Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. J. žinioje yra šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0091/04/01825, vykdoma pagal 2004 m. liepos 7 d. Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. 9497, dėl 57,92 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai; vykdomoji byla Nr. 0091/04/01821, vykdoma pagal 2004 m. liepos 1 d. Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. 1615R, dėl 43,44 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai; vykdomoji byla Nr. 0091/04/02122, vykdoma pagal 2004 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-7¹ -179-33/2004 dėl 14,48 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0091/05/00838, vykdoma pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. 7030P, dėl 72,41 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai; vykdomoji byla Nr. 0091/05/00839, vykdoma pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos m. VPK EPS Administracinės veiklos poskyrio pareigūno nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. 7769, dėl 579,24 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai; vykdomoji byla Nr. 0091/14/01356, vykdoma pagal 2013 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-4198/2013 dėl 868,86 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko M. K., išieškotojo Lietuvos Respublikos naudai.

Nustatyta, kad antstolis G. J., persiųsdamas teismui skundą, be jau minėtų vykdomųjų bylų, pridėjo ir vykdomąsias bylas Nr. 0091/05/00434 ir 0091/10/01110. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą 2021 m. rugsėjo 21 d. skundą, konstatuoja, kad vykdomosios bylos Nr. 0091/05/00434 ir 0091/10/01110 nėra susijusios su nagrinėjamu skundu, todėl dėl juose esančių duomenų įrodymų nagrinėjamu atveju nepasisakytina.

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/02122, Nr. 0091/04/01821, Nr. 0091/04/01825, Nr. 0091/14/01356 pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundą grindžia aplinkybėmis, jog nevengė atlikti jam paskirtų nuobaudų, visą išieškojimo vykdymo laiką nesislapstė, visi antstolio siųsti pranešimai jam buvo įteikti, kurį laiką negalėjo vykdyti vykdomųjų bylų, kadangi nedirbo ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje bei niekaip kitaip netrukdė įvykdyti nutarimų dėl ko būtų sustojusi vykdymo senaties eiga. Be kita ko skundą grindžia ir tuo, jog iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VDM 2021 m. rugpjūčio 5 d. Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais Nr. 4501-ANR_I-4491-2021, matyti, kad išieškotojas bylose vykdymą jau yra nutraukęs. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino, rėmėsi aplinkybe, jog paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kuri nenumatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Dėl priverstinio skolų išieškojimo senaties termino.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 22-552; 200) ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti laikotarpiu) (toliau – ATPK) numatė, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog tuo metu galiojusi ATPK 308 straipsnio redakcija nenumatė priverstinio administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminų. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, ATPK neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216)). Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pareiškėjui administracinės nuobaudos paskirtos nuo 2004 m. iki 2013 m., todėl išieškojimams taikytinos tuo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas antstolio argumentas, jog nagrinėjant bylas pagal civilinio proceso taisykles bendrosios kompetencijos teismams aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo, o ne Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Taigi, nagrinėjamų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog trijų mėnesių vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas pažeistas nebuvo. Taip pat matyti, kad vykdomosiose bylose antstolis visą išieškojimo laikotarpį atliko vykdymo veiksmus, t. y. buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, darbovietės ir pan. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 654 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-838-1092/2019). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/02122, Nr. 0091/04/01821, Nr. 0091/04/01825, Nr. 0091/14/01356 taip pat nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Vykdomųjų bylų medžiaga ir skunde pateiktos aplinkybės patvirtina, jog apie atliekamus vykdymo veiksmus skolininkas (pareiškėjas) žinojo, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimui padengti, todėl antstolis vykdomųjų dokumentų įvykdyti negalėjo ne dėl savo aplaidumo, o dėl skolininko pasyvumo. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, jog skolininkas ilgą laiką nedirbo arba darbai buvo trumpalaikiai. Taip pat matyti, jog antstolis 2015 metais nustatęs skolininko (pareiškėjo) darbovietę – surašė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-15-9107 iš skolininko M. K. darbo užmokesčio, tačiau visa antstolio siunčiama korespondencija grąžinta į antstolio kontorą kaip neįteikta. Įmonei toliau buvo mėginama įteikti procesinius dokumentus, kol galiausiai nustatyta, jog skolininkas (pareiškėjas) įmonėje nebedirba.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog pareiškėjui dirbant buvo nuolat išskaitoma iš jo darbo užmokesčio ir niekada nevengė vykdyti nutarimų, tačiau jokių objektyvių duomenų apie gaunamas (gautas) pajamas nei antstoliui, nei teismui neteikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių įsiskolinimo dengimui (CPK 178, 183, 185 straipsniai). Vykdomojoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie pareiškėjo ribotas galimybes dirbti bei gauti pajamas, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad per visą vykdymo procesą skolininkas (pareiškėjas) neteikė antstoliui duomenų apie savo turtinę padėtį, nesidomėjo vykdymo eiga bei skolų dengimo galimybėmis. Taigi, vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimams padengti, pareiškėjo pasyvumas (neveikimas) visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinas vengimu mokėti paskirtą administracinę nuobaudą, dėl ko vykdymo senaties eiga sustojo (CPK 183, 185 straipsniai).

CPK 629 straipsnis įtvirtina vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, vienas iš jų – jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, administracinių nuobaudų skyrimo metu ATPK nebuvo įtvirtintas administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti. Remiantis kasacinio teismo jurisprudencija dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog vykdymo procesas administracinės teisės pažeidimų bylose turėtų būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183, 185 straipsnis).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas 2017 m. sausio 11 d. kreipėsi į antstolį G. J. su prašymu nutraukti bylas dėl administracinėse bylose paskirtų piniginių baudų išieškojimo kuriems yra suėjęs 5 metų senaties terminas ir vykdomuosius dokumentus prašė grąžinti, tačiau kaip nurodo pareiškėjas, antstolis išieškotojo prašymo neįvykdė ir vykdomųjų bylų nenutraukė, vykdomojo dokumento negrąžino. Taip pat nurodo, jog iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VDM 2021 m. rugpjūčio 5 d. Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais Nr. 4501-ANR_I-4491-2021, matyti, kad išieškotojas bylose vykdymą yra jau nutraukęs, suėjus senaties terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kokiu pagrindu antstolis atsisakė tenkinti pateiktą 2017 metų Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos prašymą, tačiau kaip matyti piniginių baudų išieškojimas nebuvo nutrauktas, antstolio veiksmai nebuvo apskųsti, o skolininkas (pareiškėjas) šiuo metu neturi jokio pagrindo remtis prašymu, kuris buvo pareikštas prieš daugiau nei keturis metus ir nebuvo įgyvendintas.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 172 punkte numatyta, jog jeigu vykdomoji byla ir nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punkte numatyta, jog visos vykdymo išlaidos, išskyrus instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punkte be atlygio antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą yra numatytos ir kitos vykdymo išlaidų rūšys, t. y. vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurias sudaro išlaidos, būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiesiems veiksmams atlikti, bei papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, todėl tokios išlaidos turi būti atlygintos vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinę bylos, vykdomųjų bylų medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą suėjus išieškojimo senaties terminui, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus bylas Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/02122, Nr. 0091/04/01821, Nr. 0091/04/01825, Nr. 0091/14/01356, Nr. 0091/05/00434 ir 0091/10/01110 grąžinti antstoliui G. J.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.