- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1733-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02122-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-558/2021 pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. P., V. P., Kauno Šančių mokyklos daugiafunkcinis centras, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J. prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kas antros savaitės (antrą ir ketvirtą mėnesio) ketvirtadienį. Sūnui susirgus susitikimas neįvyksta, apie sūnaus ligą ieškovas praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. Atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
3. Motinos dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
4. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
5. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną – G. P. gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre (duomenys neskelbtini) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena, bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
6. Kiekvienų metų kovo 26 d. – atsakovės gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre (duomenys neskelbtini);
prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Vaiku nuolat rūpinasi ieškovas bei kartu gyvenantys seneliai A. ir V. P.. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl atsakovės bendravimo tvarkos su vaiku. Minėta taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad abi šalys taikos sudarymo metu gyveno Kauno mieste. Atsakovė ieškovui ir Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistams žadėjo laikytis gydymosi režimo, nuolat lankytis pas gydytojus, vartoti jai paskirtus medikamentus, įsipareigojo lankyti pozityvios tėvystės kursus, tobulinti savo motinystės įgūdžius, priimti teikiamą psichologų, socialinių darbuotojų ar kitokią pagalbą. Atsakovė nuo vaikystės serga psichine liga – hebefrenine šizofrenija, atsakovė nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, nuolat keičia partnerius. Kur tiksliai ir kokiomis sąlygomis šiuo metu atsakovė gyvena ieškovui nėra žinoma. Atsižvelgiant į atsakovės gyvenimo būdą laikytis Kauno apylinkės teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nėra galimybės, nes vaikas bendravimui su atsakove turi būti atvežtas į atsakovės gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovei lengviau atvykti susitikimui su vaiku į Kauną, nei mažametį vaiką vežti į kitą miestą. Dėl to, kad atsakovė su vaiku nebendrauja, jų ryšys nutrūkęs, todėl bendravimo tvarkoje neturėtų likti galimybės atsakovei su sūnumi bendrauti be kitų asmenų, taip pat turi būti panaikinta sąlyga, kad vaikas būtų vežamas susitikimams į motinos gyvenamąją vietą, mažintinas susitikimų skaičius ir bendravimo laikas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Su bendravimo tvarkos pakeitimu nesutiko, nes ji neturėtų materialinių galimybių lankyti sūnaus ir visą laiką važinėti į Kauną. Nurodė, kad atsakovė yra įpareigota kas antrą savaitę važinėti pas savo dukrą į Kretingą. Atsakovės gyvenamoji vieta nesikeitė nuo 2018 m. birželio 30 d. Nesutiko, kad jos gyvenamojoje vietoje yra nesaugu lankytis jos sūnui. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką ji negalės objektyviai vykdyti ir nuolatos važinėti pas sūnų, nes turės rinktis pagal savo finansines galimybes: ar aplankyti dukrą, ar sūnų. Nesutiko, kad atsakovė nuolat keičia gyvenamąją vietą ir sugyventinius. Atsakovė 2016 metais įregistravo santuoką su G. J. ir jokių kitų vyrų ar sugyventinių ji neturėjo. Jos sutuoktinis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, o šiuo metu ji gyvena viena. Mano, kad nėra pagrindo keisti nusistovėjusios bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas pats piktybiškai nesilaikė esamos bendravimo tvarkos, sudarinėjo kliūtis atsakovei matytis su sūnum. Nesutiko, kad bendravimo su vaiku metu dalyvautų ieškovas ar visi jo giminaičiai, kadangi tarp atsakovės ir ieškovo kyla konfliktai. Ieškovas bei jo šeimos nariai (ieškovo tėvai) yra priešiškai nusiteikę atsakovės atžvilgiu. Šalių vaikas yra nuteikinėjamas prieš motiną. Atsakovės bendravimas su sūnumi be pašalinių asmenų vyksta sklandžiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018, patvirtintą taikos sutartį dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos ir išdėstė ją taip:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja kas antros savaitės (antrą ir ketvirtą mėnesio) ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Sūnui susirgus susitikimas neįvyksta, apie sūnaus ligą ieškovas praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. Atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
3. Motinos dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
4. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
5. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną, G. P. gimimo dieną, iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.) – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena, bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
6. Kiekvienų metų kovo 26 d. – atsakovės gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.);
priteisė iš atsakovės 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1644-800/2016 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio G. P. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o atsakovė vaiko išlaikymui įsipareigojo teikti po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018 patvirtinta taikos sutartis tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P. tvarkos nustatymo bei išlaikymo dydžio sumažinimo iki 75 Eur. Šalys sutarė, kad skyrium gyvenanti atsakovė su vaiku bendraus tokia tvarka:
1. I. J. su sūnumi G. P. bendrauja Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Sūnui susirgus, T. P. praneša I. J. telefonu Nr. 8 67840153 ar SMS žinute. Neįvykęs bendravimas perkeliamas į kitą I. J. pasirinktą dieną.
