Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-360/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
1A-166-360/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31873-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
A. B., A. B. Ž., K. Ž.
Civilinis ieškovas
A. B. Ž.
Advokatai
Romanas Lupeika, Asta Jakštienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-360/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31873-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 2.1.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Alinai Bružienei, Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam S. Ž. ir jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,nukentėjusiajai A. B. – Ž. ir jos atstovei advokatei Astai Jakštienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios A. B. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-14 nuosprendžio, kuriuo S. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta; S. Ž. perduotas laiduotojo P. B. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš S. Ž. nukentėjusiajai A. B. Ž. priteista 700 Eur, nukentėjusiajai K. Ž. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš S. Ž. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B. Ž. priteista 700 Eur jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui bei mažametei, o būtent: jis 2020-08-08, apie 11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus smogė sutuoktinei A. B. Ž. į veidą, padarydamas jai kraujosruvas kairės akies vokuose, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio riešo srityje, sukėlusias nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu ranka sudavė A. B. Ž. apsikabinusiai mažametei dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , į veidą, padarydamas jai kraujosruvą dešinio skruosto srityje, dėl ko nukentėjusiajai mažametei taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Žemaitaitienė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti S. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl A. B. Ž. sužalojimo ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taip pat pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl mažametės K. Ž. sužalojimo ir skirti jam taip pat 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 9 mėnesius laisvės apribojimo. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę - 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant S. Ž. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat skirti S. Ž. BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.1. Nurodo, kad, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Įstatyme įtvirtinta, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į laiduoti ketinančio asmens charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Galimybę daryti teigiamą įtaką paprastai paneigia tai, kad laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, susitinka retai, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai ir kitos aplinkybės.

2.2. Kaip teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje prašymą atleisti S. Ž. nuo atsakomybės pagal laidavimą ir tuo pačiu leisti būti laiduotoju pateikė kaltinamojo draugas P. B.. Skundžiamame nuosprendyje teismas savo išvadą dėl laiduotojo tinkamumo grindė tuo, kad P. B. prašyme nurodė, jog su kaltinamuoju yra artimi draugai, jų santykiai labai geri, jis yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti gerą įtaką S. Ž.. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai, yra jautrus, paslaugus žmogus, kuris sprendžia problemas visiems palankiu būdu. Jis neteistas, yra nepakantus asmenims, kurie daro nusikaltimus ar teisės pažeidimus. Teisiamojo posėdžio metu P. B. palaikė savo prašymą, patvirtino, kad labai gerai pažįsta S. Ž., jie buvo ir kiemo, ir klasės draugai, kartu studijavo. Draugystė tęsiasi iki šiol, bendrauja šeimomis. Nepaisant to, kad jis gyvena Kaune, jų santykiai nėra nutrūkę. Šiuo metu bendrauja nuotoliniu būdu, o kai baigsis karantinas vėl susitiks gyvai. Apie S. Ž. veiksmus sužinojo tą pačią dieną, kai jie buvo padaryti, S. Ž. jam pats pasakė. Po įvykio, jis su S. Ž. kalbėjosi ne kartą, pastarasis gailėjosi dėl savo veiksmų ir pergyveno dėl visko, kas įvyko. Jis pats nesidomėjo ar S. Ž. atsiprašė žmonos ir dukros. Jis asmeniškai neklausė S. Ž., ar atsiprašė. Jis yra K. Ž. krikšto tėtis. Su krikšto dukra jis po įvykio nekalbėjo, nes žinojo, kad ir S. Ž. ir K. Ž. seneliams buvo tam tikrų sunkumų bendrauti su anūke. Neturi krikšto dukros telefono, S. Ž. neprašė telefono numerio, nes, kaip ir minėjo, žinojo, kad yra problemų susisiekti su K. Ž., o kadangi jis nėra tiek artimas, todėl nenorėjo lįsti į šią situaciją ir kelti papildomos įtampos. Taigi, tokios prieštaringos P. B. nurodytos aplinkybės teisiamojo posėdžio metu, kuriomis rėmėsi teismas vertindamas laiduotojo tinkamumo klausimą, kelia abejonių, ar šis asmuo gali būti tinkamu laiduotoju, atitinkamai kelia abejonių dėl tokios teismo išvados teisingumo bei pagrįstumo. Pirmiausiai abejonių dėl P. B. galimybių daryti teigiamą įtaką S. Ž. be abejo kelia ribotai kartu praleidžiamas laikas. P. B. gyvena Kaune, todėl akivaizdu, kad jis neturi galimybių betarpiškai bendrauti, leisti kartu laiką su S. Ž.. Nors P. B. nurodė, kad gali su kaltinamuoju bendrauti ir bendrauja nuotoliniu būdu, susiskambina po du kartus per mėnesį, tačiau toks bendravimas jokiu būdu negali prilygti normaliam, gyvam bendravimui ir negali sudaryti galimybių daryti tiesioginę įtaką kaltinamajam, kadangi toks laiduotojas paprasčiausiai neturės galimybės stebėti kaltinamąjį, dažnai leisti kartu su juo laiką, kontroliuoti jo elgesį, esant reikalui užkirsti kelią galimiems konfliktams, teisės pažeidimams ar net nusikalstamos veikos padarymui. S. Ž. yra brandi asmenybė, turinti gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, profesinėje srityje užimantis vadovaujančias pareigas ir galintis daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Tai leidžia teigti, kad tokiam žmogui įtaką gali daryti ne bet kas, o tik žmogus, kurį pats S. Ž. laikytų autoritetu, su kuriuo S. Ž. bendrautų betarpiškai, kurio nuomonė jam būtų svarbi ir t. t. Todėl įvertinus tai, jog P. B., bendrauja su S. Ž. ribotai, susiskambina tik po du kartus per mėnesį, visiškai nesuprantama, kokiu būdu šis laiduotojas galėtų tinkamai vykdyti laiduotojo funkcijas ir daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Akivaizdu, jog dėl esamų aplinkybių P. B. objektyviai nėra pajėgus daryti realią įtaką savo draugui, t. y. S. Ž. ir būti jam autoritetu.

