejų kojų kelių, S. K. vairuojant minėtą automobilį, automobilyje ant sėdynės šalimais atsisėdusiai G. Š. jis (G. N.) kairės rankos delnu tyčia sudavė du smūgius G. Š. į plaukuotą galvos dalį, S. K. sustabdžius ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, tarp (duomenys neskelbtini)., vairuojamą automobilį, išlipus iš jo, priėjus (S. K.) ir atidarius automobilio duris, S. K. sėdinčiai automobilyje G. Š. abiem rankom suėmęs už kaklo iš priekio ją smaugė, taip jis (G. N.) su S. K. bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.
14. Išvadas, išdėstytas šio nuosprendžio 13 punkte, teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu:
14.1. Tai, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiųjų M. M., G. Š. bei D. T. atžvilgiu patvirtina pačių kaltinamųjų duoti parodymai. Kaltinamasis G. N. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino nusikalstamą veiką, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis parodymų nekeitė, pripažino smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tuo tarpu kaltinamasis S. K. kaltę pripažino tik teisiamajame posėdyje, sutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų parodymai tarpusavyje iš esmės nesiskiria, abu nurodė, jog norėjo išsiaiškinti, kas šio įvykio išvakarėse sumušė kaltinamąjį G. N.. Tuo tikslu norėjo tik pasikalbėti su nukentėjusiaisiais, tačiau dėl įtūžio ėmėsi smurtinių veiksmų. Kaltinamieji, atlikdami neteisėtus veiksmus buvo įsitikinę, kad elgiasi teisingai, jog tokiu būdu, t. y. sukėlus fizinį bei psichologinį smurtą, vaikai prisipažins sumušę G. N. ir tokiu būdu bus palengvintas ikiteisminis tyrimą dėl jo sumušimo.
14.2. Kaltinamųjų parodymus patvirtina specialiaisiais liudytojais apklausti I. M. ir kaltinamojo G. N. žmona L. N.. L. N. nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais buvo bendrauta agresyviai, teigė: „esant prie minėto garažo, G. N. „užvirė emocijos“, todėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamieji su nukentėjusiaisiais kalbėjo pakeltu tonu“. Specialiuoju liudytoju apklaustas asmuo, t. y. I. M. taip pat patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, jog kaltinamieji aiškintis savo aplinkybių vyko pas nukentėjusįjį D. T. į namus, bei tai, kad S. K. buvo sustojęs, važiuojant pakeliui į (duomenys neskelbtini) miestą, išlipti pasikalbėti su vaikais, tačiau smurto veiksmų, nematė. Specialusis liudytojas pripažino, kad girdėjo, kaip ant nukentėjusiųjų kaltinamieji šaukė, sakė bauginančius žodžius, įžeidinėjo, klausinėdami, ką vaikai veikė išvakarėse. Todėl jis mano, jog nukentėjusieji galėjo būti įbauginti.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismo nuomone, specialiojo liudytojo parodymai nors ir išsamūs, tačiau nenuoširdūs. Kadangi būdamas visada šalia, neigė kaltinamųjų naudotą smurtą, tokiu būdu galimai nuslėpdamas aplinkybes, galėsiančias pakenkti kaltinamiesiems. Dėl šių priežasčių liudytojo parodymai, kaip ir liudytojos L. N. – kaltinamojo G. N. žmonos – vertinami kritiškai. Nepaisant to, esminės aplinkybės iš esmės sutampa su byloje esančia medžiaga, t. y. iš pradžių kaltinamieji į kaltinime nurodytą autobusiuką įsisodino M. M., vėliau kaltinamieji nuėję į D. T. namus, po kurio laiko atsivedę jį kartu, išvažiavo. Važiuojant gatve, prie stadiono pamatę G. Š., ją per prievartą įstūmė į transporto priemonę. Po ko įsisodinę į automobilį visus nukentėjusiuosius, kaltinamieji juos vežiojo po miesto apylinkes.