2. I. J. su sūnumi G. P. bendrauja I ir III sekmadienį nuo 9.00 val. iki 13.00 val., kitoje pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje gyvenamojoje aplinkoje, dalyvaujant vaiko seneliams.
3.Kiekvienų metų vasaros atostogų metu I. J. bendrauja su sūnumi G.P. tris dienas iš eilės nuo 9.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant seneliui V. P., I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G.P.. Apie planuojamas atostogas I. J. informuoja ir sutaria dėl atostogų laiko prieš 14 dienų.
4. Motinos dieną I. J. bendrauja su sūnumi G.P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G.P., dalyvaujant seneliui V. P..
5. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną I. J. bendrauja su sūnumi G.P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G.P., dalyvaujant seneliui V. P..
6. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną – G. P. gimimo dieną, I. J. bendrauja su sūnumi G.P. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, (duomenys neskelbtini) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena - bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
7. Kiekvienų metų lapkričio 18 dieną – I. J. dukros K. gimimo dieną, I. J. bendrauja su sūnumi G. P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G.P., dalyvaujant seneliui V. P.. Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, (duomenys neskelbtini).
8. Kiekvienų metų kovo 26 d. – I. J. gimimo dieną, I. J. bendrauja su sūnumi G. P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G.P., dalyvaujant seneliui V. P.. Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, (duomenys neskelbtini).
9. Sulaukus G. P. 4 metų amžiaus, bendravimo tvarka numatyta punktuose – 3,4,5,7,8, nesikeičia, tik bendravimas vyks nedalyvaujant kitiems asmenims, sūnų G.P.I. J. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir T. P. ar kitam G. P. artimam giminaičiui pasiimant iš I. J. gyvenamosios vietos 13.00 val.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė taikos sutarties sudarymo metu gyveno Kauno mieste, o nuo 2018 m. birželio 12 d. jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad vaikas būtų ieškovo ar jo tėvų vežiojamas susitikimams su atsakove iš Kauno į Alytų ir atgal. Nurodė, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Teismo vertinimu, pati atsakovė turi atvykti bendravimui su vaiku į Kauną, kuriame vaikas gyvena, nes priešingu atveju būtų pažeisti ne tik ieškovo, jo tėvų, kuriems nustatyta pareiga atvežti vaiką atsakovei, bet ir paties nepilnamečio vaiko interesai. Gali susiklostyti ir tokia situacija, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pareiga pristatyti sūnų bendrauti su motina į jos gyvenamąją vietą yra numatyta tik ieškovui, o atsakovei visais kitais atvejais yra įtvirtinta teisė bendrauti su sūnumi nuvykstant į sūnaus ugdymo įstaigą esančią Kaune, todėl atsakovei nerealizuojant savo teisių bendrauti su sūnumi jo ugdymo įstaigoje (atsakovė retai atvyksta į ugdymo įstaigą), išlaidos, susijusios su motinos bendravimu su sūnumi išimtinai tektų tik ieškovui, nes ieškovas kitais atvejais turėtų sūnų pristatyti į motinos gyvenamąją vietą, kuri šiuo metu gyvena Alytaus mieste.
