Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovui advokatei Reginai Bertašienei, atsakovei L. R., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovo V. R. atstovė advokatė Regina Bertašienė ieškiniu prašė:

1. nutraukti V. R. ir L. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės L. R. kaltės;

3. nustatyti, kad L. R. nepilnamečių dukrų P. R. ir O. R. išlaikymui moka kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas V. R. ir atsakovė L. R. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ieškovas su atsakove kartu gyveno apie keturiolika metų. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra P. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. R..

Šalys santuokoje įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 560,00 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 128 000,00 Eur. Viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė sudaro 136 560,00 Eur (8560,00 + 128 000,00). Nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovas ir atsakovė 2021-03-30 su banku „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims suteiktas 41 650,00 Eur kreditas ir kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims suteiktas 87 000,00 Eur kreditas. Galutinis kreditų grąžinimo terminas 2046-03-15. Neišmokėtas kredito likutis pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 38 679,98 Eur, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - 61 214,48 Eur. Remiantis nurodytu, šalių įsipareigojimų likutis kreditoriui „Swedbank“, AB iš viso sudaro 99 894,46 Eur (38 679,98 + 61 214,48).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. pripažino, kad jos alkoholizmas yra šeimos iširimo priežastis. Pripažino, jog sutuoktiniui buvo neištikima. Ieškovą kaltina šeimos iširimu, tuo jog jo nebūdavo namuose, jis būdavo išvykęs į reisus. Atsakovė pripažino, kad ji nedirba ir nesirūpina vaikais bei šeima nuo 2024 m. sausio 1 d. Teisę vairuoti automobilį dėl alkoholio prarado prieš 1,5 – 2 metus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pridedamų įrodymų matyti, kad atsakovė jau ne vienerius metus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko ji ėmė visiškai nebesirūpinti šeima. Atsakovė L. R. dukromis nesirūpina, su jomis bendrauja tik epizodiškai, neteikia išlaikymo. Atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu kenkė šeimos poreikių tenkinimui, normalioms gyvenimo sąlygoms ir tai sudaro pagrindą pripažinti, jog, vartodama alkoholį, būdama neištikima sutuoktiniui, nesirūpindama šeima, atsakovė L. R. nebuvo lojali ieškovui, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šių CK 3.27 straipsnyje numatytų sutuoktinių pareigų pažeidimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl šeimos iširimo yra kalta atsakovė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės L. R. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta rimtų faktų ir argumentų, jog dėl šeimos iširimo būtų kaltas ieškovas V. R.. Atmestini atsakovės L. R. argumentai tai, jog ieškovo darbas tolimųjų reisų vairuotoju, buvimas ilguose reisuose, nulėmė šeimos iširimą. Priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovė minimaliai prisidėjo savo pajamomis prie šeimos išlaikymo, paskutiniu metu atsakovė visiškai nedirbo, nepadengė nei vienos kredito įmokos už įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovo darbinė veikla iš kurios jis gaudavo pajamas ir išlaikydavo šeima, nelaikytina šeimos iširimo priežastimi.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas sutinka su ieškovo argumentai, kad atsakovės neištikimybė, besaikis alkoholio vartojimas, visiškas abejingumas bei nelojalumas šeimai, nepilnamečių dukrų nepriežiūra ir kt. sukėlė ieškovui didelius išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Ieškovas V. R. kūrė gražaus šeimyninio gyvenimo planus, tikėjosi, kad santuokoje gyvens dalindamasi pagarba, moraline ir materialine pagalba vienas kitam bei meile. Visas tas viltis sužlugdė atsakovė savo netinkamu elgesiu. Gyvenimas su atsakove L. R. dėl jos priešingo santuokos tikslams elgesio sukėlė ieškovui itin neigiamus, sunkius dvasinius išgyvenimus: nuolatinę įtampą ir nesaugumą, didelį dvasinį diskomfortą, pažeminimą, bejėgiškumą, nerimą dėl šeimos gerovės, dukrų ateities. Atsižvelgiant į ieškovo patirtą emocinį sukrėtimą, išgyvenimus bei širdgėlą dėl netinkamo ir amoralaus atsakovo elgesio bei dėl su santuokos sudarymu susijusių pagrįstų lūkesčių pažeidimą, ieškovui priteistina iš atsakovės 2 000,00 Eur neturtinė žala.

