Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio l dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

S. I. (S. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme; kaltinamas pagal BK 300 straipsnio l dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

O. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio l dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 300 straipsnio l dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. D., veikdamas kaip organizatorius, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2017 metų liepos mėnesį parengė nusikalstamos veikos planą kaip kitų asmenų vardu iš kredito įstaigos – LTL „X“ apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės – 525 000 Eur paskolą, iš anksto žinant (sudarant negaliojantį sandorį), kad paskola nebus grąžinta.

Siekdamas nuslėpti tikrąjį LTL „X” priklausančių pinigų gavėją, dokumentų suklastojimo tikslui pasitelkė bendrininkus S. I., O. B., N. G., kurie už nenustatyto dydžio piniginį atlygį sutiko savo vardu įforminti LTL „X“ paskolų gavimą, o gautas LTL „X“ pinigines lėšas perduoti Z. D.. Vykdydamas parengtą nusikalstamą planą, Z. D. 2017 m. liepos mėnesį kreipėsi į G. K., kad pastarasis padėtų surasti tris asmenis, kurie sutiktų apgaule paimti paskolą iš LTL „X“. G. K. suradus S. I., N. G., O. B. 2017 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Z. D. nurodė S. I. pasirašyti LTL „X“ 2017 m. liepos 17 d. prašymą 175 000 eurų paskolai gauti ir savo parašu patvirtinti prašyme nurodytus melagingus duomenis apie tariamą S. I. darbą užsienio įmonėje „H“ montavimo darbų montuotoju, gaunamą uždarbį, apie perkamą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (c) dalį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį K. R. vadovaujamai VšĮ „L“. O. B., 2017 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Z. D. nurodymu, savo parašu patvirtino ir pagamino netikrą dokumentą LTL „X“ 2017 m. liepos 17 d. prašymą 175 000 eurų paskolai gauti ir jį perdavė Z. D., žinodamas, kad neturi realios galimybės šią paskolą gauti bei užtikrinti jos ir palūkanų gražinimo.

Tai pat 2017 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Z. D. nurodė N. G. pasirašyti LTL „X“ 2017 m. liepos 17 d. prašymą 175 000 eurų paskolai gauti ir savo parašu patvirtinti melagingus duomenis apie tariamą N. G. darbą užsienio įmonėje „H“ bokšto krano operatore ir gaunamą uždarbį, apie perkamą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b) dalį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį K. R. vadovaujamai VšĮ „L“. N. G. 2017 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Z. D. nurodymu, savo parašu patvirtino ir pagamino netikrą dokumentą LTL „X“ 2017 m. liepos 17 d. prašymą 175 000 eurų paskolai gauti ir perdavė Z. D. žinodama, kad neturi realios galimybės gauti šią paskolą bei užtikrinti jos ir palūkanų gražinimo.

Tai pat 2017 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Z. D. nurodė O. B. 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašyme 175 000 eurų paskolai gauti įrašyti bei savo parašu patvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą jo darbą Vokietijos įmonėje „H“ montavimo darbų pamainos vadovu ir gaunamą uždarbį, apie neva perkamą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (c) dalį (duomenys neskelbtini). O. B. 2017 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Z. D. nurodymu, savo parašu pagamino ir patvirtino netikrą dokumentą LTL „X“ 2017 m. liepos 17 d. prašymą 175 000 eurų paskolai gauti ir perdavė Z. D. žinodamas, kad neturi realios galimybės šią paskolą gauti bei užtikrinti jos ir palūkanų gražinimo.

Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus Z. D. žinomai suklastotus dokumentus O. B.. N. G. ir S. I. 2017 m. liepos 17 d. LTL „X“ teikiamus prašymus dėl paskolų išdavimo, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys perdavė S. I., N. G. ir O. B. įgaliotam atstovui advokatui V. R.. Pastarasis minėtus prašymus dėl paskolos gavimo perdavė LTL „X“ skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotam darbuotojui.

Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, Z. D., žinodamas, kad viena iš sąlygų, sudarant kredito sutartį su LTL „X” yra tai, kad LTL „X” priklausančių pinigų gavėjai būtų deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kreipėsi į S. Z., kad pastarasis leistų laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. N. G., O. B. ir S. I. deklaruoti gyvenamąją vietą S. Z. ir jam artimų asmenų nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto adresais. Po ko, 2017 m. liepos 27 d. N. G. deklaravo gyvenamąją vietą S. Z. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), S. I. deklaravo gyvenamąją vietą S. Z. motinai N. Z. nuosavybės teise priklausančiame sodo name, adresu (duomenys neskelbtini), O. B. deklaravo gyvenamąją vietą S. Z. sugyventinės J. B. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

LTL „X“ darbuotojai, atlikę S. I., N. G. ir O. B. pateiktų prašymų paskolai gauti patikrinimą nustatė, kad pateiktuose prašymuose nurodyti galimai neteisingi duomenys ir paskolos nebuvo suteiktos.

Tokiu būdu Z. D. veikdamas kaip organizatorius, bendrininkų grupėje su S. I., N. G. ir O. B. organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą bei pasikėsino savo bei bendrininkų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą LTL „X“ pinigines lėšas, bendrai –525 000 Eur.

Šiais veiksmais Z. D., padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Tokiu būdu S. I., N. G. ir O. B. veikdami bendrininkų grupėje tarpusavyje bei kartu su Z. D. (organizatorius) suklastojo tikrus dokumentus bei pasikėsino savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą LTL „X“ pinigines lėšas: S. I. – 175 000 eurų sumai, N. G. - 175 000 eurų sumai ir O. B. -175 000 eurų sumai.

Šiais veiksmais S. I., N. G. ir O. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Apklaustas teisme kaltinamasis Z. D. kaltės nepripažino. Nurodė, kad šiuo metu neatsimena tikslios datos, kai iš matymo pažįstamas nekilnojamojo turto brokeris, vardu R., jam pasiūlė (duomenys neskelbtini) rajone statyti gyvenamųjų namų kvartalą. Jis apžiūrėjo būsimą statybvietę, susitiko su keletu asmenų, kurių vardų neatsimena, ir su R. pasiūlymu sutiko. Po kažkiek laiko R. paprašė, kad jis (Z. D.) paimtų sklypo pirkimui paskolą. Paskolos imti jis negalėjo, nes buvo sugadinta jo kreditinė istorija dėl buto. Tada R. paklausė, gal jis turi pažįstamų, kurie gali ant savęs įforminti paskolą. Tokių pažįstamų jis neturėjo. Vieną kartą susitiko su G. K. ir paklausė, gal šis turi tokių asmenų. Po kažkiek laiko G. K. jam pasiūlė tris žmones: S. I., N. G. ir O. B., kurie vėliau atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu su juo buvo ir R. Kartu su R. jie paaiškino S. I., N. G. ir O. B., kodėl reikalinga paskola, kad jie pirks sklypą, kurį dalins į mažesnius sklypus, statys namus ir juos pardavinės. Praėjus kažkiek laiko R. prašė S. I., N. G. ir O. B. nuvežti pas advokatą ir notarą. R. pavardės nežino. Jis buvo nekilnojamojo turto brokeris, kuris kažkada pardavinėjo jo butą. Po kažkiek laiko R. pasakė, kad paskolos nepavyko gauti ir prapuolė.

Atsakydamas į teismo klausimus Z. D. nurodė, kad tame sklype jis būtų statęs namus. Jis organizuotų statybą, ieškotų statybininkų brigados, būtų darbų vykdytojas ir prižiūrėtų darbus. Taip būtų užsidirbęs pinigų. R., kuris jam pasiūlė šį projektą, būtų jį įdarbinęs. Jam (Z. D.) nereikėjo, kad sklypas būtų jo vardu. Paskolą sklypui pirkti būtų gavę S. I., N. G. ir O. B.. Jie pinigų negautų, tik už juos nupirktų sklypą. Paskolos pinigus gauna sklypo pardavėjas K. R.. Jis matė, kaip atrodė S. I., O. B., N. G.. Jie atrodė normalūs žmonės, neprasigėrę. Reikėjo (duomenys neskelbtini) deklaruoti jų gyvenamąją vietą, kad gautų paskolą. Jam už tai niekas nemokėjo. Jis padengė S. I., O. B., N. G. turėtas skolas ir davė jiems pasirašyti dokumentus: sutikimą dėl sklypo pirkimo, žemės sklypo dalinimo. Jis juos (duomenys neskelbtini) visur vežiojo. Dokumentų, kad jie dirba Vokietijoje, kad daug uždirba, jis nematė. Paskui jam niekas nepasiūlė tame sklype organizuoti statybos darbus. Jis nepažįsta K. R., todėl negalėjo jo sklype dirbti.

Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis nurodė, kad S. I., N. G., O. B. turtine padėtimi jis nesidomėjo. Žinojo, kad jie turi skolų pas antstolius. R. jam davė pinigus ir jis padengė jų skolas. Dėl paskolos jam nebuvo jokių klausimų. Jo tikslas buvo tik objektų tame sklype statyba. Kaip jie gaus paskolas, nesidomėjo. Girdėjo, kad R. sakė, kad juos įdarbins į kažkokią vokišką įmonę. R. pasakė, kad nepavyko pradėti statybų, nes LTL „X“ nedavė paskolos. Paskui R. prapuolė, o jis neturėjo jo kontaktų.

Atsakydamas į advokatės Violetos Bazienės klausimus kaltinamasis nurodė, kad pardavinėdamas savo butą patalpino skelbimą. Po kiek laiko, pagal patalpintą skelbimą, jį susirado brokeris R.. Dėl buto pardavimo jie pasirašė sutartį. R. dirbo „ant savęs“, be įmonės. R. pardavinėjo jo butą, tačiau nepardavė. Butą pardavinėjo prieš 7-8 metus. Po to dar apie metus jie bendravo ir kartais susitikdavo. Paskui R. pasiūlė projektą. R. paaiškino, kad turi sugadintą kreditinę istoriją, todėl negali pats imti paskolų. Neatsimena, ar jis konkrečiai aiškino S. I., N. G., O. B., kaip jie mokės už paimtą paskolą. Jis (Z. D.) jiems aiškino tik, kodėl imama paskola ir kaip viskas toliau vyks, tačiau kaip reikės paskolą išmokėti, neaiškino. Jis vežė S. I., N. G., O. B. pas notarą, advokatą, bet su jais kartu nėjo. Ten jie ėjo vieni. Jiems pinigų nemokėjo. Tik vieną kartą N. G. paskolino 50 eurų. R. jam pasakė, kad norint gauti paskolą, reikia, kad jie būtų priregistruoti (duomenys neskelbtini) mieste. Jis paprašė savo pažįstamo, kad jis priregistruotų šituos asmenis. Jis sutiko ir priregistravo. Jis (Z. D.) supranta, kaip vyksta paskolos grąžinimas ir mokėjimas. Už paskolą būtų mokėjęs R.. R. jam neaiškino, kaip jis būtų mokėjęs, jeigu asmenys būtų gavę paskolą. Išeina, kad R. jį apgavo, nes dabar žino visus šio įvykio niuansus. Jis bandė ieškoti R., bet jo telefonas buvo išjungtas. Bendrų pažįstamų jie neturėjo.

Apklaustas 2021 m. gruodžio 30 d. įtariamuoju Z. D. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2007 m. paėmęs kreditą nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Paskola buvo 600 000 litų. Butas pirktas tikslu jį suremontuoti, vėliau parduoti ir taip uždirbti. 2008 m. atėjo krizė ir „Luminor bankas“ pakėlė jam palūkanas nuo 3 iki 9,5 procentų. Jis neturėjo pajamų mokėti kredito įmokas ir palūkanas. Bankas metams atidėjo mokėjimą, tačiau po metų finansinė situacija nepasikeitė. Bankas jam nurodė butą parduoti ir grąžinti paimtą kreditą. Jeigu taip nepasielgs, bankas jo butą parduos varžytinėse. Pradėjęs ieškoti pirkėjų savo butui patalpino skelbimą į portalą „Aruodas lt“. Tai galėjo būti 2016 - 2017 metais, tiksliai neprisimena. Skelbimą periodiškai pratęsdavo. Skelbime nurodė, kad parduoda 3 kambarių butą už 200 000 eurų. Buvo nurodęs savo telefono numerį. Tiksliai neprisimena, tačiau galimai 2017 m. jam pasiskambinęs vyras pasakė, kad nori pirkti jo butą ir pageidauja apžiūrėti. Skambinusio vyro telefono numerio neišsaugojo. Kitą dieną jam skambinęs asmuo atvyko apžiūrėti parduodamo buto. Jis prisistatė R.. Sakė ir savo pavardę, kuri buvo rusiška, tačiau jos neprisimena. R. sakė, kad yra brokeris ir gali padėti jam parduoti butą. Iš kokios jis agentūros, nepasakė. Iš pradžių jis atsisakė R. paslaugų, tačiau vėliau sutiko. Jam pasakė, kad butą turi parduoti už tokią kainą, kad jis galėtų padengti kreditinius įsipareigojimus, o likusius pinigus R. galės pasiimti kaip savo uždarbį. R. su jo pasiūlymu sutiko. Buvo su juo pasirašęs sutartį, tačiau jos neišsaugojo ir pateikti negali. R. nepavyko parduoti jo buto. Bankas jo butą pardavė varžytinėse ir jis iš buto išsikėlė. Po to R. jam retkarčiais skambindavo ir siūlydavo visokius statybos darbus, klausė konsultacijos, nes jo profesija yra betonuotojas. R. kontaktinių duomenų neturi. Kur jis gyveno ir dirbo, nežino. 2017 m. vasarą jam paskambino R. ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) rajone yra žemės sklypas. Jis ieško statybos rangovo, kuris ant minėto žemės sklypo galėtų pastatyti 50 namų. R. jo klausė, kokius namus pigiau pastatyti ir brangiau parduoti. Jis pasiūlė statyti karkasinius namus. R. jį paklausė, ar jis sutiktų būti šios statybos rangovu ir jis sutiko. Buvo sutarta, kad pastačius visus namus, jis kaip darbo užmokestį gaus 3-5 namus. R. jam rodė dokumentus, kur buvo nurodyta, kaip atrodys pastatyti namai. R. nuvežė jį pažiūrėti minėtą žemės sklypą. Ten buvo pieva. R. minėto žemės sklypo nuosavybės dokumentų jam nerodė. Jis neklausė, kam priklauso minėtas sklypas. R. paklausė, ar jis turi kokius 3 asmenis, kurie galėtų ant savęs paimti paskolas. Už gautą paskolą reikėjo nupirkti minėtą žemės sklypą. Jis pasakė, kad neturi tokių asmenų, kurie būtų pasiturintys ir galėtų paimti paskolą. Tuo jų pokalbis baigėsi. Kadangi jam buvo svarbu tapti R. sumanyto projekto rangovu, pradėjo per pažįstamus ieškoti asmenų, kurie galėtų paimti paskolas. Nuo 2010 m. pažinojo G. K.. Kokiomis aplinkybėmis su juos susipažino, neprisimena. Žinojo, kad G. K. užsiima statybos darbais, daro remontus. 2017 m. vasarą susitiko su G. K. ir paklausė, ar šis turi žmonių, kurie galėtų paimti paskolas. G. K. pasakė, kad paieškos. Po kelių dienų G. K. jam paskambino ir pasakė, kad turi 3 asmenis. Kokie jų vardai ir pavardės, G. K. nesakė. Apie surastus asmenis telefonu informavo R., kuris jį samdė rangovu. R. pasakė, jog reikia, kad šie asmenys atvyktų į (duomenys neskelbtini). Jie buvo iš (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasarą, tikslios datos nepamena, minėti asmenys iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) stotį. Atvyko moteris ir du vyrai. Jų vardų ir pavardžių neprisimena. Su G. K. buvo sutarta, kad minėtus asmenis jis sutiks stotyje prie „Iki“ parduotuvės. Ten jis nuvyko savo automobiliu „Volvo“. Prieš tai nuvažiavo ir paėmė R.. Kartu su juo automobiliu nuvažiavo į stotį ir sutartoje vietoje sutiko minėtus tris asmenis. R. atvykusiems asmenims paaiškino, kad jie turi paimti paskolas savo vardu. Už paskolų pinigus bus nupirktas minėtas žemės sklypas, ant kurio bus pastatyti namai. Juos pardavus paskolos bus grąžintos. Apie paskolos dydį susitikimo metu nekalbėta. Iš (duomenys neskelbtini) atvykę asmenys jam atrodė patikimi ir neasocialūs. Jie sutiko paimti paskolas, nes žemės sklypas būtų įsigytas jų vardu. Jų vardu būtų pastatyti namai, vėliau parduoti ir tokiu būdu grąžinta paskola. Be to natūra jie gautų po vieną namą. Ar susitikimo metu prie „Iki“ parduotuvės buvo pasirašinėjami kokie nors dokumentai, jis neprisimena. Po pokalbio minėti asmenys liko prie „Iki“ parduotuvės, o jis nuvežė R. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo išsiskyrė. Po kurio laiko jam paskambino R. ir pasakė, kad paskolas sutikę paimti asmenys turi įsiskolinimų, kuriuos reikia padengti. Jis paskambino G. K. ir apie tai pasakė. Tada minėti 3 asmenys vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stotyje juos pasitiko ir savo automobiliu nuvežė į antstolių kontorą, kuri buvo už „Luminor“ banko. Kontoros pavadinimo neprisimena. Minėti 3 asmenys nuėjo į kontorą ir padengė savo skolas. Kas ir kiek padengė, jis nežino. Kieno pinigais jie padengė savo skolas, jis nežino. Tai padarius jis tuos asmenis nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini) Geležinkelio stotį. Po kurio laiko jam vėl paskambino R. ir pasakė, kad minėtus 3 asmenis iš (duomenys neskelbtini) reikia nuvežti pas advokatą. Suprato, kad tai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone pirkimo. Jis nuvažiavo į stotį, paėmė ten atvykusius minėtus 3 asmenis ir nuvežė į prie (duomenys neskelbtini) esantį pastatą. Jam buvo nurodytas advokato kontoros adresas, kurio dabar neprisimena. Minėti asmenys vieni nuėjo į advokato kontorą. Jis jų nelydėjo. Neprisimena, ką minėti asmenys kalbėjo atvykę iš advokato kontoros. Po to minėtus 3 asmenis nuvežė į stotį ir daugiau jų nematė. Po kurio laiko jam paskambino R. ir pasakė, kad jam reikia nueiti į „X“ ir paaiškinti dėl statybos projekto. Jis sutiko ir vienas nuvažiavo į „X“, kuri buvo prie buvusios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. X pavadinimo neprisimena. Ten nuėjo pas vadybininkę, kurios vardo ir pavardės neprisimena. Vadybininkei jis paaiškino, kokius namus planuoja statyti ir kiek tai kainuos. Jai rodė savo surinktus ir parengtus dokumentus, sąmatas. Dokumentų tuo metu nepasirašė. Po to R. kažkur dingo. Jo telefonas buvo išjungtas. Jis ieškojo R., tačiau nesurado. Jis nežinojo, ar minėti 3 asmenys paėmė paskolas, ar buvo nupirktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone. Jis nežinojo, kas šio sklypo savininkas. V. M., K. R. nepažįsta. Jis nepažįsta ir O. B., N. G., S. I.. Su jais bendravo tik, kai juos vežiojo. Pinigų jiems nemokėjo. Ar mokėjo kažkas kitas, jis nežino. Jis neorganizavo tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Neklastojo darbo sutarčių, kad minėti 3 asmenys dirbo įmonėje „H“. Jis nerengė banko „N26 Bank GMbH“ sąskaitos išrašų, kuriuose atsispindėtų minėtų 3 asmenų pajamos. Šių sutarčių ir banko išrašų nematė. Kas jas parengė, nežino. Jo akivaizdoje minėti 3 asmenys minėtų dokumentų nepasirašė. Jis neprisimena, ar jo automobilyje minėti 3 asmenys pasirašinėjo fizinio asmens prašymus paskolai gauti. R. jo prašė minėtų 3 asmenų gyvenamąją vietą deklaruoti (duomenys neskelbtini). Jis paprašė šios paslaugos pažįstamo S. ir šis sutiko. Jis neprisimena visų gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybių. Neprisimena, ar jis pats ten dalyvavo. Visus turėtus dokumentus, susijusius su R. jam pasiūlytu projektu, išmetė, kai išsikraustė iš savo buto (t.11 b.l. 181-186).

Apklaustas teisme kaltinamasis S. I. (S. I.) kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad norėjo paimti pinigus (paskolą), tačiau nežinojo, kokia tai bus suma. Visų smulkmenų neprisimena. G. K. pasiūlė gauti pinigus iš banko. Iš kur jam (S. I.) žinoti, kokie tai pinigai. G. K. tolimas jo pažįstamas. Pasiūlė 2017 metais gauti banke pinigus dėl žemės sklypo. Jam sakė, kad bus parduotas žemės sklypas ir gauti pinigai statyboms. Turėjo būti formintas sklypas jo (S. I.) vardu. Pinigai turėjo būti gauti jo (S. I.) vardu. Jis toliau nieko nedarė. Važiavo į (duomenys neskelbtini), bet visko smulkiai neprisimena. Nepavyko gauti pinigų. Z. D. nepažįsta. Matė jį, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kredito gavimo. Važiavo į (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai reikėjo gauti kreditą. Į (duomenys neskelbtini) važiavo traukiniu 3 ar 4 kartus. (duomenys neskelbtini) Z. D. jį pasitikdavo. Kelionės išlaidų jam nepadengdavo. Į (duomenys neskelbtini) važiuodavo už savo lėšas. Z. D. jam nieko nedavė pasirašyti. Ėjo pas kažkokį advokatą, bet smulkiai visko neatsimena. Jis kažką pasirašinėjo, bet nesupranta lietuvių kalbos. Nežino, kodėl nepavyko gauti paskolos. Vėliau (duomenys neskelbtini) sutiko G. K. ir šis pasakė, kad nepavyko gauti paskolos. Susipažino su N. G.. Su ja buvo tas pats. Ji su juo kartu važinėjo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiuoti liepė G. K.. Su O. B. irgi tuo metu susipažino. Į (duomenys neskelbtini) važiavo visi kartu. G. K. visus surinkdavo ir išsiųsdavo į (duomenys neskelbtini).

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus S. I. nurodė, kad kažkas buvo apie tai, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Viskas buvo susiję su tuo žemės sklypu. Jis nesirinko deklaruojamos vietos adreso. Nežino, kur buvo deklaruotas. Po (duomenys neskelbtini) miestą juos vežiodavo Z. D. automobiliu „Volvo“. Nežino, ką jis nurodydavo. Vokietijos kompanijoje ,,H“ jis nedirbo. Neprisimena, ar pasirašė dokumentą, kad dirbo kompanijoje ,,H“. (duomenys neskelbtini) pas advokatą pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Jie visi buvo lietuvių kalba. Gali būti, kad buvo pas notarą (duomenys neskelbtini). LTL ,,X“ tikriausiai nesilankė. Manė, kad dokumentai bus panaudojami banke dėl kredito. Po to, kai bus parduotas žemės sklypas, turėjo gauti kažkurią dalį pinigų. Sklypas buvo perkamas namo statybai. Turėjo gauti nedidelę dalį iš tos sumos. Nežino, kodėl G. K. į jį kreipėsi. Jis pasitikėjo G. K. ir viskas. Žinojo, kad jam reikės grąžinti paskolą. Jis neturėjo tikslo ką nors apgauti ir pasisavinti pinigus. Iš banko paimtus pinigus jie turėjo investuoti į statybą. Mano, kad paskolos pinigus turėjo perduoti Z. D., nes jie visi buvo kartu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus S. I. parodymus (t.13 b.l. 85-86) kaltinamasis S. I. atsakė, kad G. K. pasiūlė paimti pinigus banke statyboms. Kažkas buvo, kad davė savo pasą Z. D.. Asmuo pravarde ,,A“ tai O. B.. Neatsimena, ar mokėjo Z. D. už jo kelionę, bet turbūt mokėjo. Atsimena, kad jo klausinėjo angliškai, kažkas su tuo buvo. Pirmą kartą girdi, kad Z. D. jam žadėjo duoti 1 500-2 000 eurų. Pas moterį mašinoje kažką pasirašė. Ten jį nuvežė Z. D.. Pagarsinti jo parodymai teisingi.

Apklaustas 2022 m. rugsėjo 2 d. įtariamuoju S. I. parodė, kad Z. D. pažįsta, tačiau geri draugai nebuvo. 2017 metais Z. D. jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) rajone turi žemės sklypą, kurį padalins į tris dalis namų statybai. Tas žemės sklypas bus įkeistas bankui. Po to paims paskolą namų statybai. Jei nepavyks grąžinti bankui paskolos, jokių problemų nebus, nes bankas sau pasiliks įkeistą žemės sklypą. Z. D. jam pateikė žemės sklypo planą. Jis tuo patikėjo ir sutiko paimti iš banko paskolą. Z. D. jam sakė, kad turi pažįstamų, kurie viską sutvarkys ir jokių problemų nebus. Kai pirmą kartą bendravo su Z. D., pokalbyje dalyvavo ir moteris. Ją matė pirmą kartą. Moters nepristatė. Jos vardo ir pavardės nežino. Dalyvavo ir G. K., kurį jis pažinojo iš matymo. Turėjo įtarimų, kad šis užsiima žmonių apgaudinėjimu. Buvo dar du ar trys asmenys, kurių jis nepažįsta. Susitikimo metu buvo aptarta, kad jis ir dar keli žmonės turės paimti paskolą. Neprisimena, iš kokio banko turėjo paimti paskolą. Tik įteikus nutarimą pamatė, kad turėjo paimti iš LTL „X“. Kai sutarė, kad bus paimta paskola, jis davė Z. D. savo pasą. Jie pasidarė jo paso kopijas. Z. D. kelis kartus jį vežė pas notarą. Jis pas notarą ėjo kartu su dviem asmenimis. Buvo moteris iš (duomenys neskelbtini). Galimai T.a ar N.. Buvo ir vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Tas vyriškis buvo iš T.. Ji vadino „A.“. Juos visur vežiojo Z. D.. Jie trise traukiniu atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitikdavo Z. D.. Dabar neprisimena, kokius dokumentus pasirašė pas notarą. Notaras lyg išvertė dokumentus, nes lietuvių kalbos jis nemoka. Po to jam davė pasirašyti ir jis pasirašė. Pas notarą buvo kelis kartus. Z. D. kažkuriam iš jų perduodavo pinigus, kad sumokėtų už dokumentų tvarkymą. Sumos buvo nedidelės 10-20 Eur. Z. D. vežė padaryti dokumentų kopijas. Kokių dokumentų kopijas buvo padarytos, jis nežino. Juos visur vežiojo Z. D., kuris apmokėdavo visas kelionės traukiniu išlaidas. Buvo nuvežtas į kažkokį ofisų centrą, kurio pavadinimo nežino. Z. D. nuvežė, kad jo vardu atidarytų banko sąskaitą užsienyje. Z. D. su savo pažįstamu pakvietė jį į kabinetą. Jis atsisėdo priešais kompiuterį, kur per nuotolį, video konferencijos būdu jam reikėjo atsidaryti banko sąskaitą. Pirmą kartą per kompiuterį vyriškis kažką jo klausė anglų kalba. Jis angliškai nemoka, todėl Z. D. ir su juo buvęs vyriškis jam rodė ant lapelio parašytą tekstą. Prieš tai Z. D. pažįstamas jį apmokė, ką turės sakyti, kaip angliškai tariami žodžiai. Nors jį paruošė, tačiau niekas nepavyko ir sąskaitos neatidarė. Tada pačią ar kitą dieną vėl buvo bandymas per nuotolį jam atidaryti banko sąskaitą. Tada per kompiuterį bendravo su moterimi. Viskas vyko kaip ir pirmą kartą. Atidaryti banko sąskaitos jam nepavyko, nes jis nekalba angliškai. Jis nesuprato, ko jo klausė ir ką jis turi atsakyti. Po nesėkmingo banko sąskaitos atidarymo, maždaug po savaitės, o gal mėnesio G. K. jam pasakė, kad pinigų gauti nepavyks ir viskas tuo baigėsi. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), G. K. jį iš ten pasiėmė ir atvežė į (duomenys neskelbtini). Ten persėdo į Z. D. automobilį ir kartu su juo nuvažiavo. Jiems važiuojant Z. D. sakė, kad atvyks banko darbuotoja ir reiks pasirašyti kažkokius dokumentus, galimai dėl kredito. Kokie bus dokumentai, nesakė. Važiavo apie 20.00-21.00 val. Kai nuvyko į vietą, ten buvo moteris. Jam sakė, kad tai banko darbuotoja. Jis atsisėdo į jos automobilį. Jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Moteris jam sakė, kad tai dokumentai gauti kreditą. Dokumentų nebuvo daug. Z. D. už dokumentų pasirašymą jam žadėjo apie 1 500 -2 000 Eur atlygį. Kai jis pasirašinėjo mašinoje dokumentus, Z. D. buvo lauke. Mašinoje buvo jis ir ta moteris. Po dokumentų pasirašymo Z. D. jį kažkur nuvežė. Ten G. K. sau ir jam išnuomojo hostelyje kambarį, kad galėtų pernakvoti. Kitą rytą kartu su G. K. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo viskas baigėsi. Gal po mėnesio G. K. susitiko (duomenys neskelbtini). G. K. jam pasakė, kad dėl pinigų nieko negirdėti. Po to karto daugiau nei su G. K., ar su Z. D. nesusitiko. Po kelių dienų jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Už kelionę į (duomenys neskelbtini) sumokėjo jo pažįstami (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus jis turėjo už tai atidirbti. G. K. ir Z. D. pinigų jam nesumokėjo. Z. D. po (duomenys neskelbtini) jį vežiojo automobiliu „Volvo“. Valstybinių numerių neprisimena. Koks buvo automobilis moters, kuri buvo pristatyta kaip banko darbuotoja ir kuriame pasirašė dokumentus, negali pasakyti. Galimai buvo „VW Golf“, bet tuo nėra tikras. Kuo užsiėmė Z. D., nežino. Su juo susipažino per G. K.. Z. D. maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis aukštas, stambaus kūno sudėjimo. Įsimintinų žymių neturėjo. Jei pamatytų, tai galimai atpažintų. Kur gyvena Z. D., nežino. G. K. apie (duomenys neskelbtini) metų. Trumpų, šviesių plaukų, vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Jei pamatytų, galėtų atpažinti. Jo gyvenamosios vietos adreso nežino, tačiau butą parodyti galėtų. Moters, kuri buvo jam pristatyta kaip banko darbuotoja, neatpažintų. Negali jos net apibūdinti. Jis nepripažįsta savo kaltės. Galvojo, kad viskas teisiškai, nes yra žemės sklypas. Jokios paskolos iš LTL „X“ neėmė ir pinigų negavo (t.13 b.l. 85-86).

