- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-135-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00105-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- K. S., L. D., S. J., L. S.
- Trečiasis asmuo
- M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovams K. S., L. S., L. D., S. J., tretiesiems asmenims M. rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. Č., išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties, testamento dalies panaikinimo, paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. T. nurodė, kad 2001-04-25 testamentu motina L. S., jai priklausiusią dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko savo vaikams S. J., K. S., S. D. ir jai, G. T.. Nurodė, kad tą pačią dieną motina, pagal žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, 1/5 dalį iš jai privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, padovanojo sūnui L. S., o 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi 1/5 dalį žemės sklypo padovanojo sūnui K. S.. Teigė, kad 2002-04-23 motina L. S. sudarė kitą testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko dukroms L. - 2,15 ha, G. - 2,15 ha ir S. - 2,14 ha, kuriuos vėliau pati pardavė ir pinigus atidavė dukterims, be to, tuo pačiu testamentu L. S. ir K. S. motina paliko 0,39 dalis gyvenamojo namo, kas sudaro 26,28 kv.m kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-8 ir 2/5 dalis patalpų pažymėtų indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, o kitą gyvenamojo namo dalį - 0,61 d. - patalpas 1-3, 1-4, 1-5 ir 3/5 dalis patalpų 1-1, 1-2, 1-6 ir 1-7 lygiomis dalimis paliko dukterims. Visus pagalbinio ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius prie gyvenamojo namo, testamentu paliko lygiomis dalimis visiems penkiems vaikams. Teigė, kad visi pastatai liko ant K. S. priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Tvirtino, kad atsakovas K. S., pasinaudojęs motinos negalia ir nesupratimu, išgavo motinos sutikimą įregistruoti pastatus, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) V. V., pažeisdamas teisės aktus. Nurodė, kad tai sužinojusi ir paaiškinusi motinai, kad ji suklydo duodama sutikimą atsakovui, jog visi pastatai būtų įregistruoti ant atsakovui priklausančio žemės sklypo, motina parašė jai įgaliojimą užginčyti sutikimą teismine tvarka. Nurodė, kad atsakovas pažadėjo motinai įregistruoti namų valdą ir pastatus jos vardu, tačiau savo pažado netesėjo ir toks jo elgesys aiškiai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams bei gerai moralei. Teigė, kad jai nežinant, brolis L. S. 2018-12-05, o seserys L. D., S. J. 2019-01-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, dovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos L. S. mirties, atsakovui K. S.. Tvirtino, kad 2002-04-23 testamentu motinos lygiomis dalimis skirta dalis patalpų dukroms nei tarpusavyje, nei notarine tvarka nebuvo pasidalintos, todėl sutartys, kaip prieštaujančios gerai moralei, sąžiningumui pripažintinos neteisėtomis ir naikintinos nuo sudarymo momento. Teigė, kad atsakovas negalėjo be jos sutikimo ir seserų notarinio patalpų pasidalijimo savo vardu įregistruoti pastatų nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad pripažintina negaliojančia ir 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis, kuria motina padovanojo atsakovui 1/5 dalį iš jai privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 10,74 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Šią dovanojimo sutarties dalį prašė pripažinti negaliojančia ir tikslu, kad atsakovas suformuotų šiame žemės sklype namų valdą, kurioje stovi šimtametis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, tuo būtų atstatytas teisingumas ir įgyvendinta motinos valia - būtų įregistruota namų valda su ten jau stovinčiais pastatais ir visi vaikai galėtų teisingai paveldėti turtą, likusį po motinos mirties. Tvirtino, kad atsakovo elgesys smerktinas, nes gavęs žemės sklypą, jis naudojosi senyvu motinos amžiumi ir tuo, kad ji nesuprato sandorio esmės. Teigė, kad negaliojančiu pripažintinas ir 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas K. S., nes mano, kad jis išduotas nepagrįstai, neatitinka motinos tikrosios valios, prieštarauja gerai moralei. Nurodė, kad atsakovas yra pradėjęs civilinę bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo ir jam priteisimo asmeninės nuosavybės teise natūra viso pastato - gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o jai siūloma 3017,30 Eur piniginė kompensacija. Tvirtino, kad pastatų vertė yra ženkliai didesnė, be to, nenurodoma, kad be pastatų yra ir patalpa - rūsys. Nurodė, kad atsakovas K. S. elgėsi ir elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti jos sąskaita, nes neteisėtai, apgaulės būdu, įgijo žemės sklypą, kurį ji vertina 250 000 Eur, todėl patyrė 50 000 Eur turtinę žalą, nes jai turi priklausyti 1/5 dalis šio sklypo.
Prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2002-04-23 L. S. sudarytą testamento dalį pagal kurią L. S., jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo dalį 0,61 dalį - kurią sudaro patalpos, pažymėtos plane 1-3, 1-4, 1-5, ir 3/5 dalis patalpų 1-1, 1-2, 1-6, ir 1-7, paliko lygiomis dalimis dukroms L. D., G. J. ir S. J.;
pripažinti negaliojančiomis 2018-12-05 L. S. ir 2019-01-15 L. D. bei S. J. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis;
pripažinti negaliojančia 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, kuria L. S. padovanojo atsakovui K. S. 1/5 dalį iš jai privačios nuosavybės teise priklausančių 4/5 dalių žemės sklypo, kurio plotas 10,74 ha, esančio (duomenys neskelbtini);
pripažinti negaliojančiu 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą išduotą Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Č. K. S.;
priteisti iš atsakovo K. S. 50 000 Eur turtinės žalos atlyginimą jos naudai ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
A. K. S. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad sutartys, kuriomis motina jam ir broliui L. padovanojo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintos notarės, o žemės sklypai buvo padalinti pagal sudarytą žemės sklypo padalijimo projektą. Teigė, kad pasidalijant sklypais, jis sutiko, kad motinai priklausantys statiniai stovėtų ant jam padovanoto žemės sklypo. Tvirtino, kad jokio spaudimo nei dėl šio, nei dėl kitų sandorių sudarymo, jis motinai nedarė, L. S. atliko sandorius savo valia, būdama sveika, puikiai suprasdama savo veiksmus ir gebėdama savarankiškai juos valdyti. Nurodė, kad 2002-04-23 testamentu motina darė patvarkymą dėl žemės sklypų, pastatų ir sudarant šį testamentą jis nedalyvavo, motinos neįtakojo. Teigė, kad žemės sklypai skirti seserims, ieškovės G. T. iniciatyva buvo parduoti, o gautos lėšos pasidalintos tarp seserų. Tvirtino, kad 2018-10-11 mirus motinai, brolis L. S. ir seserys L. D., S. J. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis jiems priklausančias paveldėjimo teises perleido jam, todėl 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. 6437, jis įgijo nuosavybės teisę į turtą: 79/100 dalis gyvenamojo namo bei 4/5 dalis kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises įregistravo VĮ Registrų centre. Teigė, kad VĮ Registro centro duomenimis, 21/100 dalis gyvenamoji namo ir po 1/5 dalis kitų pastatų yra registruoti motinos L. S. vardu, nes turto bendrasavininkė - ieškovė G. T., kuri pagal įstatymą laikoma priėmusia palikimą, nėra šio turto įregistravusi savo vardu. Nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo statiniai, 2001-05-07 dovanojimo sutarties Nr. 1012 ir 2001-08-02 Valdybos sprendimo Nr. 188 pagrindais asmeninės nuosavybės teise priklauso jam, o ieškovė G. T. 2,15 ha žemės sklypą, jai skirtą motinos, jau yra pardavusi. Tvirtino, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2002-04-23 L. S. sudarytą testamento dalį yra neaiškus ir nelogiškas. Teigė, jog nėra neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu prašoma negaliojančiu pripažinti testamentą ir tik jo dalį. Tvirtino, kad ieškovės nurodomi teiginiai, kad 2001-04-25 susitarimas, kurį patvirtino seniūnas V. V., buvo išgautas jam pasinaudojus mamos negalia ir nesupratimu, nes daug metu nešiojo klausos aparatą, nes stipriai negirdėjo, savaime niekaip negali