2.3. Prokurorės apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas P. B. dėl jo tinkamumo būti laiduotoju, nurodė, kad artimai bendrauja su kaltinamuoju S. Ž., gerai jį pažįsta, mano, jog yra darantis įtaką jam žmogus, tačiau, tuo pačiu P. B. nurodė, kad po įvykio jis nesidomėjo, ar jo draugas S. Ž. atsiprašė žmonos ir dukters, kuri, be kita ko, yra P. B. krikšto dukra, nesidomėjo, ar S. Ž. atlygino žalą, ar žada ją atlyginti, ar bent mėgino kalbėtis su nukentėjusiąją dėl žalos atlyginimo, tartis su ja, jis taip pat nemėgino tarpininkauti ir padėti išspręsti šį klausimą ir pan. Taip pat P. B. teisme patvirtino, kad po nusikalstamos veikos padarymo nemėgino susisiekti su nukentėjusiąją A. B. Ž. bei su savo krikšto dukra, taip pat nukentėjusiąją šioje byloje K. Ž., motyvuodamas tuo, kad neva žinojo, jog yra apsunkintas ir problematiškas bendravimas su vaikais tiek pačiam S. Ž., tiek seneliams, todėl nenorėjo lįsti. Tačiau P. B. taip ir nesugebėjo paaiškinti, ar bendravimas buvo apsunkintas ir jam. Tai, kad S. Ž. nebendravo ar neturėjo galimybės bendrauti su dukromis, nereiškia, jog ir P. B. negalėjo bendrauti, paskambinti savo krikšto dukrai ar jos mamai, pasiteirauti, kaip jos jaučiasi ir pan. Juk P. B. ir savo prašyme dėl leidimo būti laiduotoju, ir teisme teigė, kad bendrauja su S. Ž. šeimomis. Taigi, iš vienos pusės P. B. sako, jog yra artimas su S. Ž. ir jo šeima, bendrauja šeimomis, todėl mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, iš kitos pusės jis jau teigia, kad nėra artimas ir nenorėjo kištis į šią situaciją, nesidomėjo, ar S. Ž. atsiprašė nukentėjusiųjų, ar atlygino žalą ir pan. Kyla klausimas, kaip P. B. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kokį pavyzdį jis gali rodyti, ar gali būti autoritetu, kurio nuomonė įtakotų kaltinamąjį. Aptartos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių dėl P. B. požiūrio į S. Ž. padarytas nusikalstamas veikas, dėl jo požiūrio į kaltininko elgesį po veikų padarymo, todėl taip pat kyla klausimas, ar P. B. gali būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Taigi darytina išvada, jog teismas netinkamai įvertino P. B. asmenybę, formaliai vertino bylos duomenis ir padarė neteisingą išvadą, jog P. B. yra tinkamas laiduotojas. Neabejotina, jog įvertinus aplinkybių visumą dėl laiduotojo parinkimo, P. B. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų ir negali būti tinkamu laiduotoju šioje byloje.

