- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- e2-445-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05321-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“
- Atsakovas
- M. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei M. B. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė B. T., V. L., A. E., D. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės atsisakymą priimti (nepriėmimą) palikimą, atsiradusį po P. P. mirties; 2) nukreipti 846,57 Eur skolos pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 454,91 Eur skolos pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai išieškojimą į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 80/962 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8750/105100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 250/3000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perdavė atsakovei valdyti ir naudotis mobilųjį telefoną ,,Nokia 6020“, o atsakovė per 12 mėnesių išperkamosios nuomos laikotarpį įsipareigojo dalimis pagal šalių suderintą grafiką ir sąlygas mokėti sutartyje numatytas įmokas. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, pradiniam kreditoriui liko skolinga 109,04 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu už akių UAB ,,Kapitalo valda“ naudai iš atsakovės priteisė 109,04 Eur skolą, 246,48 Eur delspinigius, 10,90 Eur baudą, 2,90 Eur išlaidas už Gyventojų registro duomenis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei 2020 m. kovo 4 d. išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos skolos išieškojimo.
1.2. Atsakovė ieškovei turi ir antrą piniginį įsiskolinimą. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2170-328/2013, kuriuo nutarė iš skolininkės išieškoti 376,49 Lt skolą, 37,65 Lt baudą, 1 472,08 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotos 1 886,22 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo kreditorės UAB ,,Kapitalo valda“ naudai.
1.3. Antstolė B. T. 2023 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-5-9110 dėl siūlymo ieškovei kreiptis į teismą. Patvarkyme nurodyta, kad vykdant dvi vykdomąsias bylas nustatyta, jog skolininkė M. B. nesikreipė į notarą po tėvo P. P. mirties dėl palikimo priėmimo. Patikrinus Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis nustatyta, kad mirusio P. P. vardu šiai dienai vis dar užregistruoti nekilnojamieji daiktai – 321/962 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1000/3000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35000/105100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi patvarkymu antstolė informavo, jog skolininkė jokio procesinio veiksmo, kad nekilnojamasis turtas, ar kitas turtas, būtų įregistruotas skolininkės (atsakovės) vardu, neatliko.
1.4. Antstolė B. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkyme Nr. S-23-5-38743 nurodė, jog (šiai dienai) M. B. piniginis išieškojimas UAB ,,Kapitalo valda“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 846,57 Eur (4,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, 546,29 Eur skola ir 296,57 Eur palūkanos), o piniginis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 454,91 Eur (15 Eur bylinėjimosi išlaidos, 369,33 Eur skola ir 70,58 Eur palūkanos). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, siekdama sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su ieškove, atsisako priimti po tėvo mirties paliktą nekilnojamąjį turtą.
1.5. Palikimas paveldėtinas tarp keturių įpėdinių, t. y. atsakovės ir jos seserų D. U., A. E. ir V. L.. Vienintelė atsakovė atsisako procesinio veiksmo, kad paveldėtino turto dalis būtų įregistruota atsakovės vardu. Dėl tokių nesąžiningų atsakovės veiksmų yra pažeidžiami ieškovės (išieškotojos) teisėti interesai į realų skolos išieškojimą.
1.6. Sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris. Teismų praktikoje išaiškinta, kad joks sandoris negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jei sandoris pažeidžia kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.
1.7. Pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, teismų praktikoje konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, nagrinėjamu atveju, atsakovė pažeidė ieškovės teises, todėl jos turi būti ginamos, o ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens nuosavybėn.
1.8. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, t. y. suėję prievolės įvykdymo terminai.
1.9. Ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises, nes išieškojimas iš skolininkės vykdomosiose bylose nėra efektyviai įgyvendinamas; turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovei, atsakovė neturi. Atsakovės neveikimas, t. y. nepriėmimas atsakovės tėvo palikimo, akivaizdžiai pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininkės atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovės pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingo principų.