Apklaustas 2022 m. rugsėjo 15 d. papildomai įtariamasis S. I. parodė, jog prisimena, kad į (duomenys neskelbtini) važiavo 3-4 kartus. Du kartus važiavo atidaryti banko sąskaitą, nes iš pirmo karto nepavyko. Po to du kartus vyko pas notarą. Viskas vyko 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo pradžioje. Tikslių datų neatsimena. Visus kartus važiavo su moterimi N. ir vyru pravarde „A.“, kuris įsėsdavo stotelėje (duomenys neskelbtini). N. įsėsdavo į traukinį (duomenys neskelbtini). G. K. prieš išvyką jam skambindavo. Jie suderindavo datą ir laiką. Su G. K. bendravo telefonu. G. K. seniai pažįsta ir dažnai susitikdavo (duomenys neskelbtini). Kai su N. ir „A.“ vykdavo į (duomenys neskelbtini), jie aiškino, kad važiuoja imti paskolos, kad galėtų pirkti žemės sklypus, ant kurių turėjo statyti namus, o vėliau parduoti. Kas jiems apie tai pasakojo, nežino. Mano, kad Z., nes jis visada juos sutikdavo (duomenys neskelbtini) ir vežiojo. Jam apie sklypus ir paskolas papasakojo G. K.. Jis pasitiki tik savimi. Jis nepasitikėjo „A.“ ir N.. Z. sakė, kad yra didelis sklypas (duomenys neskelbtini) rajone, kurį reikia padalinti į 3 dalis. Ant jų bus statomi nameliai. Reikėjo, kad jis, N. bei „A.“ paimtų paskolą namų statybai ant tų sklypų. Jiems aiškino, kad žemės sklypai jau nupirkti. Namelius turėjo statyti Z., kuris aiškino, kad gautus pinigus panaudos namų statybai, o jei kažkas nepavyktų, tai bankas paimtų žemės sklypus. Jam Z. paaiškino, kad paskolą reikės grąžinti tik po sklypų pardavimo. Kad reikės mokėti įmokas už paskolą ir palūkanas, jis negalvojo. Z. jam rodė dokumentus, bet lietuvių kalbos jis nemoka ir dokumentų neskaitė. Tačiau ten buvo planas, parašai ir antspaudai. Visus dokumentus, kuriuos jis pasirašė ir kurie susiję su minėtais žemės sklypais ir paskolos paėmimu, jam duodavo Z. savo automobilyje. Kai jis, „A.“ ir N. ėjo pas notarą, Z. liko savo automobilyje. Ar pas notarą jis kažką pasirašė, jau neprisimena. Pas notarą jam dokumentų į rusų kalbą niekas nevertė. Darbo sutarties, kad jis dirbo „H“, nepasirašė. Šiame dokumente ne jo parašas. Jis nežinojo, kad jo, „A.“ ir N. interesus atstovaus advokatas. 2017 m. liepos 17 d. atstovavimo sutartį jis pasirašė. Čia jo parašas. Jis neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė šį dokumentą, tačiau šio dokumento jis neskaitė ir turinio nesuprato, nes nemoka lietuvių kalbos. Su advokatu V. R. jo niekas nesupažindino. Gal jį ir matė, tačiau nežinojo, kad tai advokatas. Ant 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. liepos 18 d. įgaliojimų jo parašai, tačiau jis nesuprato, ką pasirašė. Vokietijos banke jis niekada neturėjo sąskaitos. Vokietijoje nedirbo ir ten niekada nebuvo. Kas galėjo jo vardu pagaminti Vokietijos banko sąskaitos išrašą, nežino. Mano, kad tai galėjo padaryti Z.. Jis pinigų iš Z. negavo. Z. žadėjo sumokėti 1 500 ar 2 000 eurų po to, kai gaus paskolą. Vieną kartą atvažiavo Z. ir pasakė, kad jis turi susitikti su atstove iš „X“. Z. jį paėmė ir kažkur nuvežė. Ten jau stovėjo automobilis. Jis įsėdo į moters automobilio galinę sėdinę. Moteris jam parodė dokumentus, kur jis pasirašė. Jis neprisimena, ką jo klausinėjo LTL „X“ atstovė. Neprisimena, ar jai rodė savo asmens dokumentą. Jis nesuprato, ką pasirašė. Jam sakė, kad po savaitės bus pervesta paskola. Moteris jo neklausė, kur jis dirba, ar turi galimybę grąžinti paskolą. Neatsimena, ar LTL „X“ atstovė sakė, kokio dydžio paskolą jis gaus. Gal ir sakė. Atsimena apie 170 000 eurų. Tiksliai neprisimena, kaip buvo pakeista jo gyvenamoji vieta. Detalių neprisimena. Mano, kad viską suorganizavo Z.. Jis nežino, kas paruošė jo vardu turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-N07-27/1 vertinamo turto 12739/38217, plane pažymėto „a“. Parašas ant 2017 m. liepos 12 d. apžiūros akto jo, bet realiai apžiūroje nedalyvavo. Neprisimena, kas jam galėjo duoti šį dokumentą pasirašyti ir kur jį pasirašė. 2017 m. liepos 13 d. UAB „V“ kasos pajamų orderio, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) jis nepasirašė. Ant šio dokumento ne jo parašas. Ant 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymo paskolai gauti jo parašas, tačiau šio dokumento jis nepildė. Kas ir kur užpildė šį prašymą, neprisimena. Kas davė šį dokumentą pasirašyti, neprisimena. Galimai jį davė pasirašyti LTL „X“ atstovė savo automobilyje. 2017 m. rugsėjo 19 d. Kredito sutarties Nr. S0008373/17 specialiąją dalį pasirašė jis, kokiomis aplinkybėmis - tiksliai neprisimena. Kas jam davė pasirašyti šią sutartį, neprisimena. Jam sakė, kad dokumentas reikalingas dėl paskolos gavimo. Jam dokumentų niekas nevertė iš lietuvių kalbos ir jis tik juos pasirašinėjo. Galiausiai jis paskolos negavo. N. ir „A.“ yra vartojantys alkoholį ir tikrai neturėjo pinigų sumokėti už žemės sklypų pirkimą grynais. G. K. jam pasakojo, kad yra viena moteris, kuri turi daug pažįstamų banke ir gali suorganizuoti paskolos gavimą. Šią moterį matė vieną kartą. Šios moters atpažinti negalėtų, nes jos bruožų neprisimena. Moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (t.13 b.l. 107-110). Ikiteisminio tyrimo metu S. I. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino Z. D. (t.13 tomas, b.l. 112-124).

Apklausta teisme kaltinamoji N. G. parodė, kad G. K. jos paprašė padėti žmonėms, kurie norėjo įsigyti žemės. Paprašė paimti kreditą banke dėl statybų. Ji pasakė, kad negali paimti kredito, nes turi skolų antstoliams. G. K. juos supažindino su Z., kuris padengė jos skolas. Važiavo į banką, kur Z. sumokėjo jos skolas, nes kitaip nebūtų jai davę kredito. Buvo kažkokie dokumentai. Jie važiavo pas notarą, advokatą. Kažką visi trys pasirašinėjo, bet neprisimena, nes seniai buvo. Ji klausė, kodėl jie patys negali paimti kredito. Jie sakė, kad tokios didelės sumos neduos ir jiems reikia pagalbos. Praėjus kažkiek laiko, jai niekas neskambino. Nežino, kaip su tuo kreditu pavyko. Paskui gavo šaukimą ir ją apklausė. Jai rodė dokumentus. Kai kuriuose dokumentuose buvo jos parašas, o kai kuriuose dokumentuose parašas buvo ne jos.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus N. G. nurodė, kad ji padėjo kitiems, nes jie padengė jos skolas antstoliams. Manė, kad jai ir jiems bus gerai. Tuo metu ji nedirbo. Paskolą turėjo paimti ji, O. ir S.. Jiems Z. sakė, kad nieko nereikės mokėti. Mokės Z.. Jie pasirašė ir viskas. Z. ramino, kad viskas bus gerai. Į (duomenys neskelbtini) važiavo ne mažiau tris kartus. Važiavo su G. K.. Jis mokėjo už bilietus, o atgal mokėjo Z.. Iki to laiko nepažinojo O. B. ir S. I.. Susipažino važiuodami. G. K. juos supažindino su Z., kuris padengė jos skolas. Buvo skolinga virš tūkstančio. Po (duomenys neskelbtini) juos vežiojo Z.. G. K. su jais nevažinėjo. Z. davė jiems pinigus ir jie sumokėjo notarui. Išėjus iš notaro dokumentus atidavė Z.. Advokatui atnešė dokumentus, kad jie trise dirba vienoj firmoje, kad padėtų jiems gauti kreditą. Z. juos ten nusiuntė. Kabinete atrodo buvo užrašyta R.. Jie advokatui nemokėjo. Ji pasirašinėjo dokumentus, kuriuos padavė Z.. Prisimena, kad buvo dokumentas, kad jie kartu dirba. Pas advokatą ir notarą kažką pasirašė. Vokietijoje ji nedirbo ir Vokietijos banke pinigų nėra turėjusi. Kai ji sirgo, G. K. pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir kad ji duotų jam savo asmens tapatybės kortelę. Paskui G. K. grąžino jai asmens tapatybės kortelę. Vėliau, kai ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl pašalpos gavimo, jai pasakė, kad ji niekur neregistruota, kad mėnesį buvo registruota (duomenys neskelbtini). Apie tai ji nieko nežinojo. Po šito tėvai ją priregistravo savo bute. Tai sužinojusi skambino Z. ir G. K., tačiau jie neatsiliepė. Vieną kartą sutikus G. K. apie tai klausė, tačiau jis sakė, kad nieko nežino, kad jis tik supažindino ją ir kitus su Z.. Ji žino, kad iš banko turėjo paimti kreditą, bet neturėjo jo grąžinti. Z. jai nemokėjo ir neatsilygino. Sumokėjo tik už pietus ir kelionei davė pinigų. Apie Vokietijos įmonę ,,H“ nieko nežino. 2017 m. su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Pragyveno iš socialinės pašalpos. Turi vieną vaiką. Jam (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Ji augina vaiką ir gyvena iš pašalpos vaikui, vaiko priežiūros pinigų. Nemoka naudotis elektronine bankininkyste ir kompiuteriu. Nežino, kas pildė tuos dokumentus, kuriuos jai davė pasirašyti. Jie buvo užpildyti, kai davė pasirašyti. Z. juos atvežė prie notaro kontoros. Užėjus į kontorą sekretorė darė kažkokias kopijas. Notaras uždavė jiems porą klausimų. Tada jie kažką pasirašė. Išėjus dokumentus atidavė Z.. Neatsimena, ar prieš pasirašant dokumentus, notaras juos perskaitė. Ji moka lietuviškai skaityti. Dokumentus pasirašinėjo tik (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kaip turėjo gauto kredito pinigus grąžinti Z.. Iki to nepriėjo. Kas buvo sklypo pardavėjas, ji nežino.

Apklausta 2018 m. gruodžio 3 d. įtariamoji N. G. pasakė, kad kaltės nepripažįsta, nes nusikalstamos veikos nepadarė. Ji pati nukentėjo, nes ją apgavo. 2017 m. vasarą, tikslios datos nežino, jai paskambino pažįstamas G. K., kuris paprašė susitikti (duomenys neskelbtini). Su G. K. susipažino prieš tris metus. Kažkas jai nurodė G. K. kaip asmenį, galintį padėti susirasti darbą. Pokalbio metu G. K. paklausė, ar ji turi skolų, kurios išieškomos antstolio. Ji turėjo apie 230 eurų skolą. G. pasakė gerai, nes skola nėra didesnė nei 500 eurų ir gali jai padėti. G. K. paaiškino, kad vaikinai, kas tokie nesakė, gali jai padėti. Ji turi padengti skolą, kad galėtų paimti paskolą kartu su kitais asmenimis, nes vyras, kuris nori pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, tai padaryti negali, nes turi skolų banke ir paskolos jam neduos. Iš pradžių ji pasakė, kad jai reikia pagalvoti. G. ją užtikrino, kad viskas bus gerai, kad jokio kriminalo nėra. Po kelių dienų ji sutiko jam padėti. Vasarą susiskambino su G. ir sutarė, kad vyks į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įlipo į traukinį, važiuojantį į (duomenys neskelbtini). Traukinyje buvo G. K., S. I. ir O., kurio pavardės nežino. Už bilietus mokėjo G. K.. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) juos pasitiks Z.. Su juo važiuos ten, kur jis pasakys, ir turės daryti tai, ką jis nurodys. Atvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, juos pasitiko vaikinas, kurį G. K. pristatė kaip Z.. Šis asmuo iš jos, S. ir O. paėmė pasus, pildė kažkokius dokumentus, kuriuos jie visi pasirašė. Po to vyko pas advokatą. (duomenys neskelbtini) ji nežino, todėl negali nurodyti, kokioje vietoje buvo jo kontora Jai pasakė, kad tai advokatas ir ji patikėjo. Po pokalbio su asmeniu, kurį jai pristatė kaip advokatą, jai davė pasirašyti dokumentą, kur buvo nurodyta advokato vardas ir pavardė, bei atlygis už darbą. Už valandą 120 eurų. Ji dėl to nustebo. Jai pasirodė labai didelis ir geras uždarbis. Po pokalbio ir dokumentų sutvarkymo ji, S., O. bei Z. važiavo pas notarą. Notaro kontora buvo prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties. Notaro pavardės nežino. Jie visi trys, pamokyti Z. su jo duotais dokumentais nuėjo pas notarą. Jiems duodame segtuve buvo žemės sklypo, jų dokumentai ir kt. Notaras įformino dokumentus, pasakė jų įforminimo kainą. Ji išėjo į lauką, kur laukė Z. ir jam pasakė paslaugos įkainius. Z. jai padavė pinigus, kuriuos ji nunešė ir sumokėjo notaro sekretorei. Notaro sutvarkytus dokumentus ir savo pasus atidavė Z.. Ji kelis kartus klausė Z., ar jis gali jai duoti dokumentų kopijas, tačiau šis atsakė, kad dabar turi svarbesnių reikalų, nei bėgioti ir ieškoti, kur padaryti kopijas. Z. juos atvežė iki Geležinkelio stoties, davė pinigų bilietui ir pasakė, kad kai bus sutvarkyti reikalai, paskambins. Po kurio laiko jis paskambino, tačiau ji sirgo ir negalėjo niekur važiuoti. Jie sutarė, kad jos pasą jam atveš S. ar O., kurie vyko į susitikimą su juo. Ji padavė jiems savo asmens tapatybės kortelę. Maždaug po savaitės jos asmens tapatybės kortelę grąžino G. K.. Maždaug po mėnesio ji negavo socialinės pašalpos, todėl nuėjo į socialinės paramos skyrių, Jai paaiškino, kad ji buvo išregistruota iš (duomenys neskelbtini), kurį laiką deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl pašalpa jai nepriklauso. Dėl to ji nustebo. Paskambino G. K., kuris paaiškino, kad nieko apie tai nežino ir negali jai padėti. Z. į jos skambučius telefonu neatsakinėjo. Z. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštas apie 2 metrų ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptais rusvais plaukais, ovalaus veido, rudų akių. Jis kalbėjo rusiškai, nors sakė yra (duomenys neskelbtini). Jis puikiai kalbėjo lietuvių - rusų ir lenkų kalbomis. Ji galėtų atpažinti Z.. Po (duomenys neskelbtini) Z. juos vežiojo tamsios spalvos automobiliu, modelio nežino. Atrodo tai buvo „Volvo“ automobilis. Jokio atlygio ji negavo. Kai ji padarė tai, ko jie prašė, jie atsisakė su ja bendrauti ir į jos skambučius neatsakinėjo. Ji prisiminė, kad advokato pavardė R.. Tyrimo metu N. G. buvo užduoti sekantys klausimai į kuriuos ji atsakė, kad lietuviškai gerai nesupranta ir lietuviškai nerašo. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. ji niekur nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vokietijos įmonėje „H“ bokštinio krano operatorės pareigose nedirbo ir neturi dokumento, leidžiančio dirbti šį darbą. Ji nežino, kas kada kur ir kokiu būdu pagamino 2015 m. kovo 5 d. darbo sutartį tarp jos ir Vokietijos įmonės „H“. Ji nežino, kas jai davė pasirašyti šį dokumentą. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. ji neturėjo banko sąskaitos banke „ N26 Bank GmbH“ ir nieko nežino apie jos vardu išduotą šio banko sąskaitos išrašą. Savo vardu ji neužsakė 2017 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 17-N07-28/1 ir nežino, kokiai sumai buvo įvertinta 12739/38217 žemės sklypo dalis (plane pažymėta B) adresu (duomenys neskelbtini). Turto vertinimo atskaitoje esantį 2017 m. liepos 12 d. apžiūros aktą jai davė pasirašyti Z.. 150 eurų ji sumokėjo pas notarą. Šiuos pinigus jai davė Z.. Ji negali pasakyti, ar ant 2017 m. liepos 13 d. UAB „V“ kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, kur nurodyta, kad sumokėta 150 Eur grynais, yra jos parašas. Ji pasirašė 2017 m. liepos 17 d. atstovavimo sutartį, kurią jai pateikė Z.. Pasirašė jo automobilyje. 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymą paskolai gauti ji pasirašė Z. automobilyje. K. R. nepažįsta. Nieko nežino apie VšĮ sporto klubą „L“. Ji pati buvo apgauta. Prašo surasti kaltus asmenis ir juos nubausti. Nežino, kodėl nebuvo išmokėtas 175 000 Eur kreditas. Kas vėliau nutraukė kredito sutartį, ji nežino Jokių pinigų negavo. Kaip dar pasakyti, kad jokio atlygio ji negavo (t.2 tomas, b.l. 140-145).

Apklausta 2022 m. kovo 2 d. papildomai įtariamoji N. G. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Ji pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnėje apklausoje ir juos pilnai palaiko. Tos apklausos metu nurodė, kad ji pati buvo auka ir nukentėjo, nes iš jos apgaule buvo išvilioti dokumentai. G. K. parašė jos paso ir jį gavo. G. K. pasinaudojo jos dokumentu ir ja pačia. Prašo imtis priemonių ir jį už tai nubausti. N. G. į jai užduotus klausimus atsakė sekančiai: Kas kreipėsi į jus dėl kredito gavimo iš LTL „X“? Kokią informaciją pateikė jums, prašydamas paimti kreditą? Kaip G. K. jus susirado? Kokią informaciją pateikė? Ar pažįstate S. I.? Koks S. I. vaidmuo buvo?

Z., su kuriuo ją supažindino G. K., kuris paprašė pagalbos, o būtent kreiptis į LTL „X“. Jis nurodė, kad pats to padaryti negali. Ji pati niekur nesikreipė, tik (duomenys neskelbtini) mieste, kavinėje prie „Mac Donald“ kai ji, S. ir O. valgė, ji pasirašė Z. pateiktus dokumentus. Ten buvo nurodyta, kad ji, S. ir O. kartu dirba. Ji skaitė dokumentus. „X“ ji nebuvo. Suprato, kad dokumentuose nurodyta, kad ji dirba su aukščiau minėtais asmenimis, gerai uždirba ir nori nupirkti žemę. Visi dokumentai, kuriuos ji pasirašė, buvo pas Z..

Šios apklausos metu jai pateiktų dokumentų: a) 2017 m. liepos 12 d. apžiūros aktas 1 lapas; b) jos darbo sutartis su „H“, 5 lapai; c) 2017 m. liepos 17 d. atstovavimo sutartis, 1 lapas; d) 2017 m. liepos 17 d. Fizinio asmens prašymas paskolai gauti, 2 lapai, e) 2017 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas - ne jos parašai. Ant šių dokumentų ji nepasirašė. Jai atrodo, kad jie pasirašyti skirtingų asmenų, nes nevienodas raštas. Kartu su G. K., O. traukiniu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Bilietą jai nupirko G. K.. (duomenys neskelbtini) juos pasitiko Z., kuri matė pirmą kartą. Visi kartu važiavo į kavinę, kur pasirašė dokumentus, kuriuos jis rodė. Tada pavalgė. Po to Z. juos atvežė į traukinių stotį. G. K. nupirko bilietą ir ji, S. ir O. sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Maždaug po dviejų ar trijų dienų jai paskambino G. K. ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną traukiniu ji, S. ir O., G. K. nupirktu bilietu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Traukinių stotyje juos pasitiko Z. ir jo automobiliu nuvyko pas notarą. Jam pateikė dokumentus, kad jie dirba, turi gerą atlyginimą. Vėliau trise nuvyko pas Z. nurodytą advokatą, kur pasirašė, kur buvo pasakyta. Advokatas pasakė, kad dabar jis pats viską sutvarkys. Po to visi trys traukiniu grįžo į (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės jai paskambino G. K. ir sakė, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau ji sirgo. G. K. pasakė, kad reikia jos paso. Ji davė jam savo pasą, kurį G. K. grąžino maždaug po savaitės. Ką su jos pasu darė, ji nežino. Z. mokėjo už notaro ir advokato paslaugas. Ji nežino, kas už ją (duomenys neskelbtini) deklaravo jos gyvenamąją vietą. Ji pati šito nedarė. Kai negavo pašalpos, sužinojo, kad jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Ant apklausos metu pateiktų dokumentų : a) 2017 m. liepos 18 d. įgaliojimo 4 lapai; b) 2017 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimo 4 lapai yra jos parašai. 2017 metų vasarą turėjo skolų. Kiek pamena - apie 1000 eurų. Skolas padengė ir viską sutvarkė Z.. Jis tai padarė, kad ji galėtų paimti kreditą (t.12 tomas, b.l. 172-174). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji N. G. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino Z. D. (t.12 tomas, b.l. 157-160).

Apklaustas teisme kaltinamasis O. B. nurodė, kad G. K. jį ir S. I. įdarbino (duomenys neskelbtini). Dirbdamas susipažino su Z.. Tada nuvažiavo, pasirašė kažkokias sutartis. Pasirašė dėl žemės, kur turėjo būti statybos, tačiau nieko nebuvo. Po (duomenys neskelbtini) vežiojo automobiliu Z.. Tas, kuris dabar yra teismo salėje. Pas notarą jį „pakišo“. Buvo ne tokios būklės, kad kažką matytų. Nežino, ką jis ten darė, nes tokios būklės buvo. Vieną kartą notaras jo nepriėmė. Antrą kartą jis buvo iš po vakarykščio. Nelabai geros būklės buvo. Dirbdamas jis galėjo atiduoti 2 000-3 000 eurų, bet ne 175 000 eurų. Žinojo, kad kreditas bus jo vardu, bet nežinojo sumos. Manė, kad buvo 5000-6 000 eurų. Jam net galvoj nebuvo, kad suma gali būti 175 000 eurų. Jam reikėjo gero darbo, nes mažai mokėjo. Norėjo tokio darbo, kad uždirbtų bent 2 000 eurų per mėnesį. Dirbo jis sąžiningai, o mokėjo jam kaip vargšui. Vokietijoje neteko dirbti. Jis taip pat buvo skolingas antstoliui. Skolas padengė Z., su kuriuo buvo banke. Atrodo, kad buvo skolingas 1 500 eurų. Reikėjo žmogui padėti gauti kreditą. Norėjo, kad jam būtų gerai ir Z. būtų gerai. Z. sakė dėl kredito nesijaudinti, nes jeigu ką, tai grąžins žemę. Atsimena, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad bus darbas ir turės būti (duomenys neskelbtini). Tai sakė Z.. Nesidomėjo, kur pasirašinėjo. Jis norėjo padėti žmogui. Žino, kad jo vardas Z., o pavardės nežino.

Apklaustas 2018 m. spalio 13 d. įtariamuoju O. B. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau ne viską. Truputį moka lietuviškai rašyti ir skaityti. Dažnai vartoja alkoholį, tačiau nėra priklausomas. Kažkada dirbo darbininku „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kur dirbo nuo 2014 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. Jam atrodo, kad registravosi darbo biržoje. Kas mėnesį gaudavo apie 350 litų, o vėliau 120 eurų. Kada atsidarė banke sąskaitą, nepamena. Žino, kad tai buvo AB „Swedbank“. Atidarė tik vieną sąskaitą. Kituose bankuose sąskaitų neturi ir neturėjo. Niekada gyvenime nėra buvęs Vokietijoje. Niekada nedirbo Vokietijos firmoje. Niekada nedirbo montavimo darbų vadovu. Neturi tam reikalingos specialybės. Nežino, kas jo vardu sudarė sutartį su Vokietijos įmone. Tokios sutarties nesudarinėjo. Jis nežino, ar sutartyje jo parašas, tačiau panašus į jo. Nepamena, kad būtų pats tokį dokumentą pasirašęs. Savo vardu Vokietijos banke sąskaitos niekada neturėjo. Banko „N26 Bank GmbH“ išrašo neturėjo ir jį mato pirmą kartą. Niekada nėra gavęs tokių pinigų, kaip nurodyta išraše. Pažįsta S. I. gal porą metų. S. I. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos mėn. kažkas atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kvietė žmones dirbti (duomenys neskelbtini) statybų firmoje. Kartu su S. I. nusprendė ten vykti. Jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau perėjo dirbti į kitą darbovietę. Jiems dirbant (duomenys neskelbtini) S. I. paskambino nepažįstamas vyras ir pasiūlė susitikti. Sakė, kad duos jam darbo ir kvietė pasiimti kokį draugą, todėl S. pasiėmė jį. Tas vyras sakė, kad gerai mokės, todėl jie nusprendė nuvažiuoti ir susitikti su tuo vyru. Skambinęs vyriškis prisistatė, bet jis nepamena vardo ir pavardės, S. jam sakė, kad to vyro pavardė kažkokia lenkiška. Tas vyras pasiūlė gerai apmokamą darbą statybose, kur jis dirba kažkokiu vadovu. Su tuo vyru jie susitiko liepą ar rugpjūtį. Susitiko (duomenys neskelbtini) traukinių stotyje. Tas vyriškis buvo už jį aukštesnis, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, už jį stambesnis. Vyras atvažiavo juodos spalvos mašina, atrodo „Volvo“. Po kelių minučių, prie jų priėjo nepažįstama moteris, kuri atvyko traukiniu. Moteris sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), vardu N.. Suprato, kad moteris atvyko susitikti su tuo vyru. Jie visi keturi sėdo į „Volvo“ automobilį, kurį vairavo tas nepažįstamas vyras. Juos visus nuvežė prie kažkokio didelio pastato. Į tą pastatą nuėjo N. ir tas vyras. Jie su S. liko sėdėti automobilyje. Po kurio laiko jie grįžo. Tas vyriškis tada davė jam, S. ir N. pasirašyti kažkokius dokumentus. Kokie dokumentai, nesakė. Tik liepė jiems pasirašyti, kad gautų gerą darbą. Žadėjo 3000 eurų per mėnesį. Jis pasirašė daug visokių dokumentų, kurių neskaitė ir nesuprato, ant ko pasirašinėjo. Jis pirmą kartą mato turto vertinimo ataskaitą. Mano, kad galėjo pasirašyti šiuos dokumentus. Jis turto vertinimų niekur ir niekada neužsakinėjo. Nežino, kas juos užsakė jo vardu, gal šitas nepažįstamas vyras. Tą dieną vyro automobilyje jie pasirašė daug dokumentų, tačiau jų kopijų jiems nedavė. Ant jam parodyto kasos pajamų orderio ne jo parašas. Net užsimerkęs jis taip nepasirašinėja. Jis pirmą kartą mato šitą orderį. Nežino, kas ant jo pasirašė. Jis nemokėjo pinigų už vertinimą ir jo neužsakinėjo. Jis nepažįsta advokato V. R. ir nėra jo matęs. Pamena, kad tą dieną automobilyje jie visi trys: jis, S. ir N. pasirašė kažkokią atstovavimo sutartį. Tas vyras jiems sakė, kad šis advokatas rūpinsis jų reikalais, tačiau nesakė kokiais. Sutarties neskaitė. Jie galėjo pasirašyti visus šiuos dokumentus. 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymas paskolai gauti užpildytas jo ranka ir pasirašytas. Pamena, kad tokį pildė. Jam tą paraišką davė tą pačią dieną tas vyriškis, kaip ir kitus dokumentus. Jis nesuprato, ką ir kodėl pasirašinėja. Nesuprato dėl kalbos. Tą dieną, kai jie viską pasirašinėjo, buvo pagiringas. Gal todėl nesuprato, ką pasirašė. Jis dokumentų niekur nenešė. Viską mašinoje užpildė ir atidavė tam vyrui. Nežino, kas prašymą pateikė LTL „X“. Tą pačią dieną tas vyras juos nuvežė pas notarą, bet notaras pamatęs, kad jis neblaivus, liepė atvykti kitą dieną. Po notaro jie su tuo vyriškiu susitarė, kad susitiks kitą dieną ir vyks dar kartą pas notarą. Susitarė vėl susitikti autobusų stotyje ir visi išsiskirstė. Kitą dieną vėl su S. nuvyko į autobusų stotį. Ten susitiko tą patį vyriškį ir N., kuri atvyko traukiniu. Visi nuvyko vėl pas tą patį notarą. Tas vyriškis, kuris juos atvežė, liko sėdėti automobilyje. Jie ėjo pas notarą trise: jis, S. ir N., kuri viską kalbėjo ir derino pas notarą. Jis nesuprato įgaliojimo prasmės. Ant įgaliojimo jo parašas. Išėjus iš notaro, tas vyriškis jam ir S. davė 20 eurų. Po 10 eurų kiekvienam kelionei namo. Sakė, kai bus darbo, paskambins. Po kažkurio laiko tas vyras paskambino S. ir pasakė, kad jie blogai surašė dokumentus ir kad reikia kažką perrašyti. Tas vyras atvažiavo pas juos į darbą, tada dirbo (duomenys neskelbtini), jį su S. paėmė ir nuvežė pas tą patį notarą. Ten jau laukė N.. Tas vyras vėl liko stovėti lauke, o jie trise: jis, N. ir S. ėjo pas notarą ir vėl kažką pasirašė. Neatsimena, ką ir kaip, nes neskaitė ir nesuprato ką pasirašinėjo. Tai galėjo būti 2017 m. rugsėjo 6 d. Nepamena, ar jie dar tą dieną pasirašė kokius dokumentus pas tą vyrą. Tas vyras visada atvykdavo tuo pačiu automobiliu ir visada būdavo vienas. Jis nieko nežino apie sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir jokios sutarties nesudarinėjo. Nežino, kas tą sutartį sudarė. Už sklypo pirkimą niekam pinigų nemokėjo. Nepažįsta K. R. ir jo nematė. Nežino apie kredito sutartį su LTL „X“. Jis nebandė gauti paskolos ir sutarčių nepasirašinėjo. Nežino, kas pasirašinėjo ir ką darė jo vardu. Jam niekas nieko apie tai nesakė. O jei ir pasirašė kažką, tai tik tada su tuo vyriškiu liepos mėn. Tačiau jis tada nesuprato, kodėl pasirašė. Manė, kad visus dokumentus pildo dėl kito darbo su geresne alga, nes jam taip sakė. Apie jokią hipoteką nieko nežino. Net nežino, kas tai yra. Kadangi jis nesiekė gauti paskolos, todėl nežino, kodėl neišmokėtas kreditas. Su jam pareikštu įtarimu sutinka tik iš dalies, nes jis neturėjo tikslo klastoti dokumentus, gauti paskolą ar pirkti kažkokį sklypą. Jis mano, kad buvo apgautas to vyriškio, nes jam sakė, kad jis pasirašinėja dokumentus dėl gerai apmokamo darbo statybose. Jis nesitarė su niekuo, kad apgaulės būdu bandys įgyti svetimą turtą. Neturėjo tikslo įgyti turto, klastoti dokumentų, ar disponuoti suklastotais dokumentais (t.12 b.l. 27-31).

Apklaustas 2022 m. vasario 7 d. papildomai įtariamasis O. B., parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Į pateiktus klausimus gali atsakyti, kad dėl kredito gavimo į jį niekas nesikreipė ir informacijos dėl kredito paėmimo niekas nesuteikė. S. I. jį supažindino su G. K.. G. K. jam pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini). Siūlė dirbti statybose. Pernakvojęs (duomenys neskelbtini) pas G. K. kitą rytą traukiniu jis, G. K. ir S. I. važiavo į (duomenys neskelbtini). Už bilietus sumokėjo G. K.. (duomenys neskelbtini) prie stoties G. K. juos pristatė viršininkui. Jo pavardės nežino. G. K. išvažiavo, o jie liko. Dokumentuose: 2017 m. liepos 12 d. apžiūros aktas Nr. 17-N07-29, 1 lapas; b) O. B. darbo sutartis su „H“, 4 lapai; c) 2017 m. liepos 17 d. atstovavimo sutartis, 1 lapas; d) 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymas paskolai gauti, 2 lapai, e) 2017 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas - yra jo parašai. Jis neprisimena, ar jam ką nors sakė prieš tai, kai jis pasirašė dokumentus. Pasirašydamas dokumentų neskaitė. Prisimena, kad tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Vyras vardu Z. jam žinomas. Jo pavardės nežino. Pas notarą ir advokatą važiavo kartu su Z., S. I. ir mergina. Pinigų notarui ir advokatui jis nemokėjo. Kas mokėjo, nežino ir nematė. Nežino, kokius dokumentus pasirašė. S. I. taip pat kažkur pasirašė. Tuo metu jam nekilo klausimas, kur jis pasirašo. Su Z. susitiko tris kartus. Z. jį vežė deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Deklaruojant jo gyvenamąją vietą, dalyvavo kažkokia moteris. Kartu buvo ir Z.. Jam pasakė, kad jį reikia deklaruoti (duomenys neskelbtini), kad galėtų gauti darbą. Ant jam parodytų įgaliojimų advokatui jo parašai. Kad tai yra įgaliojimai, nesuprato ir jų neskaitė. Kodėl juos pasirašė, nežino. Jis neprisimena, ar jam dėl to ką nors aiškino. 2017 metais turėjo skolų, kokiai sumai, neatsimena. Skolos buvo padengtos. Kokiu būdu buvo padengtos, nežino. Žino, kad du kartus buvo banke su Z.. Kokiu tikslu ten buvo, nežino, nes nelabai atsimena (t.12 b.l.33-35).

Apklausta teisme per „Zoom“ programą liudytoja A. K. parodė, kad ji neprisimena, dėl kokių aplinkybių 2018 metais buvo apklausta. Teismui pagarsinus jos parodymus liudytoja nurodė, kad jie teisingi. Apklausta 2018 m. birželio 26 d. liudytoja A. K. parodė, kad ji atstovauja dukrą D. D., kuri maždaug nuo 2016 metų yra deklaravusi išvykimą iš LR teritorijos į (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar turėjo ir turi dukters įgaliojimą veikti jos vardu parduodant nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), liudytoja nurodė, kad gali užtikrintai atsakyti, kad taip. Esant reikalui galės tyrėjai pateikti įgaliojimą el. paštu. Minėtą žemės sklypą ketino parduoti dukrai sutikus. Pinigų reikėjo dukrai gyvenančiai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vieni kitus pažįsta, todėl praktiškai visi žinojo, kad ketino parduoti minėtą žemės sklypą. Vienas pažįstamas asmuo, kurio nenori įvardinti, ją informavo, kad yra asmuo, galintis pirkti jos žemės sklypą. Ji asmeniškai jokiam potencialiam pirkėjui žemės sklypo neparodė. Mano, kad ketinamą parduoti žemės sklypą galimam pirkėjui aprodė jos pažįstamas asmuo, nes po kažkurio laiko jai pakartotinai paskambinęs pasakė, kad jeigu ji nori, tai galima tartis dėl sandorio. Telefoninio pokalbio metu ji patvirtino, kad ketina parduoti žemės sklypą, tačiau tik su viena sąlyga, kad sandoris būtų tvirtinamas pas notarę (duomenys neskelbtini). Iš anksto sutartu laiku, 2017 m. liepos 12 d. ji atvyko į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notarų biurą pas notarę D. A.. Ten susitiko su pažįstamu asmeniu, kurio neįvardija ir pirkėju, kurį matė pirmą kartą. Į klausimą, ar ji buvo nustačiusi pardavimo kainą, gali atsakyti, kad jai buvo žinoma to meto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė apie 200.000 Eur, todėl, kai jam pasiūlė pirkimo kainą - 200.000 Eur, ji sutiko. Jos pažįstamas asmuo jai pristatė pirkėją - VŠĮ sporto klubas „L“, atstovaujamą direktoriaus K. R., kuris VŠĮ „L“ vardu ir įsigijo iš jo dukters, kurią ji atstovavo, žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), už 200.000 Eur sumą. K. R. su ja atsiskaitė grynaisiais notaro biuro patalpose, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Į klausimą, koks buvo parduodamo žemės sklypo plotas, gali atsakyti, kad apie 3,5 ha. Į klausimą, kokia buvo žemės sklypo paskirtis prieš parduodant, gali atsakyti, kad dokumentuose buvo nurodyta - žemės ūkio paskirtis su galimybe keisti į namų valdos paskirtį (t. 3 b.l. 98-100).

Apklausta 2020 m. lapkričio 17 d. papildomai liudytoja A. K. parodė, kad asmuo, kuris jai pristatė sklypo pirkėją K. R., kiek ji prisimena, buvo vardu R.. Šio asmens pavardės nežino. R. tuo metu dirbo nekilnojamo turto agentūroje. Jos pavadinimo ji nežino. Galimai dirbo pagal verslo liudijimą. Jos dukra D. jai paskambinus pasakė, kad R. yra jos pažįstamas ir gali atvesti galimą pirkėją jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., pardavimui. D. su R. susipažino prieš 15 metų, kai dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau jos pavadinimo ji neprisimena. Jokių R. duomenų, jo gyvenamosios vietos adreso, el. pašto, telefono numerio ar jo socialinių tinklų ji nežino. Po sklypo pardavimo daugiau su juo nesimatė. Jos dukra D. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji atsisako duoti savo dukters visus kontaktinius duomenis, kadangi nenori, kad jos dukra būtų apklausinėjama ir nervintųsi (t.3 b.l. 104 -106). Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad už sklypo pardavimą gautus 200 000 eurų atidavė dukrai. Jai atrodo, kad dalį gautų pinigų įnešė į sąskaitą, padarė bankinį pavedimą. Gal dalį gautų pinigų pasiėmė atvažiavusi dukra. Dabar tiksliai negali pasakyti. Gautus pinigus ji deklaravo ir viską susitvarkė. Reiktų tų dokumentų ieškoti VMI.

Apklaustas teisme liudytojas K. R. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tačiau jų pavardės jam girdėtos. Kadangi teismo nagrinėjamas įvykis labai senas, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Išklausęs perskaitytus parodymus liudytojas pareiškė, kad jie yra teisingi ir nieko pakeisti jis nenori. Pagarsintuose parodymuose jis nurodė, kad galimai kažką negero darė LTL „X“ darbuotojai. Jei parduodamas daiktas ir kredito įstaiga išdavė sutikimą tai finansuoti, tuo labiau jeigu įregistruojama hipoteka, tai reiškia, kad kredito sutartis pasirašyta, bankas yra įvertinęs pirkėjo mokumą ir visą jo istoriją. Tai nuima nuo pardavėjo pareigą domėtis mokumo istorija. Tuo metu jis buvo pakankamai ramus. Po to pyko ant V. M., kad jį įvėlė į tokį nesąmoningą sandorį. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) mėn. Sporto klubas ,,L“ šiuo metu vykdo veiklą. Vėliau tas sklypas buvo suskaldytas į 16 mažų sklypų ir po vieną parduotas. Tuos sklypus jis pardavinėjo. Buvo keli pirkėjai, kurie pirko po du sklypus. Pardavinėjo 2020 metais ir nieko neuždirbo, nes pardavimas galimai sutapo su Covid epidemijos pradžia. Jis neturėjo pardavęs sklypą kažkiek pinigų duoti Z. D. ar kitiems kaltinamiesiems.

Apklaustas 2018 m. spalio 18 d. įtariamuoju K. R., parodė, kad pateiktų įtarimų nepripažįsta. Nuo 2015 m. gegužės mėn. jis yra VšĮ sporto klubo „L“ steigėjas, savininkas ir direktorius. VšĮ sporto klubas „L“ pagrindinė veikla populiarinti kartingų sporto šaką, deleguoti atstovauti sportininkus nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose. Taip pat vykdo ir komercinę veiklą, prekybą naudotais automobiliais, automobilių nuoma. Vykdydamas direktoriaus funkcijos jis organizuoja varžybas, pildo paraiškas, dalyvauja federacijos posėdžiuose, važiuoja pirkti automobilių, o nupirkęs juos parduoda. VšĮ sporto klubas „L“ buveinė yra (duomenys neskelbtini). Tai jo namuose klubui pagal panaudos sutartį išnuomota patalpa. Sporto klubo buhalteriją tvarko buhalterė I. G., kuri dirba pagal individualią veiklą. Yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis. 2017 m. liepos mėnesį jo atstovaujamas VšĮ sporto klubas „L“ nusipirko žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Kokio dydžio buvo žemės sklypas, neatsimena. Sklypas buvo pirktas iš fizinio asmens už 200 000 eurų, tarpininkaujant V. M.. Fizinio asmens, iš kurio buvo pirktas sklypas, vardo ir pavardės neprisimena, bet tai buvo moteris. V. M. pažįsta nuo 2017 m. Jis yra jo brolio žmonos - J. R. pusbrolis. V. M. dirbo „C“ nekilnojamojo turto brokeriu. Jis (K. R.) norėjo VšĮ sporto klubui „L“ nusipirkti žemės sklypą veiklai vykdyti, todėl paprašė V. M. pranešti, jei koks žemės sklypas bus pardavime už palankią kainą. 2017 m. laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki 14 d. V. M. jam pranešė, kad yra geras sklypas. Jis važiavo apžiūrėti parduodamo žemės sklypo ir sklypas jam tiko. 2017 m. liepos 14 d. buvo sudaryta notarinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. Pas notarą (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su V. M.. Iš karto po pirkimo V. M. pasiūlė jam tą sklypą parduoti, nes galima tai padaryti už ženkliai didesnę sumą, negu jis nupirktas, ir tokiu būdu uždirbti. Jis pritarė pardavimui, o už gautus pinigus ketino nupirkti kitą sklypą. Pardavimu įpareigojo rūpintis V. M.. Dėl to ir buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis su „C“. Kas atstovavo „C“, jis tiksliai neprisimena. Galėjo atstovauti arba brokeris V. M. arba įmonės vadovas. Ji atstovavo VšĮ sporto klubą „L“. Šį sutartis buvo jam atsiųsta el. paštu (duomenys neskelbtini). Jis susipažino su sutartimi, ją pasirašė, nuskenavo ir nusiuntė V. M.. Paskui matė, kad internete buvo įdėtas skelbimas, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). yra parduodamas. Kur buvo tiksliai patalpintas skelbimas, neprisimena. Skelbimą patalpino „C“. 2017 m. rugpjūčio mėn., kokią tiksliai dieną neprisimena, V. M. jam pranešė, kad rado žemės sklypo pirkėją. Visų šių aplinkybių jis neprisimena. 2017 m. vyko jo skyrybų procesas ir jis labiausiai buvo susikoncentravęs ties skyrybomis o ne žemės sklypo pardavimu. V. M. nieko detaliai apie pirkėjus nepapasakojo, o jis ir neklausė. V. M. paaiškino, kad sklypo pirkėjai žemės sklypui įsigyti paims paskolą iš „X“, kad turi iš „X“ pažymą, kad jiems bus suteiktas kreditas, kad jis šiuos dokumentus pateikė notarui. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje V. M. informavo, kad reikia važiuoti pas notarą pasirašyti žemės sklypo pardavimo sutarties. Kitą dieną kartu su broliu J. R., V. M. jie nuvažiavo pas notarą. Ten buvo atvažiavęs ir sklypo pirkėjus atstovaujantis advokatas V. R.. Pas notarą V. M. su advokatu jo paklausė, ar jam tiktų, kad jis sutartyje pasirašytų, kad gavo iš pirkėjų O. B., N. G. ir S. I. apie 200 000 eurų grynais kaip avansą, nors realiai tų pinigų negavo. Jis sutiko, nes jeigu jie jį ir apgautų, vis vien pardavimo sandoris būtų pelningas, nes žemės sklypas pagal sutartį buvo parduodamas už 700 000 eurų. Be to, V. M. ir advokatas jį informavo, kad minėti pirkėjai iš „X“ ima dvi paskolas. Viena paskola sklypo pirkimui, o kita - nekilnojamojo turto vystymui. Į sutartį reikėjo įrašyti jam išmokėtą avansą kaip įrodymą, jog sklypo pirkėjai turi pinigų ir jiems bus suteikta paskola. Įtikintas V. M. ir advokato V. R. jis pasirašė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, kur savo parašu patvirtino, kad VšĮ sporto klubas „L“ parduoda žemės sklypą ir, kad gavo apie 200 000 eurų avansą, nors iš tikrųjų šių pinigų negavo. Po kelių dienų kalbėjo su V. M., kuris sakė, kad matė VĮ Registrų centre, jog parduoto žemės sklypo nuosavybė jau perrašyta pirkėjų vardu ir parašyta, kad už sklypą neatsiskaityta. Po kelių dienų V. M. pranešė, kad jau registruota Hipotekos sutartis ir parduotas sklypas įkeistas LTL „X“. Jis, kaip VšĮ sporto klubas „L“ atstovas laukė pinigų už parduotą žemės sklypą, bet jų nebuvo. Po kelių dienų jam paskambino V. M. ir pranešė, kad centrinis bankas sustabdė pavedimą. Jis dar kelias dienas palaukė ir pagal pardavimo sutartį suėjus atsiskaitymo terminui, o pirkėjams neatsiskaičius, paprašė V. M. suderinti su notaru žemės sklypo pardavimo sutarties nutraukimą. Tačiau notaras nenutraukė sutarties, nes žemės sklypas buvo įkeistas. Tada VšĮ sporto klubas „L“ vardu surašė raštą, kurį padavė V. M., kad LTL „X“ panaikintų žemės sklypo hipoteką, nes jie paskolos nesuteikė ir pirkėjai su VšĮ sporto klubas „L“ už žemės sklypą neatsiskaitė. Po kurio laiko hipoteka buvo panaikinta, 2017 m. spalio ar tai lapkričio mėn. kartu su V. M. ir pirkėjų advokatu V. R. nuvyko pas tą patį notarą ir pasirašė kitą sutartį, pagal kurią buvęs sandoris nutrauktas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vėl tapo VšĮ sporto klubas „L“ nuosavybė. Po to „C“ brokeris V. M. ir toliau pardavinėjo šį sklypą. O. B., N. G., S. I. jis nepažįsta. Jų niekada nematė ir su jais nebendravo. Matė tik minėtų asmenų asmens dokumentų kopijas, kuriuos jam rodė V. M. prieš pasirašant žemės sklypo pardavimo sutartį. Pasirašinėdamas sutartį, matė, kad advokatas V. R. turėjo minėtų pirkėjų duotą įgaliojimą juos atstovauti. Minėtą įgaliojimą advokatas pateikė notarui. Apie 2017 m. liepos 12 d. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą jis sužinojo iš V. M., prieš pasirašant sklypo pardavimo sutartį. Mano, kad šį nusikaltimą padarė kažkuris LTL „X“ darbuotojas. Apie LTL „X“ pajaus sumokėjimą žino iš V. M., kad jie buvo sumokėti. Kokio dydžio suma buvo sumokėta ir kas tai padarė, jis nežino. Už sklypo pardavimą V. M. turėjo gauti 50 procentų sumos nuo parduoto sklypo pelno, kas sudarė apie 150 000 eurų, tačiau šis susitarimas buvo tik žodinis. V. M. atlygio negavo, nes nieko nepardavė (t.10 b.l. 39-44).

Apklaustas 2019 m. vasario 7 d. papildomai įtariamasis K. R., į jam užduotą klausimą, kad atstovaudamas VšĮ sporto klubą „L“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. jis pasirašė pirkimo -pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo pirkėjams N. G., S. I., O. B.. Pasirašydamas šią sutartį K. R. pareiškimu patvirtino, kad gavo iš pirkėjų grynais pinigais 225 000 eurų, prieš pasirašant šią sutartį ir ne notaro akivaizdoje. Kaip šių pinigų gavimas būtų apskaitytas VšĮ sporto klubo „L“ buhalterijoje?

K. R. atsakė, kad šiuos pinigus ketino apskaityti VšĮ sporto klubo „L“ buhalterijoje tada, kai juos būtų realiai gavęs. Juos gauti planavo labai greitai, nes pagal sutartį pirkėjai turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų. Jį įtikino, kad gaus tuos 225 000 eurų, kurių gavimą jau buvo patvirtinęs. Į klausimą, kaip jis šių pinigų trūkumą būtų padengęs VšĮ sporto klubo „L“ kasoje, K. R. atsakė, kad jo nebūtų dengęs, nes VšĮ sporto klubo „L“ kasoje nebuvo trūkumo. Kasos pajamų orderis realiai nebuvo išrašytas, nes pinigai nebuvo gauti. Jei pirkėjai būtų atsiskaitę su VšĮ sporto klubu „L“, jis būtų išrašęs kasos pajamų orderį. Kadangi vėliau pirkimo pardavimo sandoris buvo nutrauktas, todėl išrašyti kasos pajamų orderio nebereikėjo. Šiuo metu VšĮ sporto klubas „L“ žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neparduotas ir galvojama, ką su juo daryti.

Apklaustas 2021 m. lapkričio 9 d. papildomai įtariamasis K. R. parodė, kad pirkdamas sklypą jis atidavė pinigus grynais pinigais arba V. M. arba pardavėjai, kurios vardo pavardės neprisimena. Ją matė vienintelį kartą pas notarą. Būsimų nupirkto žemės sklypo pirkėjų jis nežinojo. Brokeris jį informavo, kad žemės sklypo pirkėjai ima dvi paskolas: žemės sklypo pirkimui ir namų jame statyboms. Kas kreipėsi dėl sklypo vertinimo, jis nežino. Jis minėjo ankstesnėse apklausose, kad buvo pakeista sklypo paskirtis. Tokią informaciją jam pateikė brokeris V. M.. Sklypas nebuvo parduotas, nes pirkėjai už sklypą nesumokėjo pinigų. Po to VšĮ „L“ šį sklypą suskirstė į 16 dalių, kurie yra parduoti fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi atsiskaitymai vyko banko pavedimais į VšĮ „L“ banko sąskaitą. Sklypo pirkimui jis pats turėjo dalį pinigų. Dalį pinigų paskolino motina N. R.. Kokią sumą turėjo jis ir kokią paskolino motina, dabar neprisimena. Mamos pinigai šiuo metu yra pas jį. Mama juos paliko saugoti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo paskolinti grynais, tačiau kokiu būdu pinigai buvo įnešti į VšĮ „L“ buhalterinę apskaitą - grynais ar buvo gauti pavedimais -jis neprisimena. Jis negali pasakyti, kokia pinigų suma iš 200 000 Eur, kuriuos perdavė D. D. motinai už sklypą, priklausė jam. Kiek galėjo uždirbti VšĮ sporto klubas „L“, jam dabar sunku pasakyti, nes sandoris neįvyko (t. 10b.l. 53-56).

2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės 2022 m. spalio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš K. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas (t.10, b.l. 84-110).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, teismas pagarsino (duomenys neskelbtini) mirusio liudytojo V. M. parodymus (t.16 b.l. 99). Apklaustas 2018 m. sausio 10 d. bei 2021 m. rugsėjo 17 d. spec. liudytoju ir liudytoju V. M. nurodė, kad dirba nekilnojamo turto brokeriu pagal individualios veiklos pažymą. Yra sudaręs sutartį su UAB „C“. Jam žinoma VšĮ „L“. Jis pažįsta šios įmonės vadovą K. R.. Šis asmuo 2017 metų vasarą kreipėsi į jį kaip į nekilnojamojo turto brokerį, norėdamas parduoti VšĮ „L“ priklausantį nekilnojamojo turto objektą. Jam sutikus 2017 m. liepos 19 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo parduoti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarius šią sutartį, į jo darbo ofiso patalpas (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas klientas. Prisistatęs R. vardu pareiškė norą įsigyti žemės sklypą. Jis pasiūlė (duomenys neskelbtini) rajone parduodamus UAB „C“ žemės sklypus. Iš jam pateiktų variantų jis išsirinko parduodamą objektą adresu (duomenys neskelbtini). Iš R. kalbų sužinojo, kad šiame žemės sklype jis ketino statyti namus ir juos vėliau pardavinėti. R. pasakė, kad šį sklypą pirks ne pats asmeniškai, o jo pažįstami asmenys, dirbantys Vokietijoje. Tie asmenys ims kreditą, kadangi jis (R.) kredito imti savo vardu negali, nes turi finansinių įsipareigojimų. Po kurio laiko pas jį į darbo ofiso patalpas buvo atėjęs tas pats R. kartu su asmeniu, kurį jam prisistatė Z.. Jie paprašė padaryti (duomenys neskelbtini), esančio sklypo įvertinimą ir prašė atstovauti sklypo pirkėjus. Jis atsisakė atstovauti sklypo pirkėjus, nes jau atstovavo sklypo pardavėją. Dėl turto vertinimo R. ir Z. jis nusiuntė į UAB „V“, o dėl pirkėjų atstovavimo jiems pasiūlė pažįstamo advokato - V. R. paslaugas. Jo žiniomis, sklypo pirkėjai buvo pas advokatą V. R. ir sudarė atstovavimo sutartį. Jis 2017 m. rugpjūčio 29 d. dalyvavo pas notarą pasirašant sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kur sklypo pardavėjas - K. R. sutartyje pasirašė pats, o už pirkėjus pasirašė jų atstovas - advokatas V. R.. Pirkėjai: N. G., S. I. ir O. B. pasirašant sutartį nedalyvavo. Juos atstovavo advokatas V. R.. Įgytas žemės sklypas buvo įkeistas kredito įstaigai. Vėliau iš V. R. jis sužinojo, kad fiziniai asmenys kredito negavo. Priežastys jam nėra žinomos. Prie apklausos protokolo prideda 2017 m. liepos 19 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. VM-170719 kopiją (t.9 b.l. 95-99, 110-113). Ikiteisminio tyrimo metu V. M. atpažino Z. D. (t. 9 b.l. 114-118).

2021 m. rugsėjo 17 d. apžiūrėtas spec. liudytojo V. M. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A51“. Telefono adresatų knygoje rastas adresatas „Z. Perka“, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9 b.l. 119-12).

2019 m. sausio 14 d. spec. liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. spalio 30 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jis dirbo ir statybų srityje. Jis pažįsta N. G., S. I., O. B.. Dirbdamas statybose jis susipažino su asmeniu vardu Z.. Šiam asmeniui apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis aukšto ūgio, apie 2 metrai. Z. jo paprašė jam rasti 3 asmenis darbui statybose. Už tai jam pažadėjo duoti statybų objektų. Sutikęs su gautu pasiūlymu jis susitiko (duomenys neskelbtini) su N. G. ir jos paprašė asmens dokumentų. Jų prašė Z.. N. jam davė asmens tapatybės kortelę, kurią jis išsiuntė Z. per autobusų stotį. Z. prašymu jis klausė N., ar ši turi skolų, kurios išieškomos antstolių. Jis nesprendė klausimo dėl jos turėtų skolų. Susitikimo metu jis su N. G. nekalbėjo apie paskolas ir vaikinus, kurie jai turėjo padėti paimti paskolą. Jis nekalbėjo ir apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. 2017 m. vasarą jam paskambino Z. ir paprašė, kad jis nupirktų N. G., S. I. ir O. B. bilietus vykti traukiniu į (duomenys neskelbtini). Nupirkęs šiems asmenims bilietus, tuo pačiu traukiniu ir jis vyko į (duomenys neskelbtini), nes turėjo savų reikalų. Traukinio bilietus jiems pirko už savus pinigus. Kai jie atvyko į (duomenys neskelbtini) stotį, juos pasitiko Z. ir jam atidavė pinigus už nupirktus bilietus. Po to jie išsiskyrė. Tuo metu bendravo su Z. telefonu, tačiau dabar jo numerio neatsimena. Po šio įvykio daugiau Z. nematė ir su juo nebendravo. Z. jam statybų objektų nepasiūlė. Su N. G., S. I. ir O. B. taip pat nesimatė. Žino, kad jie gyvena kažkokiame kaime ir prasigėrė. Apie paskolą ar sklypo pirkimą (duomenys neskelbtini) rajone jis nieko nežino. UAB ,,C“ ofise nebuvo. V. M. nepažįsta ir su juo nebendravo. J. P., G. M., V. R., K. R. nepažįsta ir su jais nebendravo (t.9 b.l. 146-147 lapai).