14.4. Nukentėjusioji M. M. teigė, jog kaltinamiesiems atvykus, ji buvo per prievartą įstumta į automobilį. Kol S. K. vairavo automobilį, M. M. neturėjo galimybės pasišalinti iš jai nesaugios aplinkos. Kol visi vyko pas D. T., kaltinamasis G. N. jai sudavė kairės rankos delnu į plaukuotą galvos dalį bei kumščiu sudavė į veido sritį, t. y. žandikaulį. Kaltinamasis kaltino nukentėjusiąją dėl jo užpuolimo, reikalavo prisipažinti, kad ji su draugais sumušė G. N.. Nors sužalojimai nukentėjusiajai nenustatyti, tačiau to, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas, kaltinamasis G. N. neginčijo, tik paaiškino, jog smūgiai buvo nestiprūs. M. M. suduotų smūgių niekas nematė, kadangi, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, tuo metu automobilyje ji buvo viena. Nepaisant to, liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jam įlipus į kaltinamojo mikroautobusą, jame matė sumuštus bei išsigandusius draugus, t. y. M. M., G. Š. bei D. T.. Apie patirtą fizinį bei psichologinį smurtą nukentėjusioji papasakojo mamai, kuri apklausos metu patvirtino, jog grįžusi namo dukra buvo labai išsigandusi, verkė. Dukra mamai pasakojo ir tai, jog G. N. jai kumščiu sudavė į žandikaulį, šios aplinkybės fiksuotos ir medicinos dokumentų išraše bei akistatos, vykusios su G. N., metu.
14.5. Nukentėjusiojo D. T. parodymais, kaltinamieji, jam miegant, įėjo į jo kambarį, kur kaltinamasis S. K. atsisėdo ant lovos ir kumščiu sudavė apie 7-8 kartus į veidą bei suėmęs rankomis už kaklo, jį smaugė. Po ko liepė keltis ir vykti su jais. Nukentėjusiajam atsistojus kaltinamasis S. K. paėmė už grandinėlės ir, ją temdamas, nutraukė. Tuo smurtiniai veiksmai nesibaigė, kaltinamieji, toliau tęsdami veiką, įsisodino D. T. į automobilį, kur G. N. atsisėdo šalia nukentėjusiojo ir du kartus kumščiu sudavė dar kartą į veidą. Tai, kad D. T. galimai buvo mušamas namuose, girdėjo automobilyje sėdėjęs liudytojas G. A.. Tuo tarpu liudytojas J. B. patvirtino, jog iš namų atvesto D. T. veidas buvo paraudęs, o atvykus pas liudytoją R. R., pastarasis matė, kaip iš D. T. nosies bėgo kraujas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo mama, kuri grįžusi namo, ant žemės rado nutrauktą grandinėlę. Namuose buvęs senelis – liudytojas V. M. matė kaip į anūko namus atėjo svetimi žmonės, kurie išsivedė D. T.. Kaltinamieji neneigė, kad naudojo prieš D. T. smurtą, G. N. dar ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino, jog sudavė du kartus nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino pilnai, jog kaltinamajame akte atliko nurodytus veiksmus. Nukentėjusiojo sužalojimų mastas fiksuotas ir Valstybės teismo medicinos pateiktoje išvadoje, kurioje nurodyta, jog D. T. padaryta kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patirtus sužalojimus patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti paraudimas bei įdrėskimas ant kaklo bei paraudimas kairio žando srityje. Šiuos sužalojimus matė ir nukentėjusiojo teta – liudytoja V. T.. Taigi, kaip matyti kaltinamųjų veiksmai nebuvo atsitiktiniai, prieš nukentėjusįjį smurtas naudotas kelis kartus.
14.6. Kaltinamieji, tęsdami nusikalstamą veiką, pastebėję G. Š. prie stadiono, sustojo pasikalbėti. Tuo tarpu S. K., išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiosios, vieną kartą kumščiu sudavė jai į plaukuotą galvos dalį bei paėmęs nukentėjusiajai už kaklo, įstūmė ją į automobilį, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant kelių, kas sukėlė fizinį skausmą. Pradėjus važiuoti ir taip suvaržius jos laisvę, G. N. delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai į plaukuotą galvos dalį. Tęsdami nusikalstamą veiką, po kurio laiko S. K. sustabdžius transporto priemonę, pastarasis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiosios, paėmė jai už kaklo ir ją smaugė. Šiuos neteisėtus kaltinamųjų veiksmus matė kartu automobilyje įsodinti nukentėjusiosios draugai, t. y. nukentėjusioji M. M., nukentėjusysis D. T., J. B., G. A.. Be to, kaltinamasis G. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį. Tuo tarpu kaltinamasis S. K. taip pat neneigė naudojęs jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu. Apie įvykį nukentėjusioji taip pat papasakojo mamai, kuri patvirtino dukters parodymus. G. Š. sužalojimų nepatyrė, matomų žymių neliko, todėl į medikus nesikreipė, tačiau pagal byloje esančius duomenis, spręstina, jog fizinis skausmas jai buvo sukeltas.