1.10. Neegzistavo joks teisės aktas, teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurioms esant kiltų imperatyvi pareiga atsakovei nepriimti palikimo, t. y. sudaryti vienašalį sandorį, pasireiškiantį ilgai trunkančiais pasyviais veiksmais palikimo (ne)priėmimo atžvilgiu.
1.11. Atsiradus palikimui po atsakovės tėvo mirties, atsakovė turėjo realią galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovės turtinės padėties pagerinimas būtų sudaręs galimybę įvykdyti ieškovės reikalavimą, kurio atsakovė ilgą laiką nevykdo. Atsakovės pasyvus elgesys, nepriimant palikimo, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nėra.
1.12. Atsakovės prievolė ieškovės atžvilgiu turi būti įvykdyta iš to turto, kuris atsakovei buvo paliktas testatoriaus ir kurio atsakovė neteisėtai atsisakė, sąskaita. Ieškovės reikalavimai nukreipiami tik tokia apimtimi, kokia yra susidariusi skola (1 301,48 Eur) ir tik į tą turto dalį, kurią atsakovė turėjo paveldėti po savo tėvo mirties.
1.13. Mano, jog yra visos sąlygos pripažinti atsakovės vienašalį sandorį, kuriuo neteisėtai atsisakyta priimti palikimą, negaliojančiu, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatas nuo sandorio sudarymo momento ir skolos išieškojimą nukreipti į šį palikimą.
2. Atsakovė M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
3.1. Ieškovė yra praleidusi actio Pauliana ieškiniui pateikti nustatytą vienerių metų senaties terminą. Antstolė B. T. dar 2022 m. liepos 26 d. turto arešto aktais apribojo atsakovės turtines teises į ieškinyje nurodytus žemės sklypus. Neabejotinai antstolė apie šias aplinkybes turėjo pranešti ieškovei, todėl ši data yra vėliausias atskaitos taškas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis.
3.2. Palikėjas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), o žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2001 m. rugsėjo 17 d. Taigi atsakovės turtinė teisė paveldėti sklypus atsirado dar 2001 m. rugsėjo 17 d. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti daug anksčiau, nei nurodoma ieškinyje, todėl turėtų būti taikoma ieškinio senatis.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų – nepriėmė palikimo, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove. Vertinant skolininkės nesąžiningumą ginčijamo actio Pauliana pagrindu sandorio metu, reikšmingas taip pat reikalavimo dydis. Ieškovė prašo išieškoti tik bendrą 1 301,48 Eur sumą.
3.4. Kad galėtų priimti palikimą nepakanka tik notarui pateikti pareiškimą apie palikimo priėmimą, reikia turėti pakankamai lėšų tiek notaro paslaugoms apmokėti, tiek įregistruojant paveldėtą turtą, kas sudaro ženklias sumas. Mano, jog atsakovė pasirinko savo elgesio modelį tiek dėl lėšų trūkumo, tiek dėl abejotinos ekonominės naudos gavimo priimant palikimą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
4.1. Ieškovė neįrodė, kad įpėdinė (atsakovė) piktnaudžiauja savo teise priimti palikimą. Vien tai, kad atsakovė iki šio momento nepriėmė palikimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ji piktnaudžiauja tokia teise.
4.2. Ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš vykdomųjų bylų, kurios pradėtos dar 2013 metais. Šioje byloje yra informacija apie atsakovės tėvo turimą ir paveldėtiną turtą. Tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovė inicijuotų šio turto paveldėjimą.
4.3. Ieškovės reikalavimų tenkinimas pažeistų sąžiningų trečiųjų asmenų teises (CK 6.66 straipsnio 5 dalis). Palikimo sandoris dar nėra užbaigtas, turtas dar nėra atidalintas kiekvienam iš paveldėtojų, nėra aiški paveldėtino turto vertė, ar jos užtektų reikalavimų patenkinimui, todėl reiškiant reikalavimą į bendrą palikimo dalį, būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė B. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. U. ieškinio reikalavimams neprieštaravo. Paaiškino, jog su atsakove, kitomis seserimis nebendrauja. Apie atsakovės skolinius įsipareigojimus sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus. Patvirtino, jog palikimą po tėvo mirties priėmė. Nurodė, jog atsakovė gyvena užsienyje.
