- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e2-29-558/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02122-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- I. J.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.6.1
2021 m. gegužės 21 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. J., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. P., V. P., Kauno Šančių mokyklos daugiafunkcinis centras, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir nustatyti tokią atsakovės I. J. ir nepilnamečio G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kas antros savaitės (antrą ir ketvirtą mėnesio) ketvirtadienį. Sūnui susirgus susitikimas neįvyksta, apie sūnaus ligą ieškovas praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. Atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
3. Motinos dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
4. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
5. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną – G. P. gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre Vaidoto g. 115, Kaune nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena, bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
6. Kiekvienų metų kovo 26 d. – atsakovės gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre Vaidoto g. 115, Kaune. Prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. P.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu T. P.. Nepilnamečiu G nuolat rūpinasi ieškovas, bei kartu gyvenantys seneliai – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A ir V. P.. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl motinos su sūnumi G. P. bendravimo tvarkos. Minėta taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad abi šalys taikos sudarymo metu gyveno Kauno mieste, atsakovė ieškovui ir Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistams žadėjo laikytis gydymosi rėžimo: nuolat lankytis pas gydytojus, vartoti jai paskirtus medikamentus (atsakovė nuo vaikystės serga psichine liga – hebefrenine šizofrenija), taip pat atsakovė įsipareigojo lankyti pozityvios tėvystės kursus, tobulinti savo motinystės įgūdžius, priimti teikiamą psichologų, socialinių darbuotojų ar kitokią pagalbą. Ieškovo teigimu, vykdant taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos, pažeidžiami vaiko interesai, kadangi atsakovė nuolat keičia savo gyvenamąją vietą. Atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančio ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 metų pabaigoje su laikinu sugyventiniu buvo išvykusi gyventi į J. 2019 metų pradžioje atsakovė laikinai išvyko gyventi į P. Atsakovė nuolat keičia partnerius, dažnai apsigyvena pas juos, susipykusi su jais vėl grįžta į savo būstą A. Kur tiksliai ir kokiomis sąlygomis šiuo metu atsakovė gyvena ieškovui nėra žinoma. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad G. P. ieškovo šeimos narių pagalba turi būti atvežtas į atsakovės gyvenamąją vietą ir tokiu būdu jai sudaroma galimybė bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į atsakovės gyvenimo būdą laikytis Kauno apylinkės teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, kuri užtikrintų vaiko saugumą ir interesus - nėra galimybės. Kauno apylinkės teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad bendravimui su atsakove mažametį G. P. atveža ieškovo tėtis V. P. į atsakovės gyvenamąją vietą (kitą miestą) ir jis dalyvaus atsakovei bendraujant su vaiku. V. P. 2018 m. patyrė peties traumą, jam buvo atlikta operacija, 6 mėnesius buvo laikinai nedarbingas. Dėl liekamųjų traumos reiškinių trečiasis asmuo V. P. negali vairuoti transporto priemonės, o vežti keturmetį vaiką visuomeniniu transportu sudėtinga. Mano, kad atsakovei vienai lengviau atvykti susitkimui su vaiku į Kauną, nei mažametį vaiką vežti į kitą miestą. Atsakovė nuo vaikystės serga psichikos liga – hebefrenine šizofrenija. Asmenys sergantys šia liga pasižymi jausmų sferos sutrikimais, kliedesiais, haliucinacijomis; jų elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas. Atsakovei dėl šios ligos nustatytas II nedarbingumo lygis, tačiau atsakovė pas gydytojus nesilanko, medikamentų nevartoja. Pagal atsakovės elgesį akivaizdu, kad jos liga aštrėja, o atsakovės būklė blogėja. Ji