7. Teismas sprendė, kad atsakovei vienai žymiai paprasčiau atvykti bendrauti su vaiku, negu mažametį vaiką vežioti visuomeniniu transportu ar automobiliu, lydint tretiesiems asmenims (vaiko seneliams), o po to laukiant, kol vaikas su mama pabendraus ir vėl grįžti atgal į kitą miestą.
8. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nuo 2019 metų vasario mėnesio neteikia nepilnamečiui vaikui jokio išlaikymo, todėl paliekant ankstesnę bendravimo tvarką būtų pažeisti ieškovo interesai, nes išlaidos, susijusios su motinos bendravimu su sūnumi, išimtinai tektų tik ieškovui, kuriam ir taip tenka visa vaiko išlaikymo našta, nes motina prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda.
9. Teismas nustatė, kad atsakovei 2020 m. rugsėjo 30 d. - spalio 21 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurios išvadoje konstatuota, jog šiuo metu atsakovė yra pasveikusi nuo jai diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – hebefreninės šizofrenijos ir šiuo metu nenustatyta požymių, jog ji dėl savo psichikos sveikatos negalėtų savarankiškai pasirūpinti dukros buitimi, nenustatyta požymių, kad dėl atsakovės psichikos sveikatos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina; nenustatyta požymių, kad atsakovė dėl savo psichikos sveikatos, individualių psichologinių ypatumų, keltų grėsmę mažamečio vaiko sveikatai ir saugumui. Išvadoje konstatuota, kad atsakovei būdingas nuolatinis neatsakingumas, socialinių normų, taisyklių ir įsipareigojimų nepaisymas, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes. Atsakovei nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, kuris be kitų sutrikimų, pasireiškia perdėtu jautrumu nesėkmėms, įžeidimu, priešiškumu ir atsisakymu atleisti už bet kokią skriaudą ją įžeidusiems ar bent nepalaikiusiems aplinkiniams. Atsakovei gali kilti sunkumų suprasti unikalius savo vaiko poreikius.
10. Teismas nesutiko su ekspertizės išvada, kad pagal savo susirgimų pobūdį atsakovė gali viena, nedalyvaujant kitiems vaiko artimiesiems, bendrauti, pasirūpinti vaiko dienotvarke, buitimi, auklėjimu, ugdymu ir kitų poreikių tenkinimu. Teismas įvertinęs, kad atsakovė savo sūnaus neaugino, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, kai jam buvo septyni mėnesiai (šiuo metu šešeri metai), tai, kad 2019 m. kovo 5 d. pakartotinai buvo nutarta paimti kitą atsakovės mažametę dukrą K. J., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui, sprendė, kad ekspertizės išvada neatitinka kitų bylos duomenų.
11. Teismas nustatė, kad atsakovės ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkęs, vaikas atsakovę vadina teta ir jos bijo dėl neprognozuojamo elgesio (atsakovė kalba pakeltu tonu, su aplinkiniais konfliktuoja, pasakoja vaikui nesuprantamus jam dalykus, pvz. apie jai atliktos ekspertizės išvados rezultatus).
12. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog atsakovės elgesys dėl ligos daro neigiamą poveikį sūnaus psichinei psichologinei būklei bei pažeidžia vaiko interesus augti saugioje, jo amžių atitinkančioje aplinkoje. Nors atsakovė nurodė, kad nenori keisti šiuo metu nusistovėjusios bendravimo tvarkos, nori kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė pati neatvyksta į susitikimus su vaiku, nevykdo Alytaus miesto apylinkės teismo priimtų nutarčių dėl nustatyto laikino atsakovės bendravimo su sūnumi. Teismo vertinimu, nepilnametis sūnus negali būti paliktas vienas su motina be artimiausių šeimos narių (tėvo, senelių) priežiūros. Teismas pritarė ieškovo ir trečiojo asmens A. P. prašymui, kad užsiėmimai nevyktų mažamečio vaiko ugdymo įstaigoje, nes toks motinos elgesys aplinkinių (tiek suaugusiųjų, tiek vaiko draugų) atžvilgiu sukelia vaikui išgyvenimus, todėl siekiant ateityje išvengti vaikų patyčių jo atžvilgiu, teismas nenustatė motinos su vaiku bendravimo tvarkos ugdymo įstaigose, o suteikė teisę šalims iš anksto susitarti jų numatytoje vietoje Kauno mieste.