2.4. Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į reikalavimą, jog asmuo visiškai pripažintų savo kaltę ir gailėtųsi nusikaltęs. Skundžiamame nuosprendyje teismas tik paminėjo, jog S. Ž. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nevertindamas byloje esančių aplinkybių visumos, nepasisakydamas, kokiais duomenimis grindžiamas šios sąlygos buvimas. Pažymėtina, jog dėl S. Ž. prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat ginčo nėra, jis kaltę pripažino. Tačiau nesutinkama dėl nuoširdaus gailėjimosi buvimo. Nors formaliai S. Ž. pripažindamas savo kaltę nurodė, jog gailisi, tačiau įvertinus jo parodymus, duotus teisme, matyti, kad apklausos metu kaltinamasis nuolat mėgino pateisinti savo elgesį, tam tikrą kaltės dalį primesdamas nukentėjusiajai, vis aiškindamas apie jos trūkumus, pasakodamas apie jos elgesį bendro jų gyvenimo metu, bei įvykusio konflikto metu. Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios elgesys, t. y. puodelio metimas, išprovokavo jį panaudoti smurtą ir, kad tai buvo jo atsakomoji reakcija. Kaltinamasis S. Ž. teigė, kad atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad po įvykio S. Ž. jų neatsiprašė. Nukentėjusioji K. Ž. nurodė, kad „jai skaudėjo žandą, galvą, ji verkė, bet tėtis jos neguodė ir neatsiprašė“. Kadangi byla teisme buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nukentėjusieji bei liudytojai nebuvo apklausiami apie įvykio aplinkybes, tačiau, dėl civilinio ieškinio aplinkybių buvo apklausta nukentėjusioji A. B. Ž., kuri duodama paaiškinimus dėl turtinės ir neturtinės žalos aplinkybių patvirtino, jog S. Ž. vienintelį kartą dukrų atsiprašė tik lapkričio mėnesio pabaigoje, būnant pas psichologą ir tai padarė skatinamas psichologo, tarsi per prievartą. Pačios A. B. Ž. jis atsiprašė taip pat tik lapkričio mėnesį, atėjęs pasiimti daiktų, po to, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyriumi, be to, pasak nukentėjusiosios, atsiprašyta buvo itin formaliai, pasakant tiesiog žodį „atsiprašau“, tačiau neišreiškiant jokio gailesčio dėl įvykusio konflikto, nepaklausiant, ar kaip nors galėtų ištaisyti savo klaidą, kuo nors padėti ir pan. Taigi, kaip matyti formalus S. Ž. atsiprašymas įvyko tik lapkričio mėnesio pabaigoje, praėjus trims mėnesiams po įvykio. Be to, S. Ž. nesirūpino nei nukentėjusiosios A. B. Ž., nei savo dukrų, iš kurių viena taip pat nukentėjo nuo jo veiksmų, sveikata po įvykio, nesiūlė nei finansinės, nei kitokios pagalbos ir pan. Akivaizdu, kad teismas, atleisdamas S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neįvertino paminėtų aplinkybių, kurioms esant, vargu ar galima konstatuoti, kad S. Ž. nors ir pripažino kaltę, bet taip pat dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltininkas turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, tačiau kaltininko gailėjimasis konstatuojamas ne vien tik pagal bendrus kaltės pripažinimo, apgailestavimo pareiškimus ar deklaratyvų atsiprašymą, o vertinamas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šioje byloje esančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo teigti, kad S. Ž. gailisi, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad yra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