8. Teismo posėdyje ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ atstovas, atsakovė M. B., tretieji asmenys antstolė B. T., V. L., A. E. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Ieškovė UAB ,,Kapitalo valda“ pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovei (jos atstovams) nedalyvaujant, ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi ir prašė juos tenkinti. Antstolė B. T. pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriuo prašė bylą nagrinėti jai teismo posėdyje nedalyvaujant. Tretieji asmenys V. L. ir A. E. prašė bylą nagrinėti V. L. ir A. E. nedalyvaujant teismo posėdyje. Kitų prašymų negauta. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta šalims (ieškovei UAB ,,Kapitalo valda“ (jos atstovams) ir atsakovei M. B.) bei tretiesiems asmenims antstolei B. T., A. E. ir V. L. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė B. T. išieškotojos UAB ,,Kapitalo valda“ naudai vykdo piniginio pobūdžio (skolų) išieškojimą iš skolininkės M. B.: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. teismo įsakymą Nr. L2-2170-328/2013; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-677-889/2020 (failas 1 el. b. l. 9-10, 13-16, 17).
10. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė B. T. 2023 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu Nr. S-23-5-9110 pasiūlė išieškotojai UAB ,,Kapitalo valda“ spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašant teismo priverstinai įgyvendinti skolininkės M. B. teises, t. y. už skolininkę M. B. kreiptis į notarą dėl palikimo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir turto įregistravimo viešame registre skolininkės vardu (failas 1 el. b. l. 9-10). Patvarkyme nurodoma, jog skolininkės tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), P. P. nebuvo sudaręs testamentų bei įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra, pažymima, kad skolininkė M. B. nesikreipė į notarą po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo, palikėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 321/962 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 9,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1000/3000 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 35000/105100 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,5100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), skolininkė jokio procesinio veiksmo, kad nekilnojamasis turtas ar kitas turtas būtų įregistruotas skolininkės vardu neatliko, delsia kreiptis į notarą.
11. Antstolė B. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu dėl UAB ,,Kapitalo valda“ atstovo 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymo Nr. S-23-5-38743 informavo UAB ,,Kapitalo valda“, kad skolininkės M. B. atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. teismo įsakymą liko išieškoti 550,34 Eur skolos, 296,57 Eur palūkanų (apskaičiuotų iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) ir neapmokėtų vykdymo išlaidų 27,81 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą liko išieškoti 384,33 Eur skolos, 70,58 Eur palūkanų (paskaičiuotos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) ir neapmokėtų vykdymo išlaidų 31,36 Eur; pažymima, jog išieškotojos UAB ,,Kapitalo valda“ naudai įsiskolinimo suma iš skolininkės M. B. 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra 1 360,99 Eur (failas 1 el. b. l. 11-12).
12. Testamentų registro duomenimis palikimą, atsiradusį po palikėjo P. P. mirties, priėmė V. L., D. U. ir A. E. (failas 1 el. b. l. 18-19).
13. Gyventojų registro duomenimis palikėjas P. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirė našliu, palikėjo vaikai – D. U., A. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), A. E., V. L., A. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), M. B. (atsakovė), R. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) (failas 1 el. b. l. 37).
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).
15. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė procesiniuose dokumentuose aplinkybes apie ginčijamą sandorį grindžia 2023 m. vasario 24 d. antstolės B. T. patvarkymo Nr. S-23-5-9110, kuriuo antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą, bei antstolės B. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymo Nr. S-23-5-38743 duomenimis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. L. prašė taikyti ieškinio senatį.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovės ieškinys (pradinis) teisme gautas 2023 m. rugsėjo 4 d. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose tiksliai neįvardija momento, kada sužinojo apie galimai jos teises pažeidžiantį sandorį, minėta, ieškinyje įvardijo antstolės B. T. 2023 m. vasario 24 d. patvarkymą, todėl teismas sprendžia, jog su šiuo patvarkymu ieškovė sieja sužinojimo apie galimą savo teisių pažeidimą momentą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) 2022 m. liepos 26 d. pagal antstolės B. T. 2022 m. liepos 25 d. turto arešto aktą registre buvo įregistruoti apribojimai skolininkės (atsakovės) M. B. turtinėms teisėms ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota turtinė teisė į nekilnojamąjį turtą – palikėjo P. P. vardu registruotas žemės sklypų dalis. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši; su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir paminėtą įstatyminį reglamentavimą spręstina, jog apie galimai savo pažeistas teises ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti vėliausiai 2022 m. liepos 26 d., t. y. antstolei vykdomosiose bylose areštavus bei viešajame Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registre išviešinus skolininkės turtui (galimoms turtinėms teisėms) taikytus apribojimus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, kaip M. B. kreditorė, vykdymo procese, po antstolės atliktų nurodytų vykdymo veiksmų, kreipėsi į antstolę, domėjosi vykdymo procese atliktais vykdymo veiksmais ir (ar) vykdymo procesu. Teismo vertinimu, kreditorius taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tačiau, minėta, duomenų apie aktyvius ieškovės (kreditorės) veiksmus, siekiant gauti duomenis apie vykdymo eigą, išieškojimo iš skolininkės turto galimybes ir kt., išskyrus 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, byloje nėra. Ieškovė jokių aplinkybių ir (ar) duomenų, kokius realius veiksmus, išskyrus nurodyto prašymo pateikimą, atliko, siekdama gauti savo reikalavimų patenkinimą, nepateikė, nors vykdymo procesas dėl skolų išieškojimo UAB ,,Kapitalo valda“ naudai iš atsakovės pradėtas atitinkamai dar 2013 metais ir 2020 metais.
19. Šiuo atveju ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus daugiau nei 24 metams nuo palikimo atsiradimo momento, po 10 metų nuo pirmojo vykdymo proceso pradžios, atitinkamai vėliau nei po 1 metų nuo to momento, kai UAB ,,Kapitalo valda“, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog šuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminui, byloje nėra nustatyta.
20. Visuma byloje pateiktų duomenų taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos actio Pauliana taikymui (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
21. Minėta, jog viena iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).
22. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 66-92).
23. Kartu pažymėtina, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Šią prievolės vykdymo termino suteikiamą apsaugą skolininkas praranda tais atvejais, kai pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, bankrutuoja, sumažina prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kt. (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Todėl tokiais atvejais, kai kreditorius turi reikalavimo teisę pagal tęstinio pobūdžio prievolę (paskolos sutartis ar kt.), vien šios teisės turėjimas nereiškia, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 66-92).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo teisę atsakovei grindžia įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. L2-2170-328/2013 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-677-889/2020. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-677-889/2020, kurioje priimtas 2020 m. sausio 30 d. sprendimas už akių, ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ reikalavimo teisė skolininkei (atsakovei) M. B. kildinama iš atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. gegužės 15 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perdavė atsakovei valdyti ir naudotis mobilųjį telefoną „Nokia 6020“, o atsakovė per 12 mėnesių išperkamosios nuomos laikotarpį įsipareigojo dalimis, pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas, mokėti sutartyje numatytas įmokas. Iš civilinėje byloje Nr. L2-2170-328/2013 esančių duomenų matyti, jog UAB ,,Kapitalo valda“, prašydama išduoti teismo įsakymą iš skolininkės M. B. išieškoti 376,49 Lt skolą, 1 472,08 Lt delspinigius, 37,65 Lt baudą, 40,00 Lt išlaidų už pažymą apie skolininkės duomenis, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kartu su pareiškimu pateikė 2007 m. gegužės 15 d. skolininkės su pradiniu kreditoriumi sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. L2-14737-563/2012).
25. Minėta, skolininkės teisė priimti (atsisakyti priimti) palikimą atsirado po P. P. mirties (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo“ 587 straipsnis numatė, jog įpėdinis palikimą gali priimti per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Minėtos teisės aktų nuostatos galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII-1864.
26. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos (paveldėjimo teisė) taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (straipsnio 1 dalis).
27. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą matyti, jog teisės į palikimą atsiradimo metu ir per 6 (šešis) mėnesius, kada atsakovė galėjo šią teisę įgyvendinti, ieškovė galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę neturėjo. Nustatyta, jog atsakovė skolinius įsipareigojimus, iš kurių galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę kildina ieškovė, prisiėmė praėjus daugiau nei 6 (šešeriems) metams po palikimo atsiradimo momento ir termino šiai teisei įgyvendinti pasibaigimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepriimdama palikimo atsakovė pažeidė kreditorės (ieškovės šioje byloje) UAB ,,Kapitalo valda“ teises ir (ar) teisėtus interesus. Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl ginčijamo sandorio atsakovės turtinė padėtis iš esmės pakito (pablogėjo) ir (ar) reikšmingai sumažėjo jos galimybės vykdyti prievoles ieškovei, kadangi, minėta, įsipareigojimus kreditorei atsakovė prisiėmė po to, kai terminas įgyvendinti savo teisę priimti palikimą buvo pasibaigęs, o reikalavimo teisė į atsakovę dar neegzistavo.
28. Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį bylos šalies pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą ir, suteikdamas prioritetą vienam kreditoriui, paneigė kito kreditoriaus (ieškovo) galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Skolininko sandorių sudarymas yra galimas, jeigu sudarytais sandoriais nesumažinamas skolininko mokumas, kai aiškiai nepakanka atsiskaityti pagal kreditoriaus reikalavimą, arba kitaip nepažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019).
29. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovė buvo nesąžininga, neatlikdama ginčijamų veiksmų – nepriimdama palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo pagal prievoles. Minėta, nepriimdama palikimo atsakovė negalėjo žinoti apie skolinius įsipareigojimus ieškovei, kadangi pastarųjų tuo metu neegzistavo, atitinkamai ir negalėjo numanyti ar žinoti apie galimą kreditoriaus teisių pažeidimą. Atsakovei net ir priėmus palikimą, įvertinus prievolių ieškovei atsiradimo momentą, ji galėjo palikimą sudarančiu turtu laisvai disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti ar kt.), kas nesudaro pagrindo spręsti, jog palikimo nepriėmimas galėjo ir (ar) turėjo esminės reikšmės skolininkės (atsakovės) galimybei vykdyti prievoles ieškovei. Aplinkybės, jog vykdymo procesas nėra efektyvus savaime nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikimą, atsiradusį po palikėjo P. P. mirties, priėmė tretieji asmenys byloje D. U., V. L. ir A. E.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. U. paaiškino, jog apie atsakovės skolinius įsipareigojimus nežinojo. Bylos duomenys suponuoja, jog atsakovė, nepriimdama palikimo, įgyvendino įstatymo įtvirtintą teisę savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis ir toks jai priklausiusių teisių įgyvendinimas visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste neprieštarauja geros moralės principams ir nepaneigia pareigos gerbti bendro gyvenimo taisykles (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Duomenų, paneigiančių šiuos argumentus byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, jog nenustačius bent vienos iš actio Pauliana sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio, byloje nenustačius anksčiau įvardytų actio Pauliana taikymo sąlygų, kitų sąlygų konstatavimas neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
31. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, be to, nustačius, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Netenkinus ieškinio ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nespręstinas.
34. Teismas šioje byloje patyrė 18,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ valstybės naudai 18,72 Eur (aštuoniolikos eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybės įmonei „Registrų centras“, kad ši Nekilnojamojo turto registre išregistruotų juridinį faktą, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta byla (ankstesnis bylos Nr. e2-8831-1149/2023), susijusi su nekilnojamųjų daiktų teisiniu statusu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.