- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1863-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30567-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria išnagrinėtas vykdomojo rašto pareiškėjui J. A. išdavimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-539-931/2018 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei J. U. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės J. U. patikslintą priešieškinį ieškovui J. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo vaikui išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadas byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo J. A. ir atsakovės J. U. pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei J. U. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės J. U. patikslintą priešieškinį ieškovui J. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo vaikui išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas J. A. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pagal 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta J. A. ir J. U. sudaryta taikos sutartis, išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas paaiškino, kad nors tarp J. A. ir atsakovės J. U. 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, atsakovė, būdama pareiškėjo dukros motina, trukdo pareiškėjui bendrauti su dukra telefonu, riboja bendravimo laiką, nuteikia dukrą prieš tėvą; be to, dukros motina J. U. nuo 2018 m. kovo mėnesio buvo tik trumpam laikui atvežusi dukrą į Lietuvą, ir tik du kartus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. U. su pateiktu pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tvirtai laikosi teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties nuostatų ir taikos sutarties nepažeidė. Paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę ir gali bet kada bendrauti su vaiku pagal taikos sutarties 3.1 punktą; be to, pareiškėjas vaikui nupirko telefoną, kurį turėdamas vaikas gali bendrauti su pareiškėju kada tik pareiškėjas nori. Suinteresuoto asmens teigimu, pats pareiškėjas nesilaiko taikos sutarties 3.1 punkto ir niekada nebuvo atvykęs į Norvegiją, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, aplankyti vaiko – suinteresuotas asmuo yra pasiruošęs apmokėti visas kelionės išlaidas, tačiau pareiškėjas atvykti į Norvegiją nenori. Be kita ko, pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo visad laikėsi taikos sutarties 3.2 punkto ir tinkamai atveždavo vaiką iš Norvegijos, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, į Lietuvą, o tą įrodo aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo buvo įsigijęs skrydžio bilietus iš Norvegijos į Lietuvą 2020 m. balandžio 2 dienai; paaiškino, kad dėl koronaviruso pandemijos kelionė buvo atšaukta, ko rezultate suinteresuotas asmuo neatvežė vaiko į Lietuvą, kaip to reikalauja taikos sutarties nuostatos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo J. A. prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nekonkretizavo, dėl kurių taikos sutarties sąlygų nevykdymo prašo išduoti vykdomąjį raštą. Tačiau teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, neturėjo pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia riboti vaiko ir tėvo (pareiškėjo) bendravimą. Vien tik pareiškėjo išsakyti teiginiai, nepateikiant teiginius patvirtinančių duomenų, negali būti vertinami kaip pagrindžiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuotas asmuo pažeidė taikos sutarties nuostatas, nustatančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas sprendė nesant pagrindo spręsti, jog taikos sutartis nebuvo tinkamai vykdoma.
6. Nors iš suinteresuoto asmens pateikto susirašinėjimo matyti, kad pareiškėjas klausia suinteresuoto asmens, kada galės pabendrauti su vaiku, tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad suinteresuotas asmuo trukdė pareiškėjui bendrauti su vaiku. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pareiškėjas taikos sutartyje nurodytomis dienomis ir laiku negalėjo bendrauti su dukra „Skype“ programa, t. y. nepagrindė, jog taikos sutarties sąlygos dėl bendravimo su dukra telefonu ir elektroninio ryšio priemonėmis yra nevykdomos.
7. Teismas sprendė, jog šalys galimai skirtingai aiškina teismo patvirtintos šalių taikos sutarties nuostatas. Iš šalių susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjo vertinimu, bendravimo tvarkoje yra nustatytos pareigas, o suinteresuotas asmuo mano, kad bendravimo tvarka numato tik teises. – bendravimas yra tėvo teisė, o ne suinteresuoto asmens pareiga; sutartyje nėra vartojami terminai, reiškiantys griežtus įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vaiko mama yra linkusi lanksčiau interpretuoti bendravimo tvarkos sąlygas dėl vaiko ir tėvo tiesioginių susitikimų, o vaiko tėvas – dėl bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad vykdomasis raštas neišduotinas ir dėl tos priežasties, jog taikos sutarties sąlygas dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos šalys galimai supranta nevienodai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. A. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir vykdomąjį raštą išduoti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Taikos sutartis, kurioje susitarta dėl bendravimo su dukra tvarkos, yra nevykdoma; visais būdais ribojamas apelianto ryšys, kontaktai ir bendravimas su dukra. Tam, jog būtų užtikrintas bendravimas su dukra, apeliantas nupirko dukrai mobilųjį telefoną, tačiau telefonas nebuvo atiduotas dukrai naudotis, argumentuojant tuo, jog vaiko motina neturi pinigų mobilaus ryšio kortelei. Tokiu būdu vaiko motina neleidžia palaikyti glaudaus apelianto ryšio su dukra, o bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis leidžia vos dvi minutes per savaitę, kas neatitinka taikos sutarties sąlygų.
9.2. Apeliantas yra išvykęs uždarbiauti į Anglija, tačiau, nepaisant to, visada atskirstų į Lietuvą, kai dukra į Lietuvą būtų atvežama. Tačiau dukra į Lietuvą buvo atvežta tik du kartus nuo 2016 metų ir labai trumpam laikui. Pareiškėjo motina taip pat nori bendrauti su vaikaite, tačiau iš jos ši galimybė yra atimta. Nors vaiko motina ir ketino atvežti dukrą į Angliją, kur gyvena pareiškėjas, vaiko motina nesutiko, kad pareiškėjas kartu su vaiku trumpam laikui grįžtu į Lietuvą. Apeliantas negali su dukra bendrauti savo gyvenamojoje vietoje Anglijoje, nes apelianto išsinuomota gyvenamoji patalpa nėra pritaikyta susitikimams su vaiku.
9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų rodęs iniciatyvą prašant vaiko motinos, jog ši atvežtų vaiką į Lietuvą; būtų siūlęs apmokėti kelionės išlaidas. Suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties sąlygų bent du kartus per metus savo lėšomis atvežti dukrą į Lietuvą, o apie papildomus atvykimo į Lietuvą kartus dukros motina net nesileidžia į kalbas. Be to, teismas be pagrindo akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų – pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriuos galėjo pateikti, nes kitų įrodymų neturi.
9.4. Taikos sutarties sąlygos šalims yra vienodai suprantamos, tačiau vaiko motina naudojasi susidariusia situacija ir teikia teismui klaidinančią informaciją. Taikos sutartyje nurodyta, kad dukros motina privalo bent du kartus atvežti dukrą į Lietuvą, tačiau dukros motina šios pareigos nevykdo; taikos sutartyje nėra numatyta pareiga pareiškėjui skirsti pas dukrą į Norvegiją – numatyta tik teisė.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo J. U. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (apelianto) atskirąjį skundą, kuriuo su atskirojo skundo motyvais nesutiko; prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Bendravimo su vaiku užtikrinimas priverstinėmis priemonėmis dėl koronaviruso pandemijos ir dėl jos atsirandančių pasekmių yra negalimas – atvežus dukrą į Lietuvą, atsirastų pareiga saviizoliuotis, o tai pažeistų nepilnamečio vaiko (ir tuo pačiu – tėvų) interesus.
11.2. Pareiškėjo bendravimas su vaiku yra tėvo teisė, o ne pareiga; nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta, kad bendravimas su vaiku vykdomas visu nurodytu laiku ir privalomai. Suinteresuotas asmuo netrukdo pareiškėjui bendrauti su vaiku, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas pagrįstai sprendė nesant teisinio pagrindo ar pagrįstų įrodymų, kuriais vadovaujantis pareiškėjui turėjo būti išduotas vykdomasis raštas, todėl pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui J. A. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Civilinės bylos ir LITEKO informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino J. A. ir J. U. taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte, iš esmės reglamentuojančiame bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatyta, kad:
„3.1. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje jo pageidaujamu laiku, suderinus su vaiko formaliojo ir neformaliojo ugdymo grafiku. Apie atvykimą susitikti su dukra J. A. įsipareigoja informuoti J. U. ne mažiau kaip likus dešimt dienų iki jo atvykimo.
3.2. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su dukra ne rečiau kaip du kartus per metus šiai grįžus į Lietuvą ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms, kelionės išlaidas apmokant mamai. Apie vaiko grįžimą į Lietuvą ir buvimo Lietuvoje laiką J. U. įsipareigoja informuoti J. A. ne vėliau kaip likus trisdešimt dienų iki atvykimo, o J. A., gavęs šią informaciją įsipareigoja per penkias dienas informuoti J. U., kokiomis konkrečiomis dienomis jis paims vaiką iš jos buvimo vietos su nakvyne. Šalims susitarus ir tėvui apmokėjus dukros kelionės išlaidas, ji į Lietuvą susitikimams su tėvu gali būti atvežama dar du kartus.
3.3. J. U. įpareigotina sudaryti sąlygas tėvui su dukra bendrauti, matyti ją per „Skype“ programą pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. Tuo atveju, jeigu dėl vaiko ar mamos užimtumo nebus galimybės tėvui bendrauti su dukra, mama įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Tuo atveju, jeigu tėvas dėl užimtumo ar kitų priežasčių negalės bendrauti su dukra numatytomis dienomis, apie tai įsipareigoja informuoti vaiko mamą ne vėliau kaip prieš vieną dieną.
3.4. J. A. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra savarankiškai telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis jam ir vaikui patogiu metu.
3.5. Šalys susitaria, kad abiejų tėvu susitarimu galima nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų.“
17. 2020 m rugsėjo 10 d. gautas pareiškėjo (apelianto) J. A. prašymas dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
18. Apeliantas, paaiškindamas kad vaiko motina byloje pateikė tik jai naudingus susirašinėjimo fragmentus „Facebook“ programėlėje, pateikė papildomus įrodymus: i) susirašinėjimą „Facebook“ programėlėje; ii) Susirašinėjimą elektroniniais laiškais.
19. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, jog aptartuose dokumentuose gali būti užfiksuotos aplinkybės, reikšmingos vertinant atskirojo skundo argumentus, todėl, atsižvelgdamas į byloje egzistuojančią prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą bei į aplinkybę, kad naujų įrodymų priėmimas nagrinėjamu atveju neturės neigiamos įtakos proceso ekonomiškumui ir koncentracijai, tačiau sudarys didesnes prielaidas teisingam bylos išnagrinėjimui, apelianto naujai pateiktus įrodymus prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas; susitarimas, kuriuo šalys, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abiem pusėms priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
22. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės, o atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, teismas išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
23. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
24. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
25. Taigi sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą ginčo šalių taikos sutartį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos nevykdomos, o taip pat įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos gali būti priverstinai vykdomos iš esmės.
Dėl taikos sutarties 3.1 - 3.2 punktų nuostatų tinkamo vykdymo
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, tačiau prašyme nenurodė, kokių taikos sutarties sąlygų nevykdymo pagrindu vykdomąjį raštą prašo išduoti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pasisakė dėl taikos sutarties sąlygų, kuriomis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vykdymo, ir konstatavo, kad suinteresuotas asmuo J. U. nepažeidė taikos sutarties nuostatų.
27. Apeliantas atskirajame skunde su šią teismo išvada nesutiko ir nurodė, kad taikos sutartis, kurioje susitarta dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, yra nevykdoma; paaiškino, kad visais būdais ribojamas apelianto ryšys, kontaktai ir bendravimas su dukra.
28. Iš byloje turimo šalių susirašinėjimo (1 t. e. b. l. 161-217) matyti, kad iki pat 2020 metų pradžios tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl taikos sutarties 3.2 punkto vykdymo – suinteresuotas asmuo stengėsi suderinti abiem šalims tinkamą laiką, kada apeliantas galėtų Lietuvoje praleisti laiką su nepilnamečiu vaiku (1 t., e. b. l. 161-163). Taip pat suinteresuotas asmuo savo iniciatyva, žinodamas apie apelianto gyvenamąją vietą Anglijoje, siūlė apeliantui susitikti su nepilnamete dukra Anglijoje, tačiau apeliantas to atsisakęs (1 t., e. b. l. 177).
29. Šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad nepilnametis vaikas turi būti atvežtas susitikti su tėvu būtent į Lietuvą, o ne į kitą šalį, tačiau teismas pastebi, kad taikos sutartis neuždraudžia šalims, siekiant vaiko interesų, abipusiu susitarimu keisti taikos sutarties sąlygų vykdymą (taikos sutarties 3.5 punktas), organizuoti atskirai gyvenančio tėvo susitikimus su nepilnamečiu vaiku kitoje vietoje ir kt. Pastebėtina, kad taikos sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad vaiko tėvas turi teisę ne rečiau nei du kartus per metus Lietuvoje susitikti su nepilnamete dukra, tačiau vien suinteresuoto asmens pasiūlymas apeliantui susitikti su nepilnamečiu vaiku Anglijoje (kur buvo apelianto faktinė gyvenamoji vieta) negali būti laikytinas taikos sutarties pažeidimu
30. Nagrinėjant, ar suinteresuotas asmuo pažeidė taikos sutarties 3.2 punkto reikalavimus, kas galėtų sukurti prielaidas išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą šio taikos sutarties punkto dalyje, pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo, nepaisant apeliantui pateikto pasiūlymo susitikti su vaiku Anglijoje, taip pat planavo atvykti į Lietuvą (ką liudija į bylą pateikti suplanuoto 2020 m. balandžio 2 d. skrydžio bilietai), kur nepilnametis vaikas turėjo susitikti su apeliantu (1 t. e. b. l. 158-160). Tačiau, suinteresuoto asmens teigimu, dėl koronaviruso pandemijos skrydį teko atidėti.
31. Teismas, atsižvelgęs į suinteresuoto asmens veiksmus ir siekį vykdyti taikos sutarties 3.2 punktą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko neatvykimas į Lietuvą koronaviruso pandemijos metu, kuomet egzistavo tam tikri suvaržymai, susiję su asmenų saviizoliaciją, asmenų atvykimu ir išvykimu, negali būti laikytinas taikos sutarties pažeidimu, nes įsipareigojimų, kildinamų iš taikos sutarties 3.2 punkto, nevykdymas buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis (CPK 182 straipsnio 1 punktas); be to, aklas pastarojo taikos sutarties punkto vykdymas dėl padidėjusių susirgimų rizikos būtų galėjęs turėti ir neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog vaiko motina būtų trukdžiusi pareiškėjui susitikti su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamojoje vietoje ir taip pažeidusi taikos sutarties 3.1 punkto nuostatas, todėl, atsižvelgiant į išsakytus argumentus, spręstina, kad taikos sutarties 3.1 – 3.2 punktų pažeidimo byloje nenustatyta, o vykdomasis raštas dalyje dėl šių taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo neišduotinas.
Dėl taikos sutarties 3.3 – 3.4 punktų nuostatų tinkamo vykdymo
32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad suinteresuotas asmuo neleidžia palaikyti glaudaus apelianto ryšio su dukra, o bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis leidžia vos dvi minutes per savaitę, kas neatitinka taikos sutarties sąlygų.
33. CK 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas (nagrinėjamu atveju - šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimas) – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kad apibrėžiant tėvų elgesį galioja bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, o geranoriškai bendradarbiauti.
35. Tėvų bendradarbiavimo pareiga vaiko interesais turi ir gali būti vykdoma visais šalims priimtinais būdais, šiame tarp ir visomis elektroninio ryšio priemonėmis. Informavimo ar bendradarbiavimo pareigą, vykdant taikos sutartį, šalys turi vykdyti atsižvelgdamos į prioritetines vaiko teises (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šalių komunikavimas vykdant taikos sutarties sąlygas prilygsta šalių bendravimui raštu, kadangi elektroninio susirašinėjimo (ar jis vyktų elektroniniu paštu, ar trumposiomis žinutėms, ar žinutėmis kitose elektroninio ryšio programėlėse) išrašai teisme gali būti vertinami kaip rašytiniai šalių įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo socialiniame tinkle bei elektroniniu paštu galima spręsti apie teismo patvirtintos taikos sutarties 3.4 punkto nuostatų vykdymo tinkamumą. Iš byloje turimo šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys socialinio tinklo programėlėje periodiškai bendravo garso ir vaizdo skambučių būdu (iš susirašinėjimo turinio galima spręsti, kad su apeliantas, skambindamas suinteresuoto asmens kontaktiniu adresu, siekė bendrauti būtent su nepilnamete dukra, kuriai tuo metu buvo 6-7 metai). Net jei apeliantui ir nepavykdavo susisiekti su suinteresuotu asmeniu, daugeliu atveju apeliantas būdavo informuotas apie to priežastis (būdavo nurodoma, kad nepilnametis vaikas mokykloje, miega, ruošia pamokas ar pan.); apeliantui būdavo perskambinama. Be to, teismas pastebi, jog byloje yra tik šalių susirašinėjimo internetinėje programėlėje išrašai, tačiau teismui nežinoma apie kitus būdus (telefonu ar kitų internetinių programėlių pagalba), kuriais apeliantas galėjo bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Pastebėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad neturi ir negali teismui pateikti kitų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomų aplinkybių pagrįstumą.
38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliantas klausimą dėl nepakankamo bendravimo su nepilnamete dukra pradėjo kelti 2019 metų pabaigoje, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien apelianto užduodami klausimai „kada galiu paskambinti dukrai?“, „kada galiu bendrauti su dukra?“ savaime neįrodo aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo būtų trukęs apeliantui bendrauti su nepilnamete dukra. Iš susirašinėjimo „Facebook“ programėlėje matyti, kad šalys sistemingai bendravo vaizdo ir balso skambučiais, sprendė kitus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, tad vien iš byloje turimo susirašinėjimo turinio spręsti apie taikos sutarties nuostatas pažeidžiančius suinteresuoto asmens veiksmus negalima.
