Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-211/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
1A-199-211/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29090-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
R. R.
Advokatai
Ričardas Suslavičius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr.1A-199-211/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29090-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ugnius Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,nuteistajam A. B. (A. B.) ir jo gynėjui Bogdanui Chronovskij (Bogdan Chronovskij),nukentėjusiajam R. R. ir jo atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato B. C. (toliau tekste ir – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta A. B. 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda, nustatant

12 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį, iš A. B. R. R. naudai priteista 700 eurų neturtinei žalai atlyginti, nustatant nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat 1452 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 30,52 eurų turtinės žalos atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2019-07-10, apie 17.30 val., Žirnių g. ir Tūkstantmečio g. sankirtoje, ties nusukimu į Naujininkų mikrorajoną, Vilniuje, būdamas automobilių spūstyje ir vairuodamas automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) išlipęs ir priėjęs prie automobilio TOYOTA PRIUS, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis R. R., žodinio konflikto metu, pro vairuotojo atidarytą durelių langą, matant kitiems asmenims, papurškė ašarinių dujų, sukeldamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, bei maksimaliai sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų (1452 eurų) dydį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jo ginamajam su finansiniais įsipareigojimais susijusią bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnio nuostatų ir šiurkščiai pažeidė įstatymo reikalavimus bei jo ginamojo teisę į teisėtą sprendimą ir bausmės individualizavimą.

2.2. Teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nepakankamai skyrė dėmesio ir netinkamai įvertino tai, kad jo ginamasis darbe charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko mažametę dukrą, turi tam tikrus finansinius įsipareigojimus, grąžina ir moka palūkanas už būsto paskolą, moka už komunalines paslaugas, taigi jo finansinė padėtis yra pakankamai komplikuota, todėl sprendimas paskirti dar vieną finansinį įsipareigojimą – baudą, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Pasak nuteistojo gynėjo BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, o būtent laisvės apribojimas, neabejotinai atitiktų bausmės paskirčiai, proporcingumo ir teisingumo kriterijams bei siekiamiems BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams.

2.3. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su nukentėjusiojo R. R. naudai priteista 1452 eurų suma, patirtoms bylinėjimosi išlaidoms (advokato pagalbai) apmokėti. Teigia, jog nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jos dydžio priteisimo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste ir – CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

2.4. Pasak nuteistojo gynėjo, nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teigia, jog šioje byloje nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, todėl, nuteistojo gynėjo manymu, iš jo ginamojo turėtų būti priteista tik dalis turėtų atstovavimo išlaidų. Pažymi, kad už ieškinį surašymą ir atstovavimą advokatui faktiškai sumokėta suma (1452 eurų) gerokai viršija teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžius, todėl, vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistinos sumos dydis turėtų būti sumažintas. Anot nuteistojo gynėjo, civilinio ieškinio turinys yra formalaus pobūdžio, jame iš esmės išdėstyti tik teoriniai dalykai, o su bylos aplinkybėmis siejamos tik 2 pastraipos, atitinkamai 7 ir 22 punktai, bei ieškinio reikalavimas, juolab, kad ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas jau ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusysis pripažintas civiliniu ieškovu būtent ieškinyje nurodytai sumai – 20 000 eurų, todėl nuteistojo gynėjo manymu, advokato darbo ir laiko sąnaudos tokio ieškinio surašymui nebuvo didelės ir niekaip negali atitikti bylinėjimosi išlaidų priteistai sumai.

2.5. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ir baudžiamajame procese būtina atsižvelgti į CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai ieškinys patenkintas iš dalies, o būtent, pagal CPK 93 straipsnį nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teigia, jog teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta lik 3.5 procentų ieškinio reikalavimo, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkinto ieškinio dydžiui. Pažymi ir tai, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų suma dvigubai didesnė už priteistą 700 eurų neturtinę žalą kas, anot nuteistojo gynėjo, yra nelogiška ir nesąžininga, vertinant ir tai, kad išnagrinėta byla nėra sudėtinga, buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka per vieną teismo posėdį, advokatas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusįjį neatstovavo, sutartis sudaryta tik 2019-11-27, tai yra po kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui, todėl teisinei pagalbai apmokėti priteista – 1452 eurų suma yra nepagrįstai išpūsta, neatitinkanti teisingumo bei protingumo principus.

Atsiliepimas

2.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Jų nuomone, teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę – baudą, ją parinko tinkamai ir BK 41, 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, yra ne kartą baustas administracine tvarka, kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Nukentėjusiojo ir jo atstovo nuomone, paskirta bauda bus efektyvesnis jo nubaudimas, o paskyrus jo prašomą laisvės apribojimą, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Pasisakydami dėl apeliacinio skundo reikalavimo sumažinti priteistas proceso išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė, jį procese atstovaujant advokatui, cituoja kasacinę praktiką, kurioje nuosekliai pasisakoma, kad atstovaujamasis asmuo turi teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra realios, būtinos ir kurios yra patvirtintos dokumentais. Šiuo atveju nukentėjusysis realiai patyrė teismo priteistas proceso išlaidas ir jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti; prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies ir paskirti nuteistajam laisvės apribojimą, o ne baudą; nukentėjusysis R. R. ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija A. B. veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija jo ginamajam paskirtą bausmę (baudą), prašo ją pakeisti į švelnesnę – laisvės apribojimą – bei sumažinti priteistas proceso išlaidas.

6. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta jo ginamajam bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

6.1. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų

6.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad A. B. neteistas, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, baustas administracine tvarka (b. l. 66-67), dirbantis (b. l. 64), vedęs, padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. B. vieną iš švelniausią bausmės rūšių – baudą, savo dyžiu artimą BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3. teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta A. B. galutinė bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti ar keisti į griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistasis A. B. pateikė teismui duomenis apie jo mokėjimus ir turimus kreditinius įsipareigojimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareigą mokėti komunalinius mokesčius ir būsto kreditą jis turėjo jau iki nusikalstamos veikos padarymo. Visgi tokie įsipareigojimai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos. Jis galėjo ir privalėjo įvertinti, kad jo daroma veika gali sukelti žalos kitam asmeniui ir visuomenei, taigi turi ir prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Būsto paskola ir mokėjimai už komunalines paslaugas nėra jokios išskirtinės aplinkybės, kurios parodytų apie itin sunkią dėl nuo paties kaltinamojo nepriklausančių priežasčių susidariusią turtinę jo padėtį. Pažymėtina ir tai, kad A. B., pateikęs teismui duomenis apie savo finansinius įsipareigojimus, nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių duomenų ir atsisakė teismo posėdyje atsakyti į klausimą apie savo darbo užmokesčio dydį, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl, nesant išsamių duomenų apie nuteistojo ir jo šeimos turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad paskirta A. B. bauda – nėra tinkama bausmė. Priešingu atveju, būtų sukurtas precedentas, kai nusikaltusiam asmeniui būtų skiriama išimtinai švelnesnė bausmė tik todėl, kad jis turi mokėti komunalinius mokesčius ar turi įsipareigojimų bankui.

6.3. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, jeigu bausmės vykdymo procese bus nustatyta, jog asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys).

6.4. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta A. B. bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nusikalstamą veiką nustatomoje dalyje nurodė, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, laikytina technine klaida, kadangi 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojo nuo 2017-01-01) – remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)) (TAR, 2015, Nr. 2015-11240) patvirtintoje 284 straipsnio redakcijoje neliko nusikalstamų veikų skirstymo pagal jų pavojingumą – ankstesnėje redakcijoje buvusi nusikalstama veika, numatyta 284 straipsnio 2 dalyje, (baudžiamasis nusižengimas) yra dekriminalizuota, – todėl ši klaida taisytina, nurodant, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šis techninės klaidos taisymas nuosprendžio esmės nekeičia.

7. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kad priteista – 1452 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai išpūsta, neatitinkanti teisingumo bei protingumo principus, teisinei pagalbai apmokėti, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų suma dvigubai didesnė už priteistą 700 eurų neturtinę žalą kas, anot nuteistojo gynėjo, yra nelogiška ir nesąžininga, pažymėtina, kad neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo institutai yra visiškai skirtingi ir tarpusavyje nesusiję. Priteistinos neturtinės žalos dydis yra diferencijuojamas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos pavojingumo laipsnio. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo R. R. turėtos 1452 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo A. B.. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Apeliaciniame skunde prašant sumažinti iš nuteistojo priteistų proceso išlaidų dydį, akcentuojama į tai, kad nukentėjusiojo reikalavimai dėl ieškinio buvo patenkinti iš dalies. Sprendžiant tokį reikalavimą, pažymėtina, kad baudžiamajame procese, nagrinėjant bylą teismą, svarbiausia yra išspręsti reiškiamo kaltinimo pagrįstumą ar nepagrįstumą, o civiliniai ieškiniai nagrinėjami tik tai išsprendus. Baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas ne tik ruošia ieškinio pareiškimą, bet teikia konsultacijas, susijusias su kaltinimu, proceso eiga ir pan. Šiuo nagrinėjamu atveju, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pilnai patenkintas pagrindinis nukentėjusiojo reikalavimas pripažinti A. B. kaltu ir jį nubausti, todėl tai, kad teismas jo reikalavimus dėl ieškinio tenkino tik iš dalies, nėra vada mažinti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priimant tokį sprendimą, vertinama ir tai, kad byloje apeliacinio proceso metu buvo pateiktas atstovo surašytas atsiliepimas dėl apeliacinio skundo, jis dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kolegija tai vertina, kaip vieną iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo baudžiamajame procese formų. Dėl šių aplinkybių kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į 1452 Eur išlaidų atlyginimą, šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jų dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2019, 2K-289/2019, 2K-327/2019, 2K-53/220 ir kt.).

8. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsnio 1 dalyje.

nutaria:

Nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18d. nuosprendžio dalyje, nustačiusioje A. B. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytą klaidą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., nurodant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėUgnius TrumpulisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė