- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-71-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06765-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/02122, Nr. 0091/04/01821, Nr. 0091/04/01825, Nr. 0091/14/01356 pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam administracinės nuobaudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d. Visą išieškojimo vykdymo laiką nesislapstė, visi antstolių siunčiami pranešimai jam buvo įteikiami. Pareiškėjas neturi duomenų, kiek buvo išieškota lėšų vykdomosiose bylose, tačiau lėšos kitose vykdomosiose bylose buvo ir yra išieškomos. Buvo laikotarpis, kai pareiškėjas negalėjo vykdyti vykdomųjų bylų, kadangi nedirbo, atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjui dirbant buvo nuolat išskaitoma iš darbo užmokesčio. Visas kitas paskirtas baudas pareiškėjas moka. Nuo nutarimų priėmimo administracinių teisės pažeidimo bylose praėjo nuo 8 iki 17 metų, pareiškėjas nevengė vykdyti nutarimą, jis nebuvo pasislėpęs ar kitaip trukdęs įvykdyti nutarimą, dėl ko būtų sustojusi vykdymo senaties eiga, todėl nutarimas skirti baudą neturi būti vykdomas ir nutarimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutraukiamas dėl senaties termino suėjimo. Išieškotojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas 2017 m. sausio 11 d. kreipėsi į antstolį G. J. su prašymu nutraukti bylas dėl administracinėse bylose paskirtų piniginių baudų išieškojimo, kurioms yra suėjęs 5 metų senaties terminas, ir vykdomuosius dokumentus grąžinti, tačiau antstolis išieškotojo prašymo neįvykdė ir vykdomųjų bylų nenutraukė, vykdomojo dokumento negrąžino. Išieškotojas bylose vykdymą yra nutraukęs, suėjus senaties terminui. Antstolis dar 2017 metais gavęs išieškotojo prašymą, vykdymo nenutraukė, o dabar netenkino ir pareiškėjo prašymo, nors tam yra pagrindas, nurodytas ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte, bet ir 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-21-91-30887 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. K. skundą.
5. Teismas pažymėjo, kad iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio redakcijoje nebuvo nustatyta priverstinio administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo senaties terminų. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pareiškėjui administracinės nuobaudos paskirtos nuo 2004 m. iki 2013 m., todėl išieškojimams taikytinos tuo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.
6. Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/02122, Nr. 0091/04/01821, Nr. 0091/04/01825, Nr. 0091/14/01356 antstolis visą išieškojimo laikotarpį atliko vykdymo veiksmus, t. y. buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, darbovietės ir pan. Vykdomosiose bylose nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Vykdomųjų bylų medžiaga ir skunde pateiktos aplinkybės patvirtina, jog apie atliekamus vykdymo veiksmus skolininkas žinojo, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimui padengti, todėl antstolis vykdomųjų dokumentų įvykdyti negalėjo ne dėl savo aplaidumo, o dėl skolininko pasyvumo. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, jog skolininkas ilgą laiką nedirbo arba darbai buvo trumpalaikiai. Taip pat matyti, jog antstolis 2015 metais nustatęs skolininko darbovietę surašė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-15-9107 iš skolininko M. K. darbo užmokesčio, tačiau visa antstolio siunčiama korespondencija grąžinta į antstolio kontorą kaip neįteikta. Įmonei toliau buvo mėginama įteikti procesinius dokumentus, kol galiausiai nustatyta, jog pareiškėjas įmonėje nebedirba.
7. Teismas pažymėjo, kad per visą vykdymo procesą pareiškėjas neteikė antstoliui duomenų apie savo turtinę padėtį, nesidomėjo vykdymo eiga bei skolų dengimo galimybėmis. Taigi vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimams padengti, pareiškėjo pasyvumas (neveikimas) visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinas vengimu mokėti paskirtą administracinę nuobaudą, dėl to vykdymo senaties eiga sustojo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 183, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kokiu pagrindu antstolis atsisakė tenkinti pateiktą 2017 metų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos prašymą, tačiau, kaip matyti, piniginių baudų išieškojimas nebuvo nutrauktas, antstolio veiksmai nebuvo apskųsti, o skolininkas (pareiškėjas) šiuo metu neturi jokio pagrindo remtis prašymu, kuris buvo pareikštas prieš daugiau nei ketverius metus ir nebuvo įgyvendintas.