2.5. Apeliaciniame skunde prokurorė pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog S. Ž. atlygino dalį padarytos žalos, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kurią teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusioji A. B. Ž.. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl šioje baudžiamojoje byloje tiriamo įvykio metu jai padalytos žalos kaltinamasis S. Ž. nei karto nebuvo susisiekęs su ja, apie žalos atlyginimą nei karto nekalbėjo ir nemėgino tartis dėl žalos atlyginimo. Pats kaltinamasis S. Ž. apklausiamas teisme nurodė, kad neturi pozicijos dėl nukentėjusiųjų patirtos žalos, teigė, kad civiliniame ieškinyje pareikšta 3000 eurų neturtinė žala jo manymu yra per didelė ir paliko šį klausimą spręsti teismui. Taigi, S. Ž. asmeniškai nusprendė, jog nukentėjusiosioms užteks po 300 eurų, net nepasidomėjęs, ar nukentėjusioji A. B. Ž. sutinka su tokia suma, ar ši suma ją tenkina ir pan. Be to, iš paties S. Ž. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis nelaiko, jog pervesti 600 eurų yra tik dalies žalos atlyginimas. S. Ž. nuomone, jis visiškai atlygino žalą ir jo nuspręsta suma yra pakankama, civilinio ieškinio jis nepripažino. Esant tokioms aplinkybėm laikytina, jog nėra įvykdyta ir ši BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga. Be to, dėl pagrįsto manymo, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, teismas nuosprendyje nepasisakė visiškai nieko. Pažymėtina, jog išvada, kad, kaltininkas ateityje nevengs savo turtinės prievolės ir visiškai atlygins ar pašalins žalą turi būti daroma taip pat įvertinus aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, S. Ž. dėl žalos klausimo niekada nekalbėjo su nukentėjusiąją A. B. Ž., neklausė ir nederino su ja klausimų dėl žalos dydžio, dėl žalos padengimo aplinkybių ir pan., po įvykio jis nei karto nesiūlė jokios pagalbos ir neklausė, ar jos reikia ir jokiu savo elgesiu neparodė, kad jis nevengia atlyginti žalą, kad pripažįsta tiek turtinę, tiek neturtinę žalą ir pan. Akivaizdu, kad S. Ž. net nežinant nukentėjusiosios pozicijos, nuomonės dėl žalos ir jos dydžio ir nepripažįstant civilinio ieškinio bet kuriai sumai (S. Ž. nuomone jis jau atlygino žalą, pervesdamas po 300 eurų kiekvienai nukentėjusiajai), nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje visiškai atlygins šią žalą.

2.6. Apeliaciniame skunde prokurorės teigimu, skiriant S. Ž. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, parenkant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. S. Ž. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje nėra teistas, tačiau administracine tvarka baustas, turi 2 galiojančias nuobaudas, yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė - S. Ž. pripažino kaltę pagal pareikštą kaltinimą, dėl ko šioje byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti S. Ž. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Šalies argumentai

3. Nukentėjusioji A. B. Ž. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir iš S. Ž. jai priteisti 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3.1. Pažymi, kad patikslintame prašyme buvo nurodyta, kad 1300 Eur išlaidos susideda iš 500 Eur už civilinio ieškinio parengimą, 200 Eur už abiejų nukentėjusiųjų atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, 300 Eur už nukentėjusiųjų atstovavimą 2021-02-09 teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, už 2021-02-05 prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, parengimą, 300 Eur už nukentėjusiųjų atstovavimą 2021-03-02 teismo posėdyje baudžiamojoje byloje. Paminėtos išlaidos patirtos už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, už civilinio ieškinio, prašymo dėl jo papildymo rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais parengimą bei atstovavimą teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Patikslintame prašyme buvo nurodyta, kad patirtos proceso išlaidos yra ne tik pagrįstos pridedamais dokumentais (advokato sąskaitomis, mokėjimo nurodymais advokatui), bet ir yra protingo dydžio, adekvačios, proporcingos nukentėjusiųjų atstovų suteiktai teisinei pagalbai, todėl turi būti priteistos visa apimtimi iš S. Ž..

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl išlaidų dydžio, be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas vertino ir svarbiomis pripažino visiškai kitas aplinkybes, ignoruodamas esmines aplinkybes, nulėmusias apeliančių patirtas proceso išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

3.3. Apeliantės teigimu jai ir K. Ž. buvo būtina profesionalių teisininkų - advokatų pagalba, nes jos pačios neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių apginti savo pažeistas teises bei interesus. Būtina teisinė pagalba reiškė ir tai, kad jų naudai buvo ne tik ruošiami procesiniai dokumentai, bet ir teikiamos konsultacijos, susijusios su kaltinimu, proceso eiga ir pan., nepaisant to, kad S. Ž. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino. Tačiau pagrindai skirti S. Ž. kardomąją priemonę patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021-04-14 nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad S. Ž. ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino.