39. Pastebėtina, kad taikos sutarties 3.3 punktas numato, jog „J. U. įpareigotina sudaryti sąlygas tėvui su dukra bendrauti, matyti ją per „Skype“ programą pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. Tuo atveju, jeigu dėl vaiko ar mamos užimtumo nebus galimybės tėvui bendrauti su dukra, mama įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Tuo atveju, jeigu tėvas dėl užimtumo ar kitų priežasčių negalės bendrauti su dukra numatytomis dienomis, apie tai įsipareigoja informuoti vaiko mamą ne vėliau kaip prieš vieną dieną“.
40. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog suinteresuotas asmuo nebūtų užtikrinęs apeliantui galimybės bendrauti su nepilnamete dukra „Skype“ programa, todėl spręstina, kad šios taikos sutarties nuostatos atžvilgiu vykdomasis raštas taip pat neišduotinas.
Dėl taikos sutarties nuostatų aiškumo
41. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas nagrinėjamu atveju negali būti išduotas ne tik dėl to, jog taikos sutartis tinkamai vykdoma, bet ir todėl, kad šalys skirtingai supranta taikos sutarties nuostatas, dėl ko sprendimas nelaikytinu vykdytinu priverstine tvarka. Apeliantas atskirajame skunde su šia teismo padaryta išvada nesutinka; nurodė, šalys tinkamai suvokia taikos sutarties nuostatas, tačiau suinteresuotas asmuo piktybiškai jos sutarties nuostatų nevykdo.
42. Kaip jau minėta, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos; įvertinti, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
44. Pastebėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo aplinkybes, jog, tikėdamasis glaudesnio bendravimo su dukra, jai nupirko mobilųjį telefoną, tačiau suinteresuotas asmuo neleidžia dukrai telefonu naudotis ir nenuperka dukrai SIM kortelės, motyvuojant, jog dukrai telefonu draudžiama naudotis mokykloje; o be to, vaikas yra mažo amžiaus.
Žemesnės instancijos teismas
45. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas taikos sutarties sąlygas, pastebi, jog šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos, reglamentuojančios bendravimo su vaikų tvarką, nenumato suinteresuotam asmeniui pareigos užtikrinti, jog nepilnametis vaikas nuolatos ir nepertraukiamai būtų pasiekiamas mobiliojo ryšio priemonėmis, todėl vertintina, kad, pareiškėjui plečiamai aiškinant taikos sutarties 3.4 punktą, tarp šalių atsiranda ginčas dėl nevienodo taikos sutarties nuostatos aiškinimo, o tai, vadovaujantis kasacinio teismas praktika, yra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
46. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje iš esmės skiriasi šalių pozicijos dėl bendravimo tvarkos telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis įgyvendinimo: pareiškėjas teigia, kad bendravimo nepakanka, ir norėtų su nepilnamečiu vaiku palaikyti glaudesnius santykius (t. y. kad pokalbiai būtų dažnesni ir ilgesni), tačiau suinteresuotas asmuo teigia, kad nepilnametis vaikas su pareiškėju bendrauja tiek, kiek gali, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poilsio laiką, formalųjį ir neformalųjį ugdymą, kitas veiklas ir kt. Įvertinus šalių pozicijas, spręstina, kad taikos sutarties 3.4 punkto nuostata susiklosčiusios situacijos kontekste yra per daug neapibrėžta, sukelianti šalims skirtingus vertinimus ir interpretacijas; be to, pastaroji nuostata savo neapibrėžtumu gali sukelti prielaidas piktnaudžiauti tėvų valdžia.
47. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas sprendžia, kad šalims būtų tikslinga siekti patikslinti tam tikras bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygas, jas konkretizuojant ir išdėstant taip, kad šalys būtų tinkamai suderinusios ir išreiškusios savo valią.
48. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo, atsisakiusio išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, pareiga išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo suponuoja proceso atnaujinimą byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis,
49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad atvejais, kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas, paprastai turi būti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma
50. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Suinteresuotas asmuo, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė patyręs 300 EUR išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
52. Prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas). CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
53. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, t. y. aplinkybę, jog šeimos byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties, kuria patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nuostatų priverstinio vykdymo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pastebėtina, kad nors šalys ir turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tačiau tikrasis šalių interesas yra bendrai susijęs su bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tinkamu įgyvendinimu.
54. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad remdamasis civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, teismas gali, tačiau neprivalo proporcingai padalyti dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas bei pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto J. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.