nuolat su visais konfliktuoja, elgiasi egocentriškai, reikalauja dėmesio sau, yra neatspari konfliktinėms situacijoms, jos gebėjimai sprendžiant problemas, susijusias su vaiko priežiūra ir auklėjimu, yra riboti, nesugeba nuosekliai mąstyti ir kritiškai vertinti situacijos. Atsakovės agresyvus ir nekontroliuojamas elgesys, nuolatinių konfliktų kėlimas su sūnaus lankomo darželio–lopšelio personalu, su ieškovu bei jo šeimos nariais, su socialinę pagalbą teikiančių institucijų darbuotojais, su kaimynais ir kitais asmenimis, neadekvatus supančios aplinkos suvokimas daro emocinę žalą nepilnamečiui atsakovės sūnui. Be to, atsakovė linkusi smurtauti, ji teista dėl smurto artimoje aplinkoje (sumušė savo mamą D. P.). Su visais bendrauja grasinančiai. Ji akcentuoja savo teises, bet ne pareigas, nekartą nepagrįstais skundais kreipėsi į policiją dėl veiksmų jos atžvilgiu, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A1-1290 I. P. (J) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos; 2016-04-20 šios institucijos įsakymu Nr.A1-544 išbraukta iš šios apskaitos, nes išsikėlė gyventi į kitą savivaldybę. Ji buvo stebima Alytaus VTAS specialistų, socialinių darbuotojų. Alytaus socialinių paslaugų centro pažyma patvirtina, kad nuo pat 2016 m. pradžios iki 2019 m. balandžio mėn, buvo siekiama atsakovei padėti, tačiau situacija iš esmės nesikeičia. Atsakovė negeba susitvarkyti ir tinkamai suprasti vaikų poreikių, Alytaus miesto vaiko teisių skyriaus ir įvaikinimo tarnybos specialistai įvertinę atsakovės situaciją ir aplinką kurioje ji gyveno su dukra nustatė antro laipsnio grėsmės lygį, tad šiuo metu mergaitė gyvena saugioje aplinkoje su tėvu J Kretingoje. Atsakovė numatytos bendravimo su sūnumi tvarkos nesilaiko. Sūnaus darželyje nelanko, paskutinį kartą su juo matėsi prieš septynis mėnesius. Berniukas mamos bijo dėl atsakovės nuolat pakelto tono, grubumo ir nemokėjimo elgtis su juo. Pati bendravimo tvarkos su sūnumi nesilaiko, tačiau tuo kaltina ieškovą ir jo šeimą. Sūnui išlaikymo neteikia, todėl mažamečiui mokama išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtinto bendravimo tvarkos 9 punktą, kuris numato, kad atsakovė galės su sūnumi bendrauti be kitų asmenų dalyvavimo, kai sūnui sukaks keturi metai. G. P. keturi metai sukaks 2019 m. rugsėjo 2 d. Jau buvo paminėtą, kad atsakovė su sūnumi nebendrauja, jų ryšys nutrūkęs. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes prašo pakeisti motinos su sūnumi nustatytą bendravimo tvarką, kurioje neturėtų likti galimybės atsakovei su sūnumi bendrauti be kitų asmenų, taip pat naikintina sąlyga, kad mažametis sūnus vežamas susitikimams į motinos gyvenamąją vietą, mažintinas susitikimų skaičius ir bendravimo laikas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Su prašomu ieškovo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimu nesutinka, nes atsakovė neturėtų materialinių galimybių lankyti sūnaus ir visą laiką važinėti į Kauno miestą, nes kitu teismo sprendimu, atsakovė yra įpareigota kas antrą savaitę važinėti pas savo dukrą į Kretingos miestą. Atsakovės gyvenamoji vieta nesikeitė nuo 2018 m. birželio 30 d., nesutinka, kad jos gyvenamojoje vietoje yra nesaugu lankytis jos sūnui. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką ji negalės jos objektyviai vykdyti ir nuolatos važinėti pas sūnų, nes turės rinktis pagal savo finansines galimybes: ar aplankyti dukrą, ar sūnų. Nesutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad atsakovė nuolat keičia gyvenamąją vietą ir sugyventinius. Atsakovė 2016 metais įregistravo santuoką su G. J. ir jokių kitų vyrų ar sugyventinių ji neturėjo. Jos sutuoktinis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, o šiuo metu ji gyvena viena. Nėra pagrindo keisti nusistovėjusios bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas pats piktybiškai nesilaikė esamos bendravimo tvarkos, sudarinėjo kliūtis atsakovei matytis su sūnum. Nesutinka, kad bendravimo su vaiku metu dalyvautų ieškovas ar visi jo giminaičiai, kadangi tarp atsakovės ir ieškovo kildavo konfliktai. Ieškovas bei jo šeimos nariai (ieškovo tėvai) yra priešiškai nusiteikią atsakovės atžvilgiu. Jie visi siekia, kad atsakovė negalėtų dažniau matytis su vaiku, negalėtų jo pasiimti į atsakovės gyvenamąją vietą. Šalių sūnus yra nuteikinėjamas prieš motiną, nes kai atsakovė bendrauja be pašalinių su sūnumi, tai bendravimas vyksta sklandžiai, vaikas jaučiasi gerai, o kai šalia atsiranda močiutė (ieškovo motina) sūnus jaučiasi suvaržytas, negali laisvai bendrauti. Visas jos laisvalaikis ir pajamos išeina kelionėms pas vaikus, t. y. į Kauną ir į Kretingą, todėl pakeitus su sūnumi bendravimo tvarką neleidus jo pasiimti į atsakovės namus ji negalės matytis su sūnumi, nukentės vaiko interesai.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko pilnai, nurodė, kad jie yra ieškovo T. P. tėvai, o mažamečio G. P. seneliai. Tretieji asmenys gyvena kartu su sūnumi ir anūku, todėl nuolat padeda rūpintis mažamečiu G : lydi jį į darželį ar pasiima iš jo, vaiko močiutė gamina valgyti, dažnai leidžia laiką su anūku po darželio ar savaitgaliais, eina pasivaikščioti, pramogauja. Atsakovė, galimai dėl savo psichikos sutrikimo yra labai konfliktiška, dažnai neadekvati aplinkai ir šalia esantiems žmonėms. Atsakovės susitikimai su sūnumi dalyvaujant ieškovui dažnai baigdavosi konfliktinėmis situacijomis, atsakovės skambučiais į policiją, pradedamais nepagrįstais ikiteisminiais tyrimais ieškovo atžvilgiu. Siekdami sumažinti įtampą tarp šalių ir sustabdyti atsakovės piktnaudžiavimą tretieji asmenys sutiko aktyviai dalyvauti G susitikimuose su mama. Todėl šiuo metu G į susitikimus su atsakove dažniausiai lydi A. P.. Prieš pasirašant ieškovui ir atsakovei taikos sutartį, atsakovė buvo prisižadėjusi nuolat gydytis (vartoti medikamentus), lankyti pozityvios tėvystės kursus, priimti socialinių darbuotojų teikiamą pagalbą. Savo pažadų atsakovė nevykdo, liga progresuoja. Jiems yra žinoma, kad atsakovė nuolat keičia savo gyvenamąsias vietas: 2018 metų pabaigoje su laikinu sugyventiniu ir tuomet vos kelių mėnesių dukra buvo išvykusi į Jonavą, 2019 metų pradžioje išvyko gyventi į Palangą, po kelių mėnesių sugrįžo į Alytų. Į susitikimus darželyje atsakovė neretai atvyksta lydima nepažįstamų. Atsakovė neslepia, kad keičia sugyventinius ir gyvenamąsias vietas, todėl G vežimas į motinos gyvenamąją vietą ir palikimas su ja nedalyvaujant tretiesiems asmenims, kaip numatyta 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje neužtikrina vaiko ir mamos bendravimui keliamų saugumo reikalavimų. Atsakovei trūksta motinystės įgūdžių, ji nesupranta vaiko poreikių, negeba tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl mamos ir vaiko bendravimas nedalyvaujant kitiems asmenims neužtikrins vaiko saugumo, gali psichologiškai jį traumuoti. Svarbu paminėti, kad tarp vaiko ir mamos nėra emocinio ryšio. Susitikimų metu berniukas jaučiasi saugus, kai šalia yra jo artimi žmonės – tėtis, seneliai. Bendravimo tvarkos dalį, kuri numatyta 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr.2-1623-950/2018 – kad vaikas turi bendrauti nedalyvaujant tretiesiems asmenims ar paliekant vaiką motinos gyvenamojoje vietoje, neužtikrina vaiko saugumo, jo poreikių – todėl būtina ją keisti. Nors atsakovė teigia, kad ji labai nori ir siekia bendrauti su sūnumi, tačiau susitikimų metu sūnumi nesidomi, su juo išbūna vos valandą. Susitikimų metu ji elgiasi ekscentriškai, iššaukiančiai, siekdama atkreipti į save dėmesį, šaukdama visiems pasakoja savo problemas, kaip „neva visi prieš ją susimokę“, „ji visiems parodys“ ir pan. Mažametis sūnus labai jautriai reaguoja į tokį motinos elgesį susitikimų metu, tampa irzlus, blogai miega. Atsakovė elgiasi nesąžiningai. Išlaikymo sūnui neteikia, į susitikimus pas sūnų neatvyksta po šešis – septynis mėnesius, tačiau atsakovė kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu. Už antstolio paslaugas (kiekvienas antstolio atvykimas kainuoja 40 Eur) vykdomojoje byloje turi mokėti ieškovas. Tokiais savo veiksmais atsakovė sunkina ieškovo turtinę padėtį, bei piktnaudžiauja savo teisėmis. Alytaus apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, vykdomoji byla buvo nutraukta. Mano, kad atsakovei vienai lengviau atvykti susitikti su sūnumi į Kauną, nei mažametį vaiką vežti į mamos gyvenamąją vietą.