įtakoti 2002-04-23 sudaryto testamento ar jo dalies teisėtumo, o teiginiai, kad motina galimai nesuprato savo veiksmų, yra melagingi. Nurodė, kad iš 2001-12-11 motinos išduoto įgaliojimo turinio matyti, kad jis ieškovei išduotas ne dėl to, kad ieškovė teismine tvarka nuginčytų susitarimą, o todėl, kad norėdama parduoti motinai priklausančius pastatus, ieškovė iš jos išreikalavo įgaliojimą, suteikiantį teisę suformuoti namų valdą, ją įregistruoti bei parduoti motinai priklausantį turtą. Papildomai ieškovei buvo suteikta teisė atstovauti mamą tvarkant žemės nuosavybės atstatymo klausimus. Teigė, kad gavusi įgaliojimą, ieškovė vėliau pradėjo šantažuoti jį, reikalaudama sumokėti už jam dar net nepriklausančius pastatus, kurių dalį motina jam paliko 2002-04-23 testamentu. Dėl šių ieškovės veiksmų jis su motina buvo priverstas kreiptis į policiją, o motina panaikino ieškovei išduotą įgaliojimą. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nesukelia abejonių dėl motinos psichinės būklės, o motinos sudarytas testamentas yra patvirtintas notaro, todėl pripažinti jį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei nėra pagrindo. Teigė, kad dar 2018-11-28 ieškovė žinojo apie tai, kad 2002-04-23 motina sudarė testamentą, o 2018-12-05 buvo išviešinti duomenys apie tai, kad dėl palikimo pagal testamentą priėmimo į notarą kreipėsi ir jis, todėl vėliausiai nuo 2018-12-05 turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti tiek 2002-04-23 testamentą, tiek jo palikimo priėmimo teisėtumą bei jam 2020-12-15 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl taikytina ieškinio senatis pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas. Tvirtino, kad brolis ir seserys, dovanodami jiems priklausančią paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises, nepažeidė viešosios tvarkos ar geros moralės, nepažeidė ir ieškovės teisių. Teigė, kad ginčydama 2001-05-07 dovanojimo sandorį, ieškovė nenurodo konkrečios teisės normos, kuria vadovaujasi reikšdama reikalavimą, o teiginys, kad nuginčijus sutartį „<....> būtų atstatytas teisingumas ir įgyvendinta mamos valia - įregistruota namų valda su ten jau stovinčiais pastatais", nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. Be to, nurodė, kad įvertinus, jog dovanojimo sandoris pilnai atitiko motinos valią bei tai, kad šis reikalavimas reiškiamas praėjus 20 metų nuo sandorio atlikimo dienos, prašo reikalavimą atmesti, kaip pareikštą nepagrįstai ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad motinos valia, pagal testamentą, ieškovė paveldėjo konkrečią dalį turto, todėl jis nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad testamento sudarymo metu motina turtą vaikams paskirstė testamente nurodytu būdu ir dalimis. Tvirtino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl neturi pagrindo atlyginti ir jos prašomos turtinės žalos. Nurodė, kad ieškovė siekia parduoti jai priklausančią turto dalį, todėl yra pareikštas ieškinys teisme dėl turto atidalijimo.
A. S. J. ieškinį prašė atmesti. Teigė, kad motina visiems vaikams po lygiai padovanojo žemę, pastatus, buvo veiksni ir suprato sandorių esmę. Tvirtino, kad po motinos mirties priėmusi palikimą, tačiau dėl sveikatos būklės negalėdama prižiūrėti paveldėto turto, 2019-01-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi teises į turtą ir turtines teises padovanojusi broliui K.
A. L. D. nurodė, kad motinos valia buvo padalintas turtas ir ieškovei skirta turto dalis nėra iš jos atimta, jai žala nepadaryta. Tvirtino, kad ieškovei G. T. tėvų name jai priklausanti patalpa nėra atimta, be to, 4 ha, kuris testamente nėra nurodytas, ieškovė persirašė savo vardu. Nurodė, kad yra įvykdžiusi motinos prašymą pastatų dalį perduoti broliui K., be to, neturi galimybės rūpintas savo nuosavybe. Nurodė, kad sudarydama sandorius, motina L. S., nors ir nešiojo klausos aparatą, tačiau suprato sudaromų sutarčių ir testamento esmę, norėjo pati paskirstyti turtą vaikams ir nei ji, nei broliai įtakos sudaryti vieną ar kitą sandorį, motinos neįtakojo. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės G. T. ir atsakovų K. S., L. S., L. D., S. J. motina L. S. 2001-04-25 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis dukterims L. D., S. J., G. T. bei sūnums K. ir L.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2001-04-25 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi 1/5 d. jai priklausančio žemės sklypo L. S. padovanojo sūnui L., o 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi 1/5 d. jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), L. S. padovanojo sūnui K. S.. Be to, nustatyta, kad L. S. 2002-04-23 sudarė naują testamentą, kuriuo asmeninės nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukterims L. D., S. J., G. T. (J.), o gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius - dukterims ir sūnums, nustatydama jų dalis ir konkrečias patalpas. 2018-10-11 mirus L. S., palikimą 2018-11-28 priėmė L. D., G. T., S. J. (paveldėjimo byla, b. l. 22-23, 27-28, 32-33), o 2018-12-05 – L. S. ir K. S. (paveldėjimo byla, b. l. 50-51, 54, 57). Nustatyta, kad 2018-12-05 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis L. S., o 2019-01-15 - L. D. ir S. J. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis K. S. padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos L. S. mirties (paveldėjimo byla, b.l. 61-62, 67-68). Iš paveldėjimo bylos matyti, kad 2020-12-15, vadovaudamasi testamentu, kurį 2002-04-23 sudarė L. S. bei 2018-12-05 ir 2019-01-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis, M. rajono 2-ojo notarų biuro notarė Dalia Č. K. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į jo paveldimą turtą – 79/100 gyvenamojo namo, 4/5 d. ūkinių pastatų, kiemo statinių, kurių vidutinė rinkos vertė 4 596,20 Eur (paveldėjimo byla, b. l. 89-99).
Ieškovė prašė pripažinti motinos L. S. 2001-05-07 sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, kuria atsakovui K. S. buvo padovanota dalis žemės sklypo, 2002-04-23 sudaryto testamento dalį, kuria dukterims palikta gyvenamojo namo 0,61 dalis, nurodydama, kad atsakovas K. S., pasinaudojo motinos negalia, sandorio nesupratimu, todėl jam padovanojus dalį žemės, motinai priklausantys pastatai liko ant K. S. dovanoto sklypo dalies ir jis sklypą įregistravo savo vardu. Teigė, kad naikintina ir testamento dalis, siekiant teisingai suformuoti vieną žemės sklypą ir jį teisingai paveldėti. Be to, nurodė, kad yra pažeistos jos teisės L. S., L. D. ir S. J. sudarius paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, nes motinos testamentu paskirta gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų naudojimosi tvarka tarp seserų nebuvo nustatyta, sudaryti sandoriai prieštarauja gerai moralei. Tvirtino, kad atsakovas K. S. yra nesąžiningas, neteisėtai, apgaulės būdu įgijęs žemės sklypą, kurį ji vertina 250 000 Eur, trukdo jai naudotis priklausančiu turtu, netinkamai jį vertina. Teigė, kad jai priklauso 1/5 d. žemės sklypo, šią dalį vertina 50 000 Eur ir patirtą žalą prašė priteisti.
Civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatos nustato, kad sandoriai yra sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Be to, civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės, todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo.
Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė G. T. aiškiai nenurodė, kokiu pagrindu prašo 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį bei 2002-04-23 motinos L. S. sudaryto testamento dalį pripažinti negaliojančiomis, tačiau iš ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad reikalavimai yra grindžiami trimis savarankiškais pagrindais – CK 1.81 straipsniu (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančiu sandorio negaliojimu), CK 1.89 straipsniu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir CK 1.90 straipsniu (dėl suklydimo sudarius sandorį).
CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Ginčijant sandorį dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
Ieškovė G. T. nurodo, kad sudarydama 2001-05-07 dovanojimo sutartį motina L. S. galimai nesuprato sudaromo sandorio reikšmės, o atsakovas K. S. galimai pasinaudojo motinos sveikatos būkle, nes motina neprigirdėjo, nešiojo klausos aparatą, t. y. atsakovas buvo nesąžiningas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino, kad L. S. nešiojo klausos aparatą, tačiau teigė, kad motina suprato sudaromo sandorio esmę, nes yra sudariusi ir daugiau sandorių, tame tarpe 2001-04-25 testamentą ir dalies žemės sklypo dovanojimo sutartį sūnui L. S., tačiau šio sandorio ieškovė neginčija. Konstatuotina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad L. S., nors ir buvo pagyvenusio amžiaus, nesuprato savo veiksmų, ar negalėjo jų valdyti, be to, manydama, kad 2001-05-07 sudarė dovanojimo sandorį, prieštaraujantį jos valiai ar įtakota kitų asmenų, turėjo teisę ginčyti sudarytą sandorį. Tai, kad L. S. suprato sandorio esmę, tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą sūnaus nuosavybėn, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2001-06-14 ji ir sūnūs K. S. ir L. S. sudarė susitarimą, kuriuo buvo pasidalintas ir nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 10,74 ha ir šį susitarimą patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnas V. V. (paveldėjimo byla, b.l. 4-5). Iš susitarimo matyti, kad šalys susitarė, kad L. S. naudosis žemės sklypo pasidalijimo projekte nurodytomis sklypo dalimis žymimomis indeksais 1-2, 3-2 ir 5-2, kurių bendras plotas 6,44 ha, K. S. - 2-2, (2,15 ha), o L. S. 4-2 (2,15 ha; paveldėjimo byla, b. l. 3). Nors ieškovė nurodo, kad motina nesuprato šio susitarimo esmės, buvo apgauta, o jai paaiškinus susitarimo esmę, motina 2001-12-11 jai išdavė įgaliojimą užginčyti susitarimą, kreiptis į teismą, nes L. S. priklausantys pastatai liko ant K. S. padovanotos žemės sklypo dalies, tačiau minėti teiginiai vertintini kritiškai ir nepatvirtina, kad L. S. norėjo panaikinti 2001-05-07 dovanojimo sutartį. Be to, bylos duomenys, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ir susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo ginčijamas, nėra nuginčytas ir neginčijamas. Konstatuotina, kad ieškovei išduoto įgaliojimo suteikimo data patvirtina, kad jau minėtu metu ieškovei buvo žinoma apie motinos sudarytą sandorį, o išduotas G. T. įgaliojimas jai suteikė teisę atstovauti L. S. tik tvarkant jai priklausančių pastatų, namų valdos žemės sklypo suformavimą, registraciją bei parduoti motinai priklausantį 2,15 ha žemės sklypą, pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus ir gauti pinigus (paveldėjimo byla, b.l. 4-5). Minėti duomenys neleidžia daryti išvados, kad šalių motina nesuprato dovanojimo sandorio esmės ar, kad ji buvo apgauta, ar įtakota atsakovo K. S. neteisėtų veiksmų, t. y., kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant dovanojimo sandorį, buvo iškreipta L. S.valia, ar kad sandoris buvo sudarytas nepalankiomis sąlygomis (CK 1.89, 1.91 straipsniai). Kad sandorio metu L. S. nesuprato savo veiksmų, jos būseną gali patvirtinti ne tik