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo šalys pageidavo pasilikti santuokines pavardes. Ginčo byloje dėl to nekilo, todėl atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys neprašė priteisti išlaikymą viena iš kitos. Kadangi sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas teismui paaiškino, kad yra sukūręs dukroms saugią aplinką. V. R. tinkamai rūpinasi nepilnamečių dukrų poreikių įgyvendinimu, ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra, t. y. tinkamai vykdo savo pareigas abiem dukroms. Ieškovas V. R. su dukromis gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiame name, kur mergaitėms yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovas dirba vairuotoju ekspeditoriumi UAB „Baltic transline“ ir gauna nuolatines pajamas. Nors ieškovo darbas yra susijęs su reguliariais išvykimais, tačiau darbo dienomis dukras jam padeda prižiūrėti ieškovo tėvai. Ieškovas V. R. įsitikinęs, kad jis yra pajėgus užtikrinti tinkamas sąlygas dukroms augti ir vystytis.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. sutiko, jog dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, kol ji išsispręs alkoholizmo problemas. Patvirtino, jog dukrų su abiem tėvais emocinis ryšys yra vienodas.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad Skyrius neturi duomenų apie tai, jog tėvas V. R. savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdytų netinkamai, į išreikštą vaikų nuomonę, Skyriaus vertinimu, nepilnamečių P ir O gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu atitiktų vaikų geriausius interesus.

Teismo manymu, jog aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką, geriausiai atitinka dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu V. R..

Dėl mamos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Teismas šeimos bylose dėl vaiko interesų gynimo yra aktyvus ir pažymi, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju - ieškovei, vaiko mamai, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.

Ieškovas V. R. mano, kad šalys ras susitarimą dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos ir dalyvavimo jas auklėjant, todėl konkrečios atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. R. sutiko su tokia ieškovo pozicija ir taip pat neprašė nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. patvirtino, jog jai nėra trukdoma bendrauti su dukroms.

Vertinant aukščiau visas nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šalims nekyla ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl teismas bendravimo tvarkos nenustato.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų tiektino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šios bylos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovas nurodo, kad būtini vaiko poreikiai - tai poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos. Ieškovas pateikė dukrų išlaikymo detalizuotą lentelę. Nurodoma, jog P. R. ir O. R. poreikiams per mėnesį yra išleidžiama vienoda pinigų suma. Vieno nepilnamečio vaiko mėnesio išlaidos sudaro: maistas – 200 Eur; rūbai -100 Eur; avalynė 50 Eur; užkandėlės į mokyklą, dienpinigiai – 40 Eur; vaistai, vitaminai, žuvų taukai – 50 Eur; higienos reikmenys – 20 Eur; ugdymo priemonės, pratybos – 20 Eur; rinkliavos mokykloje – 5 Eur; kanceliarinės priemonės – 20 Eur; pramogos, laisvalaikis, gimtadieniai – 50 Eur; transporto išlaidos 50 Eur; komunaliniai mokesčiai, internetas 40 Eur. Nurodoma, jog vienos dukros išlaikymui per mėnesį ieškovas išleidžia apie 645 Eur.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kaip minėta, pagal Kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (2023-06-28 Nr. 516, TAR 2023-06-30, kodas 2023-13390).

Teismo vertinimu ieškovas aukščiau pateikta informacija apie jos patiriamas vidutiniškai 600 Eur išlaidas per mėnesį dukros išlaikymui yra pakankamai objektyvios. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad jei teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatys su ja, tai iš ieškovo prašys priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog 600 Eur suma į mėnesį, šalių vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reali ir objektyviai pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. R. dirba vairuotoju - ekspeditoriumi, gaunamos pajamos sudaro apie 2000 Eur per mėnesį. Ieškovas su dukromis gyvena jam ir atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė šalių bendruose namuose šiuo metu negyvena. V. R. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės.

Atsakovė ieškinio pateikimo metu niekur nedirbo. Nuo 2024-08-08 įsidarbino UAB ,,Inoline“ operatore, darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 600-700 Eur per mėnesį. Atsakovė neturi asmenine nuosavybės teise registruotino kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Įstatymas numato, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovė L. R. yra darbingo amžiaus, sveika, turinti socialinio darbuotojo specialybę. Byloje nenustatyta, kokių tai objektyvių aplinkybių, jog jai būtų ribojama galimybė dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą. Atsakovė turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Atsakovė privalo dėti pastangas darbo paieškoms, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Nuo 2024 m. sausio 1 d. išmoka vaikui yra 96,25 euro, tai dviem vaikams – 192,5 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą bei Kasacinio teismo praktika prašomas priteisti išlaikymo dydis mažinamas, priteisiant nepilnamečiui vaikui į mėnesį po 260 Eur.