3.4 Apeliantė pažymi, kad su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu S. Ž. nesutiko, taigi civilinis ieškinys turėjo būti įrodinėjamas, tam buvo reikalinga profesionali teisinė pagalba, t. y. advokatų indėlis ir aktyvumas procese, kuris pasireiškė papildomų įrodymų rinkimu ir civilinio ieškinio patikslinimu bei aktyviu dalyvavimu procese ginant nukentėjusiųjų interesus. Svarbu, kad dalį įrodymų gauti ir pateikti į bylą tapo objektyviai įmanoma tik po pirminio civilinio ieškinio pareiškimo, todėl tokios išlaidos nėra ir negali būti vertinamos kaip sudarančios per dideles proceso išlaidas. Reikšminga ir tai, kad vien 2021-02-09 teismo posėdis truko daugiau nei 2,5 val., o 2021-03-02 teismo posėdis apie 1,5 val., kurių metu nukentėjusiųjų atstovė aktyviai dalyvavo procese ir gynė nukentėjusiųjų teises bei interesus, kas patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai yra realios ir pagrįstos, atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį. Be papildomos teisinės pagalbos jos savarankiškai nebūtų gebėjusios tinkamai įrodyti savo turtinės ir neturinės žalos reikalavimų pagrįstumo.

3.5. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismų praktikoje yra nurodyta, kad civilinio ieškinio reikalavimų patenkinimas iš dalies nėra vada mažinti patirtas proceso išlaidas (Vilniaus apygardos teismo 2020-02-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-211/2020 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kad apeliančių ieškinį patenkinus tik trečdaliu yra pagrindas sumažinti proceso išlaidas, nepagrįsti ir naikintini apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

3.6. Apeliantė pažymi, jog S. Ž. eina gamybos vadovo pavaduotojo pareigas, jo turtinė padėtis nėra sunki, kad jis neturėtų galimybės atlyginti visas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių patirtas proceso išlaidas. Svarbu ir tai, kad jam, kaip panaudojusiam smurtą artimoje aplinkoje prieš šeimos narius, pritaikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato institutas, todėl nukentėjusiųjų proceso išlaidų atlyginimas nesudarytų per didelės finansinės naštos ar turėtų kitokį neigiamą poveikį. Visų patirtų proceso išlaidų, kurios, kaip minėta, yra pagrįstos, adekvačios, protingo dydžio ir pan., neatlyginimas nuo nusikalstamos veiklos nukentėjusiosioms civilinėms ieškovėms yra nepateisinamas nei teisės, nei moralės prasme.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusioji A. B. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

5. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašė atitinkamai jų apeliacinius skundus tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su laidavimo (BK 40 straipsnis) taikymu S. Ž., prašoma jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 bei 3 dalis, skirti bausmę. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

7. Kaip teisingai nurodoma ir prokurorės apeliaciniame skunde, BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

8. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai (BK VI skyrius) taikytini ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui.

9. Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę S. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir padarė motyvuotą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymi, kad S. Ž. nors ir pripažino kaltę, tačiau vargu, ar gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusių neatsiprašė, vėliau tai padarė formaliai, be to, S. Ž. nesitarė dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo manyti, jog atlygins žalą ateityje, taip pat kyla abejonių ir dėl pasirinkto laiduotojo tinkamumo. Kolegija su prokurorės apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog laidavimo instituto taikymas S. Ž. yra motyvuotas. S. Ž. praeityje neteistas, prisipažino nusikaltęs, nustatytų aplinkybių neginčijo, dėl ko buvo galimybė nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė nesutinka dėl S. Ž. nuoširdaus gailėjimosi buvimo, tačiau kolegija, įvertinusi bylos duomenų visuma, vis dėlto pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog S. Ž. ne tik prisipažino nusikaltęs, tačiau ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. Ž. atsakomybės nevengė, pirmojoje apklausoje pasinaudojęs savo teise neduoti parodymų nedalyvaujant gynėjui, atvykęs į kitą apklausą jau su gynėju advokatu, savo kaltę pripažino, davė išsamius nustatytas aplinkybes atitinkančius parodymus, gailėjosi dėl savo poelgių. Nors pasak nukentėjusiosios bei prokurorės, S. Ž. nukentėjusiųjų atsiprašė ne iškart, o praėjus kuriam laikui ir formaliai, tačiau tai visgi buvo padaryta. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teisme S. Ž. pažymėjo, jog gailisi dėl savo elgesio, prašo atleisti. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta ir S. Ž. bei A. B. Ž. susirašinėjimo telefone kopija, iš kurios aiškiai matyti, jog S. Ž. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo tikrai atsiprašinėjo nukentėjusiosios, bandė glaistyti nesutarimus, taigi bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog asmuo ne tik pripažino savo kaltę, tačiau ir kritiškai vertino savo elgesį bei gailėjosi.

12. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai susiję su žalos nukentėjusiosioms atlyginimu taip pat neduoda laidavimo instituto taikymo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, padarytos neturtinės žalos S. Ž. neneigė, dydį paliko vertinti teismui, išsakė savo nuomonę, jog prašoma 3000 Eur suma daugoka. Taigi žalos atlyginimo kaltininkas nevengė. Pagal bylos duomenis, dalį žalos (600 Eur) jis nukentėjusiosioms atlygino iki nuosprendžio priėmimo. Be to, apygardos teismui yra pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos, patvirtinančios, jog visos skundžiamu nuosprendžiu S. Ž. numatytos piniginės sumos (neturtinė žala, proceso išlaidos, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) jau yra sumokėtos. Kaip matyti iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo bei jos pozicijos apygardos teisme, didesnės neturtinės žalos ji nebeprašė. Taigi iš bylos duomenų visumos sprendžiama, jog žalos atlyginimo dėl nuskalstamos veikos klausimas byloje išspręstas, neturtinė žala atlyginta.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumą.

14. Kolegija vis dėlto iš dalies sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl pasirinkto laiduotojo, S. Ž. draugo P. B. paskyrimo. Apygardos teismo posėdyje gynyba pateikė duomenis apie kitą galimą laiduotoją – S. Ž. tėvą P. Ž., atnaujinus įrodymų tyrimą, pastarasis apklaustas kaip liudytojas patvirtino, jog supranta laidavimo esmę, santykiai su sūnumi puikūs, palaiko pastovų kontaktą, nuolat susitinka, sūnus pasakojo ir apie įvykį, geranoriškai priima pastabas. Iš pateiktų duomenų matyti, jog P. Ž. neteistas ir nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini) pedagoginį – mokslinį darbą, dėsto psichologinę discipliną, turi mokslinį laipsnį, buvo ir (duomenys neskelbtini), puikiai charakterizuojamas. Įvertinusi duomenų visumą, kolegija sprendžia, jog P. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo ir bus kur kas geresnis laiduotojas nei P. B., todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, numatant kitą laiduotoją.

Dėl nukentėjusiosios A. B. Ž. apeliacinio skundo

15. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nesutinka su priteistų proceso išlaidų dydžiu, vertina, jog jos pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažintos nuo prašytų 1300 Eur iki 700 Eur, pasak apeliantės, jos prašyta 1300 Eur suma protingo dydžio, adekvati, proporcinga suteiktai teisinei pagalbai, pagrįsta dokumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino prašomų priteisti proceso išlaidų dydį bei motyvuotai jį sumažino, atsižvelgęs į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltininkas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, įrodymai ištirti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, taip pat į pakankamai lakonišką ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio turinį, kuriame nurodytos žalos dydžiui pagrįsti dokumentai buvo pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu, o pats civilinis ieškinys patenkintas tik trečdaliu. Apeliantė pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje spręsdami klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismai vertina daugiau kriterijų (bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą), tačiau šie apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo dėl priteistino proceso išlaidų dydžio spręsti kitaip nei skundžiamame nuosprendyje. Tiek kaltininko gynybinė pozicija pripažįstant inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek sutrumpintas įrodymų tyrimas nagrinėjamu atveju leidžia vertinti, jog byla buvo nesudėtinga, nedidelės apimties, todėl suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti, kolegijos vertinimu, pakanka pirmosios instancijos teismo priteistos 700 Eur sumos, juolab, jog iš S. Ž. buvo priteista ir neturtinė žala, taip pat taikyta finansinio pobūdžio sankcija – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nors apeliantė nesutinka su tuo, jog nuosprendyje atsižvelgiama į civilinio ieškinio reikalavimų dalinį patenkinimą mažinant priteisiamas išlaidas advokato pagalbai, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino ne vieną kriterijų, o jų visumą, savo sprendimą motyvavo ir apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais. Kolegija pastebi ir tai, jog įstatymo nuostata dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios apeliacinis skundas dėl didesnių proceso išlaidų priteisimo netenkinamas.

16. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė apygardos teismui pateikė prašymą dėl 650 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, prašydama jas priteisti, nurodo, kad jas sudaro 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 250 Eur už atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą parengimą bei 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Prašymas netenkinamas. Kolegija atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiosios apeliacinis skundas, kuris buvo susijęs tik su proceso išlaidų dydžio klausimu atmestas, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo nuosprendžio neskundė, prokurorės apeliacinis skundas nukentėjusiosios interesams neprieštaravo, o atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą pateikimas yra nukentėjusiosios teisė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-14 nuosprendį pakeisti nustatant, kad S. Ž. perduodamas laiduotojo P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, 1 metų laidavimo terminui.

Išaiškinti P. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. B. – Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė