Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) specialistės E. B. 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8693-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21131838282 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo M. K. atstovas advokatas Mindaugas Vagonis skunde prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nesant pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti prašoma pareiškėjo M. K. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo į 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir taikyti M. K. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

Skunde nurodo, kad ginčijamame nutarime nenurodytas nei vienas argumentas dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Vien bendro pobūdžio teiginių nurodymas, neatsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, negali būti laikomas tinkamu priimto nutarimo motyvavimu. M. K. lenkimo manevrus atliko kelyje, kuriame nedraudžiama tai daryti. Atstumai tarp transporto priemonių buvo pakankami lenkimo manevrui atlikti. KET 126 punktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jo nesilaikymas neužtraukia asmeniui atsakomybės, o tuo labiau negali būti pagrindas vertinant asmens veiksmus kaip chuliganišką vairavimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog M. K. iš tiesų vairavo chuliganiškai. Nutarimo išvada apie M. K. veiksmais sukeltą realų pavojų kitiems eismo dalyviams yra paremta prielaida, o ne tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Net ir institucijai nustačius, jog M. K. persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą pavojingai manevravo, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vairuotojas pavojingai manevravo, nes atstumas tarp automobilių buvo itin mažas. Buvo manevruojama toje vietoje, kuri yra itin avaringa. Buvo važiuojama per tiltą link Klaipėdos pusės. Jam važiuojant antra juosta, iš pirmos juostos staigiai išlindo minimas vairuotojas, kuris vėliau vėl staigiai rikiavosi į kitą juostą. Dėl tokių manevrų jam teko staigiai stabdyti. Vaizdo medžiaga yra iš jo vaizdo registratoriaus. Dėl tokių manevrų jis susierzino, nes galimai dėl tokių vairuotojų ant to tilto nuolat kyla avarijos. Jei jis nebūtų atidžiai stebėjęs kelio, galimai būtų įvykusi avarija. Jis nepamena, ar persirikiuodamas vairuotojas rodė posūkio signalą, tai turėtų matytis vaizdo įraše. Tuo metu jis važiavo maždaug 90 km/h greičiu.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvimo, vadovavosi paties M. K. paaiškinimu, liudytojo A. K. paaiškinimu ir byloje pateiktu vaizdo įrašu, iš kurių padarė išvadą, kad M. K., pažeisdamas KET, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, kelis kartus iš eilės staigiai persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą juostą, kai to daryti nebuvo būtinybės ir taip sukėlė realų pavojų kitų vairuotojų saugumui, o liudytojas A. K. buvo priverstas staigiai pristabdyti ir tokie jo veiksmai institucijos buvo įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas.

Teismas, išklausęs M. K. paaiškinimus ir liudytojo A. K. parodymus, išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti su institucijos padarytomis išvadomis. Nors M. K. nesutinka, kad automobilį jis vairavo chuliganiškai, ir teigia, kad persirikiuodamas rodė posūkio signalus, o atstumai tarp automobilių buvo pakankami, jis niekam nesutrukdė, niekas nebuvo priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties, tačiau pareiškėjo paaiškinimus paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas ir liudytojo A. K. parodymai.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad M. K., vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo iš pirmos eismo juostos staigiai persirikiuoja į antrą eismo juostą, nepalikdamas saugaus atstumo nei nuo priešais važiuojančios transporto priemonės nei nuo už jo važiuojančios transporto priemonės. Toliau važiuodamas antra eismo juosta apsilenkia pirmąją eismo juosta važiuojančią transporto priemonę ir staigiai rikiuojasi į pirmąją eismo juostą, tai darydamas prieš pat pirmąja eismo juosta važiuojančią aplenktąją transporto priemonę. Kitame vaizdo įraše matyti kaip aukščiau minėtas automobilis iš pirmos juostos, pavojingai priartėjęs prie sunkiasvorės transporto priemonės staigiai įvažiuoja į antrąją eismo juostą ir dingsta iš filmavimo zonos. Vaizdo įraše matyti, kaip minėto automobilio vairuotojas rodo posūkio signalus, tačiau persirikiavimo veiksmus atlieka taip staigiai, jog posūkio signalas sumirksi nepilnai du kartus. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nebuvo laikomasi saugių atstumų, persirikiavimo manevrai buvo atliekami itin staigiai, priartėjant tiek prie gretimoje juostoje esančių transporto priemonių tiek prie toje pačioje juostoje važiuojančių transporto priemonių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad eismas yra pakankamai intensyvus, abi tos pačios krypties juostos yra užimtos važiuojančiomis transporto priemonėmis, kurios važiuodamas laikosi saugaus atstumo viena nuo kitos. Tokie M. K. veiksmai neabejotinai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi jis pavojingais eismo saugumui veiksmais sąmoningai demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nesant jokios priežasties kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Liudytojo A. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, atitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes. Teisme liudytojas nurodė, kad jam važiuojant antra eismo juosta, staigiai išlindo pareiškėjas, kuris vėliau vėl staigiai persirikiavo į kitą eismo juostą. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų liudytojui reikėjo staigiai stabdyti.

KET reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h (KET 5, 9, 110, 126 punktai).

M. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, nes nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiavo per arti kitų transporto priemonių, nesilaikė saugaus atstumo nei nuo šone važiuojančių transporto priemonių, nei priekyje važiuojančių transporto priemonių, esant intensyviam eismui atliko persirikiavimo manevrus, nesant jokios būtinybės pasukti, apsisukti ar sustoti, atlikinėjo nesaugius manevrus kelis kartus ir staigiai keitė važiavimo juostą, tokius veiksmus atliko be jokio aiškaus motyvo ir taip savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl darytina išvada, kad M. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti M. K. padarytą administracinį nusižengimą.

Chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

M. K. nubaustas minimalia bauda ir teisė vairuoti jam atimta minimaliam terminui, todėl laikytina, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė M. K. paskirta pagal įstatymą (ANK 420 straipsnio 2, 5 dalys).

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. B. 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-8693-2021, kuriuo M. K. nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, priimtas pagrįstai, todėl panaikinti institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

M. K. atstovo advokato Mindaugo Vagonio skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. B. 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8693-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21131838282 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21131838282 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.