teismo psichiatrijos ekspertizė, bet ir kiti įrodymai, kurie, patvirtintų ar paneigtų tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2005; Nr. 3K-3-278/2009; Nr. 3K-3-609/2012; Nr. 3K-3-190/2013; Nr. 3K-3-274-611/2015; e3K-3-293-969/2020). Tačiau ieškovė neteigia ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad L. S. dėl ligos būtų nesupratusi savo veiksmų tiek sudarant ginčijamą žemės sklypo dalies dovanojimo, tiek ir vėlesnius sandorius. Nežiūrint to, kad L. S. sandorių sudarymo metu buvo garbaus amžiaus, galimai turėjo įvairių sveikatos problemų, tame tarpe ir klausos sutrikimų, šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad sandorių sudarymo metu L. S. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Nors ieškovė G. T. teigia, kad motina galimai suklydo, tačiau minėti teiginiai taip pat vertintini kritiškai. Suklydimas yra neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (CK 1.90 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-33/2004; Nr. 3K-3-585/2006; Nr. 3K-3-504/2008; Nr. 3K-3-531/2009; Nr. 3K-3-524-686/2016; Nr. 3K-3-113-219/2017 ir kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, sandorio šalies elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad 2001-05-07, sudarant žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, sandorio esmė L. S. buvo aiški ir suprantama, išreiškė jos tikrąją valią, šalių motina aiškiai suvokė sudaromo sandorio tikslą ir to siekė. Be to, iš teismui pateikto 2001-08-09 L. S. prašyme neįregistruoti K. S. žemės sklypo pagal sudarytą susitarimą, nes jam dalis tenka po pastatais, nėra teigiama, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta jai nesupratus sandorio esmės, neatitinka jos valios, sudaryta suklydus. Priešingai, Pašilaičių policijos komisariatui rašytame prašyme dėl ieškovės veiksmų, L. S. nurodo, kad yra padalinusi žemę visiems vaikams, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsniuose nurodyti pagrindai dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Be to, įvertintina aplinkybė, kad minėtą sandorį L. S. pasirašė pati, jos parašą patvirtino notarė, kuri privalėjo įsitikinti sandorio šalies veiksnumu bei akivaizdžiu ketinimu sudaryti dovanojimo sutartį, išaiškinti jos esmę (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai).
CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017). Be to, ginčijant sutartį kaip prieštaraujančią viešai tvarkai ar gerai moralei, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020). Nors ieškovė G. T. nurodė, kad, sudarant dalies žemės sklypo dovanojimo sutartį atsakovas K. S. pasinaudojo motinos negalia ir nesupratimu, tačiau, kaip minėta aukščiau, L. S. suprato sudaromo sandorio esmę ir norėjo sūnui padovanoti dalį jai priklausančio žemės sklypo. Teigdama, kad atsakovo veiksmai prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei, minėtų veiksmų ieškovė nepagrindė, nedetalizavo, o tai, kad bendru sutarimu su motina, broliu, nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri nėra ginčijama ir nėra nuginčyta, atsakovas naudojasi ir žemės sklypu po pastatais, neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti, kad 2001-05-07 sudarytas dovanojimo sandoris akivaizdžiai prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes sandoriu naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Kad atsakovas būtų pažeidęs sąžiningumo principus, įtakojęs motiną sudaryti sandorį, ją apgavęs, veikęs prieš įstatymų reikalavimus, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovė pripažįsta, kad L. S. 2001-12-11 išduodant įgaliojimą, jai buvo žinoma apie sudarytą dovanojimo sandorį, tačiau sandoris daugiau nei 20 m., iki L. S. mirties nebuvo ginčijamas, kas leidžia daryti išvadą, kad kad sandoris buvo sudarytas tikslu dalį žemės sklypo perduoti sūnui.