2021 m. spalio 22 d. apklaustas papildomai liudytojas G. K. parodė, kad su S. I., N. G. ir O. B. jis susipažino prieš 2017 m. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis turėjo personalinę įmonę, kuri vykdė įvairią veiklą. Turėjo prekybos kioskus, padėdavo įdarbinti žmones. Dirbdamas (duomenys neskelbtini), tikslios datos nurodyti negali, per R., kurios pavardės ir gyvenamosios vietos adreso nežino, susipažino su Z. (Z.). Minėtas asmuo į jį kreipėsi dėl žmonių suradimo, nes žinojo, kad jis verčiasi tokia įdarbinimo veikla. Z. (Z.) pasakojo, kad jam reikalingi žmonės, tačiau kokiam darbui, neaiškino. (duomenys neskelbtini) jis turėjo ofisą, tačiau apiformintą ant kito asmens, kurio tiksliai neatsimena. Galimai E. S.. Jis (G. K.) žinojo, kad S. I., N. G. ir O. B. ieškojo darbo, tai juos ir pasiūlė Z.. Šiuo metu jis neatsimena, ar klausė N. G., ar ji turi paskolų ar kreditų. Mano, kad klausė, tačiau tuo tikslu, kad jai įsidarbinus viso jos uždarbio nepaimtų antstoliai, nes vėliau N. G. galėjo jam reikšti pretenzijas. Prisimena, kad pati N. G. jam davė savo asmens tapatybės kortelę. Kokiu tikslu tai buvo padaryta, neprisimena, tačiau mano, kad jis galėtų padaryti jos kopiją. Už asmenų suradimą Z. (Z.) jam žadėjo sumokėti vienkartinę išmoką, tačiau konkreti suma nebuvo aptarta. Tačiau Z. pinigų už N. G., S. I. ir O. B. suradimą taip ir nesumokėjo. Z. (Z.) jam pasakojo, kad paėmė kažkokį objektą ir nepasisekė. Po minėto įvykio su Z. (Z.) nebendravo. Kiek žino, jis atidarė taksi įmonę. Z. pavardė yra D. ar D.. Kiek prisimena, Z. važinėjo automobiliu „Volvo“ arba „Audi“, tamsiai mėlynos spalvos. Automobilio numerio nežino. Su Z. darbovietėje susitikęs nebuvo. Jis jam tik skambino. Kai su S. I., N. G. ir O. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), juos stotyje sutiko Z.. Jie bendravo „McDonalde“ ar kitoje maitinimo įstaigoje. Minėtus asmenis jis paliko su Z., o pats išvažiavo savo reikalais (t. 9, b.l. 173-177).

Apklaustas teisme liudytojas V. R. parodė, kad teismo salėje sėdinčio kaltinamojo Z. D. jam neteko matyti. Kitus kaltinamuosius atsimena pagal jų pavardes. Jie buvo atvažiavę į jo kontorą, kur pasirašė teisinių paslaugų sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo. Su jais teko bendrauti. Visų smulkmenų neatsimena, bet klientai kreipėsi dėl atstovavimo sudarant pirkimo ir pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) rajone esančio turto pirkimo. Atvažiavo du vyrai ir moteris, kurie pasirašė atstovavimo sutartį. Jam buvo pasakyta, kadangi jie dirba Vokietijoje, o Lietuvoje perka žemės sklypą. Dėl kredito suteikimo visos sąlygos suderintos LTL „X“. Kaip klientų atstovui jam reikėjo tik atvažiuoti ir pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Jam atvežė ir įgaliojimą, nes teisinių paslaugų sutarties nepakanka žemės sklypo pirkimui. Įgaliojimas buvo patvirtintas notaro. Jis buvo nuvykęs į notarų biurą ir pasirašė sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Paskui kažkas buvo su LTL „X“ ir kredito neišmokėjo. Tada jis dar kartą nuvyko į notarų biurą nutraukti kredito sutarties. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad pažinojo V. M., nes naudojosi jo paslaugomis. Šis asmuo 2013 m. pardavė jo namą, o paskui butą. Z. D. nepamena. Negali pasakyti, koks asmuo su juo buvo pas notarą. Buvo žemės sklypo pardavėjas, bet kuris nežino. O. B., N. G. ir S. I. patys savarankiškai atėjo pas jį į kontorą. Jam atrodo, kad jie kalbėjo rusų kalba. Sutartys buvo surašytos lietuvių kalba, bet jis jiems išvertė. Ten buvo paprasta sutartis, o jie ir lietuviškai kažkiek kalbėjo ir suprato. Už suteiktas savo paslaugas buvo išrašęs sąskaitą, bet nepamena, ar ją kažkas apmokėjo. Dėl sandorio sudarymo laiko ir vietos jį informavo V. M., kuris pardavinėjo tą žemės sklypą. Bendraujant su O. B., N. G. ir S. I. įtarimų jie nesukėlė. Daug kas atvažiuoja, kurie dirba užsienyje ir nori įsigyti butą ar dar kažką. Jie sakė, kad turi išvykti dirbti į Vokietiją. Dabar negali pasakyti, kokį kreditą turėjo paimti. Tada žinojo, nes skaitė pirkimo ir pardavimo sutartį. Pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį LTL „X“ buvo davusi sutikimą kreditui. Jo nesuteikus, jis dar parašė kelis laiškus ir klausė, kodėl neišmoka kredito. Pagal sutartį turėjo išmokėti, nes prieš tai buvo duotas sutikimas ar leidimas, buvo atliktas turto vertinimas. Kai jam niekas neatsakė, jis gavo iš V. M. žinutę, kad reikia vykti pas notarą ir nutraukti pasirašytą žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį. Į LTL „X“ buvo įneštas pajus. Kažkas buvo dėl jo grąžinimo. Sutarties sudarymo metu O. B., N. G. ir S. I. pateikė asmens dokumentus, gal pateikė kažkokius dokumentus, kad jie dirba Vokietijoje. Su O. B., N. G. ir S. I. buvo susitikęs vieną ar du kartus. Sutarties sudarymo metu buvo atvažiavę visi trys, o daugiau nepamena, ar buvo su jais susitikęs. Sudaryti sutartį jie atvyko blaivūs, nes su neblaiviais tikrai būtų sutarties nesudaręs. Kiek supranta, tai LTL „X“ kredito pinigus turėjo pervesti žemės sklypo pardavėjui, bet tiksliai nežino. A. K., S. Z., G. K. nepažįsta. Jis bendravo tik su V. M.. Kažkoks vyras buvo atvežęs jį pas LTL „X“ atstovę, kuri gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pagal sutartį turėjo būti apiforminta pirkėjų nuosavybė į žemės sklypą. Pirkėjai buvo trys jo klientai. Negali pasakyti, kokie buvo klientų ketinimai perkamo žemės sklypo atžvilgiu. Jeigu tiksliai pamena, tai turėjo padalinti sklypą, ar kažką statyti, ar parduoti. Jis atstovavo juos sandorio sudaryme, o ar jie pajėgūs kažką statyti ar parduoti, jis nežino. LTL „X“ turbūt ir vertino, ar jie pajėgūs kažką daryti, bei jų finansines galimybes. Jis tų aplinkybių nežino. Jie sakė, kad dirba Vokietijoje ir sandorio sudarymo metu nebus Lietuvoje. Todėl ir kreipėsi į jį. Jie pateikė įgaliojimus dėl sandorių sudarymo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi.

Apklaustas 2018 m. sausio 8 d. liudytoju V. R. parodė, kad dirba advokatu K. V. ir partneriai kontoroje. 2017 metų liepos mėnesio pradžioje į jį kreipėsi pažįstamas nekilnojamojo turto brokeris V. M. ir klausė, ar galėtų kaip advokatas atstovauti 3 pirkėjus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoryje. Jis sutiko juos atstovauti. Maždaug 2017 metų liepos viduryje jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad skambina dėl atstovavimo pirkimo-pardavimo sandoryje. Iš pokalbio jam buvo žinoma, kad sklypo pardavėją atstovauja - UAB „C.“ brokeris V. M.. Jam paskambinusiam asmeniui pasakė, kad šis atvyktų su asmens dokumentais bei kitais dokumentais, susijusiais su pirkimu-pardavimu, pas jį į kontorą. 2017 m. liepos 17 d. pirmoje dienos pusėje į kontorą sutartu laiku atvyko 2 vyriškiai ir moteris. Visi asmenys jam pateikė asmens dokumentų (asmens tapatybės kortelių) kopijas. Tai buvo N. G., O. B. bei S. I.. Kiekvienas iš minėtų asmenų pateikė iš LTL „X“ gautus dokumentus: 1) Fizinio asmens sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo; 2) Fizinio asmens prašymą paskolai gauti; 3) Fizinio asmens anketą; 4) asmens prašymą priimti į LTL „X“ narius. Su šiais asmenimis aptarė atstovavimo sutarties sąlygas. Jie nurodė, jog pageidautų, kad jis atstovautų juos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoryje, kad atliktų būtinus veiksmus tikslu jiems gauti kreditus iš LTL „X“ ir atstovauti jų interesus. Po sąlygų aptarimo jis parengė vieną Teisinių paslaugų teikimo sutartį (4 egz.) ir 1 Atstovavimo sutartį (4 egz.) Visi fiziniai asmenys pasirašė šias sutartis. Vykdydamas klientų pavedimą jis atstovavo jų interesus LTL „X“ dėl Kredito sutarčių, taip pat pasirašė Hipotekos sutartis dėl perkamo sklypo įkeitimo, dalyvavo pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Nori pasakyti, kad visiems fiziniams asmenimis pasakė, kad Notarinių veiksmų atlikimui, forminant sklypo pirkimą-pardavimą, Hipotekos įkeitimą, reikės notaro išduoto įgaliojimo, suteikiančio jam teisę atstovauti juos pas notarą. Įgaliojimas jam į kontorą buvo pristatytas 2017 m. liepos 18 d.. Tuo metu jo nebuvo darbo vietoje, todėl negali pasakyti, kas pristatė įgaliojimą. Jis netiko Hipotekos įkeitimui ir apie tai šie asmenys buvo informuoti. Po to jam buvo pristatytas (jam nebūnant kontoroje) naujas 2017 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimas. Pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimą, jis atliko Hipotekoje turto įkeitimą. Buvo pasirašyta Hipotekos sutartis, pagal kurią buvo įkeistas perkamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) raj. LTL „X“ naudai. Šiame etape jo kaip Įgalioto atstovo darbai baigėsi. Iš sklypo pardavėjo atstovo V. M. sužinojo, kad sklypo pirkėjai dar negavo pinigų. Jo nuolatos teiravosi, kada bus išmokėtas kreditas už įkeistą žemės sklypą. Šiuo klausimu jis bendravo su LTL „X“ atstove - J. B., tačiau ji negalėjo pasakyti, kodėl neišmokamas kreditas. 2017 m. rugsėjo 27 d. jis pateikė raštą LTL „X“ dėl kreditų išmokėjimo, bet negavo atsakymo. Vienas iš klientų, negali atsakyti kuris, paskambino ir kaip įgalioto asmens paprašė, kad jis nutrauktų kredito ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ką jis ir padarė. Kai N. G., O. B. bei S. I. 2017 m. liepos 17 d. atvyko į jo kontorą, kur buvo pasirašyta jų atstovavimo sutartis, iš jų pačių tapo žinoma, kad jo kaip advokato paslauga jiems būtina todėl, nes jie dirba Vokietijoje. Jie sakė, kad dirba statybose, tačiau tai patvirtinantys dokumentai jam nebuvo pateikti. Iš jų žodžių visi dokumentai, susiję su jų darbu, yra jau pateikti LTL „X“. Nori pasakyti, kad kuomet, kai jis atstovavo minėtus fizinius asmenis, LTL „X“ darbuotoja J. B. paprašė, kad dalyvautų bent vienas asmuo pasirašant dokumentus, susijusius su kredito gavimu. Jis paskambino kažkuriam iš atstovaujamų klientų ir perdavė šį prašymą/reikalavimą. Po kurio laiko jam paskambino S. I. ir pasakė, kad grįžta iš Vokietijos į Lietuvą, ir šį vakarą galės dalyvauti pasirašant kredito gavimo dokumentus. Apie tai jis informavo J. B. ir sutarė, kad kuomet klientas bus (duomenys neskelbtini), susiskambins pakartotinai ir susitars dėl konkrečios susitikimo vietos ir laiko. Tą patį vakarą S. I. pakartotinai jam paskambino ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) bus apie 19.00 val. Jis paskambino J. B. ir perdavė S. I. informaciją. Ji paprašė, kad jie atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Adreso neprisimena. Sutartą valandą į susitikimą atvyko J. B. bei S. I., kurį „Volvo“ automobiliu atvežė jam iš matymo pažįstamas vyriškis. Maždaug 2017 m. rugpjūčio 11 d. jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad ketina jam perduoti atstovaujamųjų asmenų vardu pinigines lėšas, skirtas apmokėti LTL „X“ už rengiamus dokumentus gauti Kreditus. Sutartu laiku susitiko su jam nepažįstamu vyriškiu, perėmė iš jo atstovaujamųjų asmenų perduotas pinigines lėšas apie 10 000 Eur. Tą pačią dieną jis sumokėjo privalomus pajaus mokesčius po 30 Eur už kiekvieną asmenį atskirai į LTL „X“ bei 2017 m. rugsėjo 21 d. atskiru mokėjimu sumokėjo privalomą pajaus įnašą pagal sutartį į LTL „X“ už S. I. – 9 626 Eur sumą. Nori paaiškinti, kad už kiekvieną asmenį reikėjo sumokėti analogiškus pajaus įnašus pagal Sutartis, tačiau to padaryta iš jo pusės nebuvo, kadangi tam jam nebuvo perduoti pinigai. Kadangi kreditai nebuvo išmokėti, dalis įmokėto pajaus įnašo pagal sutartį už S. I., atskaičius LTL „X“ patirtus nuostolius, buvo grąžinta. Tuos pinigus jis perdavė tam pačiam asmeniui, iš kurio ir gavo. Prie apklausos protokolo prideda 2017 m. liepos 17 d. atstovavimo sutarties originalą (1 lapas); 2017 m. rugsėjo 20 d. Hipotekos sutarčių kopijas su kiekvienu asmeniu atskirai (pagal 3 sutartis viso - 24 lapai), o taip pat 2017 m. liepos 18 d. bei 2017 m. rugsėjo 6 d. Įgaliojimų originalus (viso per 2 įgaliojimus) (t. 9 b.l. 41-75).

Apklaustas 2021 m. rugsėjo 23 d. spec. liudytoju V. R. parodė, kad smulkiai visų aplinkybių jau neprisimena. Išsamiai jas nurodė pirmos apklausos metu. Minėtus parodymus tvirtina ir prašo jais vadovautis. Prisimena, kad 2017 m. liepos mėnesį apie 15 d. jam paskambinęs vyras paklausė, ar jis galėtų atstovauti asmenis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, sudarant pirkimo- pardavimo sandorį pas notarą. Skambinęs vyras neprisistatė, tačiau jis suprato, kad skambino vienas iš būsimų klientų, ar O. B., ar S. I.. Jis liepė jiems atvažiuoti į jo kontorą, kur sudarys teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimo sutartį. 2017 m. liepos 17 d. į jo kontorą atvažiavo S. I., N. G. ir O. B.. Daugiau asmenų su jais nebuvo. Jie paaiškino, kad dirba Vokietijoje, planuoja nupirkti žemės sklypą ir jiems reikia juos atstovauti sudarant sandorį pas notarą ir „X“. Jie pasakė, kad aptarė „X“ sąlygas dėl kreditų gavimo. Jie pateikė savo asmens dokumentus. Jis padarė jų kopijas ir pasirašė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis. Jiems paaiškino, kad norint sudaryti pirkimo sutartį pas notarą reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas. Dėl apmokėjimo už jo suteiktas paslaugas buvo aptarta teisinių paslaugų sutartyje. Buvo numatytas valandinis atlygis ir sutarta atsiskaityti, kai bus pabaigti visi darbai. Tą dieną minėti asmenys jam nesumokėjo. Šie asmenys jam nurodė LTL „X“ vadybininkės telefono numerį, kad ja susisiektų ir atstovautų juos pasirašant dokumentus dėl kredito gavimo. Jis asmeniškai jokių dokumentų nerengė. Jis buvo nuvykęs į LTL „X“ ir pasirašė parengtus dokumentus, kaip atstovaujamų asmenų atstovas. Pasirašytų dokumentų įvardinti negali, nes neprisimena. Po kelių dienų jam paskambino vyras ir pasakė, kad turi notaro įgaliojimą sandoriui sudaryti. Jis pasakė vyrui, kad įgaliojimą atvežtų į jo kontorą. Skambinusio vyro įvardinti negali, bet turėjo skambinti ar S. I., ar O. B.. Kontoroje rado paliktą įgaliojimą, kas jį konkrečiai paliko, pasakyti negali. Negali pasakyti, kas jam paskambinęs pranešė, kada jam reikia atvykti į notaro kontorą (duomenys neskelbtini) ir atstovaujant klientus pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Tai galėjo pranešti kažkas iš LTL „X“ ar sklypo pardavėjo atstovas V. M.. Nurodytą datą nuvyko pas notarą. Ten buvo sklypo pardavėjas. Ar pas notarą buvo LTL „X“ vadybininkė ar kas kitas, neprisimena. Jo atstovaujamų asmenų notaro kontoroje nebuvo. Ar buvo V. M., neprisimena. Sutartis jau buvo paruošta. Jis ją perskaitė ir pasirašė. Kas šią sutartį pateikė LTL „X“, neprisimena. 2017 m., kokį mėn. neprisimena, jam skambino pardavėjas ar pardavėjo atstovas ir teiravosi, kada bus atsiskaityta pagal pirkimo pardavimo sutartį. Jis kreipėsi į LTL „X“ dėl kredito išdavimo, tačiau vadybininkė paaiškino, kad kreditas nebus suteiktas ir tam priežasčių nenurodė. Jis susisiekė su O. B. arba su S. I. ir apie tai pranešė. Kadangi pinigai už sklypo įkeitimą nebuvo sumokėti, todėl buvo nutraukta sudaryta žemės sklypo pirkimo sutartis. Jis pažįsta V. M., nes kartu mokėsi Policijos akademijoje. Kartais medžiodavo. V. M. kaip brokeris jam padėjo parduoti namą ir butą. A. S. ir K. R. nepažįsta, tačiau jis gali būti žemės sklypo pardavėjas. Jis žinojo, kad prašoma išduoti kreditą ir bus perkamas žemės sklypas. Šias aplinkybes jam pasakė N. G., O. B. ir S. I.. Jie paaiškino, kad pateikė dokumentus „X“ dėl kredito gavimo. Jį gavę atsiskaitys už perkamą žemės sklypą. Žemės sklypo pirkimo sutartyje šios sąlygos buvo nurodytos. Prieš atliekant visus veiksmus minėtų asmenų vardu, apie tai juos informuodavo telefonu. Šių asmenų vardu jis pasirašė pagal įgaliojimą sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir sutarties nutraukimą. Gal kažkokį dokumentą galimai pasirašė LTL „X“. Kiek prisimena, viena iš sąlygų suteikiant kreditą, kad klientų gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje. Apie tai jis telefonu informavo klientą. Tada tas asmuo jam liepė atidaryti N. G. sąskaitą banke, kad ji turėtų el. bankininkystę, nes tada paprasčiau deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ar apie tai asmeniškai kalbėjo su N. G., neprisimena. Tačiau jis nedeklaravo laikinai N. G. gyvenamosios vietos per jos el. bankininkystę ir, kas ją galėjo deklaruoti, nežino. Jo atstovaujami klientai su juo neatsiskaitė. Jiems išrašyta sąskaita dėl apmokėjimo. Kokiai sumai, jau neatsimena. Dėl išieškojimo niekur nesikreipė, nes išlaidų būtų daugiau, o galimybė išieškoti maža. Be to pagal advokatų etiką neetiška bylinėtis su klientais. Asmens vardu Z. nepažįsta. Ar galėjo su juo bendrauti, atsakyti negali. Jei galimai ir bendravo, tai nežinojo, kad šis asmuo Z. (t 9 b.l. 84-89).

Apklausta teisme liudytoja A. A. nurodė, kad teisme nurodytos kaltinamųjų pavardės jai negirdėtos, tačiau gali ir klysti, nes praėjo daug laiko. Negali pasakyti, kas atsiskaitė už notaro paslaugas išduodant įgaliojimus S. I., N. G., O. B.. Apklausta 2021 m. vasario 17 d. A. A., parodė, kad nuo 2011 lapkričio mėn. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro padėjėja. Dėl 2017 m. liepos 18 d. sudaryto įgaliojimo, kuriuo S. I., N. G., O. B. įgaliojo juos atstovauti V. R., gali pasakyti, kad šie asmenys nebuvo nuolatiniai (duomenys neskelbtini) notaro biuro klientai. Sprendžiant iš to, kad S. I., N. G., O. B. duomenys iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko yra traukti 2017 m. liepos 17 d. apie 16.35 val., gali pasakyti, kad tikėtina, jog minėti asmenys dėl įgaliojimo buvo atvykę 2017 m. liepos 17 d., prieš darbo pabaigą. Tačiau ar jie visi buvo atvykę ir ar buvo atvykęs V. R., ji neprisimena. Mano, kad notaro atstovas R. P. paprašė asmenų ateiti dar kitą dieną, tai yra 2017 m. liepos 18 d., nes per tokį trumpą laiką negalima buvo parengti įgaliojimo. Tada prisimena, kad dėl įgaliojimo parengimo S. I., N. G., O. B. atvyko dar 2017 m. liepos 18 d. Ar V. R. buvo atvykęs kartu su jais, neprisimena. Prisimena, kad atvykusius asmenis notaro atstovas R. P. pasikvietė pas save į kabinetą. Notaro kabinetas yra šalia jos. Tuo metu durys buvo atviros. Ji girdėjo, kad notaro atstovas su klientais ilgai kalbėjo. Ji žinojo, kad atvykę asmenys norėjo gauti įgaliojimą nekilnojamajam turtui įsigyti. Šie asmenys jai pasirodė įtartini, nepanašūs į asmenis, kurie turėtų pinigų nusipirkti nekilnojamąjį turtą. Jie atrodė kaip labai paprasti žmonės. Buvo prastai apsirengę, atrodė, kad neturi gyvenamosios vietos, tačiau buvo blaivūs. Jie buvo deklaravę gyvenamąją vietą ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) rajonuose. S. I. iš viso nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tai sukėlė jai abejonių apie jų finansines galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Dėl šių priežasčių notaro atstovas su jais ilgai kalbėjosi. Ji matė, kad jie nelabai mokėjo rašyti lietuvių kalba, nes raštus rašė ir pasirašė rusų kalba. Notaro atstovas R. P. sutikrino visus S. I., N. G., O. B. asmens dokumentus, duomenis iš gyventojų ir nekilnojamo turto registrų, duomenys iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų. Ji matė, kad minėti asmenys notaro atstovui pateikė 2017 m. liepos 17 d. „Teisinių paslaugų sutartį“ Nr. 2017/07/17-01. Matė, kad minėti asmenys notaro atstovui pateikė UAB „Geoplėtra“ parengtą Žemės sklypo, kurio plotas 38217 m² naudojimosi tvarkos planą M 1:2000, kuris jau 2017 m. liepos mėn. prieš įgaliojimą buvo pasirašytas S. I., N. G., O. B.. Liudytoja matė, kad notaro atstovas, kad įsitikinti, kad jie supranta, jog perka žemės sklypą, ant kurio statys pastatus, ir žemės sklypą įkeis bankui ir gaus paskolą, paprašė, kad jie savo ranka surašytų 3 tai patvirtinančius dokumentus rusų kalba. Jokio elektroninio susirašinėjimo tarp notaro ir S. I., N. G., O. B. bei V. R. nėra. Iš to sprendžia, kad asmenys buvo atvykę tik gyvai. Sutikrinus visus duomenys 2017 m. liepos 18 d. įgaliojimas buvo patvirtintas. 2017 m. rugsėjo 6 d. ji taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) notaro biure. Tačiau neprisimena S. I., N. G., O. B. atvykimo. Ji nežino, dėl kokios priežasties jiems buvo reikalingas dar vienas tokio pat turinio įgaliojimas. Tačiau iš patvirtinto 2017 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimo sprendžia, kad S. I., N. G., O. B. buvo atvykę apie pietus ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N. patikrino S. I., N. G., O. B. asmens dokumentus, duomenis iš gyventojų, nekilnojamo turto, iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų. Ar 2017 m. rugsėjo 6 d. su minėtais asmenimis buvo atvykęs jų atstovas V. R., ji neprisimena. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N. patikrinęs visus dokumentus 2017 n. rugsėjo 6 d. įgaliojimą patvirtino. Patikrinus visą el. susirašinėjimą, nieko nerado, iš ko sprendžia, kad asmenys buvo atvykę gyvai. Tačiau liudytojos kompiuterio duomenys buvo atnaujinti 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl galimai visi buvę el. laiškai buvo ištrinti (t. 7, b.l. 108-111).

Apklaustas teisme liudytojas S. Z. nurodė, kad pažįsta teismo salėje sėdintį kaltinamąjį Z. D.. Kažkada kartu lankė sporto klubą. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus. Apklaustas 2021 m. sausio 26 d. liudytoju S. Z. parodė, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą ir realiai gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise jam priklauso apie 15 metų. N. G. jis nepažįsta. 2017 m. galimai birželio mėn. (duomenys neskelbtini) automobilių turgavietėje sutiko seną pažįstamą vardu Z... Jo pavardės neprisimena. Su juo susipažino prieš 20 m. sporto klube. Z. kontaktų šiuo metu neturi. Kur gyvena Z., nežino. Šiuo metu su juo nebendrauja. Susitikimo metu Z. kalbėjo, kad užsiima statybomis. Susitikimo metu Z. paprašė paslaugos. Z. jam paaiškino, kad turi asmenų, kurie nori įsidarbinti, bet juos reikia deklaruoti (duomenys neskelbtini). Paprašė, ar jis galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą asmenų savo nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto adresais. Jis (S. Z.) savo ruožtų planavo statyti namą ir Z. jam pažadėjo padėti su statybomis. Tačiau statyboms pritrūko pinigų ir jas teko atidėti. Jis sutiko padėti Z.. 2017 m. liepos 27 d. kartu su savo moterimi J. B. ir mama N. Z. jie atvyko į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę. Ten susitiko su Z., kuris jį, kiek prisimena, supažindino su 3 asmenimis, kurių šiuo metu vardų ir pavardžių neprisimena. Šie asmenys padavė savo asmens dokumentus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai, o jis tai pačiai darbuotojai padavė visus nuosavybės į nekilnojamą turtą dokumentus. Atsimena, kad buvo du vyrai. Ar buvo moteris, tiksliai neprisimena. Galimai buvo. Jis sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinai, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. deklaruotų N. G.. Sutikime buvo nurodyta, kad gyvenamoji vieta yra deklaruojama laikinai, ir pasibaigus deklaravimo terminui N. G. bus automatiškai išregistruota. N. G. su juo nekalbėjo ir nesakė, kam jai reikalinga gyvenamosios vietos deklaracija (duomenys neskelbtini). Kalbėjo tik Z., o N. pasirašė. Pasibaigus deklaravimo terminui N. buvo automatiškai išregistruota iš buto adresu (duomenys neskelbtini). N. G. fiziškai jo bute adresu (duomenys neskelbtini), negyveno. Kur N. gyveno laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., jis nežino. Jo mama N. Z. gyvena sodo name adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas nuosavybės teise priklauso mamai. Kadangi Z. sakė, kad visus asmenis reikia deklaruoti skirtingais adresais, jis paprašė motinos, kad savo gyvenamosios vietos adresu deklaruotų S. I.. Motina sutiko tai padaryti ir S. I. gyvenamoji vieta buvo deklaruota mamos sodo namo, adresu (duomenys neskelbtini). S. I. fiziškai negyveno jo mamai priklausančiame sodo name. Kokiu adresu gyveno S. I., jis nežino. S. I. kaip ir kiti asmenys t.y. N. G. ir O. B. buvo deklaruotas laikinai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d.. Po minėto termino S. I. turėjo būti automatiškai išregistruotas. Jis taip pat paprašė savo moters J. B. jos nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kad ji sutiktų ten deklaruoti gyvenamąją vietą asmeniui O. B.. J. sutikus O. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota 2017 m. liepos 27 d.. Po to daugiau su Z. nesusitiko (t. 9 b.l. 201-203). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Z. atpažino Z. D. (t. 9 b.l. 208-212).

Apklausta teisme liudytoja N. Z. parodė, kad kaltinamųjų pavardės jai nieko nesako. Jos sūnus S. Z. jai pasakė, kad žmogus negali įsidarbinti ir jos paprašė mėnesiui ar dviem tą žmogų prirašyti jos gyvenamojoje vietoje. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, užpildė dokumentus ir pasirašė. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus su ja negyvena. Ji priregistravo vieną vyrą. Jo vardas buvo lyg S.. Jai sakė, kad žmogus atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) negali įsidarbinti, nes nedeklaravo savo gyvenamosios vietos. Tai buvo vasara, metų neatsimena. Pas ją nuosavas namas. Po to šio asmens daugiau nematė. Šis asmuo šiuo metu jos name neregistruotas. Savivaldybėje jai pasakė, kad praėjus nustatytam terminui jis bus automatiškai išregistruotas, o terminas buvo mėnuo ar du. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad dėl šio asmens priregistravimo jokios naudos neturėjo. Norėjo tik tam žmogui padėti. Už tai pinigų negavo.

Apklausta 2021 m. sausio 28 d. liudytoja N. Z. parodė, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jai priklauso šiuo adresu esantis sodo namas. S. I. ji nepažįsta. Jos sūnus S. Z. 2017 m. liepos 26 d. paprašė, kad jai priklausančiame name leistų vienam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą. Ji klausė sūnaus, kokiu tikslu tai reikia padaryti. Sūnus paaiškino, kad tam asmeniui reikia įsidarbinti ir todėl reikalinga gyvenamosios vietos deklaracija (duomenys neskelbtini). Sūnus nepasakojo, kas tai per asmuo. Kadangi prašė sūnus ir paaiškino, kad gyvenamosios deklaracija bus laikina 2 mėnesių, o po to asmens gyvenamosios vietos deklaracija bus panaikinta automatiškai, ji sutiko. 2017 m. liepos 27 d. sūnus kartu su savo moterimi J. B. ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę. Kiek prisimina, savivaldybėje jų laukė 2 vyrai ir moteris. Savivaldybėje darbuotoja ją ir asmenį, kuris turėjo būti registruotas jos sodo name, pakvietė prie langelio ir paprašė pateikti dokumentus. Ji darbuotojai pateikė savo asmens dokumentą ir sodo namo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Asmuo, kuris norėjo deklaruoti savo gyvenamoji vietą jos sodo name, padavė asmens tapatybės kortelę. Darbuotoja užpildė reikiamus dokumentus ir davė jai ir vyrui pasirašyti. Pasirašant dokumentus matė, kad jos sodo namo adresu deklaruoja savo gyvenamąją vietą S. I.. Tada jį matė tą vienintelį kartą. Jo veido neprisimena. S. I. savo gyvenamąją vietą deklaravo laikinai, nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Pasibaigus minėtam terminui, jo deklaruota gyvenamoji vieta jos sodo name buvo panaikinta automatiškai. S. I. jos name niekada negyveno. Ji nežino, kur jis tuo laiku gyveno (t.9, b.l. 195-198).

Apklausta teisme liudytoja J. B. nurodė, kad kaltinamųjų pavardės jai nieko nesako. Žino, kad ją iškvietė dėl priregistravimo. Buvo apklausta, tačiau nelabai pamena. Pagarsinti parodymai teisingi. Vieną asmenį buvo priregistravusi. Už tai atlyginimo negavo.

Apklausta 2021 m. sausio 25 d. liudytoja J. B. parodė, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Galimai prieš 14 metų jos tėvas padovanojo jai butą adresu (duomenys neskelbtini). Ji nepažįsta O. B.. Jau (duomenys neskelbtini) metus ji gyvena su S. Z.. Jie veda bendrą ūkį, turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Su S. Z. ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje S. Z. jos paprašė, kad nuosavybės teise jai priklausančiame bute registruotų vyrą, kurio vardo ir pavardės neminėjo. Sakė, kad tam vyrui reikia įsidarbinti, todėl reikalinga registracija (duomenys neskelbtini). Ji sutiko ir kartu su S. Z. 2017 m. liepos 27 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę užregistruoti minėto asmens. Prisimina, kad minėtas asmuo turėjo būti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, nes jis turėjo pasirašyti gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentus. Reikėjo priregistruoti O. B.. Jo vardą ir pavardę sužinojo savivaldybėje. O. B. reikėjo priregistruoti adresu (duomenys neskelbtini) laikinai nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Po minėto termino asmuo turėjo būti automatiškai išregistruotas. Vėliau taip ir įvyko. S. Z. jai paaiškino, kad padės O. B., o kai šis įsidarbins ir po mėnesio gavęs darbo užmokestį, pats išsinuomos butą ir ten prisiregistruos. O. B. fiziškai negyveno jai nuosavybės priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jai nėra žinoma, kur O. B. gyveno laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. O. B. matė tik tą vienintelį kartą registracijos metu, todėl atpažinti negalėtų (t. 9, b.l. 185-187).

Apklausta teisme liudytoja G. M. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausta tyrimo metu ji parodė, kad nuo 2014 m. lapkričio vidurio pradėjo dirbti UAB „V“ administratorės pareigose. Ji ruošdavo dokumentus, kurių paprašydavo vadovybė. Kiti darbuotojai jos paprašydavo techninių dalykų arba parengti tam tikrus raštus. Visi darbuotojai prašydavo, kad peržiūrėtų jų parengtas vertinimo ataskaitas. Ji žiūrėjo, kad ataskaitų numeracija nesidubliuotų, kad nebūtų gramatinių klaidų. Ataskaitas segdavo, skenuodavo ir dėdavo saugoti serveryje. Į klausimą: kas jai pateikė pasirašyti turto vertinimo ataskaitas: 2017 m. liepos 12 d. Nr. 17-N07-27/1, - vertinimo užsakovas S. I., 2017 m. liepos 12 d. Nr. 17-N07-29/1, - vertinimo užsakovas O. B., 2017 m. liepos 12 d. Nr. 17-N07-28/1 vertinimo užsakovas N. G. ir vertinimo sutartis 2017 m. liepos 12 d. Nr. 17-N07-27 - S. I., 2017 m. liepos 12 d. Nr. 17-N07-28 - N. G., 2017 m. liepos 12 d. Nr. 17-N07-29 - O. B., liudytoja atsakė, kad kaip viskas vyko, ji neprisimena. Ji neprisimena aukščiau nurodytų asmenų. Į jos pareigas įėjo rengti vertinimo sutartis. Duomenis jai pateikdavo dažniausiai tas asmuo, per kurį ateidavo pats užsakymas. Tai galėjo būti pats vertintojas, administracijos vadovė arba A. S.. Kartais vertintojų parengtas ataskaitas gaudavo kartu su vertinimo sutartimis. Tai pradėjo vykti nuo 2017 m. antros pusės. Vertintojai turėjo galimybę atspausdinti vertinimo sutartis. Pildant ataskaitą užsipildydavo ir duomenys vertinimo sutartyse. Kaip tiksliai buvo dėl klausime nurodytų vertinimo sutarčių, ji neprisimena. Jai pasirašyti vertinimo ataskaitas atnešdavo jas parengę vertintojai. Minimas ataskaitas tikėtina atnešė vertintojas J. P.. Tikėtina, kad vertinimo sutartys jai buvo atneštos kartu su vertinimo ataskaitomis. Galėjo ir ji šias vertinimo sutartis paruošti. Jos administracijos vadovė A. ar tai direktorius buvo jai išrašę įgaliojimą, kad ji turi teisę atstovauti įmonę, pasirašyti įmonės vertinimo dokumentus. Pasirašinėdama UAB „V“ vertinimo ataskaitas ir vertinimo sutartis, ji patvirtindavo, kad vertinimo ataskaitos ir vertinimo sutartys yra parengtos UAB „V“. Daugiau jokios galios minėtoms vertinimo ataskaitoms ir sutartims ji neturėjo. Dirbdama UAB „V“ ji neatliko objektų vertinimo ir skaičiavimų. Ji netikrino ir neturėjo tam teisių, ar pats objekto vertinimas yra atliktas teisingai. Už tai yra atsakingas vertintojas. Užsakovams atvykus vertinimo ataskaitas ir vertinimo sutartis užsakovams atiduodavo ji arba kita administratorė. Jeigu jų nebūdavo, tai atiduodavo kiti ofise buvę darbuotojai. Kartais vertintojas ar kiti asmenys susitikdavo už ofiso ribų ir perduodavo vertinimo ataskaitas, tačiau tai buvo reti atvejai. Ofise buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad atėjęs užsakovas prisistatydavo, pasakydavo kokio vertinimo atėjo. Ji patikrindavo sistemoje, ar yra sumokėta. Jei ne, tai atsiskaitydavo atsiimdami (buvo galimybę atsiskaityti grynais, banko kortele arba pavedimu). Vertinimo sutartį ir vertinimo ataskaitą užsakovas dažniausiai pasirašydavo atsiimant dokumentus. Pagal įmonėje galiojančią tvarką, ji ir kiti darbuotojai netikrindavo atėjusio atsiimti vertinimo dokumentų asmenų tapatybės su tapatybe patvirtinančiu dokumentu. Kartais siųsdavo vertinimo sutartį ir išankstinę PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti el. paštu ir užsakovai pasirašytą taip pat atsiųsdavo el. paštu. Užsakovui neatsiuntus, tačiau atlikus mokėjimą, darbuotojai traktuodavo, kad užsakovas sutinka ir užsako, o įmonė daro vertinimą. Pačią vertinimo sutartį užsakovas pasirašydavo atsiimat vertinimo ataskaitą. Kaip tiksliai buvo dėl klausime minėtų užsakovų, ji neprisimena (t.8, b.l. 178-181).

Apklaustas teisme liudytojas J. P. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tuo metu jis dirbo UAB „V“. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į jam užduotus klausimus. Kiek jam žinoma, šiuo metu buvęs jo vadovas A. S. gyvena užsienyje. Negali pasakyti, kiek kartų galimai buvo padidinta sklypo, norimo įkeisti LTL „X“ vertė. Negali tai pasakyti neatlikus tam tikrų skaičiavimų. Jis buvo pavaldus A. S., kai šis dirbo vertinimo skyriaus vadovu. Kiek atsimena, tai buvo didžiulis sklypas, kuris buvo padalintas į tris dalis. Kiekvieną sklypo dalį jis įvertino atskirai ir parengė kiekvienai daliai atskirą turto vertinimo ataskaitą. Viena sklypo dalies kaina buvo daugiau nei 300 000 eurų. Jis neturėjo jokios naudos už tai, kad padidino sklypo vertę.

Apklaustas 2018 m. sausio 17 d. liudytoju J. P. parodė, kad UAB „V“ turto vertintoju dirba nuo 2016 metų kovo mėn. N. G., O. B. ir S. I. nepažįsta. Jų pavardės ir vardai jam nieko nesako. Jam buvo parodytos šių dokumentų kopijos: 1) UAB „V“ 2017 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-27/1, atlikta pagal užsakovo S. I. užsakymą, 2) UAB „V“ 2017 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-28/1, atlikta pagal užsakovo N. G. užsakymą, 3) UAB „V“ 2017 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-29/1, atlikta pagal užsakovo O. B. užsakymą. Jis paaiškino, kad UAB „V“ yra nusistovėjusi praktika, kad asmenys norėdami, kad būtų nustatyta turto vertė, kreipiasi į jų įmonę bendruoju telefono numeriu ir užsakymą registruoja įmonės administracija. Būna atvejų, kuomet asmenys tiesiogiai ateina į biuro patalpas ir užsakymą pateikia vietoje, taip pat būna atvejų, kuomet užsakymai gaunami įmonės elektroniniu paštu. Turto vertinimo skyriaus vadovas A. S. arba administracijos vadovė A. B. paskirsto užsakymus turto vertintojams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį bei užimtumą. Būna atvejų, kuomet pats skyriaus vadovas A. S. duoda atlikti darbą taip vadinamo „savo kliento“. Pagal jam parodytus dokumentus atsimena, kad būtent dėl šio žemės sklypo turto vertės nustatymo užsakymą jam tiesiogiai pavedė atlikti skyriaus vadovas A. S., kuris jam davė kai kuriuos žodinius nurodymus dėl šio žemės sklypo vertės nustatymo. Jo paprašė, kad sklypų vertę nustatytų kuo didesnę. Be to, A. jam pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nurodė, kuri žemės sklypo dalis (A, B, C) priklauso 3 minėtiems fiziniams asmenims - O. B., S. I. bei N. G.. Skyriaus vadovo A. S. žodinį nurodymą įvykdė ir maksimaliai įvertino kiekvienam fiziniam asmeniui priskirtą žemės sklypo dalį (ataskaitoje nurodyta savininko dalis raidėmis A, B ir C). Kiekvienam asmeniui žemės sklypo vertę nustatė po 319 000 Eur sumoje, nors realiai žinojo, kad ši suma galėtų būti maksimali viso žemės sklypo vertė. Prie kiekvienos iš turto vertės ataskaitos pabaigoje yra apžiūros aktai, kur nurodyta, konkrečiai kada buvo apžiūrimas objektas, kur turi pasirašyti turto vertintojas bei šiuo atveju užsakovai: O. B., S. I. bei N. G.. Nori pasakyti, kad jis kaip turto vertintojas iš tiesų buvo nuvykęs į žemės sklypo vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad nuvykęs prie apžiūros objekto pamatė, kad ten kukurūzų laukas. Atlikęs A. užsakymu turto vertinimą padidinta kaina, ataskaitas perdavė administracijai. Prie jo minėti fiziniai asmenys tikrai nepasirašinėjo. Jis nematė, kada ir kur jie pasirašė šiuos dokumentus. Jis nežino, dėl kokių priežasčių nėra šių asmenų parašų minėtame 4 priede, nors jie privalo būti. Nori pasakyti, kad pagal nustatytą tvarką Turto vertinimo ataskaitų originalai užsakovams atiduodami tik tuo atveju, kai jie pilnai atsiskaito už paslaugas. Šiuo konkrečiu atveju ataskaitos įkainis buvo nustatytas 150 Eur (su PVM) už 1 ataskaitą. Jam nėra žinoma, kas kada ir kokiu būdu apmokėjo už apklausos metu minimas ataskaitas. Nori pareikšti, kad vykdė skyriaus vadovo A. S. žodinius nurodymus, kadangi tiesiogiai jam yra pavaldus. Jis nežino ir nepažįsta VšĮ sporto klubo „L“ ir šios įmonės direktoriaus K. R. (t.9 b.l. 5-7).

Apklaustas 2021 m. lapkričio 4 d. papildomai liudytojas J. P. parodė, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą jam pavedė atlikti UAB „V“ vertinimo skyriaus vadovas A. S.. Kiek prisimena, A. S. išreiškė lūkesčius, kad tų sklypų vertė būtų kuo didesnės vertės. Galimai buvo nurodęs ir konkrečius skaičius, tačiau jų dabar neprisimena. Po užduoties gavimo jis važiavo į vietą, kur yra sklypai, juos apžiūrėjo, padarė nuotraukas ir jas įdėjo į ataskaitas. Tada surašė vertinimo ataskaitas minėto sklypo 3 dalių. Jis skaičiuodamas sklypų vertes taikė Vyriausybės nutarimais patvirtintą metodiką, kuri remiasi palyginimu su panašiais objektais. Šiuo metu jau negali pasakyti, kokiai sumai buvo paskaičiuotos jo įvertintų žemės sklypo dalių vertės. Tačiau, kiek prisimena, žemės sklypo vertes jam pavyko suskaičiuoti į didesnę pusę. Padarytas ataskaitas galėjo atiduoti arba A. S. (prieš tai buvo J.) arba A. S., nes jis kaip vertintojas užsakovams ataskaitų neatidavinėjo ir pinigų iš jų neimdavo. Tikėtina, kad atidavė A. S., nes jis šį užsakymą atnešė jam kaip gautą iš savo užsakovų. Jis gavo darbo užmokestį už minėtų ataskaitų parengimą. Kaip ir kas atliko mokėjimą už vertinimo ataskaitas, jis nežino. Jis nežino, iš ko A. S. gavo užsakymą dėl minėto sklypo dalių vertinimo. A. S. padarė įtaką turto vertei. Dėl šios įtakos žemės sklypų vertė buvo įvertinta didesne verte. Tai nebuvo įprasta praktika, kuomet vadovas prašo įvertinti sklypą daug daugiau. Tai buvo pavieniai atvejai, kai A. S. prašė jam nustatyti didesnį turto vertinimą. Jis sutiko nustatyti daug didesnę turto vertę, nes nenorėjo nepaklusti vadovui, norėjo būti jam lojalus ir neprarasti užsakymų srauto, nes vadovo galioje yra nukreipti užsakymus. Dėl atsisakymo jis galėjo negauti naujų ir didesnių užsakymų. A. S. jam skirstė užduotis ir retkarčiais prašydavo įvertinti turtą didesne verte (t.9. b.l. 11-14). Ikiteisminio tyrimo metu, 2018 vasario 9 d. atlikus akistatą tarp J. P. ir A. S., liudytojas J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisme buvo pagarsinti 2018 m. vasario 2 d. apklausto liudytojo A. S. parodymai. Jis parodė, kad 2017 m. sausio-vasario mėn. buvo paskirtas į UAB „V“ vertinimo vadovo pareigas. Jis nepažįsta K. R.. VŠĮ sporto klubas „L“, jam girdėtas. N. G., O. B. ir S. I. nepažįsta ir jų asmeniškai nėra matęs. Tačiau kiek pamena, šie asmenys buvo UAB „V“ klientai, kadangi pagal šių asmenų užsakymus buvo atliekamas nekilnojamojo turto vertinimas. 2017 metų liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, jam paskambino UAB „V“ nekilnojamojo turto brokeris – V. M. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) rajone turi žemės sklypą pardavimui. Sakė, kad yra pirkėjai, ir klausė, ar UAB „V“ gali atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. V. M. jis atsakė, kad galima. Pagal nusistovėjusią tvarką, nekilnojamojo turto brokeriai į UAB „V“ elektroninį paštą atsiunčia ketinamo parduoti nekilnojamojo turto nuosavybės pažymėjimą, nekilnojamojo turto planą bei užsakovo duomenis. V. M. el. paštu (kaip ir bet kuris kitas brokeris) pateikė konkretaus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) raj. nuosavybės pažymėjimą (kieno vardu jis buvo neprisimena), ketinamo parduoti žemės sklypo planą bei užsakovo duomenis. Tai buvo minėti asmenys: N. G., O. B. ir S. I.. Šiuo metu jis negali atsakyti, kas kada ir kokiu būdu apmokėjo sąskaitas už UAB „V“ atliktą darbą. UAB „V“ turto vertintojui J. P. jis nedavė nurodymo žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatyti kelis kartus didesnę, nei ji yra iš tikrųjų. V. M. pateiktą užsakymą atlikti turto vertinimą jis įvedė į UAB „V“ duomenų bazę ir atsižvelgiant į turto vertintojų užimtumą, jį pavedė atlikti J. P.. Tik patys vertintojai atsako už turto vertinimą, pateiktas ataskaitas ir tai patvirtina savo parašais. Kaip vadovas jis netikrina ir nevertina savo pavaldinių teikiamų Turto vertinimo ataskaitų. Negali atsakyti, ar prieš V. M. pateikiant el. paštu dokumentus dėl vertinimo, ar jau atlikus vertinimą, jam paskambino V. M. ir paprašė, kad jis atvyktų prie UAB „V“ ofiso. Atvykęs į susitikimą su V. M., šis jam pristatė asmenį vardu Z. (jo pavardė nebuvo minima), kaip asmenį, kuris domisi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vystymo galimybėmis. Z. jo klausė, ar šis žemės sklypas vertas investicijų, ar yra potencialas jį vystyti. Ar yra galimybė atlikti detalųjį planą bei sklypą dalinti į mažas namų valdas, tikslu statyti namus. Jis atsakė Z., kad mato perspektyvą sklypą dalinti į mažas namų valdas bei statyti namus, nes kiek pamena, šio žemės sklypo plotas buvo virš 3 hektarų, be to, jam buvo žinoma, kad šalia yra namų valdos. Po šio susitikimo su Z. jo daugiau nematė ir su juo nebendravo. V. R. jis pažįsta kaip advokatą. Iš V. M. žodžių jam buvo žinoma, kad būtent advokatas V. R. atstovauja šio žemės sklypo pirkėjus - N. G., O. B. ir S. I.. Su advokatu V. R. jis susitiko 2017 metų, galimai liepos mėn., (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Susitikimo tikslo ir pokalbio turinio neprisimena. Jie nieko vienas kitam nepardavė (t.9 b.l. 17-20).

Apklausta teisme liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, bet teismo pagarsintos kai kurių jų pavardės girdėtos. Z. D. pavardė jai nieko nesako. Vieną kartą galimai jį matė. Kaltinamasis S. I. buvo vienas iš paskolos prašytojų. Su N. G. ir O. B. jai neteko bendrauti. LTL „X“ buvo pateikti O. B., S. I. ir N. G. prašymai paskolai gauti ir su tuo susiję dokumentai. LTL „X“ darbuotojai juos peržiūri ir pateikia sprendimą. Tuos tris žmones atstovavo advokatas. Kiek liudytoja patikrino, tai iš jos pusės buvo pateikti visi būtini dokumentai. Buvo pateikti prašytojų gaunami atlyginimai. Jie sakė, kad dirba užsienyje. Jų pajamos buvo parodytos per užsienio banką. Atrodė, kad viskas gerai. Vieną kartą buvo atvažiavęs iš Vokietijos (S. I.). Sakė, kad jis dirba krano operatoriumi. Sakė, kad vėl turi išvykti, nes dirba ir negali palikti darbo vietos. Ji sutvarkė visus dokumentus pagal savo kompetenciją, prašymus paskolai gauti pateikė LTL „X“ valdybai. Jei asmuo nori LTL „X“ gauti kreditą, tai pirmiausia jai pateikia reikalingus dokumentus. Šiuo atveju tai ir buvo atlikta. Turi būti pateikta klientų prašymai, jų pajamos, įkeičiamo turto vertinimas, papildomos smulkmenos, jeigu jų paprašoma. Jai atrodo, kad tuo metu viskas buvo pateikta. Ji asmeniškai daugiausia bendravo su jų atstovu - advokatu. Ji nusprendė, kad viskas gerai ir O. B., S. I. ir N. G. prašymus suteikti jiems kreditą pateikė valdybai. Tačiau kreditas nebuvo išduotas. Valdyba sprendžia, ar išduoti kreditą ar ne. Kodėl kreditas nebuvo išduotas, smulkmenų ji nežino. LTL „X“ ji nebedirba nuo 2021 m. liepos mėn. Iš kreditą prašiusių suteikti asmenų ji bendravo tik su S. I.. Ji pareikalavo, kad vienas iš jų atvažiuotų iš Vokietijos. Jie kažkokį laiką parinko ir atvažiavo. Ji tikrino per Vokietijos banką, ar O. B., S. I. ir N. G. gauna atlyginimą. Toks bankas buvo. Jei nepasirodė, kad pateikiami suklastoti dokumentai. Buvo antspaudai, parašai, pavardės. Viskas kaip ir tiko. Buvo užsienio bankas, bet ji negalėjo patikrinti, ar tie asmenys yra šio banko klientai. Tik internete patikrino, ar toks bankas iš tikrųjų yra. Vokiečių kalbos ji nesupranta ir jos nemoka. Paskolos grąžinimą klientas gali atidėti, tačiau palūkanų atidėti negali. Nėra galimybės palūkas mokėti iš įnešto pajaus. LTL „X“ valdyba sprendžia, ar asmuo gali susigrąžinti pajų, tačiau ir tai, tik pasibaigus metams ir jeigu tai atitinka tam tikrus kriterijus. Jai atrodo, kad paskola turėjo būti pervesta į pareiškėjų sąskaitas. Jos susitikimas su S. I. įvyko vakare. Jis labai normaliai šnekėjo ir su ja bendravo. Jai dėl S. I. nekilo jokių abejonių. Atrodo jie bendravo lietuvių kalba. S. I. sakė, kad dirba Vokietijoje ir tik dabar galėjo atskristi. Jai nekilo įtarimų. Ji sutinka, kad neįprasta susitikti ne darbo vietoje, bet jeigu reikia, tai kodėl gi ne. Būdavo tokių atvejų, kad ne darbo metu ir ne darbo vietoje ji susitikdavo su klientais. Jie privažiavo prie jos namų ir ji išėjo. Už tai jai nebuvo atlyginta. Tokių dalykų nebuvo, kad jai atlygintų, nes iš darbo išmestų. Jai mokėjo atlyginimą. Ji iškėlė sąlygą, kad jai turi parodyti asmenį, kuris prašo paskolos. Mano, kad jeigu nebūtų organizuotas susitikimas su S. I., galimai ji nebūtų LTL „X“ valdybai teikusi paraišką dėl paskolos. Susitikimo metu ji patikrino S. I. asmens dokumentus. Žiūrėjo pagal ten esančią nuotrauką. Atrodo, kad jie sėdėjo advokato automobilyje. Pagal nuotrauką įsitikino, kad atitinka į susitikimą atvykęs asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad kažkas su tuo kreditu yra netvarkoje. Teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.

Apklausta 2017 m. lapkričio 30 d. J. B. parodė, kad nuo 2013 metų dirba LTL „X“ kreditavimo plėtros vadovės pareigose. Jos tiesioginės darbo funkcijos yra paraiškų kreditams gauti priėmimas iš fizinių ir juridinių asmenų. Jų nagrinėjimas, dokumentų pagal paraiškas rinkimas, jų paruošimas prieš pateikiant LTL „X“ valdybai juos nagrinėti. Ji nėra valdybos narys ir nedalyvauja sprendimų priėmime dėl kreditų išdavimo/neišdavimo. Kaip LTL „X“ darbuotoja ji priėmė S. I., O. B. ir N. G. prašymus gauti kreditus iš LTL „X“. 2017 metų liepos mėn. (tikslios datos nepamena), į LTL „X“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atėjo nekilnojamojo turto agentas iš UAB „V“. Jo duomenų nežino, nes jis bendravo su jos kolega R. K. dėl trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, įvertinimo, norėdamas išsiaiškinti, ar jų nustatyta žemės sklypų vertė atitinka rinkos vertę. UAB „V“ pateikti dokumentai buvo įvertinti. Nustatyta, kad jų įvertinta nekilnojamojo turto vertė atitinka rinkos vertę. Kai UAB „V“ gavo LTL „X“ išvadas, kad minėtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) raj., turto vertė atitinka rinkos vertę, savaitės bėgyje į LTL „X“ atėjo advokatas V. R. su 2017 m. liepos 17 d. S. I., O. B. ir N. G. prašymais gauti kreditus iš LTL „X“, prašymais tapti X nariais, asmenų darbo sutartimis vokiečių kalba (originalai) su vertimais į lietuvių kalbą, visų asmenų bankų išrašais, asmenų sutikimais tvarkyti asmenų duomenis, minėtų asmenų asmens dokumentų kopijomis. Iš advokato V. R. buvo priimti visi jo pateikti asmenų dokumentai. V. R., būdamas įgaliotas asmuo sumokėjo už S. I., O. B. ir N. G. privalomą pajaus mokestį - po 30 Eur už asmenį. Advokatas jai pasakė, kad jeigu bus klausimų dėl žemės vystymo projektų, tai į juos gali atsakyti asmuo, vardu Z. (lygtai tokį vardą minėjo, bet gali ir klysti). Netrukus į jos tarnybinį telefoną paskambino vyriškis, kuris galimai prisistatė Z.. Jis paaiškino, kad pažįsta S. I., O. B., N. G. ir gali atsakyti į visus jos klausimus. Šis asmuo buvo atvykęs į jos darbo vietą, paaiškino projekto vystymo planą, braižė planus. Iš Z. žinojo, kad jis betarpiškai su visais 3 fiziniais asmenimis Vokietijoje palaiko ryšį. Kad tie 3 asmenys labai daug dirba ir patys negali atvykti iš Vokietijos į Lietuvą. Supratus projekto vystymo planą, visa dokumentacija kreditui gauti buvo pateikta LTL „X“ valdybai sprendimui priimti. Savaitės bėgyje LTL „X“ valdyba išnagrinėjusi visus dokumentus priėmė sprendimą išduoti paskolas kiekvienam minėtam asmeniui po 175.000 Eur sumoje. Nori pasakyti, kad minėtų fizinių asmenų prašymuose buvo jų įrašyta prašoma kredito suma - 254.800 Eur, tačiau atsižvelgiant į turto vertę, asmenų prašoma kredito suma buvo sumažinta iki 175.000 Eur. Apie tai, kad prašoma kredito suma yra mažinama iki 175.000 Eur, buvo žodžiu informuotas arba advokatas V. R., arba vyriškis vardu - Z.. Kažkuris iš jų atsakė, kad išduodamo kredito suma yra tinkama. Kadangi LTL „X“ dirba su (duomenys neskelbtini) notaro biuru, dėl to, buvo kreiptasi į šios kontoros notarę dėl hipotekos sutarties pasirašymo. Notarei išsiuntė elektroniniu paštu advokatui V. R. išduotą įgaliojimą veikti šių fizinių asmenų vardu, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei kredito sutartis. Notarė telefonu jai pasakė, kad toks įgaliojimas netinka, nes ten įrašyta, kad minėti fiziniai asmenys yra „Bendraskoliai“. Notarės informaciją perdavė advokatui V. R. ir advokatas jai atnešė pataisytą įgaliojimą. Ji pasakė advokatui V. R., kad kreditai nebus išmokėti, kol ji nepamatys nors vieno žmogaus, ketinančio gauti kreditą. Po tokių jos žodžių 2017 m. rugsėjo mėn. (maždaug savaitę prieš kredito sutarties pasirašymą) jai paskambino Z. ir pasakė, kad sekančią dieną, vakare, iš Vokietijos į Lietuvą atvyksta vienai dienai S. I., kuris gali su ja susitikti dėl galimai jai iškilusių klausimų apie kredito sąlygas. Sekančią dieną, vakare apie 20.00 val. jai paskambino tas pats Z. ir pasakė, kad S. I. jau Lietuvoje. Jos prašymu jie susitiko (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) ambasados. Į susitikimą automobiliu atvažiavo advokatas V. R.. Kitu automobiliu atvyko Z. kartu su S. I.. Pokalbis tarp jos ir S. I. vyko advokato V. R. automobilyje. Advokatas pokalbyje nedalyvavo. Ji paklausė S. I. apie prašomą išduoti paskolą, apie jos dydį, jo ketinimą investuoti pinigines lėšas į žemės sklypus. Į visus jos klausimus S. I. paaiškino aiškiai ir sklandžiai. Po šio pokalbio jai nekilo jokių klausimų. Maždaug po savaitės, pas notarą buvo pasirašytos kredito sutartys ir hipotekos sutartis. Tuo metu (duomenys neskelbtini) biuro notarai buvo užsiėmę, todėl dokumentai buvo patvirtinti advokato V. R. pasiūlytame (duomenys neskelbtini) notaro biure. Po hipotekos sutarties pas notarą pasirašymo bei patvirtinimo, ji gavo fizinių asmenų: S. I., O. B. ir N. G. įgalioto asmens - advokato V. R. prašymus išmokėti kreditus. Kredito išmokėjimai buvo sustabdyti dėl iškilusių abejonių, susijusių su žemės sklypo pirkimo sutartimi. Prie apklausos protokolo prideda S. I., O. B. ir N. G. prašymų paskoloms gauti kopijas (t 5, b.l. 29-33).

Apklausta 2017 m. gruodžio 11 d. papildomai J. B. patikslino 2017 m. lapkričio 30 d. duotus parodymus. Ji prisiminė, kad su UAB „V“ darbuotoju bendravo tik ji viena. Jos kolega R. K., einantis LTL „X“ nekilnojamojo turto eksperto pareigas, su šiuo asmeniu, kurio vardas buvo A., nebendravo. Realiai bendravimas su A. buvo minimalus. Iš A. buvo priimti tik dokumentai, susiję su žemės sklypo vertinimu, dėl kurio ir buvo ketinama asmenims išduoti kreditus. Taip pat ankstesnėje apklausoje minėjo apie asmenį vardu - Z. ir šiandien ji gali pasakyti, kad darbo vietoje turėjo užsirašiusi jo telefono numerį, kuris yra: (duomenys neskelbtini). Ankstesnėje apklausoje minėjo, kad buvo susitikusi su S. I. ir gali pasakyti, kad konkrečiai su juo bendraujant sužinojo, kad jis, N. G. bei O. B. gyvena ir dirba Vokietijoje. Sužinojo, kad S. I. gyvena kartu su N. G., tačiau jie yra nevedę. Jie gyvena vagonėlyje ant ratų. Visi jie dirba įmonėje, pasakė įmonės pavadinimą, kuris yra įrašytas į „Fizinio asmens prašymą paskolai gauti“. Jie pasakė, kad neturi konkrečios vienos darbo vietos, nes yra siunčiami dirbti į kitus objektus. Sužinojo, kad S. I. ir N. G. dirba krano operatoriais, O. B. dirba pamainos vadovu. Susitikimo metu S. I. jai pateikė N. G. asmens tapatybės kortelės originalą, kurį ji apžiūrėjo ir jam grąžino. Sužinojo, kad jie gauna didelius atlyginimus. Jų pokalbio metu konkreti atlyginimų suma nebuvo įvardinta, bet jai iš pateiktų prie paraiškos dokumentų (bankų sąskaitų išrašų), buvo matyti, kad jų atlyginimai siekia apie 5000 Eur. Ji klausė S. I. apie žemės sklypo projektą, ką ketina su šiuo žemės sklypu daryti. S. I. atsakė, kad turi ketinimą vieną sklypą pasilikti sau, o kitus arba parduoti arba vystyti projektą ir statyti gyvenamuosius namus. Pokalbio metu ji akcentavo, kad reikės būtinai mokėti paskolos įmokas, priešingu atveju jo ieškos Interpolas. S. I. atsakė, kad jis turi santaupų ir kad problemų dėl paskolos grąžinimo nebus. Pokalbio metu sužinojo, kad N. G. ir O. B. patys negalėjo atvykti į Lietuvą dėl jų užimtumo darbe. Ji klausė S. I., ar jis moka kalbėti vokiškai. S. I. atsakė, kad nemoka, nes jų darbe tai nebūtina. LTL „X“ nusprendė jiems nesuteikti prašomų kreditų. Įtarimai kilo LTL „X“ marketingo ir klientų aptarnavimo vadovui (tuo metu laikinai einančiam administracijos vadovo pareigas) - V. K.. Jis pastebėjo, kad sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje kiekvienas S. I., N. G. ir O. B., prieš pasirašant pas notarą sutartį, kiekvienas sumokėjo po 75 000 Eur grynaisiais ne notaro akivaizdoje. Tai buvo pažymėta pirkimo-pardavimo sutartyje ir sukėlė abejonę, kad realiai šie pinigai nebuvo sumokėti (t 5. b.l.35-37).

Apklausta 2020 m. lapkričio 18 d. liudytoja J. B. parodė, kad ji nepažįsta S. I., O. B. ir N. G., kurie 2017 m. teikė dokumentus (paraiškas) iš LTL „X“ kreditui gauti. Šių asmenų pavardes žino tik iš paraiškų kreditui gauti. Šiuos asmenis atvedė UAB „V“ vadovas A. S.. Iš visų paminėtų asmenų tik vieną kartą matė ir kalbėjosi su S. I.. Su O. B. ir N. G. nėra bendravusi. K. R., V. M., A. K., G. K. nepažįsta. Ji neturėjo įtakos LTL „X“ valdybai nagrinėjant S. I., O. B., N. G. prašymus kreditui gauti. Liudytoja J. B. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino Z. D. ir S. I. (t.5 tomas, b.l. 43-46).

Apklaustas teisme liudytojas R. K., dalyvaujant jo atstovei advokatei D. L., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Šiuo metu jis dirba LTL „X“ finansinių įsipareigojimų valdymo ekspertu. Tyrimo metu jo klausinėjo apie turto vertinimą, nes jis yra įtrauktas į vertinimo komisijos narius. Ją sudaro trys asmenys. Vienas iš jų komisijos pirmininkas. Jo darbo funkcijos labai konkrečios. Visus dokumentus iš klientų surenka kreditavimo tarnybos darbuotojas. Jeigu mato, kad pagal pirminius patikrinimus visas gerai, kreditavimo tarnybos darbuotojas komisijai pateikia turto vertinimą. Komisija patikrina, ar vertinimas atliktas kokybiškai. Kas liečia turto vertinimą, tai jeigu yra komisijos narių parašai, reiškia su tuo turto vertinimu viskas gerai. Norėdamas gauti kreditą, asmuo būtų nukreiptas į kreditavimo skyrių. Jis turėtų pateikti daug dokumentų, tame tarpe norimo įkeisti ar norimo įsigyti turto vertinimą. Prieš kreipiantis dėl kredito išdavimo, asmens prašomą įkeisti turtą vertina išorinis vertintojas. Tai atlikus, asmens norimą įkeisti turtą dar įvertina LTL „X“ turto vertinimo komisija. Komisija patikrina, ar turto kaina, kuri buvo išoriškai įvertinta, yra reali. Komisija daro prielaidą, kad išorinis vertintojas turi licenciją, o komisijos nariai tokių licencijų neturi. LTL „X“ komisija patikrina ar išorinis turto vertinimas atliktas kokybiškai. Ar parinkti palyginamieji turto sandoriai, ar turtą įvertino licenciją vertinti turinti įmonė ar fizinis asmuo. Jeigu viskas atlikta kokybiškai ir atitinka nustatytus kriterijus, LTL „X“ vertinimo komisija sudaro aktą ir pasirašo, kad su vertinimu viskas gerai. Atsakydamas į kaltinamojo Z. D. klausimus liudytojas nurodė, kad LTL „X“ vertinimo komisija tikrina, kas pateikta turto įvertinime. Turto vertintojas turi pateikti tris panašiai vertinamus objektus. Dėl teismo nagrinėjamo įvykio, taip turėjo būti pateikta. Pagal tai komisija mato, ar vertinami objektai panašūs, ar jie „paimti“ iš panašiai vertinamų zonų. Galimai įvertinimas priklauso nuo sklypų dydžio ir gali skirtis. Reikia įvertinti, ar 8 ha sklypas yra nesutvarkytas, kokią turi paskirtį, ar atvesta elektra, ar yra privažiavimas, ar sklypai suskirstyti. Kad pakeisti sklypo paskirtį reikia investuoti, tada ir kaina skiriasi. Jeigu šalia esantis sklypas didelis, kuris bus suskirstytas ir bus vertinimas šalia esantis sklypas, tai galimai kaina turėtų būti panaši.

Apklaustas 2018 m. sausio 16 d. liudytoju V. K. parodė, kad „LTL X“ Marketingo ir pardavimų tarnybos vadovu dirba nuo 2013 metų. Iš LTL „X“ dokumentų jam žinoma, kad O. B., N. G. bei S. I. buvo LTL „X“ klientai. Asmeniškai jų nepažįsta ir nėra matęs. Nori paaiškinti, kad asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), ketinantys gauti LTL „X“ kreditą, kreipiasi su paraiška kreditui gauti. Jie privalo pateikti dokumentus, susijusius su gaunamomis pajamomis, dokumentus susijusius su ketinamu įsigyti objektu (tuo atveju, jeigu ketinamas įsigyti nekilnojamas turtas). Asmuo privalo pateikti nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą apie ketinamą įsigyti objektą su nustatyta rinkos verte. Iš visų šių asmens pateiktų dokumentų LTL „X“ paskolų vadybininkas formuoja paskolos dokumentų bylą, pagal kurią atliekamas pirminis kliento finansinės būklės įvertinimas. Pagal patvirtintą X tvarką dėl paskolų suteikimo, LTL „X“ vidaus turto vertinimo komisija iš 3 asmenų (jo, Kreditavimo tarnybos vadovo ir Kreditavimo eksperto), atlieka ir pateikia savo išvadą dėl pateiktos nepriklausomo turto vertinimo ataskaitos kokybės. Yra vertinama ar pateikta ataskaita atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Po to savo vertinimą ir išvadas turi pateikti Rizikos vertinimo specialistas R. J., kuris pagal pateiktus asmenų dokumentus vertina, ar asmuo, ketinantis gauti paskolą, bus pajėgus grąžinti kreditą. Pagal tolesnę eigą Paskolų komitetas svarsto, ar suteikti ar nesuteikti asmeniui prašomą kreditą. Visų šių minėtų vertintojų ataskaitos/išvados yra pateikiamos LTL „X“ valdybai, kuri susideda iš 5 narių: pirmininko - R. B., administracijos vadovo - J. T., kreditavimo tarnybos vadovo - G. P., vindikacijos ir teisės tarnybos vadovo - E. T. bei jo paties, kaip marketingo ir pardavimų tarnybos vadovo. Valdyba ir priima galutinį sprendimą dėl kredito suteikimo/nesuteikimo. Valdybos priimto sprendimo pagrindu yra sudaroma Kreditavimo sutartis su klientu ir esant reikalui forminama hipoteka, o vėliau išmokamos suteiktos kredito lėšos. Administracijos vadovo J. T. atostogų metų jis (V. K.) jį pavadavo ir pasirašė vieną kredito sutartį su šioje byloje figūruojančiu asmeniu. Prieš išmokant pinigus klientui, jo pavadavimo metu jam buvo pateikta dokumentų byla su kliento sklypo įsigijimo sutartimi, kurios Valdyba svarstymo metu neturėjo. LTL „X“ paskolų vadybininkė ją gavo tik Hipotekos įforminimo metu. Pirkimo-pardavimo sutartyje jis pastebėjo, kad yra įtrauktas punktas apie tai, kad fiziniai asmenys yra sumokėję grynaisiais, ne notaro akivaizdoje, po 75 000 Eur. Tai jam sukėlė labai dideles abejones dėl teisėto sandorio. Tuo metu eidamas LTL „X‘ vadovo pareigas jis priėmė sprendimą sustabdyti kredito lėšų pervedimą. Skubos tvarka jis pasiūlė Valdybai svarstyti naujai iškilusias/paaiškėjusias aplinkybes dėl sandorio vykdymo bei kredito išdavimo. Valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta sustabdyti Kreditavimo sutarties vykdymą ir atlikti vidaus patikrinimą, kuris šiai dienai nėra baigtas. Nori pasakyti, kad šalių susitarimu tarp LTL „X“ ir advokato V. R. atstovaujamų fizinių asmenų: S. I., N. G. ir O. B., Kredito sutartys yra nutrauktos ir kreditai neišmokėti (t.5 b.l. 2-4).

Apklaustas teisme liudytojas J. T., dalyvaujant jo atstovei advokatei D. L. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jų nėra matęs. Dėl teismo nagrinėjamo įvykio gali pasakyti, kad atsirado įtarimas dėl prašymų išduoti kreditus. Buvo įtarimas, kad suklastoti dokumentai pateikiant pajamas, darbo sutartis. Jis tiesiogiai nebuvo susijęs su paskolų prašymų nagrinėjimu, tik pasirašydavo parengtas sutartis. Kreditą suteikia LTL „X“ valdyba. Svarstant įtartinus prašymus gauti kreditus, tai tuo metu jis buvo atostogose. Paskolos sutartis jau buvo pasirašyta. Jis galėjo ją pasirašyti prieš atostogas. Įtarimą dėl kredito iniciavo ne jis. Sutartis pasirašoma gerokai anksčiau nei išmokamas kreditas. Negali pasakyti, kam pirmam iš LTL „X“ kilo įtarimas. Buvo reikalavimas pervesti paskolos pinigus, tačiau operacija buvo sustabdyta. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad šiuo metu neatsimena, kas turėjo gauti kreditą.

Apklaustas 2017 m. lapkričio 24 d. liudytoju J. T. parodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. dirba LTL „X“ administracijos vadovu, yra valdybos narys. Į LTL „X“ (toliau - X) kreipėsi N. G., S. I. ir O. B., su prašymu sudaryti kredito sutartis, kad būtų jiems suteiktas kreditas žemės sklypui įsigyti. Įvertinusi visus pateiktus dokumentus, X priėmė sprendimą sudaryti kredito sutartis su S. I., N. G., O. B. (toliau -Kredito gavėjai). 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta Kredito sutartis su S. I., 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo sudarytos sutartys su O. B. ir N. G.. Po kredito sutarčių sudarymo, X dar nespėjus išmokėti kredito lėšų, paaiškėjo aplinkybių, keliančių abejonių šių asmenų bei VšĮ sporto klubas „L“, iš kurio žemės sklypą įsigijo aukščiau nurodyti asmenys, sąžiningumu. Minėtų fizinių asmenų prašymuose išduoti kreditus žemės sklypo pirkimui, kuriame kiekvienas Kredito gavėjas nurodė planuojantis statytis namą, taip pat, kad yra tikimybė, jog padalins sklypą į kelis ir viename iš jų statysis namą, o kitus parduos. Visi kredito gavėjai pateikė darbo sutartis su Vokietijos statybine bendrove H bei N26 Bank GmbH sąskaitų išrašus, kurie patvirtino, kad Kredito gavėjai gauna darbo užmokestį ir turį lėšų dalies žemės sklypo kainos dengimui. Visi Kredito gavėjai pateikė įgaliojimus advokatui V. R. atstovauti jų interesus. Jau po kredito sutarčių pasirašymo X buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad Kredito gavėjai įsigijo žemės sklypą. Sudarant Sutartį Kredito gavėjus pagal įgaliojimus atstovavo advokatas V. R.. Sutarties 4.1 punkte numatyta, jog kiekvienas iš pirkėjų sumokėjo pardavėjui VšĮ sporto klubui „L“ po 75 000 Eur grynais pinigais prieš pasirašant sutartį ne notaro akivaizdoje. Tokios didelės sumos sumokėjimas grynaisiais pinigais dar iki Sutarties sudarymo sukėlė pagrįstų abejonių, ar iš tiesų pinigai buvo sumokėti. Taip pat sutartyje buvo numatyta nepagrįstai didelė bauda už sutarties pažeidimą. Žemės sklypo pardavėjas VšĮ sporto klubas „L“ žemės sklypą įsigijo tik 2017 m. liepos 12 d., o jau 2017 m. rugpjūčio 29 d. pardavė Kredito gavėjams. X žiniomis, VšĮ sporto klubas „L“ žemės sklypą įsigijo už 200 000 Eur, tuo tarpu po mėnesio pardavė fiziniams asmenims už 750 000 Eur, iš kurių 225 000 Eur gavo grynaisiais pinigais. Iš viešoje erdvėje patalpintos informacijos X tapo žinoma, kad VšĮ sporto klubas „L“ užsiima kartingo sporto populiarinimu ir jaunųjų sportininkų ugdymu, variklinių transporto priemonių pardavimu. X turėdama prieigą prie Registrų centro duomenų bazės nustatė, kad 2016 m. VŠĮ sporto klubas „L“ turėjo 57 786 Eur nuostolį, todėl kyla klausimas, iš kokių lėšų ji įsigijo sklypą ir kodėl su sporto veikla susijusi VšĮ ėmėsi sklypų perpardavėjo vaidmens. Taip pat pastebėtina, kad žemės sklypo turto vertinimas, kuris buvo pateiktas X, buvo užsakytas vieno iš Kredito gavėjų tuo metu, kai žemės sklypas dar nepriklausė VšĮ sporto klubas „L“, taigi žemės sklypo pirkėjams buvo žinoma ankstesnė žemės sklypo savininkė, tačiau žemės sklypas buvo perkamas ne tiesiogiai iš jos, bet pirmiausia buvo perleistas VšĮ sporto klubas „L“ už 200 000 Eur, o tuomet perleistas Kredito gavėjams už 750 000 Eur. Kilus abejonių dėl kredito gavėjų sąžiningumo ir pateiktų dokumentų teisingumo, X sustabdė kredito sutarčių vykdymą ir neišmokėjo kredito sutartyse numatytos sumos. Svarbus faktas yra tai, kad įtarus galimai nesąžiningus asmenų veiksmus gauti kreditus, X advokatė kreipėsi į Vokietijoje esantį banką N26 Bank GmbH su prašymu patvirtinti, kad Kredito gavėjų banko sąskaitų išrašai yra teisingi ir originalūs. N26 Bank GmbH kovos su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu specialistė M. R. elektroniniu paštu patvirtino, kad kredito gavėjų pateikti banko sąskaitų išrašai nėra išduoti N26 Bank GmbH. Taip pat nurodė, kad bankas neišduoda sąskaitų išrašų, patvirtintų antspaudu, be to, nurodė, jog patikrino banko sąskaitų išrašuose nurodytus lBAN kodus ir visi trys yra negaliojantys, nes kontroliniai skaitmenys yra neteisingi. X vertinimu, N26 Bank GmbH atsakymas patvirtina, kad X buvo pateikti suklastoti dokumentai apie Kredito gavėjų finansinę padėtį, kas iš esmės ir nulėmė sprendimą suteikti kreditą. X kilus abejonių, ar iš tiesų buvo sumokėti grynieji pinigai pagal Sutartį, Kredito gavėjai buvo paprašyti pateikti banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad iš jų banko sąskaitos buvo nuimti pinigai, kurie buvo sumokėti grynais. X buvo pateikti kredito gavėjų banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 1 d.. Šių banko sąskaitų išrašuose IBAN kodas analogiškas kaip ir pateiktų anksčiau, taigi taip pat turi būti negaliojantys, kaip nurodė N26 Bank GmbH atstovė. Banko sąskaitų išrašai taip pat yra su antspaudu, nors N26 Bank GmbH atstovė nurodė, kad jų banko sąskaitų išrašai nėra tvirtinami antspaudu. Nors papildomai pateikti banko sąskaitų išrašus buvo prašoma siekiant įsitikinti, kad sąskaitose buvusios lėšos buvo nuimtos iš sąskaitų, kad atsiskaityti už žemės sklypą, t. y. sumokėti po 75 000 Eur, kurie pagal Sutartį buvo sumokėti grynais iki Sutarties sudarymo, tačiau visų kredito gavėjų pateiktuose banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad piniginės lėšos tebėra sąskaitose. Kredito gavėjai nurodė, kad grynuosius pinigus pagal Sutartį sumokėjo iš savo santaupų, tačiau, kad Kredito gavėjai būtų turėję kitų lėšų, iš kurių būtų galėję sumokėti kiekvienas po 75 000 Eur grynais, teikdami paraišką kreditui suteikti, nebuvo nurodę. Tai tik sustiprina įtarimą, kad pinigai, kurie pagal Sutartį buvo sumokėti grynais iki Sutarties sudarymo, iš tiesų nebuvo sumokėti, bei tai, kad Kredito gavėjai, tikėtina yra susiję su Žemės sklypo pardavėju - VšĮ sporto klubas „L“ ar jo vieninteliu dalininku ir direktoriumi K. R. ir galimai veikė kartu. Kilus abejonių dėl kredito gavėjų sąžiningumo ir pateiktų dokumentų teisingumo, X sustabdė kredito sutarčių vykdymą ir neišmokėjo kredito sutartyse numatytos sumos. X renkant informaciją ir prašant pateikti papildomus dokumentus, kad galėtų išsklaidyti ar patvirtinti savo abejones, X gavo Kredito gavėjų atstovo advokato V. R. reikalavimą išmokėti kredito lėšas, nurodant, kad to nepadarius iš X bus reikalaujama atlyginti Kredito gavėjų patirtus nuostolius, t. y. sumokėti Sutartyje numatytą nepagrįstai didelę baudą už Sutarties pažeidimą. Aukščiau nurodytos aplinkybės verčia manyti, kad Kredito gavėjai veikė ne tik susitarę tarpusavyje, bet ir galimai susitarę su žemės sklypo pardavėju. Nori paminėti aplinkybę, kad X 2017 m. rugsėjo 28 d. dieną gavo advokato V. R. prašymą kuo skubiau X išmokėti asmenims S. I.. N. G. ir O. B. kreditus pagal sutartis. Advokatui V. R. buvo pateiktas atsakymas elektroniniu laišku, kad šiuo metu duomenys dėl kreditų išmokėjimo yra tikslinami, o 2017 m. spalio 11 d. iš advokato V. R. X gavo prašymą nutraukti kredito sutartis S. I., N. G. ir O. B. atžvilgiu ir grąžinti S. I. lėšas, esančias X sąskaitoje, skirtas sumokėti administracinį mokestį ir pajinį įnašą, bendroje sumoje – 9 626 Eur. Advokatui V. R. atsakymo į šį jo prašymą raštu nepateikė, tačiau X atstovai: jis, G. P., einantis kreditavimo tarnybos vadovo pareigas, teisės ir vindikacijos tarnybos vadovas E. T. bei įmonę atstovaujanti advokatė L. Z. su advokatu V. R. buvo susitikę advokatės L. Z. darbo patalpose ir žodžiu advokatui V. R. patvirtino, kad X sutinka nutraukti sutartis abiejų šalių susitarimu. X 2017 m. lapkričio 14 d.. nutraukė kredito sutartis su S. I.. N. G. ir O. B.. S. I. įgaliotam atstovui advokatui V. R. buvo grąžinta grynaisiais pinigų suma iš X kasos, likusi atskaičiavus susitarimuose numatytas sumas už administracinį mokestį. Susitarimuose dėl kredito sutarčių nutraukimo pasirašė S. I.. N. G. ir O. B. atstovaujantis advokatas V. R., kuris ir pasirašė nutrauktas kredito sutartis. Pagal dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 8 d. „Fizinio asmens prašymo paskolai gauti“ matyti, kad paraišką priėmė LTL „X“ Kreditavimo plėtros vadovė J. B.. Protokolo priedai: 2017 m. lapkričio 14 d. Susitarimas dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Kredito sutarties Nr. S0008372/17 nutraukimo kopija, 2017 m. lapkričio 14 d. Susitarimas dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. Kredito sutarties Nr. S0008373/17 nutraukimo, kopija, 2017 m. lapkričio 14 d. Susitarimas dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Kredito sutarties Nr. S0008374/17 nutraukimo, kopija, advokato V. R. 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymas dėl kreditų išmokėjimo, kopija, 2017 m. spalio 11 d. advokato V. R. raštas dėl kredito sutarčių nutraukimo, kopija (t.5, b.l. 20-27).

Apklaustas teisme per Zoom programą liudytojas G. P. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Šiuo metu LTL „ X“ jis nedirba. Dėl teismo nagrinėjamo įvykio gali paaiškinti, kad LTL „X“ nagrinėjo klientų prašymus išduoti kreditus. Iš pradžių valdyba pritarė kredito išdavimui. Ruošiantis jo išmokėjimui, buvo patikrintas turto vertinimas, kuris sukėlė abejonių. LTL „X“ nesutiko su išoriniu vertinimu, nes jis buvo per didelis ir nutraukė procesą dėl paskolos suteikimo. Vėliau buvo pasiektas susitarimas, kad kredito sutartys nebus įvykdytos ir klientas sutiko.

Apklaustas 2018 m. vasario 5 d. liudytoju G. P. parodė, kad LTL „X“ Kreditavimo vadovo pareigose dirba nuo 2012 metų iki šiol. Jis įtrauktas ir į Turto vertinimo komisijos sudėtį, kurios pirmininkas yra V. K., kredito ekspertas - R. K.. Šios komisijos tikslas patikrinti ir įvertinti pateiktų Turto vertinimo ataskaitų sudarymo metodiką ir nustatyti pateiktos vertės pagrįstumą. Nori paaiškinti, kad kiekvienas asmuo, ketinantis iš LTL „X“ gauti kreditą tam tikram nekilnojamajam turtui įsigyti, privalo LTL „X“ pateikti Turto vertinimo ataskaitas. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, iš tiesų LTL „X“ buvo pateiktos 3 turto vertinimo ataskaitos, atliktos pagal S. I., O. B. ir N. G. užsakymus. Turto įvertinimą atliko LTL „X“ ilgametis partneris - UAB „V“. Nori pasakyti, kad tarp O. B., S. I. bei N. G. prašymų išduoti kreditus žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, buvo pateikti duomenys apie jų gaunamas pajamas, notaro patvirtintas darbo sutartis galiojančias Vokietijoje. Atsižvelgiant, kad minėtas žemės sklypas buvo įtrauktas į namų valdos paskirtį, su perspektyva statyti namus, todėl būdamas Turto vertinimo komisijos nariu, detaliai neanalizavo pateiktų žemės sklypų kainų vertės ir pasirašė akte, kad neprieštarauja nustatytai turto vertei. Nori pabrėžti, kad tuo metu UAB „V“ buvo ilgametis LTL „X“ verslo partneris. Po šio atvejo LTL „X“ nutraukė bendradarbiavimo sutartį su UAB „V“. Be to, sprendžiant klausimą dėl kreditų išdavimų minėtiems fiziniams asmenims, jų įmonė neturėjo dokumento: sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, iš kurios buvo matyti, kad VŠĮ sporto klubas „L“ tą patį žemės sklypą įsigijo 2017 m. liepos 12 d. iš fizinio asmens už 200 000 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 29 d. įmonė „L“ pirkimo-pardavimo sutartimi tą patį žemės sklypą pardavė minėtiems fiziniams asmenims už 3 kartus didesnę kainą. Nori patikinti, kad Turto vertinimo komisijos posėdžio metu bei Valdybos posėdžio metu, kuomet priimamas galutinis sprendimas dėl kredito išdavimo, tarp pateiktų dokumentų nebuvo pateiktos minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys. Minėtos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys jau buvo įtrauktos tarp dokumentų, kuomet jau buvo pasirašyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir pateikta LTL „Xi“ apmokėjimui. Mano, kad šias sutartis LTL „X“ pateikė advokatas, atstovaujantis kredito gavėjus (t.9 b.l. 2-3).

Byloje yra 2018 m. vasario atsakymas iš VMI, kad VšĮ Sporto klubas „L“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), toliau - Klubas) atliekamas mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.. Mokestinio tyrimo metu Klubas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų, kad fiziniai asmenys N. G., S. I. ir O. B. už ketinamą įsigyti iš Klubo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo po 75 000 eurų grynais pinigais. Minėti gryni pinigai buhalterinės apskaitos registruose neapskaityti. Buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas minėto žemės sklypo pardavimas fiziniams asmenims pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir žemės sklypo grąžinimas Klubo nuosavybėn, pirkėjams neturint galimybės atsiskaityti už ketintą pirkti žemės sklypą.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis žemė nuo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosavybės teise priklauso Klubui, pagrindas – 2017 m. lapkričio 17 d. Kita sutartis Nr. 1-13237. Sutartyje nurodyta, kad klubas iš minėtų fizinių asmenų gavo 225 000 Eur, tačiau fizinių asmenų 225 000 Eur sugrąžinimas Klubui buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas. N. G., S. I. ir O. B. nuosavybės teisę į žemę valdė nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Pagal mokestiniam tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad Klubas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 12 d. įsigijo iš fizinio asmens D. D. už 200 000 Eur. Buhalterinės apskaitos registruose įregistruotas 2017 m. liepos 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 10050, kuriuo įformintas 200 000 Eur grynų pinigų išmokėjimas Klubo vadovui K. R., kaip atskaitingam asmeniui. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: avansas nekilnojamam turtui pirkti. K. R. avansinės apyskaitos duomenimis 200 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimui pagrįsti pateikta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad D. D. grynus pinigus gavo pilnai iš VšĮ sporto klubas „L“ atsakingo asmens K. R. prieš pasirašant sutartį. Kitų dokumentų, parvirtinančių, kad D. D. gavo minėtus grynuosius pinigus, Klubas nepateikė. Pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016 m. duomenimis, Klubas deklaravo 57 263 Eur nuostolį.

2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. D. D. el. laišku informavo, kad 12 metų negyvena Lietuvoje. Visus nekilnojamo turto klausimus Lietuvoje tvarko/tvarkė jos mama A. K. su jos išduotu įgaliojimu. Ji gali pateikti įgaliojimo kopiją. Nei vieno iš jai išvardinto asmens nepažįsta ir nėra turėjusi kontakto (t.3 b.l. 61,170-175).