13. Teismas sprendė, kad maksimalus atsakovės bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, neužtikrina vaiko prigimtinės teisės augti saugioje ir darnioje aplinkoje, todėl yra pagrindas pakeisti 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
14. Teismas nurodė, kad ieškovo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, ieškinį patenkinus visiškai, turi būti priteistas iš atsakovės. 202,85 Eur išlaidos dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir 43,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
15.1. Teismas 2021 m. gegužės 3 d. išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei nebuvo pranešta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šaukimas į teismo posėdį atsakovei buvo įteiktas tinkamai. Atsakovė 2021 m. balandžio 26 d. buvo prisijungusi elektroninėmis ryšių priemonėmis prie elektroninės bylos kortelės. Per EPP šaukimas atsakovei nebuvo siųstas, todėl ir negali būti traktuojama, kad apie teismo posėdį buvo informuota elektroninėmis ryšių priemonėmis. Šaukimas, atsakovei siųstas paštu, grįžo neįteiktas;
15.2. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes ieškovas apie posėdį buvo informuotas, šaukimai išsiųsti tiek jam, tiek ir jo atstovei, o atsakovei konstatuotas tinkamas šaukimo įteikimas per EPP, nors jis buvo siųstas tik paštu ir grįžo neįteiktas. Nedalyvaudama teismo posėdyje atsakovė negalėjo apginti savo pozicijos dėl ieškinio nepagrįstumo;
15.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė su sūnumi turėtų bendrauti, tik kartu dalyvaujant vaiko tėvui ar seneliams. Atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-198/2020 nurodyta, kad atsakovė yra pasveikusi nuo diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – hebefreninės šizofrenijos, ir šiuo metu nėra jokių požymių, jog dėl savo psichikos sveikatos ar individualių psichologinių ypatumų keltų grėsmę mažamečio vaiko sveikatai ir saugumui. Teismo padaryta priešinga išvada niekuo nepagrįsta, nes šias ekspertų išvadas paneigiančių kitos ekspertizės išvadų byloje nėra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra ne kartą prieš atsakovę smurtavęs, todėl jo dalyvavimas, atsakovei bendraujant su sūnumi, gali išprovokuoti nesutarimus tarp šalių, kas neigiamai veiktų vaiką;
15.4. Teismas, nustatęs atsakovės bendravimo su vaiku vietą tik Kauno mieste, nevertino atsakovės galimybių važinėti į susitikimus su vaiku iš Alytaus, kur atsakovė nuolat gyvena. Teismas nevertino Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1572-1081/2019, pagal kurią pirmą ir trečią mėnesio antradienį dviem dienoms atsakovė turi važiuoti į Kretingą bendrauti su dukra K. J.. Šios kelionės į Kretingą ir nakvynės atsakovei kainuoja labai brangiai, todėl atsakovė neturi finansinių galimybių laikytis abiejų bendravimo su vaikais tvarkų – kiekvieną mėnesį turės rinktis, su kuriuo vaiku bendrauti;
15.5. Teismas galėjo bent jau paskirstyti važinėjimo naštą abiem šalims, pvz., kas antrą ketvirtadienį (bendravimo tvarkos 1 p.) atsakovė vyksta susitikti su vaiku į Kauną, o kas antrą sekmadienį (bendravimo tvarkos 2 p.) ieškovas ar jo tėvai atveža vaiką į Alytų. Teismas nevertino ir galimybės likti vaikui pas atsakovę nakvoti. Atsakovė gali kas antrą sekmadienį, Motinos dieną, Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis, sūnaus ir atsakovės gimimo dienomis (bendravimo tvarkos 2-6 p.) pasiimti sūnų iš Kauno į Alytų, o kitą dieną vaiką iš Alytaus paimtų ieškovas ar jo tėvai;
15.6. Teismo patvirtinta atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka pažeidžia tiek atsakovės kaip motinos, tiek ir vaiko teises. Įvertinus ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, šis sprendimas turėtų būti panaikintas, ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista motinos su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliantė I. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pakeista jos su nepilnamečiu vaiku G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka, apeliaciniame skunde kelia proceso teisės normų pažeidimo klausimus, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, nes apie teismo posėdį jai nebuvo pranešta. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta jos su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, nes jos nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė su sūnumi turėtų bendrauti tik kartu dalyvaujant vaiko tėvui ar seneliams; nustatęs atsakovės bendravimo su vaiku vietą tik Kauno mieste, nevertino atsakovės galimybių važinėti į susitikimus su vaiku iš Alytaus, kur atsakovė nuolat gyvena; teismas nesvarstė ieškovo ar jo tėvų galimybės kas antrą sekmadienį (bendravimo tvarkos 2 p.) atvežti vaiką bendravimui su ja į Alytų.