Kaip minėta aukščiau, ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2002-04-23 motinos sudarytą testamento dalį, kuria gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5 ir 3/5 d. patalpų 1-1, 1-2, 1-6, 1-7 lygiomis dalimis L. S. paliko dukterims L. D., S. J. ir G. J. (T.) bei atsakovių 2019-01-15 ir 2018-12-05 atsakovo L. S. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis. Nurodė, kad minėtų patalpų seserys nei tarpusavyje, nei notarine tvarka nebuvo pasidalinusios, tačiau atsakovės L. D., S. J., jai nežinant, 2019-01-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, be jos sutikimo, padovanojo atsakovui K. S..
Civilinio kodekso nuostatos numato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (CK 5.19 straipsnis). Tokios valios išraiškos forma yra testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Be to, kaip nurodyta aukščiau, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu tiek CK 5.16 straipsnio 1-2 dalyse nurodytais ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tarp jų ir tuo, kad sudarytas testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Be to, minėtas teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams.
Ieškovė G. T. teismui nenurodė ir neįrodinėjo, kad motinos 2002-04-23 sudarytas testamentas buvo sudarytas motinai nesuprantant savo veiksmų reikšmės, jai suklydus, esant apgautai ar įtakojamai kitų asmenų neteisėtų veiksmų (CK 1.81, 1.84, 1.89, 1.90, 1.91 straipsniai). Be to, teismas daro išvadą, kad nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais nėra pagrindo pripažinti testamento dalies negaliojančiu. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad L. S. nesuprato savo veiksmų, be to, iš testamento matyti, kad jis sudarytas M. rajono 2-ame notarų biure, L. S. išaiškintas CK 5.20 straipsnio turinys, testamentas jai balsiai perskaitytas, pilnai suprastas, kaip atitinkantis jos valią ir pačios pasirašytas. Iš notarės D. Č. atsiliepimo į ieškinį (2022-01-03) matyti, kad tvirtinant testamentą jai nekilo jokių abejonių dėl L. S. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, testatorė buvo veiksni, testamentas buvo sudarytas laisva valia, nenaudojant jokio smurto ar spaudimo. Taigi, notarė su testatore bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dieną, tačiau jai nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti valią palikti turtą atsakovams. Jokių įrodymų, kad sudarant testamentą motina suklydo, buvo įtakota atsakovų, ieškovė nepateikė, o kad testamentas pripažintinas negaliojančiu ir kitais sandorių negaliojimų pagrindais, ieškovė nenurodė. Ta aplinkybė, kad motina savo nuožiūra paskyrė ir paskirstė pastatų dalis vaikams, negali būti pagrindu sandorį pripažinti neteisėtu, kaip prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar kad jis prieštarauja viešajai tvarkai, ar gerai moralei, nes kokiu būdu ir kokiomis dalims paskirstyti savo turtą buvo testatorės valia, kuri suprato testamento esmę, jo pasekmes (CK 1.5, 1.81 straipsniais).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. S. 2018-10-11 mirė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi L. S. vaikai, bylos šalys, palikimą priėmė paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo byla, b. l. 22-23, 27-28, 32-33, 54-57). Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kurio metu įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą ir turi teisę paveldėjimo teises, kurios yra kiekvieno palikimą priėmusio įpėdinio savarankiška teisė, parduoti, dovanoti ar kitaip jį perleisti ir jų perleidimui taikomos Civilinio kodekso 6 knygos teisės normos. Paveldėjimo teisių dovanojimo, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties sudarymo atvejams, galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas L. S. 2018-12-05, o atsakovės L. D., S. J. 2019-01-15 sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuriomis minėti asmenys K. S. padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos L. S. mirties. Iš minėtų dovanojimo sutarčių matyti, kad šalims buvo išaiškintos sandorio pasekmės, šalys suprato sutarties turinį, prasmę ir pasekmes. Tai, kad sutartys buvo sudarytos laisva valia bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismui patvirtino ir