2018 m. sausio 12 d. VĮ „Registrų centras“ informavo, kad Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), individualaus vertinimo neatliko. 2021 m. sausio 25 d. VĮ „Registrų centras“ informavo, jog Nekilnojamojo turto registre į padalintą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvęs adresas – (duomenys neskelbtini), VšĮ sporto klubas „L“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė 2017 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruota 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, aukščiau minėtos sutarties pagrindu 2017 m. lapkričio 30 d. buvo išregistruotos O. B., S. I., N. G. nuosavybės teisės į jau padalintą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvęs adresas – (duomenys neskelbtini). N. G., gim. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) deklaravo internetu 2017 m. liepos 27 d. Deklaracijos numeris (2017-2-AD)-20453E. Deklaracija galiojo iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Sutikimą šiam terminui patvirtino buto savininkas S. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Dabartinė N. G. gyvenamoji vieta nuo 2017 m. lapkričio 28 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos archyvo skyrius informavo, kad peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos perduotus 2017 metų visus su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusius dokumentus, nerasta jokių duomenų apie tai kokiu pagrindu N. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. liepos 27 d. buvo išregistruota iš (duomenys neskelbtini) ir deklaravo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)(t. 6 b.l. 142 lapas).

O. B., gim. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) deklaravo 2017 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Deklaracijos numeris (2017-2-AD)-20422. Deklaracija galiojo iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Sutikimą šiam terminui patvirtino buto savininkė J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dabartinė O. B. gyvenamoji vieta nuo 2017 m. gruodžio 6 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

S. I., gim. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2017 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Deklaracijos numeris (2017-2-AD)- 20420. Deklaracija galiojo iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Sutikimą šiam terminui patvirtino buto savininkė N. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Dabartinė S. I. gyvenamoji vieta nuo 2017 m. spalio 18 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) (t.8 tomas, b.l. 89-133).

Mokesčių administratoriaus turimų duomenų bazių duomenimis nenustatyta, kad N. G., S. I. ir O. B. būtų deklaravę duomenis apie turtą, gautus palikimus, didelės vertės dovanas. 2018 m. kovo 22 d. gautas atsakymas iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ajai valdybos dėl duomenų iš Vokietijos, kuriame informuojama, jog Vokietijos Turto susigrąžinimo tarnybos pateiktais duomenimis N. G., O. B. ir S. I. sąskaitų Vokietijos bankuose neturi. Paklausime nurodytos banko sąskaitos bankui N26 Bank GmbH nežinomos. Nustatyta, kad N. G. 2016 m. vasario 18 d. buvo atidariusi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke VR Bank Schluchtern-Birstein eG. Sąskaita buvo uždaryta 2016 m. balandžio 14 d.. Įmonė H yra stambi Esseno žemės statybos bendrovė, duomenys apie paminėtų asmenų galimą įdarbinimą bus pateikti vėliau (t. 3 b.l. 90).

2018 m. balandžio 10 d. gautas atsakymas iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ajai valdybos dėl duomenų iš Vokietijos, kuriame informuojama, jog Vokietijos Turto susigrąžinimo tarnyba kreipėsi į Vokietijos socialinio draudimo (pensijų draudimo) tarnybą dėl duomenų apie N. G., O. B. ir S. I. įdarbinimo Vokietijoje. Gautas atsakymas, jog duomenų apie šių asmenų įdarbinimą Vokietijoje nėra (t. 3 b.l. 91).

2021 m. vasario 8 d. UAB „T“, vykdydamas Reikalavimą, pateikė šiuos dokumentus ir paaiškinimus: 1. Dėl O. B. užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitos 1.1. Turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-29/1 (Priedas Nr. 1), kuria buvo vertinta 1,2739 ha 12739/38217 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, plane pažymėta „C”, buvo parengta pagal O. B., gim. (duomenys neskelbtini) užsakymą. 1.2. Vertinimo atlikimo pagrindas – 2017 m. liepos 12 d. Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 17- N07-29/1 (toliau – Priedas Nr. 2). 1.3. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika, 32 punkto nuostatomis, vertinamojo turto savininko sutikimo gavimas yra ne vertintojų įmonės, bet vertinimo užsakovo (šiuo atveju – O. B.) pareiga. 1.4. Užsakovas O. B. informavo „T“, jog žemės sklypo savininkas yra tinkamai informuotas apie turto vertinimą ir turto apžiūros datą. Vilniaus aps. VPK gauta 2021 m. vasario 8 d. Nr. 10-G-9698 Dokumento skaitmeninė kopija UAB „T“ (duomenys neskelbtini) Įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM m. k. (duomenys neskelbtini) A. s. (duomenys neskelbtini) ir laiką, gautas savininko sutikimas turto apžiūros ir vertinimo atlikimui. Šias aplinkybes O. B. pasirašytinai patvirtino 2017 m. liepos 12 d. Turto apžiūros akte Nr. 17-N07-29 (žr. šios vertinimo ataskaitos paskutinį lapą). 1.5. Vertinimo ataskaitos parengimui Nr. 17-N07-29/1 buvo pateikta vertinamojo turto kadastrinė byla. Kita vertinimo atlikimui reikalinga informacija ir dokumentai buvo surinkti teisės aktų nustatyta tvarka iš Nekilnojamojo turto registro ir kitų viešų šalinių. Visi šios vertinimo ataskaitos parengimui pateikti ir surinkti dokumentai yra pateikiami vertinimo ataskaitos prieduose. 2. Dėl N. G. užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitos 2.1. Turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-28 (Priedas Nr. 3), kuria buvo vertinta 1,2739 ha 12739/38217 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, plane pažymėta „B”, buvo parengta pagal N. G., gim. (duomenys neskelbtini), užsakymą. 2.2. Vertinimo atlikimo pagrindas – 2017 m. liepos 12 d. Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 17- N07-28 (toliau – Priedas Nr. 4). 2.3. Vadovaujantis Metodikos 32 punkto nuostatomis, vertinamojo turto savininko sutikimo gavimas yra ne vertintojų įmonės, bet vertinimo užsakovo (šiuo atveju – N. G.) pareiga. Užsakovė N. G. informavo UAB „T“, jog žemės sklypo savininkas yra tinkamai informuotas apie turto vertinimą ir turto apžiūros datą ir laiką, gautas savininko sutikimas turto apžiūros ir vertinimo atlikimui. Šias aplinkybes vertinimo užsakovė N. G. pasirašytinai patvirtino 2017 m. liepos 12 d. Turto apžiūros akte Nr. 17-N07- 28 (Priedas Nr. 5). 2.4. Vertinimo ataskaitos Nr. 17-N07-28 parengimui buvo pateikta vertinamojo turto kadastrinė byla. Kita vertinimo atlikimui reikalinga informacija buvo surinkta teisės aktų nustatyta tvarka iš Nekilnojamojo turto registro ir kitų viešų šalinių. Visi šios vertinimo ataskaitos parengimui pateikti ir surinkti dokumentai yra pateikiami vertinimo ataskaitos prieduose. 3. Dėl S. I. užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitos 3.1. Turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-27/1 (Priedas Nr. 6), kuria buvo vertinta 1,2739 ha 12739/38217 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, plane pažymėta „A”, buvo parengta pagal S. I., gim. (duomenys neskelbtini). užsakymą. 3.2. Vertinimo atlikimo pagrindas – 2017 m. liepos 12 d. Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 17- N07-27 (toliau Priedas Nr. 7). 3.3. Vadovaujantis Metodikos 32 punkto nuostatomis, vertinamojo turto savininko sutikimo gavimas yra ne vertintojų įmonės, bet vertinimo užsakovo (šiuo atveju – S. I.) pareiga. Užsakovas S. I. informavo UAB „T“, jog žemės sklypo savininkas yra tinkamai informuotas apie turto vertinimą ir turto apžiūros datą ir laiką, savininko sutikimas turto apžiūrai ir UAB „T“ (duomenys neskelbtini) Įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM m. k. (duomenys neskelbtini) A. s. (duomenys neskelbtini) vertinimui gautas. Šias aplinkybes S. I. pasirašytinai patvirtino 2017 m. liepos 12 d. Turto apžiūros akte Nr. 17-N07-27 (žr. ataskaitos paskutinį lapą). 3.4. Vertinimo ataskaitos Nr. 17-N07-27 parengimui buvo pateikta vertinamojo turto kadastrinė byla. Kita vertinimo atlikimui reikalinga informacija buvo surinkta teisės aktų nustatyta tvarka iš Nekilnojamojo turto registro ir kitų viešų šalinių. Visi šios vertinimo ataskaitos parengimui pateikti ir surinkti dokumentai yra pateikiami vertinimo ataskaitos prieduose. Pridedama: Turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-29/1, 2017 m. liepos 12 d. Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 17-N07-29/1, Turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-28, 2017 m. liepos 12 d. Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 17-N07-28, 2017 m. liepos 12 d. Turto apžiūros aktas Nr. 17-N07-28, Turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N07-27/1, 2017 m. liepos 12 d. Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 17-N07-27 (t. 6 b.l. 171-177 lapai).

Pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą A. S. pateikė 3 UAB „V“ kasos pajamų orderius, patvirtinančius O. B., N. G. ir S. I. apmokėjimą už UAB „V“ atliktą sklypų vertinimą: UAB „V“ 2017 m. liepos 13 d. KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur sumai, dėl S. I. pinigų įnešimą už sklypo įvertinimą UAB „V“ 2017 m. liepos 13 d. KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur sumai, dėl N. G. pinigų įnešimą už sklypo įvertinimą. UAB „V“ 2017 m. liepos 13 d. KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur sumai, dėl O. B. pinigų įnešimą už sklypo įvertinimą (t. 9 b.l. 21-22).

VĮ „Registrų centras“ informavo, kad nekilnojamojo daikto – 3,8217 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2017 m. liepos 12 d. buvo 203 000 Eur (t. 8 b.l. 150-152).

LTL „X“ informavo, kad advokato K. V. ir partnerių kontoros advokatas V. R. 2017 m. liepos 17 d. sudarė atstovavimo sutartis su fiziniais asmenimis – S. I., N. G., O. B.. Atstovaudamas šiuos fizinius asmenis 2017 m. spalio 11 d. advokatas V. R. pateikė prašymą Nr. R17/10-07 nutraukti kredito sutartis, sudarytas tarp LTL „X“ ir minėtų fizinių asmenų. Atsižvelgiant į klientų prašymus kredito sutartys su minėtais fiziniais asmenimis buvo nutrauktos 2017 m. lapkričio 14 d. šalių susitarimu tarp LTL „X“ ir fizinio asmens. 2017 m. rugpjūčio 11 d. minėti fiziniai asmenys pagal pagrindinio pajaus pasirašymo sutartį tapo LTL „X“ nariais. Pajaus įsigijimo sutartis pagal įgaliojimą pasirašė advokatas V. R.. Tapus X pajininkais jiems buvo atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos, per kurias būtų vykdomi kreditų išmokėjimai. Kredito sutartys su minėtais asmenimis buvo sudarytos remiantis X valdybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, pagal kurį kaip viena iš kredito išmokėjimo sąlygų nurodyta įsigyti papildomą X pajų, kuris būtų ne mažesnis nei 5 proc. nuo kredito sumos. Papildomas pajus buvo įsigytas tik S. I. vardu, tačiau iškilus abejonėms dėl sandorio skaidrumo, LTL „X“ valdybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu paskolos išmokėjimas buvo sustabdytas. Minėtu valdybos sprendimu buvo sustabdytas kredito išmokėjimas ir N. G., ir O. B.. Pagal sudarytas sutartis kreditai nebuvo išmokėti, kadangi šios sutartys buvo nutrauktos šalių susitarimu (t. 3 b.l. 69-71).

LTL „X“ informavo, kad neteikia elektroninės bankininkystės paslaugos, todėl sąskaitos dėl el. bankininkystės nebuvo atidarytos. Fiziniams asmenims buvo atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos, į kurias būtų pervedamos piniginės lėšos, jomis galėjo disponuoti sąskaitų savininkai arba jų įgaliotas asmuo. Pateikė Susitarimo dėl kredito sutarčių nutraukimo kopijas (t.3 b.l. 73-81).

2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Renata Augutavičienė panaikino V. R., V. M., A. S., S. Z., G. K. procesines padėtis (t. 9 b.l. 36-37, 90-91, 107-109, 178-179, 213-214).

Dėl Z. D., S. I., N. G., O. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

LTL „X“ 2017 m. spalio 16 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo (t.1 b.l. 120-124). 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras T. D. pavedė Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00046-17 (t.1 b.l. 1).

2019 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras T. D., vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2012 straipsnio 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00046-17, kaip nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų K. R., S. I., N. G., O. B. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (t.1 b.l. 87-100).

2020 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausias prokuroras V. P., vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 5 dalimi panaikino prokuroro T. D. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį atnaujino. Šios bylos ikiteisminis tyrimas vyko iki 2022 m. gruodžio 2 d., kai byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui (t.14 b.l. 127).

Vada pradėti šį ikiteisminį tyrimą buvo LTL „X“ pareiškimas, kad šios įstaigos valdyba, įvertinusi visus pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą 2017 m. rugsėjo 19 d. sudaryti kredito sutartį su S. I. dėl 175.000 eurų paskolos, 2017 m. rugsėjo 20 d. su N. G. ir O. B. dėl 175.000 eurų paskolos kiekvienam išmokėjimo, įkeičiant 3 žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių kiekvienas atskirai buvo įvertintas po 319.000 Eur. Minėtas paskolas S. I., N. G. ir O. B. turėjo grąžinti iki 2037 metų rugsėjo 19 d., mokant kredito sutartyse nurodytas palūkanas (t.1 b.l. 129-138).

Po kredito sutarčių sudarymo ir LTL „X“ dar nespėjus išmokėti kredito lėšų, paaiškėjo, kad visi kredito gavėjai pateikė darbo sutartis su Vokietijos statybine bendrove „H bei N26 Bank GmbH“ sąskaitų išrašus, kurie tvirtina, jog jie gauna darbo užmokestį ir turi lėšų dalies žemės sklypo kainos dengimui. Tačiau po kredito sutarčių pasirašymo LTL „X“ buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad kredito gavėjai, kuriems pagal įgaliojimą atstovavo advokatas V. R., iš VšĮ sporto klubo „L“, atstovaujamo jo direktoriaus K. R. įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. numatyta, jog kiekvienas iš pirkėjų sumokėjo pardavėjui VšĮ sporto klubui „L“ po 75 000 Eur grynais pinigais prieš pasirašant sutartį ne notaro akivaizdoje. Tokios didelės sumos sumokėjimas grynaisiais pinigais dar iki sutarties sudarymo LTL „X“ sukėlė pagrįstą abejonę, ar iš tiesų pinigai buvo sumokėti.

Nustatyta, kad žemės sklypo pardavėjas VšĮ sporto klubas „L“ šį žemės sklypą įsigijo 2017 m. liepos 12 d. už 200 000 eurų, tačiau po mėnesio, 2017 m. rugpjūčio 29 d. už 750 000 eurų pardavė S. I., N. G. ir O. B., iš kurių dalį pinigų - 225 000 Eur iš pirkėjų gavo grynaisiais pinigais. LTL „X“ turėdama prieigą prie Registrų centro duomenų bazės nustatė, kad 2016 m. VŠĮ sporto klubas „L“ turėjo 57 786 Eur nuostolį. Buvo nustatyta, kad įkeičiamo žemės sklypo turto vertinimas buvo užsakytas vieno iš kredito gavėjų tuo metu, kai žemės sklypas dar nepriklausė VšĮ sporto klubas „L“. Taigi žemės sklypo pirkėjams buvo žinoma ankstesnė žemės sklypo savininkė, tačiau žemės sklypas buvo perkamas ne tiesiogiai iš jos, bet pirmiausia buvo perleistas VšĮ sporto klubas „L“ už 200 000 Eur, o tuomet perleistas Kredito gavėjams už 750 000 Eur.

Įtarus galimai nesąžiningus asmenų veiksmus gauti kreditus, buvo kreiptasi į Vokietijoje esantį banką „N26 Bank GmbH“ su prašymu patvirtinti, kad kredito gavėjų banko sąskaitų išrašai yra teisingi ir originalūs. Buvo gauta informacija, kad kredito gavėjų pateikti banko sąskaitų išrašai nėra išduoti „N26 Bank GmbH“, kad šis bankas neišduoda sąskaitų išrašų, kurie patvirtinti antspaudu. Taip pat buvo nurodyta, kad patikrinus banko sąskaitų išrašuose nurodytus IBAN kodus visi trys kodai yra negaliojantys, nes kontroliniai skaitmenys yra neteisingi. LTL „X“ kilus abejonių, ar iš tiesų buvo sumokėti grynieji pinigai pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kredito gavėjai buvo paprašyti pateikti banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad iš jų banko sąskaitos buvo nuimti pinigai, kurie buvo sumokėti grynais. Buvo pateikti kredito gavėjų banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Šių banko sąskaitų išrašuose IBAN kodas analogiškas kaip ir pateiktų anksčiau, taigi taip pat turi būti negaliojantis. Nors papildomai pateikti banko sąskaitų išrašus buvo prašoma siekiant įsitikinti, kad sąskaitose buvusios lėšos buvo nuimtos iš sąskaitų, kad atsiskaityti už žemės sklypą, t. y. sumokėti po 75 000 Eur, kurie pagal Sutartį buvo sumokėti grynais iki Sutarties sudarymo, tačiau visų kredito gavėjų pateiktuose banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad piniginės lėšos tebėra sąskaitose. Kredito gavėjai nurodė, kad grynuosius pinigus pagal Sutartį sumokėjo iš savo santaupų, tačiau, kad Kredito gavėjai būtų turėję kitų lėšų, iš kurių būtų galėję sumokėti kiekvienas po 75 000 Eur grynais, teikdami paraišką kreditui suteikti, nebuvo nurodę. Tai tik sustiprina įtarimą, kad pinigai, kurie pagal Sutartį buvo sumokėti grynais iki Sutarties sudarymo, iš tiesų nebuvo sumokėti. Kilus abejonių dėl kredito gavėjų sąžiningumo ir pateiktų dokumentų teisingumo, LTL „X“ sustabdė kredito sutarčių vykdymą ir neišmokėjo kredito sutartyse numatytos sumos.

Z. D. kaltės nepripažino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme laikėsi pozicijos, kad apie ketinimą apgaule iš LTL „X“ įgyti didelės vertės turtą jam nieko nežinoma. Jis nebuvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, nesukūrė organizuotos grupės ir į ją neįtraukė kitų kaltinamųjų, neorganizavo kaltinime nurodytų tikrų dokumentų suklastojimo bei panaudojimo. Vykdydamas asmens vardu R. nurodymus (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje jis pasitiko S. I., N. G. ir O. B., kuriuos jam surado G. K.. Jiems paaiškino, kodėl jų vardu imamos paskolos, kas bus daroma su įkeistu žemės sklypu, davė jiems pasirašyti prašymus paskoloms gauti, vežė juos pas advokatą bei notarą, padengė jų įsiskolinimus antstoliams, padėjo deklaruoti jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, bendravo su LTL „X“ darbuotoja J. B., kuri teikė prašymus kreditui gauti valdybai, suorganizavo jos susitikimą su S. I.. Tačiau taip jis elgėsi todėl, kad R. jam žadėjo pavesti 50 gyvenamųjų namų statybos organizavimą (duomenys neskelbtini) rajone esančiame žemės sklype, kurio pirkimą ir įkeitimą LTL „X“ organizavo R.. Piniginės lėšos šių namų statybai būtų gautos panaudojus LTL „X“ išduotais kreditais. Jeigu S. I., N. G. ir O. B. būtų pavykę iš LTL „X“ gauti po 175.000 eurų paskolos, šie pinigai būtų atitekę ne jam, o K. R., kurio žemės sklypą ir pirko S. I., N. G. ir O. B..

S. I. teisme kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad norėjo paimti pinigus (kreditą), tačiau nežinojo sumos. G. K. pasiūlė gauti pinigus iš banko. Sklypas turėjo būti formintas jo vardu ir kreditas turėjo būti gaunamas jo (S. I.) vardu. Turėjo gauti nedidelę dalį iš tos sumos. Mano, kad pinigus turėjo perduoti Z. D..

N. G. kaltės nepripažino. Nurodė, kad G. K. jai pasiūlė padėti tam tikriems vaikinams paimti paskolą, sakydamas, kad už tai bus atitinkamai atsilyginta ir ji sutiko. G. K. ją palydėjo į (duomenys neskelbtini), kur kartu su ja važiavusių S. I., O. B. jau laukė Z. D.. Šis asmuo ją ir su ja buvusius S. I., O. B. vežiojo į advokato ir notaro kontoras, kur ji pasirašė jai pateiktus dokumentus. Z. D. apmokėjo jos skolas antstoliams, be jos žinios ją išregistravo iš (duomenys neskelbtini). Kadangi Z. D. padengė jos skolas antstoliams, todėl nieko blogo negalvojo padėdama jam paimti kreditą. Tuo metu ji niekur nedirbo. Z. D. sakė, kad jiems nieko nereikės mokėti, nes mokės jis. Jie pasirašė jo pateiktus dokumentus ir viską jam paliko. Ji nežino, kaip gavę kreditą turėjo tuo pinigus atiduoti Z. D., nes iki to nepriėjo.

O. B. kaltės nepripažino. Nurodė, kad G. K. jį supažindino su Z. D.. Po (duomenys neskelbtini) jį ir kitus automobiliu vežiojo Z. D. – tas, kuris yra teismo salėje. Jis pasirašė kažkokias sutartis dėl žemės, kur turėjo būti statybos, tačiau nieko nebuvo. Dirbdamas jis galėjo atiduoti 2 000-3 000 eurų, bet ne 175 000 eurų. Žinojo, kad kreditas bus jo vardu, bet nežinojo sumos. Manė, kad buvo 5 000-6 000 eurų. Jam net galvoj nebuvo, kad suma gali būti 175 000 eurų. Jam reikėjo gero darbo, nes mažai mokėjo. Norėjo tokio darbo, kad uždirbtų bent 2000 per mėnesį. Vokietijoje neteko dirbti. Jis buvo skolingas antstoliui. Skolas padengė Z. D.. Atrodo, kad buvo skolingas 1 500 eurų. Reikėjo žmogui padėti gauti kreditą. Norėjo, kad jam būtų gerai ir Z. D. būtų gerai. Z. D. sakė dėl kredito nesijaudinti, nes jeigu ką, tai už jį grąžins žemę. Atsimena, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad bus darbas ir turės būti (duomenys neskelbtini). Tai jam sakė Z. D.. Nesidomėjo, kur pasirašinėjo. Jis norėjo padėti žmogui.

Z. D., S. I., N. G., O. B. pateiktų kaltinimų dėl pasikėsinimo įgyti didelės vertės LTL „X“ turtą neprisipažino. Pripažindamas juos kaltais teismas vadovaujasi jų pačių parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, liudytojų J. T., J. B., V. R., V. M., V. K., G. P., J. P., A. S., G. K., K. R., J. B., S. Z., N. Z., G. M., A. A. parodymais, parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolais, akistatos protokolu, LTL „X“ pateiktomis kredito sutartimis su priedais, fizinių asmenų prašymais paskolai gauti, įgaliojimais, bankų, VMI, VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis bei kitais surinktais įrodymais.

Vertindamas kaltinamojo Z. D. parodymus, teismas daro išvadą, kad jo nurodyta įvykių versija, kad žemės sklypo pirkimo iš K. R. atstovaujamos įmonės bei kredito gavimo iniciatorius buvo asmuo vardu R., paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Pirmiausia Z. D. niekada nenurodė jo įvardinto asmens, vardu R. realių duomenų. Jis nežino jo pavardės, gyvenamosios ar darbo vietos, kitų kontaktinių duomenų. Nors teigė, kad R. jam padėjo pardavinėti jo butą ir su R. buvo sudaryta sutartis, tačiau šios sutarties ar kitų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad kiti kaltinamieji S. I., N. G., O. B. bei liudytojai K. R., S. Z., J. B., N. Z., V. R., G. K. neminėjo, kad jiems teko bendrauti su asmeniu, vardu R., kuris planavo statyti objektus (duomenys neskelbtini) rajone esančiame žemės sklype. Visi šie asmenys nurodė, kad turėjo susitikimus ir kontaktus tik su Z. D.. Šioje byloje yra vienas asmuo, kurio vardas S., tai liudytojas K.. Apie jį parodymus davė S. I., O. B. ir N. G., teigdami, kad šis asmuo juos supažindino su Z. D., tačiau pats Z. D. niekada neįvardino G. K. kaip sumanyto projekto iniciatoriaus, kuriuo nurodymus pasak jo nuosekliai vykdė tikėdamasis, kad bus statybos objekto ar objektų vykdytojas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. nurodė, kad būtent Z. D. prašymu jis surado S. I., N. G. bei O. B. ir vieną kartą su jais traukiniu vyko į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko Z. D.. G. K. patvirtino, kad Z. D. prašymu iš N. G. buvo paėmęs jos asmens tapatybės kortelę. Liudytojas S. Z. patvirtino, kad Z. D. prašymu sutiko laikinai savo gyvenamojoje vietoje deklaruoti N. G. bei vykdydamas Z. D. prašymus, paprašė savo motinos N. Z. bei gyvenimo draugės J. B., kad jos analogiškai pasielgtų ir savo gyvenamojoje vietoje laikinai deklaruotų kaltinamųjų S. I. ir O. B. gyvenamąją vietą. Net tuometinė LTL „X“ kreditavimo plėtros vadovė liudytoja J. B., kuri pateikė kaltinamųjų S. I., N. G. bei O. B. paraiškas kreditui gauti LTL „X“ valdybai, nurodė, kad dėl šių paskolų bendravo su Z. D.. Jam skambino norėdama susitikti su vienu iš paskolos prašytojų (S. I.). Z. D. organizavo šį susitikimą teigdamas, kad S. I. trumpam atskrido iš Vokietijos ir gali su ja susitikti. Toks susitikimas ir įvyko, į kurį S. I. atvežė Z. D.. Tik miręs UAB „C“ vadybininkas V. M., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme, nurodė, kad pas jį dėl sklypo įsigijimo kreipėsi du asmenys. Jų vardai buvo R. ir Z.. Šiuos asmenis jis nusiuntė į UAB „V“ bei pasiūlė advokato V. R. paslaugas, tačiau tokie šio liudytojo parodymai akivaizdžiai išskiria iš bendro surinktų įrodymų konteksto. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas buvęs UAB „V“ vertinimo vadovas A. S., kurio parodymai taip pat buvo pagarsinti, nurodė, kad būtent V. M. organizavo jo susitikimą su Z. D., kurio metu asmens vardu R. nebuvo. Be to ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas advokatas V. R. nurodė, kad S. I. į susitikimą su liudytoja J. B. automobiliu „Volvo“ atvežė iš matymo pažįstamas vyras (Z. D.). Reiškia prieš tai liudytojas V. R. buvo su juo bendravęs. Šitos aplinkybės V. R. iš esmės ir neneigė, tik sakė, kad jis nežinojo, jog bendrauja su asmeniu, kurio vardas ir pavardė Z. D.. Liudytojas V. R. savo apklausose taip pat neminėjo, kad paskolų išdavimu buvo suinteresuotas dar kažkoks R..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Z. D. teigė, kad (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje jo sutikti S. I., N. G. ir O. B. jam atrodė patikimi ir neasocialūs asmenys, galintys realiai kreiptis dėl kreditų išdavimo ir vėliau juos grąžinti. Tačiau apklausta liudytoja A. A. tuo metu buvusi (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro padėjėja, nurodė, kad į kontorą atvykę S. I., N. G., O. B., kurie įgaliojo juos atstovauti advokatą V. R., jai pasirodė įtartini ir nepanašūs į asmenis, kurie turėtų pinigų nusipirkti nekilnojamąjį turtą. Jie buvo prastai apsirengę, gyvenamąją vietą deklaravę ne (duomenys neskelbtini), o S. I. iš viso nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, kas ir sukėlė jai abejonių apie jų finansines galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Teismo nagrinėjamo įvykio metu kaltinamieji S. I., N. G., O. B. niekur nedirbo. (duomenys neskelbtini) jie realiai negyveno. Visi turėjo įsiskolinimų antstoliams, todėl gavę pasiūlymą užsidirbti, su tuo sutiko. Kaltinamieji patvirtino, kad atsižvelgę, jog Z. D. apmokėjo jų skolas, sutiko jam padėti. Jiems buvo pažadėta, kad kažkokia dalis suteikto kredito atiteks ir jiems. Stengdamiesi sumenkinti savo vaidmenį kredito gavime S. I., N. G., O. B. aiškino, kad neperskaitę pasirašydavo jiems pateiktus dokumentus, kad blogai moka lietuvių kalbą, todėl nesuprato ką pasirašo, kad jie nežinojo prašomo išduoti kredito sumos. Teismas atmeta tokią kaltinamųjų poziciją kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, kad N. G. aktyviai domėjosi, kokius dokumentus ji pasirašo ir net prašė, kad Z. D. duotų dokumentų kopijas, tačiau šis jai pareiškė, kad dabar turi svarbesnių reikalų, nei bėgioti ir ieškoti, kur jai padaryti kopijas. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro E. N. atstovo – R. P. patvirtinančio įgaliojimo, kuriuo S. I., N. G. ir O. B. įgalioja savo interesus atstovauti V. R., matyti, kad šis dokumentas jiems buvo išverstas ir kaltinamieji jį pasirašė. Apklausta liudytoja A. A., kuri tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) notarų biure, girdėjo, kaip notaro atstovas R. P. pasikvietė į savo kabinetą S. I., N. G. bei O. B. ir ilgai su jais kalbėjosi. Iš byloje esančių kaltinamųjų S. I., N. G. ir O. B. 2017 m. liepos 17 d. savo ranka surašytų prašymų, kad notaras patvirtintų įgaliojimą advokatui V. R. , nes jie visi 3 perka žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kur statys pastatus, o prašomas išduoti kreditas kurio suma 955.500 eurų bus tuo tikslu, įkeičiant turimą sklypą ir pastatus, leidžia teismui teigti, kad S. I., N. G. bei O. B. suprato, kad prašo jiems išduoti kreditą, kurio grąžinti ir mokėti palūkanas nesiruošė, nes niekur nedirbo. Be to Z. D. juos patikino, kad viskas bus gerai, viską jis sutvarkys, nes turi pažinčių, o blogiausiu atveju LTL „X“ liks įkeisti trys žemės sklypai. Taip elgtis ir veikti apgaule jie turėjo tikslą, nes vykdė Z. D. nurodymus, tikėdami jo pažadu jiems už tai atsilyginti, be to jis buvo apmokėjęs jų skolas antstoliams.