9. Teismas konstatavo, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą suėjus išieškojimo senaties terminui, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų – išieškotojo prašymo nutraukti vykdomąsias bylas ir Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais Nr. 450 l-ANR_I-4491-2021. Iš pateikto išrašo matyti, kad išieškotojas jau seniai nutraukęs vykdomąsias bylas, tačiau teismas pateikto išrašo net nenagrinėjo. Pareiškėjo, šios dienos duomenimis, mokėtina baudų ir mokesčių suma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sudaro 0,00 Eur. Taigi antstolis vykdo vykdomąsias bylas ir išieško įsiskolinimus VMI, kurių nėra. Antstolis dar 2017 metais gavęs išieškotojo prašymą vykdymo nenutraukė.
10.2. Pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas vengė įvykdyti paskirtas nuobaudas, t. y. atliko baudų išieškojimą apsunkinančius tyčinius veiksmus, siekdamas išvengti baudų sumokėjimo ar trukdęs išieškoti baudas. Pareiškėjas 2004 m. pateko į įkalinimo įstaigą, joje praleido 2 metus 9 mėnesius. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas apytiksliai 2007 metais, bet netrukus vėl pateko į ją. 2010 m. lapkričio mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos, registravosi darbo biržoje, įstojo į suaugusiųjų mokyklą siekdamas gauti pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. 2013 metais gimė dukra, ją prižiūrėjo, kol dukros mama dirbo. Kai dirbo, buvo nuolat išskaitomos įmokos antstolių kontoroms. Paskirtos baudos yra mokamos, tai patvirtina byloje esantys ir pateikiami dokumentai.
10.3. Pareiškėjas nevengia ir nesiekia išvengti vykdymo bylų administravimo išlaidų mokėjimų antstoliui, tačiau jos turi būti teisingai apskaičiuotos.
11. Suinteresuoti asmenys antstolis G. J. ir VMI atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš manovmi.lt sistemos ir išrašą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos puslapio. Pareiškėjo nuomone, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes buvo įsitikinęs, kad skundo tenkinimui pakaks esamų byloje duomenų. Pareiškėjo nuomone, teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad jis šią dieną VMI nėra skolingas jokių mokesčių ar baudų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių teikiamais naujais įrodymais, daro išvadą, jog į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą suėjus išieškojimo senaties terminui, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodamas, jog teismas neįvertino jo kartu su skundu pateiktų dokumentų, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina, jog jis neturi baudų ir mokesčių įsiskolinimų. Antstolis dar 2017 metais gavęs išieškotojo prašymą vykdymo nenutraukė, nors pareiškėjas nevengė vykdyti paskirtų nuobaudų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais sutinka iš dalies.
19. CPK 584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
20. Remiantis vykdomųjų bylų Nr. 0091/04/02122 ir Nr. 0091/14/01356 duomenimis, iš pareiškėjo M. K. išieškomos baudos buvo paskirtos atitinkamai 2004 ir 2013 metais. Vadinasi, šių baudų išieškojimui, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
21. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
22. Remiantis bylos duomenimis, antstolis G. J. nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti, vykdomosiose bylose Nr. 0091/04/02122 ir Nr. 0091/14/01356 priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl baudų (skolų) išieškojimo iš skolininko M. K.. Taip pat matyti, jog vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dieną galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą ir jose atliktus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomosiose bylose nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.
23. Sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktai).
24. Vadinasi, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, kad jis nėra šių baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi pakankamų veiksmų, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie pareiškėjo darbovietes ir gaunamas išmokas, pareiškėjas nuo 2005 metų didžiąją dalį laiko nedirbo ir dirbo tik kelis atskirus laikotarpius, neviršijančiais 2 metų, gavo itin nedideles darbo pajamas (17,12 Eur (59,46 Lt) – 417,84 Eur). Nors pareiškėjas nurodo, kad 2013 metais jam gimė dukra, kurią prižiūrėjo, kol dukros mama dirbo, tačiau nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose, kad prižiūrėjo vaiką.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomųjų bylų nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos, neįgalumo), pateisinančių skolininko pasyvumą susirasti geriau apmokamą nuolatinį darbą ir tokiu būdu įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Savo ruožtu bausmės atlikimas pataisos namuose iš esmės yra nulemtas paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tai, kad skolininkas atliko bausmę pataisos namuose ir galbūt negavo pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.
26. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pagal kartu su atskiruoju skundu pateiktą išrašą iš manovmi.lt sistemos jis neturi jokių mokestinių ar baudinių įsiskolinimų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos vertinimu, šis išrašas negali paneigti ginčo vykdomosiose bylose esančių duomenų. Spendimą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo priima antstolis (arba teismas) ir tai kad atitinkamoje (VMI) duomenų bazėje pareiškėjo įsiskolinimas yra nenurodytas nereiškia, jog įstatymų nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas nutraukti vykdomąją bylą. Tuo labiau, kad VMI yra įtraukta į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau VMI, atstovaujanti valstybei, jokio išieškojimo atsisakymo ar nuomonės dėl vykdomųjų bylų nutraukimo nepateikė. Be to, aptariamose vykdomosiose bylose išieškotoja yra ne Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, kurios prašymą antstolis gavo 2017 m., bet valstybė, atstovaujama VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo nurodomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos prašymas negali būti laikomas išieškotojo atsisakymu nuo išieškojimo pareiškėjo vykdomosiose bylose.
27. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs visas tris vykdomo senaties taikymo sąlygas, konstatuoja, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/04/02122 ir Nr. 0091/14/01356 nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudas arba kitų valdžios institucijų, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudų įvykdymo, taip pat yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas vengė sumokėti paskirtas baudas. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas dėl šių vykdomųjų bylų Nr. 0091/04/02122 ir Nr. 0091/14/01356 yra nepagrįstas ir atmestinas.
28. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas kitaip vertina duomenis, susijusius su vykdomosiomis bylomis Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/01821 ir Nr. 0091/04/01825, vykdomomis pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VP Eismo priežiūros skyriaus nutarimus dėl baudų pareiškėjui paskyrimo. Remiantis pareiškėjo pateiktu Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos apdorojimo ir statistikos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašu apie pareiškėjui M. K. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais (toliau – ANR išrašas), minėtų nutarimų, kuriais buvo paskirtos pareiškėjui baudos, vykdymas buvo nutrauktas 2014 m. sausio 1 d., nutarimo vykdymo nutraukimo pagrindu nurodyta – suėjo senaties terminas.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ANR buvo sukurtas reorganizuojant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių žinybinį registrą, jį pertvarkant į valstybės registrą. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.
30. Remiantis iki 2016 m. gruodžio 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 307 straipsnio redakcija, priėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) turėjo teisę nutraukti nutarimo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. vasario 3 d. nutartimi užklausus Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl minėtų nutarimų vykdymo nutraukimo dėl senaties, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022 m. vasario 18 d. raštu iš esmės patvirtino, kad minėtų nutarimų vykdymai buvo nutraukti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. lapkričio 19 d. priimtu įsakymu Nr. 5-V-899 „Dėl administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių duomenų tikslinimo“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokiai situacijai, t. y. esant įrodymų apie minėtų nutarimų vykdymo nutraukimą dėl senaties, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir vykdomosios bylos negali būti toliau tęsiamos.
31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/01821 ir Nr. 0091/04/01825 (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, įpareigojant antstolį G. J. nutraukti minėtas vykdomąsias bylas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį pakeisti.
Įpareigoti antstolį G. J. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0091/05/00839, Nr. 0091/05/00838, Nr. 0091/04/01821 ir Nr. 0091/04/01825.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.