14.7. Kaltinamųjų neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu įrodo ir byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas. Apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog prieš nepilnamečius buvo naudotas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Garso įraše girdėti, kaip kaltinamiesiems būnant pas nukentėjusįjį D. T. namuose, likusieji automobilyje, išgirdę triukšmą, aptarinėjo, kas vyksta D. T. namuose. Garso įraše girdėti, kaip vaikinas sako: „girdisi kaip „(necenzūrinis žodis)“, tuo tarpu kitas vaikinas pritaria „gerai daužo“. Kitu metu garso įraše girdėti, kaip vaikinas užduoda klausimą kaltinamiesiems „už ką dabar?“, jam atsako „nežinau, (necenzūrinis žodis), ateik čia“. Šių kalbų kontekste galima suprasti, jog kažkuriam iš vaikinų buvo suduota. Taip pat girdėti, kaip G. Š. prašo prie jos nelįsti, girdimas jos verksmas. Viso įrašo metu, kuris truko apie 1.45 val., girdimi vien necenzūriniai žodžiai, gąsdinimai, garsinimai nužudyti ar kitaip susidoroti. Akivaizdu, jog kaltinamieji, naudodami smurtą, savo veiksmus suprato ir norėjo juos tęsti, t. y. suprato, jog nukentėjusiuosius savo veiksmais gali sužaloti, suprato ir tai, kad nukentėjusieji išsigąs, todėl savo agresyvų elgesį vis tęsė. Net ir supratus, kad suklydo, kaltinamieji ir toliau elgėsi ciniškai, t. y. S. K. nepilnamečiams už tai, kad niekam nepasakytų apie šį įvykį, pasiūlė 10 Eur atlygį, kurių nukentėjusieji neėmė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog kaltinamųjų nusikalstama veika baigta, kadangi nukentėjusiesiems buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – D. T. dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tuo tarpu M. M. bei G. Š. ? sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų, t. y. suduotų smūgių į veido bei galvos sritis, atliktų smaugimo veiksmų ir nukentėjusiųjų patirto fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys – nukentėjusieji dėl suduotų smūgių jautė skausmą, o D. T. buvo sutrikdyta ir sveikata. Nenustatyta, kad kaltinamieji negalėtų būti traukiami atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. kaltinamieji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukę (nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. buvo (duomenys neskelbtini) metai, tuo tarpu G. N. – (duomenys neskelbtini) metų), pakaltinami (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamųjų psichinės būklės ydingumą baudžiamojo proceso kontekste) fiziniai asmenys.
16. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi nei bylos duomenimis, nei teisiamojo posėdžio metu, nenustatyta, jog nukentėjusieji būtų suinteresuoti apkalbėti ar kitaip pabloginti kaltinamųjų padėti, duodant neteisingus parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji parodymų nekeitė. Dar kartą pažymėtina, jog kaltinamieji neneigė kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, sutiko su jame išvardintomis aplinkybėmis, kurios sutampa su nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Be to, kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje esanti kita rašytinė medžiaga ? nukentėjusiųjų įstatyminių atstovų protokolai – pareiškimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai.
17. Kaltinamieji pasielgė įžūliai, savo veiksmais siekė sumenkinti nepilnamečius asmenis, juos įbauginti, buvo įsitikinę savo veiksmų teisingumu. Kaltinamųjų elgesys, gyvenant teisinėje valstybėje, laikytinas visiškai netoleruotinu. Toks elgesys, t. y. siekis išsiaiškinti savo tiesą, negali būti lydimas nei psichologinio, nei, tuo labiau, fiziniu smurto, nėra ir negali būti pateisinamas bet kokiu kaltinamųjų siekiamu tikslu, kad ir koks teisingas jis jiems atrodytų.
18. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei nusikalstamos veikos objektą vertinami, esant nusikaltimu žmogaus sveikatai. Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiosioms G. Š. ir M. M. sukeldami fizinį skausmą, tuo tarpu nukentėjusiajam D. T. nežymiai sutrikdydami sveikatą, kas neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, ką patvirtina šio nuosprendžio 14–17 punktuose aptarti bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bausmės skyrimo S. K.
19. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
20. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2010, 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2011, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2014 ir kt.).
21. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
22. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
23. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
24. Kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teismo vertinimu, pagrindo tenkinti šį prašymą nėra. Nors kaltinamais pripažino, kad žala nukentėjusiesiems padaryta ir ginčijo tik jos dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis žalą atlygino tik po teisiamojo posėdžio. Be to, atlyginta tik dalis padarytos žalos ir mažiau nei žadėta teisiamojo posėdžio metu. Dėl šių aplinkybių spręstina, jog kaltinamasis žalą iš dalies atlygino tik dėl to, jog siekė pagerinti savo padėtį baudžiamajame procese, tai nebuvo jo nuoširdus poelgis.
25. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
26. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, nusikaltimas padarytas prieš nepilnamečius asmenis, žala iš dalies atlyginta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, 5-erių metų bėgyje administracine tvarka baustas tik 2 kartus dėl Kelių eismotaisyklių pažeidimų, nuobaudos sumokėtos, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, į tai, jog kaltinamasis yra dirbantis ir viešųjų darbų paskyrimas apsunkintų kaltinamojo galimybę atlikti bausmę, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Ši bausmė skiriama 12 mėnesių, kaltinamąjį įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią turi išklausyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamu būdu padarytą žalą.
28. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl G. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
29. Pripažinus kaltinamąjį G. N. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
30. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
31. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 18 d., metu gautas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. N. laidavimą (3 t., b. l. 147).
32. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
33. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
34. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
Žemesnės instancijos teismas
35. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų kaltinamojo G. N. atžvilgiu:
35.1. Nustatyta, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 140 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo G. N. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
35.2. Aptariant BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose esančias sąlygas, pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė BK 40 straipsnio pagrindu. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nereikalauja, kad kaltininkas susitaikytų su nukentėjusiuoju (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-290/2022). Nagrinėjamu atveju, kaltinamas teisiamųjų posėdžių metu neneigė, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis iš esmės pripa-žino ir civilinius ieškinius, t. y. sutiko, jog privalo atlyginti žalą, tačiau nukentėjusiųjų pareikštus reikalavimus vertino esant per dideliais. Kaltinamasis sutiko atlyginti padarytą žalą kiekvienam nukentėjusiajam po 300 Eur. Kaltinamasis su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo nesusitarė, tačiau teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 16 d., metu pateikė pavedimo kopijas, kuriose matyti, jog kiekvienam nukentėjusiajam atlygino po 400 Eur. Tai, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos, sutiko ir nukentėjusiųjų atstovai. Kaltinamasis minėto teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog sutinka atlyginti ir teismo priteistą likusią žalos dalį. Šios aptartos aplinkybės rodo kaltinamojo siekį bei geranoriškumą atlyginti padarytą žalą bei teismui sudaro pagrindą manyti, jog teismui nustačius atlygintinos žalos dydį, kaltinamasis ją atlygins. Be to, įvertinama ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl turės galimybę atlyginti žalą. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose esančias sąlygas, t. y. kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą žalą, be to, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose baudžiamosiose bylose (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-574/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-360/2021). Tuo tarpu tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios gailisi, byloje ginčo nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
35.3. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam (kaltininkui) teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo (laiduotojo) charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis (laiduotojas) nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
35.3.1. Laiduotoja J. N. yra kaltinamojo mama. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais – artimas giminaitis (BK 248 straipsnio 1 dalis).
35.3.2. Laiduotoja J. N., yra pensininkė, neteista, 5-erių metų bėgyje nebausta administracine tvarka.
35.3.3. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 16 d., metu J. N. nurodė, kad sūnus visada buvo geras vaikas, praeityje neteistas, niekada neturėjęs reikalų su policija, tačiau buvo sumuštas, todėl netinkamai pasielgė. Sūnaus elgesį vertina blogai, tačiau teigia, kad ateityje to nebebus. Sūnus gyvena netoli laiduotojos, dažnai atvažiuoja, taip pat dažnai susiskambina, laiduotoja kalbės su sūnumi, todėl kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie neleistų pasitikėti J. N. paaiškinimais.
35.3.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekianti būti kaltinamojo G. N. laiduotoju, sprendžia, kad J. N. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, mamą ir kaltinamąjį siejantis artimas ryšis, bendravimas, taip pat santūri J. N. asmenybė vienareikšmiškai darys kaltinamajam G. N. teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu motina kritiškai vertino sūnaus padarytą veiką, išreiškė nusivylimą sūnumi, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys artimu giminystės ryšiu.