Apklausta 2017 m. gruodžio 11 d. buvusi LTL „X“ darbuotoja J. B. nurodė, kad susitikusi su S. I. (susitikimą organizavo Z. D.) iš jo sužinojo, kad jis, N. G. bei O. B. gyvena ir dirba Vokietijoje. Sužinojo, kad S. I. gyvena kartu su N. G., tačiau jie nevedę. Gyvena vagonėlyje ant ratų. Visi jie dirba įmonėje. Pasakė įmonės pavadinimą, kuris yra įrašytas į „Fizinio asmens prašymą paskolai gauti“. Sužinojo, kad S. I. ir N. G. dirba krano operatoriais, o O. B. - pamainos vadovu. Susitikimo metu S. I. jai pateikė N. G. asmens tapatybės kortelės originalą, kurį ji apžiūrėjo. Ši liudytoja iš S. I. sužinojo, kad jie gauna didelius atlyginimus. Ji klausė S. I. apie žemės sklypo projektą, ką jie ketina su šiuo žemės sklypu daryti. S. I. jai atsakė, kad turi ketinimą vieną sklypą pasilikti sau, o kitus parduoti arba vystyti projektą ir statyti gyvenamuosius namus. Pokalbio metu ji akcentavo, kad reikės būtinai mokėti paskolos įmokas, priešingu atveju jo ieškos Interpolas, tačiau S. I. pasakė, kad turi santaupų ir kad problemų dėl paskolos grąžinimo nebus. Pokalbio metu sužinojo, kad N. G. ir O. B. patys negalėjo atvykti į Lietuvą, nes jų neišleidžia dėl darbo Vokietijoje. Pokalbio metu S. I. paklausė, ar jis moka kalbėti vokiškai, tačiau S. I. atsakė, kad ne ir pasakė, kad jų darbe vokiečių kalbos nebūtina mokėti. Minėta liudytoja buvo įspėta už melagingų parodymų davimą ir pasirašė, todėl jos nurodytas su S. I. pokalbio detales teismas vertina, kaip pastarojo siekį suklaidinti LTL „X“ darbuotoją, kad jo bei N. G. ir O. B. prašymai suteikti jiems kreditus būtų patenkinti ir jiems būtų išmokėtos kredito sutartyse nurodytos piniginės lėšos.

BK reglamentuoja, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apie bendrininkų susitarimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir iš nustatytų jų bendrų (suderintų) veiksmų bei iš kitų bylos aplinkybių.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022; 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020). Pažymėtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Z. D., S. I., N. G. ir O. B. atliko suderintus bendrus veiksmus, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą LTL „X“ turtą. Nepavykus tai padaryti ikiteisminio tyrimo metu jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas. Teisme ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis Z. D. (organizatorius), S. I., N. G., O. B. veikdami bendrininkų grupėje padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasikėsino apgaulės būdu įgyti didelės vertės LTL „X“ turtą.

Kartu pažymėtina, kad kaltinamųjų įvykdytos veikos neatitinka kreditinio sukčiavimo požymių (BK 207 straipsnis).

BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitas kreditines priemones tam tikrai veiklai vykdyti ar objektui įsigyti, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą, iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji siekė apgaulės būdu iš LTL „X“ gautas paskolas pasisavinti, o ne investuoti į statybų projektų vystymą. Nors kaltinamasis Z. D. ir bandė teismą įtikinti, kad už gautas paskolas jis būtų vystęs statytų verslą su mistiniu asmeniu vardu R., tačiau teismas tokia jo versija netiki, nes jos patvirtinimui nebuvo pateikta nei vieno tai patvirtinančio objektyvaus įrodymo. Taigi, taikyti kaltinamiesiems BK 207 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl Z. D., S. I., N. G., O. B. inkriminuoto BK 25 straipsnio 3 dalis (organizuota grupė)

Su kaltinamuoju aktu teismui perduotoje baudžiamojoje byloje prokurorė nurodė, kad kaltinamajam Z. D. ir kitiems šios bylos kaltinamiesiems pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą buvo padarytas organizuotoje bendrininkų grupėje. Z. D. ir kitų kaltinamųjų veiksmai papildomai buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (organizuota grupė.

Pirmiausia teismas atkreipia prokurorės dėmesį, kad ir jos surašytame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X -1233 redakcija). įstatymo Nr. X -1233 redakcija), šio straipsnio dispozicijoje buvo nurodyta organizuota grupė, todėl prokurorės pildomas Z. D. ir kitų kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį buvo visiškai nereikalingas. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliavusi ir bylą į teismą perdavusi prokurorė, surinktų įrodymų pagrindu turėjo organizuotos grupės požymius nurodyti ir kaltinamajame akte, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius.

Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016). Baudžiamajame įstatyme apibrėžtas bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas galimas tik išsamiai nustačius visų bendrininkų padarytus veiksmus bei jų reikšmę bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018). Pirmiausia tai ikiteisminio tyrimo metu Z. D. ir kitų kaltinamųjų neklausė apie jiems inkriminuotos organizuotos grupės buvimą, ar jie pripažįsta jos egzistavimą.

Prokurorės surašytame kaltinime nurodyta, kad Z. D. apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą. Turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2017 metų liepos mėnesį parengė nusikalstamos veikos planą. Duodamas nurodymus bendrininkams O. B., N. G., S. I. jis organizavo žinomai tikrų dokumentų, t. y. 2017 m. liepos 7 d. prašymų paskoloms gauti suklastojimą ir jų pateikimą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti UAB „X“ pinigines lėšas, bendrai – 525 000 Eur.

O. B., S. I. ir N. G. kaltinime nurodyta, kad pasiūlius G. K. dalyvauti nusikalstamoje veikoje apgaule paimant paskolą iš UAB „X“, už Z. D. nenustatyto dydžio piniginį atlygį suklastotų dokumentų pagalba apgaule bendrininko Z. D. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – UAB „X“ 175 000 Eur, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Suklastoto dokumento - UAB „X“ 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymo paskolai gauti pagalba pasikėsino apgaule organizuotos grupės naudai įgyti UAB „X“ pinigines lėšas – 175 000 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė O. B., S. I. ir N. G. pateiktuose kaltinimuose įvardindama G. K. veiksmus kaip kurstytojo ar padėjėjo (surado S. I., N. G., O. B. ir jiems pasiūlė dalyvauti nusikalstamoje veikoje), 2022 m. spalio 18 d. panaikino G. K. atžvilgiu buvusią spec. liudytojo procesinę padėti ir jokių kitų procesinių veiksmų jo atžvilgiu nesiėmė (t. 9 b.l. 178).

Kita vertus byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, kad visi kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė veikdami organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad prokurorė, kaip to reikalauja BK 25 straipsnio 3 dalis, pateiktame kaltinime nenurodė, kada tiksliai ir kur tokia grupė susikūrė, kas ją sukūrė, kas buvo jos organizatorius, nes kaltinime nurodyta, kad Z. D. tik parengė nusikalstamos veikos planą ir įtraukė kitus kaltinamuosius. Analizuojant kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jų veiksmus teismas organizuotos grupės požymių neįžvelgia. Įvertinus minėtų kaltinamųjų parodymus ir byloje surinktus kitus įrodymus, akivaizdu, kad šių Z. D., I. I., N. G., O. B. veiksmai negali būti pripažinti BK 25 straipsnio 3 dalies kontekste kaip organizuota grupė. Nagrinėjamu atveju nėra organizuotos grupės pastovumo, ilgalaikiškumo, konspiracijos laikymosi, išankstinio vaidmenų pasiskirstymo. Tokiu būdu teismas kaltinamųjų Z. D., I. I., N. G., O. B. įvykdytus nusikalstamus veiksmus vertina kaip atliktus paprastoje bendrininkų grupėje ir iš jiems pateiktų kaltinimų šalina BK 25 straipsnio 3 dalį. Tuo pačiu teismas Z. D. veiksmus papildomai kvalifikuoja pagal BK 24 straipsnio 4 dalį (organizatorius).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Vienas iš bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja.

Bylos duomenis nustatyta, kad Z. D. ieškojo asmenų, kurie galėtų įgyvendinti jo nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu įgyti didelės vertės turtą ir tokius surado. Jis pasitikdavo iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atvykstančius S. I., N. G., O. B.. Vežė juos savo automobiliu pas notarą bei advokatą. Padarė šių asmenų asmens dokumentų kopijas. Liepė jiems pasirašyti prašymus LTL „X“ dėl kredito išdavimo. Apmokėjo šių asmenų skolas antstoliams. Organizavo jų gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini) mieste. Mokėjo už šių asmenų keliones į (duomenys neskelbtini). Apmokėjo notaro ir galimai advokato V. R. paslaugas. Bandė organizuoti S. I. banko sąskaitos atidarymą užsienio valstybėje. Suorganizavo S. I. susitikimą su LTL „X“ darbuotoja J. B. ir net asmeniškai su ja susitiko. Visa tai buvo daroma siekiant apgauti LTL „X“ valdybą, kad S. I., N. G., O. B. prašymai jiems suteikti kreditus būtų patenkinti, o kiekvienam iš jų pervedus po 175 000,00 šiuos pinigus užvaldyti. Atsižvelgiant į tai teismas Z. D. veiksmus vertina kaip organizatoriaus ir papildomai kvalifikuoja pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Z. D. ir tvirtino, kad pasisekus S. I., N. G. ir O. B. iš LTL „X“ gauti jų prašomus kreditus, pinigai būtų atitekę ne jam, o K. R. atstovaujamai VšĮ sporto klubas „L“ , iš kur žemės sklypą, įsigijo S. I., N. G. ir O. B., tačiau tai paneigia byloje surinkti duomenys. Pirmiausia apie tai parodymus davė S. I., O. B. ir N. G.. Pastaroji dar patikslino, kad pinigų perdavimo mechanizmas nebuvo galutinai aptartas, nes iki to nepriėjo. Byloje yra ir LTL „X“ pateiktas raštas, kad minėta institucija neteikia elektroninės bankininkystės paslaugos, todėl sąskaitos dėl el. bankininkystės nebuvo atidarytos. Fiziniams asmenims buvo atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos į kurias būtų pervedamos piniginės lėšos, jomis galėjo disponuoti sąskaitų savininkai arba jų įgaliotas asmuo (t.3 b.l. 73-81).

Šioje byloje kaltinamųjų Z. D., S. I., N. G., O. B. nusikalstami veiksmai dėl pasikėsimo įgyti didelės svetimą turtą buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnį 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X -1233 redakcija). Už 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą buvo baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja buvusio BK 182 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Naujos redakcijos 182 straipsnis už apgaule didelės vertės turto įgijimą kvalifikuotinas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bei jo sankciją numato ne tik laisvės atėmimą iki 8 metų, tačiau ir piniginę baudą. Taigi, naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo sankcija numato papildomą alternatyvią švelnesnės rūšies bausmę, piniginę baudą. Pagal galiojančią teismų praktiką minėta aplinkybė reiškia, jog aptariamas baudžiamasis įstatymas yra švelninantis bausmę, todėl turi grįžtamąją galią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-166-495/2023, Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-232-843/2023). Dėl įsigaliojusių bausmę švelninančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų Z. D., S. I., N. G. ir O. B. veikos dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą kvalifikuotinos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

Dėl Z. D., S. I., N. G., O. B. inkriminuoto BK 300 straipsnio 1 dalies.

Z. D., S. I.. N. G. ir O. B. nepripažino, kad suklastojo kaltinime nurodytus tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Apklaustas teisme Z. D. nurodė, kad jis padengė S. I., O. B., N. G. įsiskolinimą antstoliams, davė jiems pasirašyti dokumentus. Apklaustas 2021-12-30 įtariamuoju Z. D. parodė, kad neprisimena ar susitikimo metu, jo automobilyje S. I., N. G. ir O. B. pasirašė fizinio asmens prašymus paskolai gauti.

Apklaustas teisme S. I. nurodė, kad Z. D. jam nieko nedavė pasirašyti. Jis kažką pasirašinėjo, bet nesupranta lietuvių kalbos. Vokietijos kompanijoje ,,H“ jis nedirbo. Neprisimena, ar pasirašė dokumentą, kad dirbo kompanijoje ,,H“. (duomenys neskelbtini) pas advokatą pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Jie visi buvo lietuvių kalba. Manė, kad dokumentai bus panaudojami banke dėl kredito. Apklaustas 2022 m. rugsėjo 2 d. įtariamuoju S. I. parodė, kad dabar neprisimena, kokius dokumentus pasirašė pas notarą. Notaras lyg išvertė dokumentus, nes jis lietuvių kalbos nemoka ir po to jam davė pasirašyti. Prieš susitinkant su banko darbuotoja (J. B.), Z. D. jam sakė, kad reikės pasirašyti kažkokius dokumentus, galimai dėl kredito. Susitikimo metu automobilyje moteris jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Moteris jam sakė, kad tai dokumentai gauti kreditą. Dokumentų nebuvo daug. Z. D. už dokumentų pasirašymą jam žadėjo apie 1 500 -2 000 Eur atlygį. Apklaustas 2022 m. rugsėjo 15 d. papildomai įtariamasis S. I. parodė, jog visus dokumentus kuriuos jis pasirašė ir kurie susiję su minėtais žemės sklypais ir paskolos paėmimu, jam duodavo Z., savo automobilyje. Ant 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymo paskolai gauti jo parašas, tačiau jis nepildė šio dokumento. Kas ir kur užpildė šį prašymą, neprisimena. Kas davė šį dokumentą pasirašyti, neprisimena. Galimai jį davė pasirašyti LTL „X“ atstovė savo automobilyje.

Apklausta teisme N. G. parodė, kad buvo kažkokie dokumentai, važiavo pas notarą, pas advokatą. Kažką jie visi trys pasirašinėjo, bet neprisimena, nes viskas buvo seniai. Ikiteisminio tyrimo metu jai rodė dokumentus. Ant kai kurių dokumentų buvo jos parašas, o kai kuriuose dokumentuose parašai buvo ne jos. Ji pasirašė dokumentus, kuriuos jai padavė Z.. Prisimena, kad buvo dokumentas, kad jie kartu dirba. Pas advokatą ir notarą kažką pasirašinėjo. Vokietijoje ji nedirbo ir Vokietijos banke pinigų nėra turėjusi. Nežino, kas pildė tuos dokumentus, kuriuos davė pasirašyti. Jie buvo užpildyti, kai davė pasirašyti. Pas notarą gautus dokumentus atidavė Z.. Apklausta 2018 m. gruodžio 3 d. įtariamąja N. G. parodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) juos pasitiko Z.. Šis asmuo iš jos, S. ir O. paėmė jų pasus, pildė kažkokius dokumentus, kuriuos jie visi pasirašė. 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymą paskolai gauti ji pasirašė Z. automobilyje. Apklausta 2022 m. kovo 2 d. papildomai įtariamoji N. G. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnėje apklausoje ir juos pilnai palaiko. (duomenys neskelbtini) mieste, kavinėje prie „McDonald“, kai ji, S. ir O. valgė, ji pasirašė Z. pateiktus dokumentus. Ten buvo nurodyta, kad ji, S. ir O. dirba kartu. Ji skaitė dokumentus. Suprato, kad ji dirba su aukščiau minėtais asmenimis, gerai uždirba ir nori nupirkti žemę. Visi dokumentai kuriuos ji pasirašinėjo, buvo pas Z..

Apklaustas teisme O. B. parodė, kad jis pasirašė kažkokias sutartis. Nesidomėjo, kur pasirašinėjo. Jis norėjo padėti Z.. Apklaustas 2018 m. spalio 13 d. įtariamuoju O. B. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau ne viską. Truputį moka lietuviškai rašyti ir skaityti. Niekada gyvenime nėra buvęs Vokietijoje. Niekada nedirbo Vokietijos firmoje montavimo darbų vadovu. Neturi tam reikalingos specialybės. Nežino, kas jo vardu sudarė sutartį su Vokietijos įmone. Pasirašė daug visokių dokumentų, kurių neskaitė ir nesuprato, ant ko pasirašinėjo. Tą dieną vyro (D.) automobilyje jie pasirašė daug dokumentų, tačiau jų pačių ar kopijų vyras jiems nedavė. Pamena, kad tą dieną automobilyje jis, S. ir N. pasirašė kažkokią atstovavimo sutartį. Tas vyras jiems sakė, kad šis advokatas rūpinsis jų reikalais. Sutarties neskaitė. Ant 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymo paskolai gauti viskas užpildyta jo ranka ir jo parašas. Pamena, kad tokį prašymą pildė. Jam tą paraišką davė tą pačią dieną tas vyriškis, kaip ir kitus dokumentus. Jis pats niekur nenešė dokumentų. Viską mašinoje užpildė ir atidavė tam vyrui (Z. D.). Nežino, kas prašymą pateikė LTL „X“. Ant advokatui V. R. išduoto įgaliojimo jo parašai. Apklaustas 2022 m. vasario 7 d. papildomai įtariamasis O. B., parodė, kad jam pateiktuose dokumentuose: 2017 m. liepos 12 d. apžiūros aktas Nr. 17-N07-29, 1 lapas; b) O. B. darbo sutartis su „H“, 4 lapai; c) 2017 m. liepos 17 d. atstovavimo sutartis, 1 lapas; d) 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymas paskolai gauti, 2 lapai, e) 2017 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas - yra jo parašai. Jis neprisimena, ar jam ką nors sakė prieš tai, kai jis pasirašė dokumentus. Pasirašydamas dokumentų neskaitė.

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Nors Z. D., S. I., N. G., O. B. nepripažino jiems teikiamo kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau jų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamųjų S. I., N. G., O. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jų pasirašytais 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymais paskolai gauti, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamą darbą užsienio įmonėje „H“, gaunamą užmokestį, apie neva perkamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei kitais surinktais įrodymais.

Z. D. neigė organizavęs 2017 m. liepos 17 d. S. I., N. G. ir O. B. prašymus paskolai gauti iš LTL „X“. Tačiau jo parodymus paneigia nuoseklūs S. I., N. G. bei O. B. parodymai. Jie nurodė, jog prašymus paskolai gauti jiems pateikė Z. D.. Juos pasirašė Z. D. automobilyje ir jam atidavė. Teismas neturi pagrindo netikėti šių kaltinamųjų parodymais, nes sutampa jų nurodytos detalės ir kitos svarbios faktinės aplinkybės. Nors bylos duomenimis ir nebuvo nustatyta, kad Z. D. suklastojo 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymus paskolai gauti juose įrašydamas tam tikrus melagingus duomenis, nes N. G. ir S. I. tvirtino, kad jie tik pasirašė šiuos prašymus, kuriuose buvo duomenys apie savo gaunamą darbo užmokestį, darbo vietą ar sklypo dalies įsigijimą, tačiau atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kad Z. D. organizavo 2017 m. liepos 17 d. S. I., N. G. ir O. B. prašymų paskolai gauti suklastojimą juos pasirašant bei po to juos panaudojo, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Z. D. veiksmai turi būti kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnį.

S. I. pripažino, kad pasirašė 2017 m. liepos 17 d. prašymą paskolai gauti, tačiau teigė, jog nežinojo, kad ten buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie jo darbą Vokietijoje, gaunamą darbo užmokestį bei sklypo pirkimą. Tokius jo parodymus paneigia LTL „X“ buvusi darbuotoja liudytoja J. B., kuri patvirtino, kad susitikimo metu S. I. jai smulkai papasakojo apie darbą Vokietijoje, gaunamą atlyginimą bei planus su įsigytu žemės sklypu. Tačiau teismas iš S. I. kaltinimą šalina, kad jis 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašyme paskolai gauti įrašė bei tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą savo darbą Vokietijos įmonėje „H“ montavimo darbų montuotoju, apie neva perkamą žemės sklypą, nes byloje tokių duomenų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kas užpildė S. I. 2017 m. liepos 17 prašymą paskolai gauti ir nurodė žinomai melagingus duomenis. Šiuo atveju S. I. privalo atsakyti tik už šio dokumento suklastojimą, patvirtinus jį savo parašu.

N. G. apklausta 2018 m. gruodžio 3 d. pripažino, kad pasirašė 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymą paskolai gauti Z. automobilyje. Apklausta 2022 m. kovo 2 d. papildomai N. G. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnėje apklausoje ir juos pilnai palaiko. Nurodė, kad skaitė dokumentus, kuriuos pasirašė. Suprato, kad ji dirba su aukščiau minėtais asmenimis, gerai uždirba ir nori nupirkti žemę. Visi dokumentai, kuriuos ji pasirašinėjo, buvo pas Z.. Tokiu būdu teismas atmeta N. G. parodymus ir jai netiki toje dalyje, kur ji tvirtina, kad nežinojo, kokie melagingi duomenys buvo nurodyti jos pasirašytame prašyme paskolai gauti. Nors 2022 m. kovo 2 d. apklausoje N. G. teigė, kad ant jai parodyto fizinio asmens prašymo paskolai gauti yra ne jos parašas, tačiau vizualiai sulyginus šį jos parašą su kitais byloje esančiais N. G. parašais, ypač su parašu ant įgaliojimo advokatui V. R. atstovauti jos, S. I. bei O. B. interesus, bei N. G. savo ranka rašytame prašyme suteikti tokį įgaliojimą, akivaizdu, kad jos parašai identiški. Tačiau teismas iš N. G. kaltinimo šalina, kad ji 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašyme paskolai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą savo darbą Vokietijos įmonėje „H“ bokštinio krano operatore, apie neva perkamą žemės sklypą, nes byloje tokių duomenų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kas užpildė N. G. 2017 m. liepos 17 prašymą paskolai gauti ir nurodė žinomai melagingus duomenis. Šiuo atveju N. G. privalo atsakyti tik už šio dokumento suklastojimą, patvirtinus jį savo parašu.

O. B. apklaustas 2018 m. spalio 13 d. įtariamuoju parodė, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau ne viską. Truputį moka lietuviškai rašyti ir skaityti. 2017 m. liepos 17 d. fizinio asmens prašymas paskolai gauti užpildytas jo ranka ir jo pasirašytas. Pamena, kad tokį dokumentą jis pildė. Jam tą paraišką davė tą pačią dieną tas vyriškis, kaip ir kitus dokumentus. Paraišką užpildė mašinoje ir atidavė tam vyrui (Z. D.). Tokiu būdu nustatyta, kad O. B. pats suklastojo tikrą dokumentą prašymą paskolai gauti ir nurodė melagingus duomenis apie savo darbą Vokietijoje, gaunamą darbo užmokestį bei perkamą sklypą, nors pats pripažino, kad tokie duomenys yra melagingi. Teisme ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji Z. D., veikdamas kaip organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis) ir S. I., N. G. ir O. B., veikdami bendrininkų grupėje įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas kaltinamiesiems Z. D., S. I., N. G., O. B. bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamųjų įvykdyti sukčiavimo veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir turtinė žala LTL „X“ nebuvo padaryta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų įvykdymo praėjo beveik 7 metai, kad šios bylos ikiteisminis tyrimas truko beveik 5 metus, kas akivaizdžiai yra per ilgai. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamieji S. I., N. G. ir O. B. šioje byloje atliko antraplanį vaidmenį, vykdydami nusikalstamų veikų organizatorius Z. D. nurodymus.

Z. D. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis sukūręs šeimą, dirba. Z. D. pasikėsino įvykdyti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas nenustatė Z. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu Z. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. I. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas. S. I. išsituokęs, nedirba. Šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas kitoje jam iškeltoje baudžiamojoje byloje. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį devynių metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs) S. I. pasikėsino įvykdyti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas nenustatė S. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu S. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

N. G. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, vaiko nepriežiūrą. N. G. ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus ir yra vaiko priežiūros atostogose. N. G. pasikėsino įvykdyti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas nenustatė N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu N. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

O. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, išsituokęs, nedirba. O. B. pasikėsino įvykdyti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas nenustatė O. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu O. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti Z. D., S. I., N. G., O. B. paskiriant BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – areštą. Bausmių dydžiai skirtini mažesni nei sankcijose nurodyti šių bausmių vidurkiai. Kaltinamiesiems paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytais reikalavimais.

BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, šioje byloje minėto įstatymo redakcija Z. D., S. I., N. G., O. B. taikytina. Nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpyje nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2017 m. liepos 17 d., todėl dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo yra taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes tokia įstatymo redakcija palengvina asmenų teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią. Šiuo atveju netaikoma 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. (2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. D., S. I., N. G., O. B. teismas palieka ikiteisminio tyrimo metu jiems paskirtas kardomąsias priemones. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas naikina.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad S. I., N. G. ir O. B. būtų parinkti gynėjai, nes jie nemoka valstybinės kalbos. Skirti gynėją Z. D. buvo prašoma tuo pagrindu, kad šioje byloje galimi kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai, kai jie turi gynėjus.

Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo Z. D. gynėju buvo parinkta advokatė Violeta Bazienė, kaltinamojo S. I. – advokatė Žana Timaškova, kaltinamosios N. G. – advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, kaltinamojo O. B. – advokatė Kristina Sandaraitė- Butvilienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės K. Sandaraitės –Butvilienės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 890,83 Eur, ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo O. B. (t. 16 b.l. 24), kad advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 757,50 Eur, ir jas prašė priteisti iš kaltinamosios N. G. (t. 16 b.l.104), kad advokatės Violetos Bazienės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 496,49 Eur, ir prašė priteisti jas iš kaltinamojo Z. D. (t.16 b.l. 126), kad advokatės Žanos Timaškovos teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 224,58 Eur, ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo S. I. (t. 16 b.l.135).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje visiems kaltinamiesiems advokatai buvo skiriami teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnyje numatytas sąlygas, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš Z. D., S. I., N. G., O. B. atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 11 b.l. 205). Ikiteisminio tyrimo metu O. B. paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - 2018 m. spalio 16 d. (t.12 b.l. 33) ir 2022 m. sausio 24 d. (t.12 b.l. 80), Ikiteisminio tyrimo metu N. G. paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - 2018 m. spalio 12 d. (t. 12 b.l. 147) ir 2022 m. sausio 24 d. (t.12 b.l. 176).

2021 m. rugsėjo 14 d. buvo paskelbta įtariamojo S. I. paieška (t.13 bl. 12) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, įtariamajam S. I. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (t.13 b.l. 30). 2022 m. gegužės 16 d. S. I. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (t.13 b.l. 62). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad S. I. paieškos metu gauta informacija, iš „Sirene“ Ispanijos nacionalinio skyriaus, kad S. I. 2022 m. liepos 26 d. 16 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) mieste (t.13 b.l. 72). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad S. I. 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo perduotas Lietuvos pareigūnams pagal išduotą Europos arešto orderį ir 2022 m. rugsėjo 2 d. patalpintas į Vilniaus areštinę (t.13 b.l. 73) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi S. I. palikta galioti jo atžvilgiu kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas jos terminas 15 dienų (t. 13 b.l. 134). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, S. I. kardomoji priemonė suėmimas buvo pratęsta 10 d. nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (t.13 b.l. 148-149) 2022 m. rugsėjo 27 d. S. I. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( t.13 b.l. 159, 163). Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. S. I. įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d.

Byloje yra Policijos departamento pateiktas prašymas iš S. I. priteisti 2 730,72 eurus ekstradicijos išlaidų (t.13 b.l.177-189). Prašymas tenkintinas ir S. I. priteistinos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 2 730,72 eurus ekstradicijos išlaidų, patirtų jį pargabenant iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Civilinio ieškinio nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Z. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir Z. D. paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) Z. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

S. I. (S. I.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu S. I. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) S. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. I. įskaityti į laisvės atėmimo bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

N. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jai skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu N. G. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją paniakinti.

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu O. B. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) O. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems), mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Tenkinti Policijos departamento prašymą ir iš S. I. priteisti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 2 730,72 eurus ekstradicijos išlaidų, patirtų jį pargabenant iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką, šią sumą pervedant į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos tarnybos prašymus dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Z. D., S. I., N. G., O. B. atmesti.

Išaiškinti Z. D., S. I., N. G. ir O. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba pagal gyvenamąją vietą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.