Dėl atsakovės informavimo apie teismo posėdį
20. CPK 123 straipsnyje yra numatyta byloje dalyvaujantiems asmenims procesinių dokumentų įteikimo tvarka, o CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcijoje „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis) ir asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP), adresu www.e.teismas.lt. (3,4 punktai). Įsakymo 22 punktas numato, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
21. Iš Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-29-558/2021 duomenų matosi, kad atsakovė I. J. nagrinėjamojoje byloje naudojosi ir procesinius dokumentus į bylą teikė elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl ir teismo šaukimas atsakovei atvykti į 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdį buvo išsiųstas per EPP 2021 m. kovo 22 d. Atsakovei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo išsiųstas ir paštu 2021 m. balandžio 6 d. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nors bylos duomenys patvirtina, kad teismo šaukimas atsakovei siųstas paštu įteiktas nebuvo, tačiau šie duomenys neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovė, naudodamasi elektroninių paslaugų portalu, buvo prisijungusi prie EPP 2021 m. balandžio 26 d., todėl laikytina, kad apie 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdį buvo informuota tinkamai.
Dėl bendravimo tvarkos
22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
24. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo teismas nustatė, jog atsakovė su sūnumi bendrauja dalyvaujant artimiausiems G. šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turėtų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi dalyvaujant vaiko tėvui ar seneliams.
25. Teismas išanalizavo ir vertino su kitais byloje esančiais įrodymais I. J. 2020 m. rugsėjo 30 – spalio 21 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, akto Nr. 85TPK-198/2020 išvadas, ekspertizė atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-1572-1081/2019. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad nors šiuo metu atsakovė yra pasveikusi nuo jai diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo, tačiau iš ekspertizės turinio teismas nustatė, kad atsakovei būdingas nuolatinis neatsakingumas, socialinių normų, taisyklių ir įsipareigojimų nepaisymas, stabilūs elgesio stereotipai susiję su polinkiu į bet kokias frustruojančias situacijas reaguoti agresija ar net smurtu, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, visa tai lemia problemas kasdienėje ir socialinėje veikloje ir subjektyvų distresą (ekspertizės akto 20 psl.). Atsakovei nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, kuris be kitų sutrikimų, pasireiškia perdėtu jautrumu nesėkmėms, įžeidimu, priešiškumu ir atsisakymu atleisti už bet kokią skriaudą ją įžeidusiems ar bent nepalaikiusiems aplinkiniams, karingas, atkaklus asmeninių teisių jutimas, neatsižvelgiant į realią situaciją (ekspertizės 21 psl.). I. J. gali kilti sunkumų suprasti unikalius savo vaiko poreikius, išgyvenamus jausmus, elgesio priežastis, visa tai ji gali linkusi suvokti iš savo egocentrinės perspektyvos ne tik dėl žinių stokos, bet ir dėl negebėjimo mentalizuoti, t. y. suprasti vaiko elgesio psichologinių priežasčių ( ekspertizės 21 psl.). Iš pateiktos į bylą VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. lapkričio 15 d. pažymos turinio matyti, kad atsakovę socialiniams darbuotojams užregistravus pas psichiatrus, tiek Kauno mieste, tiek Alytuje, ji pas juos nenuvyksta; socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su moters nuotaikų kaita, dėl sveikatos būklės atsakovei sudėtinga išgirsti specialistų patarimus ir rekomendacijas (2019-12-13 DOK-49460E).