35.4. Nustatyta, kad kaltinamasis G. N. nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
35.5. Matyti, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, nors visų aplinkybių galimai dėl patirtos galvos traumos ir neprisiminė. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, teisiamojo posėdžio metu parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra išpildyta.
35.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 120–123). Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 114–119), tačiau matyti, kad administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi, kadangi administraciniai nusižengimai nesusiję su viešosios tvarkos pažeidimais, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, nuobaudos sumokėtos. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1dalyje, iš esmės padaryta, apėmus įtūžiui dėl išvakarėse patirto sumušimo, kas nėra pateisinama, tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis, matyti, jog kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Be to, nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iš esmės į nusikaltimų darymą nelinkęs.
Žemesnės instancijos teismas
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, J. N. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį G. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos J. N. laidavimą.
37. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad aptariamu atveju, reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato.
38. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Teismas sprendžia, kad laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti, taikant vidutinį laidavimo terminą – dvejus metus. Nors nustatyta, jog kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertino savo elgesį bei sudaro pagrindą manyti, jog ateityje kontroliuos savo elgesį ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tračiau atsižvelgiama į tai, jog nusikalstamą veiką padarė prieš nepilnamečius asmenis, naudodamas ne tik fizinį smurtą, tačiau ir baugindamas nukentėjusiuosius. Tokios aplinkybės leidžia teismui taikyti vidutinį BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.
Dėl civilinių ieškinių
39. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: 1) civilinės ieškovės I. T., kuriuo prašoma priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š., kuriuo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) civilinės ieškovės L. M., kuriuo prašoma priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Visuose civiliniuose ieškiniuose prašoma tiek turtinę, tiek neturtinę žalą priteisti solidariai iš kaltinamųjų.
40. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
41. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam D. T. padaryta turtine žala. Pažymėtina, jog kaltinamasis S. K. dar iki šio nuosprendžio priėmimo dienos ne tik pripažino civilinį ieškinį šioje dalyje, bet taip pat ir atlygino visą, t. y. 50 Eur turtinę žalą. Tad teismas plačiau dėl nagrinėjamo civilinio ieškinio šioje dalyje nepasisako.
42. Minėta, jog civiliniais ieškiniais taip pat prašoma priteisti ir neturtinę žalą. Tokie reikalavimai grindžiami žemiau nurodytais motyvais:
42.1. Civilinė ieškovė I. T. civiliniame ieškinyje nurodė, jog jos nepilnametis sūnus D. T. patyrė itin didelį stresą, baimę. Nukentėjusysis bijo būti namuose, kurį laiką dėl to nelankė mokyklos. Sūnus, mamai įeinant, į kambarį iš baimės pašoka iš lovos.
42.2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Š. civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų jautė ji fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Nukentėjusioji jaučia baimę, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi ilgą laiką su niekuo nebendravo, bijojo viena išeiti iš namų, eiti į mokyklą. Iki šiol jaučia minėtus jausmus, jaučiasi nesaugi. Kaltinamųjų veiksmai paveikė nukentėjusiosios psichinę ir dvasinę būklę, neatmeta tikimybės, jog tai turės įtakos bei sukels atitinkamas neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ateityje.
42.3. Civilinė ieškovė L. M. civiliniame ieškinyje nurodė, jog įvykio metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, baimę, nesaugumo jausmą.
43. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
44. Teismas sutinka, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos patyrė aukščiau išvardintinus nepatogumus, t. y. stresą, nesaugumo jausmą, baimę ir pan. Pažymėtina, jog kaltinamieji neteisėtus veiksmus atliko prieš nepilnamečius asmenis. Prieš nukentėjusiuosius buvo ne tik naudojamas fizinis smurtas, tačiau ir psichologinis. Bylos duomenimis kaltinamieji nukentėjusiuosius apie dvi valandas vežiojo per prievartą automobiliu po miesto apylinkes, grasindami susidoroti, o būtent nuvežti į mišką, kur žadėjo „pakasti“, padus padegti, grasino, jog nukentėjusiajai teks kaltinamajam tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, paskandins, kalbėjo įžeidžiančius žodžius, vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė. Akivaizdu, jog šių aplinkybių visumoje bei dėl prieš tai patirto fizinio smurto nukentėjusieji turėjo pagrindą manyti, jog su jais bus iš tiesų susidorota, kas kėlė didelę įtampą bei stresą. Nukentėjusioji M. M. kreipėsi į mokyklos psichologą. Tai, kad kiti nukentėjusieji nesikreipė pagalbos į specialistus, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais dėl patirto streso bei baimės, kadangi tokie kaltinamųjų veiksmai negali nesudaryti neigiamų padarinių. Tad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika sukėlė nuketėjusiesiems fizinį skausmą, stresą ir nesaugumo jausmą. Todėl teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą.
45. Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, visgi turi atsižvelgti ne tik į neturtinės žalos padarymo faktą, bet ir į tai, jog nukentėjusieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos sutrikimą, apie tai, jog nukentėjusiesiems dėl nusikalstamos veikos diagnozuoti emociniai sutrikimai ir (ar) apie kitas patirtas išlaidas. Dėl šių priežasčių sunku vertinti, ar kaltinamųjų atlikti veiksmai nulėmė būtent nukentėjusiųjų reikalaujamo priteisti dydžio neturtinę žalą.
46. Teismų praktikoje, sprendžiat klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (sukėlus fizinį skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnio), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas maždaug nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30/2015; 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164/2015; 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347/2018; kt.).
47. Remdamasis šiame nuosprendyje išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą ir neabejotinai tikrus dvasinius išgyvenimus, kadangi dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, o D. T. nesunkiai sutrikdyta ir sveikata, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, jog naudotas didelis psichologinis smurtas. Be to, nukentėjusieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai asmenys, kurie yra labiau pažeidžiami emociškai. Tad natūralu, jog po nusikalstamos veikos jų saugumo jausmas sumažėjo, buvo patirtas stresas ir iki šiol jaučiama baimė. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų turtinę padėtį, t. y. kaltinamieji teismo duomenimis yra dirbantys, duomenų, jog gaunamos pajamos mažos, nėra. Svarbu yra ir tai, kad tiek S. K., tiek G. N. atlygino kiekvienam nukentėjusiajam iš dalies jų patirtą neturtinę žalą.
48. Tad teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju protingas ir pagrįstas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra:
48.1. D. T. – dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos, patirto nesaugumo jausmo, kurį patyrė dėl kaltinamųjų įsibrovimo į jo namus, jam miegant, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis nepilnametis asmuo – 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam iš viso jau atlyginta 750 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamųjų solidariai 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
48.2. G. Š. – dėl sukelto fizinio skausmo, atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo nepilnametė, buvo smaugiama bei per prievartą buvo suvaržyta jos laisvė įstumiant į autobusiuką – 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai iš viso jau atlyginta 800 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamųjų solidariai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
48.3. Dėl M. M. teismas sprendžia, jog pagal patirtus sužalojimus, patirtą stresą, kaltinamieji jos patirtą neturtinę žalą yra atlyginę visiškai.
49. Teismo vertinimu, šio nuosprendžio 48 punkte nurodytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką panašiose bylose, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų kaltės laipsnį.
50. Kaltinamajam G. N. paskirta kardomoji priemonė (2 t., b. l. 109–112) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
51. Kaltinamajam S. K. paskirtos kardomosios priemonės (2 t., b. l. 145–148, 149–151) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (pasas Nr. 23412229) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 17 pažyma Nr. (12.32Mr) PT-3903 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad nepilnamečiams nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme sudaro 624,20 Eur. Šios išlaidos, pripažinus, kad kaltinamieji G. N. ir S. K. padarė nusikalstamas veikas, kurių sudėtis numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteistinos valstybei solidariai iš kaltinamųjų (BPK 105 straipsnio 7 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
S. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią turi išklausyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamu būdu padarytą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią turi išklausyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamu būdu padarytą žalą.
S. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (paso Nr. 23412229) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamojo S. K. paimtą dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti kaltinamajam.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
G. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. N. ir laiduotojai J. N. kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinės ieškovės I. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. T. solidariai iš S. K. ir G. N. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. Š. solidariai iš S. K. ir G. N. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje civilinės ieškovės I. T. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. civilinius ieškinius atmesti.
Civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei solidariai iš G. N. ir S. K. 624,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 20 ct) išlaidų už nepilnamečių nukentėjusiųjų G. Š., M. M. ir D. T. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Lėšas pervedamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.