Ieškovas V. R. paskiriamas uzufrukto teise vaikų P. R. ir O. R., išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje nustatyta, taip pat tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-21/2007).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovas V. R. nurodė, kad nuo pat dukrų gimimo atsakovė prie išlaikymo prisidėjo nereguliariai, o vėliau išlaikymą nustojo teikti visiškai. Nors atsakovė išlaikymo neteikia ilgiau nei metus, ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius vienerius metus. Įvertinant neteikto išlaikymo laikotarpį bei turėto teikti išlaikymo dydį, iš atsakovės priteistinas nepilnamečių dukrų P. R. ir O išlaikymo įsiskolinimas, kuris sudaro po 3 600,00 Eur kiekvienam vaikui (300,00 x 12).

Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sutuoktiniai skyrium gyventi pradėjo nuo 2024 m. gegužės 24 d. Ieškinys teismui pateiktas 2024-04-26, priimtas buvo 2024-05-06.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. nurodė, kad finansiškai labiausiai prie šeimos išlaikymo prisidėjo ieškovas V. R.. Pažymėjo, jog ir ji pati rūpinosi šeima, gamino šeimai maistą, rūpinosi namų buitimi, prižiūrėjo bei auklėjo vaikus. Atsakovė L. R. pripažino, jog nuo 2024 m. sausio mėnesio išėjo iš darbo ir nuo tada finansiškai šeima nesirūpino. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė sutiko, jog išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas tik nuo 2024 m. sausio mėnesio iki ieškinio pateikimo 2024 m. gegužės, tai yra už keturi mėnesius.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. R. taip pat pripažino, jog atsakovė L. R. gamino šeimai maistą, rūpinosi namų buitimi ir. k. t.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nepilnametėms dukroms po 260 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. gegužės, tai yra už keturis mėnesius, vienam nepilnamečiam vaikui po 1040 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra pasirinkusi visiems šeimos nariams nepriimtiną gyvenimo būdą, į tai, kad ji girtuokliauja vaikų akivaizdoje ir daro ypatingai neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, šalys gyventi viename name negali. Šalių nekilnojamas turtas vertintinas kaip objektyviai realiai didžiausią vertę turintis tik kaip vienas turtinis kompleksas. Atidalijimo proceso faktinis įgyvendinimas šiuo atveju būtų ypač apsunkintas, lemtų nuolatinius ginčus dėl remonto darbų atlikimo tvarkos, ir užtruktų neapibrėžtą laiką bei galimai lemtų naujus teisminius procesus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas.

Ieškovas nurodo, kad siekdamas apsaugoti savo ir nepilnamečių vaikų interesus, ieškovas prašo padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo. Ieškovas teigia, jog atsakovės elgesys tiek ieškovo, tiek nepilnamečių dukrų atžvilgiu yra netinkamas, keliantis grėsmę šalių vaikams, netinkamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jos elgesys yra neadekvatus, namuose nuolat tvyro įtampa. Atsakovės elgesys neabejotinai turi įtakos nepilnamečių vaikų, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių, sveikatai ir psichinei būklei, jų elgesiui ir kt. Šiuo atveju dėl atsakovės kaltės yra grubiai pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas prašo dalinant turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) palikti jam, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją, lygią 1/3 šalių įgyto turto vertės. Tenkinus ieškovo reikalavimą ir priteisus jam visą turtą natūra, atsakovei mokėtina kompensacija sudarytų 12 222,00 Eur (136560,00 Eur - 99 894,46 Eur = 36 665,54 Eur : 3 = 12 222,00 Eur).