posėdyje dalyvavusios atsakovės L. D. ir S. J.. Kadangi nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, todėl atsakovai L. S., L. D., S. J., priėmę palikimą, įgijo teisę perleisti paveldėjimo teises. Nors ieškovė G. T. nurodo, kad atsakovai neturėjo teisės be jos sutikimo dovanoti paveldėjimo teisių, teigia, kad ji ir seserys nebuvo tarpusavyje susitarusios dėl patalpų pasidalijimo, minėti teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandoriai yra neteisėti, nes sudarydami paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovai broliui K. S. perleido tik paveldėjimo teises, bet ne konkretų turtą. Aplinkybė, kad atsakovai paveldėjimo teises perleido atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes sandoriai nepažeidžia ieškovės G. T. turtinių ir neturtinių teisių, jos paveldėto turto dalis, atsakovams sudarius sandorius, nesumažėjo, o konkrečios gyvenamojo namo patalpos K. S. nebuvo perduotos. A. K. S. ir ieškovei G. T. nesusitarus, konkrečių patalpų naudojimosi tvarka gali būti išspręsta teismine tvarka, atsakovo inicijuotoje civilinėje byloje, pagal jo U. apylinkės teismo M. rūmams paduotą ieškinį. Ieškovės teiginiai, kad brolis ir seserys turėjo su ja derinti paveldėjmo teisių perleidimą, apie tai ją informuoti, vertintini kritiškai, nes ar dovanoti paveldėjimo teises ar prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, yra kiekvieno paveldėtojo asmeninis apsisprendimas.
CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, tačiau kaip minėta aukščiau paveldėtojai turi teisę perleisti paveldėjimo teises.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. Nors ieškovė G. T. prašo teismą pripažinti negaliojančiu atsakovui K. S. 2020-12-15 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tačiau atmetus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes šis reikalavimas grindžiamas testamento, paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių negaliojimu, kurių negaliojimas byloje neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė nurodo, kad minėtas paveldėjimo liudijimas išduotas nepagrįstai, neatitinka motinos tikrosios valios, prieštarauja gerai moralei, visas motinos turtas turi būti padalintas vaikams lygiai, tačiau nepaneigti atsakovės L. D. teiginiai, kad motinos valia, jai priklausantis turtas buvo padalintas visiems vaikams, tame tarpe ir ieškovei bei įgyvendintas motinos siekis turtą perduoti sūnui Kazimierui, tikslu jo neperleisti kitiems, tretiesiems asmenims. Tai, kad L. S. savo valia ketino padalinti turtą vaikams iš dalies patvirtina ir aukščiau minėtas jos Pašilaičių policijos komisariatui rašytas pareiškimas.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo K. S. 50 000 Eur turtinę žalą, tačiau G. T. neįrodė, kad motinos atsakovui dovanota žemės sklypo dalis yra padovanota neteisėtai, sudarytas sandoris neatitiko motinos valios, prieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, viešajai tvarkai ar gerai moralei, ar, kad jos ginčijamų sandorių sudarymą įtakojo atsakovo neteisėti veiksmai, todėl konstatuoti, kad L. S. padovanojus atsakovui K. S. dalį žemės, ieškovei yra padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, teismas neturi pagrindo (CPK 178 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai). Ieškovės teiginiai, susiję su jai priklausančio turto verte, jo naudojimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
A. K. S. prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, kad apie tai, kad 2018-11-28, M. rajono 2-ojo notarų biuro notarei jis padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, ieškovei buvo žinoma dar 2018 m. gruodžio mėn., o apie motinos sudarytus sandorius, žinojo jų sudarymo metu, todėl ji praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą 1 metų terminą ginčyti sandorius, palikimo priėmimą. CK 5.8 straipsnio nuostatos nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nei atsakovo K. S., nei kitų atsakovų palikimo priėmimo teisėtumo neginčija, o kitų reikalavimų ginčijimui ieškinio senatis nėra praleista, todėl taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų ieškovės G. T. ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovės G. T. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.