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus darbuotojai lankėsi atsakovės I. J. namuose, (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad atsakovė gyvena 1 kambario bute bendrabutyje, naudojasi bendra virtuve, WC ir prausykla. Kambaryje švaru, tvarkinga, yra reikiami baldai, daug žaislų. Bendraujant su atsakove ji nurodė, kad su bendravimo tvarkos pakeitimu ji nesutinka, nes ji nori su sūnumi bendrauti be pašalinių, nes tada vaikas jaučiasi laisvesnis, parodo daugiau emocijų. Atsakovė mano, kad ieškovas savaitgaliais ir metinių švenčių dienomis, nurodytomis valandomis turėtų pristatyti sūnų į jos gyvenamąją vietą, nes sūnaus lankymas Kaune jai atsieina nemažai išlaidų, o jai dar kiekvieną savaitę tenka važinėti į Kretingą, kad pasimatytų su skyrium gyvenančia dukra. Atsakovės teigimu, jai nuolat ieškovas trukdė bendrauti su vaiku, tačiau pasikreipus į antstolius ir pradėjus vykdymo procedūrą, ji vėl normaliai galėjo susitikti su sūnumi. Tarnyboje gauta informacija iš Kauno Šančių mokyklos – daugiafunkcinio centro, kad motinos ir sūnaus bendravimas trukdavo apie valandą, vėliau pailgėjo iki 1,5 val., bendravimo metu konfliktinių situacijų nepastebėta, keletą kartų motina yra skambinusi pasiteirauti apie sūnaus ugdymąsi, sveikatą arba norėdama informuoti, apie savo atvykimą ar neatvykimą. Tarnyboje I. J. yra žinoma nuo 2016 m. balandžio mėn., kai atsakovė iš Kauno atvyko gyventi į Alytų. Tuo metu vyko teismo procesas dėl I. J. ir T. P. nepilnamečio sūnaus G. P. gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnamečio G. P. gyvenamoji vieta teismo nutartimi nustatyta su tėvu T. P.. Gimus dukrai K. J., gimusi (duomenys neskelbtini)., Tarnyba, žinodama motinos ligos diagnozę ir kaip ji kartais neadekvačiai elgiasi, kreipėsi į VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos šeimai įvertinimo, paslaugų šeimai skyrimo, šeimos stebėjimo vykdymo. Įvertinus situaciją šeimoje VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre I. J. šeimai paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos šeimai planas. I. J. nevykdė plane numatytų įsipareigojimų, socialinei darbuotojai lankantis šeimoje fiksuoti mažametės K. J. nepriežiūros atvejai. Atvejos vadybos posėdyje dalyvavęs ir išklausęs specialistus mažametės tėvas G. J. išreiškė norą pats pasirūpinti dukra K. J.. Posėdžio metu nuspręsta mažametę K. J. perduoti tėvui G. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu mažametė K. J. gyvena tėvo G. J. šeimoje. I. J. VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, I. J. lanko psichologo konsultacijas, naudojasi parama maisto produktais VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre, lanko efektyvios tėvystės mokymus. Tarnyboje yra žinoma, kad Plungės apylinkės teisme, nagrinėjama civilinė byla Nr. e2~ 1572-1081/2019, pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei l J dėl santuokos nutraukimo. Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, nurodoma, kad siekiant išsiaiškinti, ar I. J. gali savarankiškai rūpintis savo mažamete dukra, tinkamai ją prižiūrėti, ar motinos susirgimų pobūdis ir psichologinės ypatybės nedaro žalingo poveikio mažametei dukrai, I. J. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Dėl nurodytų aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, galutinę išvadą šioje byloje Tarnyba pateiks susipažinęs su I. J. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.
Atsakovei I. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės atstovės prašymo pagrindu dėl advokato pakeitimo buvo pakeistas atsakovės atstovas. Pakeitus atsakovės atstovą, 2020 m. rugsėjo 4 d. antrinė teisinė pagalba I. J. buvo nutraukta (elektroninės bylos popierinis priedas 1 t., b. l. 105, 106, 156-157, 2 t. b. l. 174, 175). Atsakovė I. J. yra EPP naudotoja. Nors šaukimas į teismo posėdį, kuris buvo siųstas paštu grįžo neįteiktas, tačiau atsakovė paskutinį kartą elektroninėmis ryšių priemonėmis prie elektroninės bylos kortelės buvo prisijungusi 2021 m. balandžio 26 d., todėl šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai (elektroninės bylos popierinis priedas 3 t. b. l. 13,14), tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas T. P. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog išlaikymo atsakovė sūnui neteikia apie dvejus metus, kartais ji paskambina pasiteirauti apie vaiką, tačiau sūnus su atsakove nelabai nori bendrauti, jis saugiai jaučiasi savo namų aplinkoje su artimais žmonėmis (tėvu, seneliais).
Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovė advokatė V. N. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog patikslina ieškinio 1 punkto reikalavimą dalyje dėl motinos ir vaiko bendravimo Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre ir prašo nustatyti, jog atsakovė su sūnumi G. P. bendrauja iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems vaiko šeimos nariams (tėčiui, seneliams). Šį punktą prašo pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė matydamasi su sūnumi ugdymo įstaigoje elgiasi iššaukiančiai, neadekvačiai, kalba pakeltu tonu ir toks jos elgesys verčia nepilnametį vaiką jaustis nesmagiai kitų vaikų akivaizdoje. Todėl siekiant ateityje išvengti vaikų patyčių, užtikrinant ugdymo proceso tvarkos saugumą, prašo nenustatyti vaiko susitikimų ugdymo įstaigoje, o nustatyti susitikimus neutralioje aplinkoje iš anksto suderintoje vietoje, dalyvaujant tretiesiems asmenims (vaiko močiutei, seneliui, tėčiui). Iš esmės yra pasikeitusi situacija nuo šalių taikos sutarties patvirtinimo, todėl būtina keisti nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė nepilnamečio sūnaus nelanko, ryšiai yra visiškai nutrūkę, dvejus gimtadienius, dvejas Kalėdas iš eilės motina sūnaus nepasveikino, su juo nesimatė. Pati atsakovė nerodo iniciatyvos bendrauti su G. Pagal ankstesnę bendravimo tvarką ieškovas turėtų mažametį atvežti į atsakovės gyvenamąją vietą, kuri nuolat keičiasi. Atsakovė yra konfliktiška asmenybė, elgesys neatsakingas, ką patvirtina į bylą pateiktas ekspertizės aktas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. palaikė savo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus, papildomai nurodė, kad ji daugiausia laiko skiria anūko laisvalaikiui, jo ugdymui. Atsakovė paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2021 m. kovo 25 d. Atsakovei vaikštant su nepilnamečiu vaiku lauke, ji pasakojo vaikui apie savo ekspertizės rezultatus, kas jam yra neaktualu ir nesuprantama. Nepilnametis G. atsakovę vadina teta, telefonu su mama kalbėti nenori, jos bijo ir vengia. Vaikas jaučiasi išsigandęs ir sutrikęs, kai susitikimų ugdymo įstaigoje metu atsakovė kalba garsiai, pakeltu tonu, visiems grasina, todėl prašo nenustatyti vaiko su mama bendravimų ugdymo įstaigoje, nes berniukui toks motinos elgesys jo draugų akivaizdoje daro gėdą ir ateityje iš jo vaikai gali tyčiotis. Prašo nustatyti, kad susitikimai su atsakove vyks iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste. Susitikimuose atsakovei bendraujant su vaiku trečiasis asmuo juose dalyvauja, nes nori apsaugoti ieškovą (savo sūnų) nuo atsakovės nuolatinių skundų rašymo į įvairias institucijas ieškovo atžvilgiu, nes anksčiau ieškovui dalyvaujant susitikimuose motinai su sūnumi atsakovė surasdavo būdų kaip apskųsti ieškovą, todėl ir buvo nuspręsta, kad susitikimų metu dalyvaus vaiko močiutė, o ne vaiko tėvas. Atsakovė tik deklaruoja, kad ji nori bendrauti su sūnumi, su juo dažnai matytis, tačiau taip nėra. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ji nė karto nebuvo atvykusi pasimatyti su savo sūnumi. Ne kartą trečiasis asmuo kalbėdama telefonu su atsakove kvietė atvažiuoti pasimatyti su sūnumi, tačiau atsakovė atsakė, kad neturi laiko. Vieną kartą trečiasis asmuo su anūku G. prasilenkė su atsakove Kauno Akropolyje, ji kalbėjosi telefonu ir sūnaus nepamatė, bet tą pačią dieną nematė reikalo paskambinti sūnui ar su juo susitikti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė išvadą, papildomai nurodė, kad pritaria ieškovo prašymui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes mažamečiui G būtų sudėtinga bendrauti be savo artimųjų, vaikas mamos neprisimena, vadina ją teta. Atsakovės šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų apskaitą, 2018 – 2019 metais buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau vėliau ji buvo nutraukta, nes šeimoje neliko nepilnametės dukros, kurios gyvenamoji vieta šiuo metu nustatyta su jos tėvu. Atsakovė yra konfliktiška ir problematiška asmenybė, kiekvienas žingsnis jos lydimas skundais. Tarnyba pritaria, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyktų ne ugdymo įstaigoje, nes tai gali pakenkti vaiko interesams, o susitikimai vyktų neutralioje aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1644-800/2016, buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus G. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu T. P. bei motina I. P. (dabartinė pavardė J ) sūnaus išlaikymui įsipareigojo teikti po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018, buvo patvirtinta taikos sutartis tarp T. P. ir I. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo bei išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui sumažinimo iki 75 Eur. Šalys sutarė, kad skyrium gyvenanti mama, I. J. su sūnumi bendraus tokia tvarka:
1. I. J. su sūnumi G. P. bendrauja Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, Vaidoto g. 115, Kaune, nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Sūnui susirgus, T. P. praneša I. J. telefonu Nr. 8 (duomenys neskelbtini) ar SMS žinute. Neįvykęs bendravimas perkeliamas į kitą I. J. pasirinktą dieną.
2. I. J. su sūnumi G. P. bendrauja I ir III sekmadienį nuo 9.00 val. iki 13.00 val., kitoje pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje gyvenamojoje aplinkoje, dalyvaujant vaiko seneliams.
3. Kiekvienų metų vasaros atostogų metu I. J. bendrauja su sūnumi G. P. tris dienas iš eilės nuo 9.00 val iki 13.00 val., dalyvaujant seneliui V. P., I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G. P.. Apie planuojamas atostogas I. J. informuoja ir sutaria dėl atostogų laiko prieš 14 dienų.
4. Motinos dieną I. J. bendrauja su sūnumi G. P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje , į kurią atvežamas G. P., dalyvaujant seneliui V. P..
5. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną I. J. bendraujs su sūnumi G. P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią
atvežamas G. P., dalyvaujant seneliui V. P..
6. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną – G. P. gimimo dieną, I. J. bendrauja su sūnumi G. P. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, Vaidoto g. 115, Kaune nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena - bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
7. Kiekvienų metų lapkričio 18 dieną – I. J. dukros Katalėjos gimimo dieną, I. J. bendrauja su sūnumi G. P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G. P., dalyvaujant seneliui V. P.. Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, Vaidoto g. 115, Kaune.
8. Kiekvienų metų kovo 26 d. – I. J. gimimo dieną, I. J. bendrauja su sūnumi G. P. nuo 9.00 val. iki 13.00 val. I. J. gyvenamojoje vietoje, į kurią atvežamas G. P., dalyvaujant seneliui V. P.. Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kauno Šančių mokyklos daugiafunkciniame centre, Vaidoto g. 115, Kaune.
9. Sulaukus G. P. 4 metų amžiaus, bendravimo tvarka numatyta punktuose – 3,4,5,7,8, nesikeičia, tik bendravimas vyks nedalyvaujant kitiems asmenims, sūnų G. P. I. J. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir T. P. ar kitam G. P. artimam giminaičiui pasiimant iš I. J. gyvenamosios vietos 13.00 val.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams ( CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Ieškovas prašo pakeisti motinos su sūnumi bendravimo tvarką, nes šalys sudarydamos taikos sutartį gyveno Kauno mieste, o šiuo metu atsakovė gyvena Alytuje, todėl ieškovo tėvui nuolat vežioti vaiką į kitą miestą nėra galimybės, prašo nustatyti, kad motina su vaiku bendrautų Kauno mieste, taip pat atsakovė I. J. bendraudama su sūnumi G neadekvačiai suvokia supančią aplinką, ignoruoja įprastas ir visuotinai priimtinas visuomeninio gyvenimo taisykles bei elgesio normas, ji nuo vaikystės serga hebefrenine šizofrenija (asmenys sergantys šia liga pasižymi jausmų sferos sutrikimais, kliedesiais, haliucinacijomis, jų elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas), todėl prašo nepalikti vieno vaiko motinos gyvenamojoje vietoje be jo artimųjų šeimos narių (tėvo, močiutės, senelio), nes priešingu atveju vaikas bus traumuojamas. Atsakovė su tuo nesutiko, prašė palikti buvusią su sūnumi bendravimo tvarką, nurodydama, kad nepilnametį vaiką ieškovas ir jo šeimos nariai turi galimybę atvežti į jos gyvenamąją vietą iš Kauno į Alytų bei parsivežti jį atgal į Kauną tiek visuomeniniu, tiek nuosavu transporu.
Iš byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė taikos sutarties sudarymo metu gyveno Kauno mieste. Iš byloje esančio išrašo apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. I. J. gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 12 d. jos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (2019-10-28 DOK-41341 priedas Nr.1). Nors atsakovė siekia, kad nepilnametis vaikas būtų ieškovo ar jo tėvų vežiojamas susitikimams su motina iš Kauno į Alytų ir atgal, teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė turi atvykti bendravimui su vaiku į Kauno miestą, kuriame vaikas gyvena, nes priešingu atveju būtų pažeisti ne tik ieškovo, jo tėvų, kuriems nustatyta pareiga atvežti vaiką atsakovei, bet ir paties nepilnamečio vaiko interesai. Gali susiklostyti ir tokia situacija, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pareiga pristatyti sūnų bendrauti su motina į jos gyvenamąją vietą yra numatyta tik ieškovui, o atsakovei visais kitais atvejais yra įtvirtinta teisė bendrauti su sūnumi nuvykstant į sūnaus ugdymo įstaigą esančią Kauno mieste, todėl atsakovei nerealizuojant savo teisių bendrauti su sūnumi jo ugdymo įstaigoje (atsakovė retai atvyksta į ugdymo įstaigą), išlaidos, susijusios su motinos bendravimu su sūnumi išimtinai tektų tik ieškovui, nes ieškovas kitais atvejais turėtų sūnų pristatyti į motinos gyvenamąją vietą, kuri šiuo metu gyvena Alytaus mieste. Teismo vertinimu, atsakovei vienai žymiai paprasčiau atvykti bendrauti su vaiku, negu mažametį vaiką vežioti visuomeniniu transportu ar automobiliu, lydint tretiesiems asmenims (vaiko seneliams), o po to laukiant, kol vaikas su mama pabendraus ir vėl grįžti atgal į kitą miestą. Atsakovė nuo 2019 metų vasario mėnesio neteikia nepilnamečiui vaikui jokio išlaikymo (2019-08-28 CBP-4595E priedas Nr.2), todėl paliekant ankstesnę bendravimo tvarką būtų pažeisti ieškovo interesai, nes išlaidos, susijusios su motinos bendravimu su sūnumi, kaip jau buvo minėta, išimtinai tektų tik ieškovui, kuriam ir taip tenka visa vaiko išlaikymo našta, nes motina prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda. Teismo surinktais į bylą rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. J. 2020 m. rugsėjo 30 – spalio 21 d. buvo atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, akto Nr. 85TPK-198/2020, pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-1572-1081/2019. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad šiuo metu atsakovė yra pasveikusi nuo jai diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – hebefreninės šizofrenijos ir šiuo metu nenustatyta požymių, kad ji dėl savo psichikos sveikatos negalėtų savarankiškai pasirūpinti dukros buitimi, nenustatyta požymių, kad dėl atsakovės psichikos sveikatos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina; nenustatyta požymių, kad atsakovė dėl savo psichikos sveikatos, individualių psichologinių ypatumų, keltų grėsmę mažamečio vaiko sveikatai ir saugumui. Iš ekspertizės turinio matyti, kad atsakovei stebimas būdingas nuolatinis neatsakingumas, socialinių normų, taisyklių ir įsipareigojimų nepaisymas, stabilūs elgesio stereotipai susiję su polinkiu į bet kokias frustruojančias situacijas reaguoti agresija ar net smurtu, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, visa tai lemia problemas kasdienėje ir socialinėje veikloje ir subjektyvų distresą (ekspertizės akto 20 psl.). Atsakovei nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, kuris be kitų sutrikimų, pasireiškia perdėtu jautrumu nesėkmėms, įžeidimu, priešiškumu ir atsisakymu atleisti už bet kokią skriaudą ją įžeidusiems ar bent nepalaikiusiems aplinkiniams, karingas, atkaklus asmeninių teisių jutimas, neatsižvelgiant į realią situaciją (ekspertizės 21 psl.). I. J. gali kilti sunkumų suprasti unikalius savo vaiko poreikius, išgyvenamus jausmus, elgesio priežastis, visa tai ji gali linkusi suvokti iš savo egocentrinės perspektyvos ne tik dėl žinių stokos, bet ir dėl negebėjimo mentalizuoti, t. y. suprasti vaiko elgesio psichologinių priežasčių ( ekspertizės 21 psl.). Atsakovės neprognozuojamą ir konfliktišką elgesį patvirtina ir į bylą pateiktas jos buvusios atstovės advokato padėjėjos M. Š. prašymas dėl advokato pakeitimo, kuriame nurodyta, jog atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d., iš anksto nepranešusi, atėjusi į kontorą ėmė šaukti, rėkti, kad prieš ją vyksta institucinis susidorojimas (2019-12-11 DOK-48985E). Iš pateiktos į bylą VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. lapkričio 15 d. pažymos turinio matyti, kad atsakovę socialiniams darbuotojams užregistravus pas psichiatrus, tiek Kauno mieste, tiek Alytuje, ji pas juos nenuvyksta; socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su moters nuotaikų kaita, dėl sveikatos būklės atsakovei sudėtinga išgirsti specialistų patarimus ir rekomendacijas (2019-12-13 DOK-49460E).
Vertindamas teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės duomenis teismas nesutinka su ekspertizės išvada, kad pagal savo susirgimų pobūdį atsakovė gali viena, nedalyvaujant kitiems vaiko artimiesiems, bendrauti, pasirūpinti vaiko dienotvarke, buitimi, auklėjimu, ugdymu ir kitų poreikių tenkinimu. Įvertinus tai, kad atsakovė savo sūnaus neaugino, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, kai jam buvo septyni mėnesiai (šiuo metu šešeri metai), į tai, kad 2019 m. kovo 5 d. pakartotinai buvo nutarta paimti kitą atsakovės mažametę dukrą K. J., gimusią (duomenys neskelbtini) d. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui, rodo, jog ekspertizės išvada neatitinka kitų bylos duomenų. Atsakovės ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkęs, vaikas atsakovę vadina teta ir jos bijo dėl neprognozuojamo elgesio (kalba pakeltu tonu, su aplinkiniais konfliktuoja, pasakoja vaikui nesuprantamus jam dalykus, pvz. apie jai atliktos ekspertizės išvados rezultatus). 2019 metais Kauno Šančių mokykloje- daugiafunkciniame centre motina lankė sūnų 6 kartus (2019-09-27, DOK Nr.37199 priedas Nr. 1), paskutinį kartą su sūnumi matėsi du kartus: 2019 m. gruodžio 12 d., 2021 m. kovo 25 d., ką patvirtino trečiasis asmuo A. P. duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys dėl ligos daro neigiamą poveikį sūnaus psichinei psichologinei būklei, bei pažeidžia vaiko interesus augti saugioje, jo amžių atitinkančioje aplinkoje. Nors atsakovė nurodo, kad nenori keisti šiuo metu nusistovėjusios bendravimo tvarkos, nori kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė pati neatvyksta į susitikimus su vaiku, nevykdo Alytaus miesto apylinkės teismo priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - dėl nustatyto laikino atsakovės bendravimo su sūnumi. Teismo vertinimu, nepilnametis sūnus negali būti paliktas vienas su motina be artimiausių šeimos narių (tėvo, senelių) priežiūros. Taip pat teismas pritaria ieškovo ir trečiojo asmens A. P. prašymui, kad užsiėmimai nevyktų mažamečio vaiko ugdymo įstaigoje, nes toks motinos elgesys aplinkinių (tiek suaugusiųjų, tiek vaiko draugų) atžvilgiu sukelia mažamečiui G išgyvenimus, todėl siekiant ateityje išvengti vaikų patyčių jo atžvilgiu, teismas nenustato motinos su vaiku bendravimo tvarkos ugdymo įstaigose, o suteikia teisę šalims iš anksto susitarti jų numatytoje vietoje Kauno mieste.
Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus, Tarnybos išvadą, teismas sprendžia, kad maksimalus motinos su sūnumi bendravimas kenkia vaiko interesams, neužtikrina vaiko prigimtinės teisės augti saugioje ir darnioje aplinkoje, todėl yra pagrindas pakeisti 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išdėstant ją taip:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja kas antros savaitės (antrą ir ketvirtą mėnesio) ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Sūnui susirgus susitikimas neįvyksta, apie sūnaus ligą ieškovas praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. Atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
3. Motinos dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
4. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
5. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną, G. P. gimimo dieną, iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.) – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena, bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
6. Kiekvienų metų kovo 26 d. – atsakovės gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra visiškai patenkintas, todėl iš atsakovės I. J. ieškovo T. P. naudai priteistinas jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos jam nekompensuojamos.
Atsakovė I. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4853-17295, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2019-11-20 DOK-45030E, priedas - 1). 2020 m. rugsėjo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovei nutraukta antrinė teisinė pagalba (2020-10-19, DOK-36985). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 202,85 Eur (2020-10-27 DOK-38184). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 43,37 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, nors ji vėliau ir nesikreipė dėl antrinės teisinės pagalbos pratęsimo, tačiau teismas iš atsakovės šių išlaidų nepriteisia, nesant byloje duomenų, jog jos turtinė padėtis pagerėjo ir ji negalėtų pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patikslintos bendravimo tvarkos – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259-260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
P. K. apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018, patvirtintą taikos sutartį dėl I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarkos ir išdėstyti ją taip:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja kas antros savaitės (antrą ir ketvirtą mėnesio) ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Sūnui susirgus susitikimas neįvyksta, apie sūnaus ligą ieškovas praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. Atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
3. Motinos dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
4. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
5. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną, G. P. gimimo dieną, iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.) – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena, bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
6. Kiekvienų metų kovo 26 d. – atsakovės gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.). Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems G šeimos nariams (tėčiui, močiutei A. P., seneliui V. P.).
Priteisti iš I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų T. P., a.k. 3910901151, naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.