Teismas pažymi, jog sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas; tačiau, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, sutuoktiniai yra darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti ir gauti nuolatine pajamas. Teismas pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai, vaikų turtiniai interesai yra užtikrinami vaikams iš mamos priteisiant išlaikymą. Pagal Kasacinio teismo praktiką vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečių ginčo šalių vaikų tinkamos gyvenimo sąlygos, nes ginčo namas natūra priteisiamas ieškovui. Byloje nėra realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovo teiginys, kad būtina atsižvelgti į sutuoktinės kaltę, tai yra pasirinktą jos gyvenimo būdą, atmestinas, kadangi dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ieškovui yra priteistina neturtinė žala. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pripažintina, kad žemės sklypas ir gyvenamas namas sutuoktiniams priklauso po ½ dalį.

Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Šioje byloje šalių pateikta žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertės nesiskiria. Šalys sutarė, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 8560 Eur, gyvenamojo namo – 128000 Eur. Viso šio turto vertė yra 136560 Eur.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog neišmokėtas kredito likutis pagal kredito sutartį Nr. 21-009035 yra 38 679,98 Eur, pagal kredito sutartį Nr. 21-009036 - 61 214,48 Eur. Remiantis nurodytu, šalių įsipareigojimų likutis kreditoriui „Swedbank“, AB iš viso sudaro 99 894,46 Eur (38 679,98 + 61 214,48).

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas visas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nusprendžia ieškovui priteisti natūrą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją.

Tenkinus ieškovo reikalavimą ir priteisus jam visą turtą natūra, atsakovei mokėtina kompensacija sudarytų 18 333 Eur (136560,00 Eur - 99 894,46 Eur = 36 665,54 Eur : 2 = 18 333,00 Eur).

Ieškovo V. R. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės): AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Nurodytas transporto priemones ieškovas įsigijo už asmenines lėšas dar iki santuokos sudarymo, jos yra asmeninis V. R. asmeninis turtas, todėl po santuokos nutraukimo sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. Daugiau kilnojamojo turto, kuris turėtų būti padalintas nutraukiant tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką nėra.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 560,00 Eur ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 128 000,00 Eur. Viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė sudaro 136 560,00 Eur. Nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovas ir atsakovė 2021-03-30 su banku „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims suteiktas 41 650,00 Eur kreditas ir kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims suteiktas 87 000,00 Eur kreditas. Prievolės kreditoriui šalys nemodifikuoja ir nurodo, kad jos lieka solidaria šalių prievole, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas atitenka ieškovui, įmokas „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį įsipareigoja mokėti ieškovas V. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas V. R. patyrė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1200 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

2024 m. gegužės 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-04400, atsakovei L. R. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Rašytiniai dokumentai patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 125,00 Eur.

Pažymėtina, jog abi šalis atstovavo advokatai. Ginčų nekilo (ar ginčai buvo neesminei) santuokos nutraukimo pagrindų, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl kreditorinių reikalavimų paskirstymo. Sprendžiant ginčą dėl turto padalinimo buvo iš dalies patenkinta tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicija.

Šioje santuokos nutraukimo byloje tarp šalių ginčas kilo dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė nesutiko visiškai su šiuo reikalavimu. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, ieškovas prašė priteisti už 12 mėn. abiem dukrom po 3 600,00 Eur. Teismas tenkino atsakovės poziciją priteisdamas už 4 mėn. abiem dukrom po 1040,00 Eur.

Vertinant visas aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog ieškinio reikalavimų patenkinimo bei atmetimo apimtys yra labai panašios, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, tai yra 850 Eur. Iš ieškovo valstybei priteistina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 63 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

2024 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi ieškovui V. R. buvo atidėtas 1561,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Priėmus sprendimą iš ieškovo valstybei priteistina 50 procentų atidėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos, tai yra 781 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei L. R. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji nuo 781 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleistina (CPK 96 str. 4 d.).

Byloje nėra išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2024 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 11, dėl atsakovės L. R. kaltės.

Priteisti ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes V. R. - „R“, L. R. -„R“.

Nustatyti nepilnamečių dukrų P. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų tėvu V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 260,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2024 m. gegužės 6 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnametei dukrai O. R., gim. (duomenys neskelbtini) po 260,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2024 m. gegužės 6 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise vaikų P. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1040 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą dukros P. R. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1040 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą dukros O. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 333,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už V. R. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto bendro turto dalį.

Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal 2021-03-30 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nemodifikuojama ir lieka solidaria L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, tačiau ją po santuokos nutraukimo vykdys V. R..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2024 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Valstybei iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 781 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti Valstybei iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 63 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinių atstovavimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.