26. Kadangi atsakovė savo sūnaus neaugino, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kai jam buvo septyni mėnesiai (šiuo metu šešeri metai). Nors Kauno Šančių mokyklos – daugiafunkcinio centro duomenimis nustatyta, kad 2019 metais motina sūnų buvo aplankiusi kelis kartus (2019-09-27, DOK-37199 priedas Nr.1), tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovės ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkęs, vaikas atsakovę vadina teta ir jos bijo dėl neprognozuojamo elgesio (kalba pakeltu tonu, su aplinkiniais konfliktuoja, pasakoja vaikui nesuprantamus jam dalykus, pvz. apie jai atliktos ekspertizės išvados rezultatus). Be to, teismas pažymėjo, kad 2019 m. kovo 5 d. kita atsakovės mažametės dukra K. J., gimusi (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš atsakovės dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduota tėvui.
27. Esant aukščiau paminėtiems duomenims teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės elgesys daro neigiamą poveikį sūnaus psichinei psichologinei būklei bei pažeidžia vaiko interesus augti saugioje, jo amžių atitinkančioje aplinkoje, todėl nepilnametis sūnus negali būti paliktas vienas su motina be artimiausių šeimos narių (tėvo, senelių) priežiūros. Teismo sprendimas nustatyti, kad atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi dalyvaujant vaiko tėvui arba seneliams yra pagrįstas, atitinkantis vaiko interesus, todėl šios teismo sprendimo dalies keisti nėra pagrindo.
28. Iš byloje esančio išrašo apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. I. J. gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 12 d. jos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (2019-10-28 DOK-41341 priedas Nr.1). Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme, o ir apeliaciniame skunde teigė, kad nepilnametis vaikas galėtų būti ieškovo ar jo tėvų vežiojamas susitikimams su motina iš Kauno į Alytų ir atgal, tačiau pirmosios instancijos teismas su šia atsakovės pozicija pagrįstai nesutiko. Teismo vertinimu, atsakovė keisdama savo gyvenamąją vietą turėjo įvertinti, kad nepilnametis sūnus ir toliau liks gyventi Kaune, be to, atsakovei vienai žymiai paprasčiau atvykti bendrauti su vaiku, negu mažametį vaiką vežioti visuomeniniu transportu ar automobiliu, lydint tretiesiems asmenims (vaiko tėvui ar seneliams), o po to laukiant, kol vaikas su mama pabendraus ir vėl grįžti atgal į kitą miestą. Atsakovė nuo 2019 metų vasario mėnesio neteikia nepilnamečiui vaikui jokio išlaikymo (2019-08-28 CBP-4595E priedas Nr.2), todėl tenkinant ieškovės reikalavimą dėl vaiko vežiojimo iš Kauno į Alytų, išlaidos, susijusios su motinos bendravimu su sūnumi, tektų tik ieškovui, kuriam ir taip tenka visa vaiko išlaikymo našta, nes motina prie vaiko išlaikymo neprisideda.
29. Be to, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri atitinka esamą situaciją ir jos keisti nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias motinos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatytą nei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.