- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-483-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02122-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir nustatyti tokią atsakovės ir skyrium gyvenančio (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kas antros savaitės (antrą ir ketvirtą mėnesio) ketvirtadienį. Sūnui susirgus susitikimas neįvyksta, apie sūnaus ligą ieškovas praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. Atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)).
3. Motinos dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)).
4. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)).
5. Kiekvienų metų rugsėjo 2 dieną – (duomenys neskelbtini) gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi Kauno (duomenys neskelbtini) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sutapus gimimo dienai su poilsio diena, bendrauja su sūnumi sekančią darbo dieną.
6. Kiekvienų metų kovo 26 d. – atsakovės gimimo dieną – atsakovė bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą numatytoje, ryšio priemonėmis suderintoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)). Jeigu gimtadienis sutampa su laisva diena, tai darbo dieną – nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: nustatyti laikinąją atsakovės ir skyrium gyvenančio (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. Atsakovė su sūnumi bendrauja (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 18.00 val. kas antros savaitės (antros ir ketvirtos mėnesio savaičių) ketvirtadienį. Sūnui susirgus jo susitikimas su mama neįvyksta. Ieškovas apie sūnaus ligą praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute.
2. (duomenys neskelbtini) su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos:
1. atsakovė su sūnumi bendrauja (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 16.00 val. iki 18.00 val. kas antros savaitės (antros ir ketvirtos mėnesio savaičių) ketvirtadienį. Sūnui susirgus jo susitikimas su mama neįvyksta. Ieškovas apie sūnaus ligą praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute;
2. atsakovė su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatytą laikinąją apsaugos priemonę kita: laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovei bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad prasidėjus procesui atsakovė elgiasi neadekvačiai. Ieškovui iš pažįstamų asmenų tapo žinoma, kad atsakovė susitikimo darželyje metu (planuojama gruodžio 12 d.) ruošiasi pagrobti keturmetį sūnų. Savo plano detalėmis atsakovė dalinasi viešoje erdvėje: ketina pagrobti sūnų ir išsivežti jį į Lenkiją. Atsakovės ir sūnaus santykiai faktiškai nutrūkę, mama sūnaus nelanko pusmetį ir ilgiau, atvykusi į susitikimus sūnumi nesidomi, eskaluoja konfliktines situacijas. Sūnaus akivaizdoje dažnai elgiasi netinkamai, nesupranta vaiko poreikių ir nežino, kaip juos užtikrinti. Tuo atveju, jei atsakovei pavyktų įgyvendinti savo ketinimus, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gali būti padaryta fizinė žala, jis gali patirti psichologinę traumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškovo prašymo netenkinti. Ieškovo teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir motyvais, dėl ko atsakovė turėtų vaiką grobti. Nurodė, kad jos ir sūnaus ryšys nenutrūkęs, yra artimas, nori jį išsaugoti. Ji neketina sūnaus pagrobti, išsivežti ar kitaip pasiimti neteisėtai, planuoja su juo susitikti ugdymo įstaigoje gruodžio 12 d. pagal nustatytą tvarką. Dėl elektroninių duomenų vagystės ir neteisėto panaudojimo atsakovė 6 kartus kreipėsi į policiją, vyksta ikiteisminis tyrimas. Prieštarauja, kad būtų keičiama teismo nustatyta tvarka, nes atsakovės bendravimas su sūnumi yra suvaržytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Patikslino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatytos atsakovės laikinos bendravimo su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) tvarkos pirmąjį punktą, iki teismo sprendimo priėmimo dienos nurodant, kad motinos ir sūnaus bendravimas vyksta (duomenys neskelbtini) centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir nedalyvaujant vaiko tėvui ar seneliams, bei fiksuojant vaiko su motina susitikimų eigą.
8. Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos: 1) atsakovė su sūnumi bendrauja (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kas antros savaitės (antros ir ketvirtos mėnesio savaičių) ketvirtadienį. Sūnui susirgus jo susitikimas su mama neįvyksta. Ieškovas apie sūnaus ligą praneša atsakovei telefonu ar SMS žinute; 2) atsakovė su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., iš anksto pagal šalių susitarimą ryšio priemonėmis numatytoje vietoje Kauno mieste, dalyvaujant artimiausiems (duomenys neskelbtini) šeimos nariams (tėčiui, močiutei (duomenys neskelbtini), seneliui (duomenys neskelbtini)). Teismas sprendė, kad iš nustatytos bendravimo tvarkos matyti, jog atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka yra minimali, ji vyksta neutralioje šalims, tačiau saugioje nepilnamečiam vaikui aplinkoje (duomenys neskelbtini) centre, kur nepilnametis vaikas ir atsakovė nelieka vieni. Esant šiai aplinkybei nėra pagrindo manyti, kad atsakovė galimai galėtų pakenti vaikui, jo interesams ar jį pagrobti. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra pakenkusi nepilnamečiam šalių vaikui, pažeidusi jo interesus, veikusi priešingai vaiko interesams. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas, prašydamas uždrausti motinai bendrauti su sūnumi. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatyta motinos ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka iš esmės yra teisinga ir visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ją nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Atsižvelgiant į teikiančios išvadą institucijos rekomendacijas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones patikslino nurodydamas, kad motinos ir sūnaus bendravimas vyksta (duomenys neskelbtini) centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir nedalyvaujant vaiko tėvui ar seneliams bei fiksuojant vaiko su motina susitikimų eigą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. pirmosios instancijos teismas patikslino laikinąsias apsaugos priemones remdamasis tik ieškovo ir trečiųjų asmenų (ieškovo tėvų) nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pateikdamas SMS žinutes, kurios negali būti objektyviu įrodymu prašymui tenkinti. Ieškovas pateikė teismui melagingą informaciją, kad atsakovė ruošiasi pagrobti sūnų ir išvežti į Lenkiją ir tuo remdamasis ieškovas siekė, kad teismas uždraustų atsakovei bendrauti su sūnumi, kad sumažėtų motinos ir sūnaus emocinis ryšys iki teismo sprendimo priėmimo ir būtų galima tikėtis ieškovui palankaus teismo sprendimo.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar (duomenys neskelbtini) centras turi galimybes sudaryti sąlygas, nurodytas skundžiamoje nutartyje, atsakovei bendraujant su sūnumi dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Atsakovei 2019 m. gruodžio 10 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) centrą susitikti su sūnumi ir jiems bendraujant, kartu pasikeisdami dalyvavo trys asmenys (ne socialiniai darbuotojai). Vienas iš trijų asmenų, atsakovės manymu, buvo pašalinis žmogus, nedirbantis nurodytoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) centras 2019 m. gruodžio 17 d. rašte „Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo“ teismui nurodė, kad mokykloje nėra socialinio darbuotojo, todėl negali užtikrinti jo dalyvavimo motinos ir vaiko susitikimo metu.
9.3. Atsakovę kaip motiną ir žmogų žeidžia, kad jai bendraujant su sūnumi dalyvauja pašaliniai nekompetentingi asmenys (ne socialiniai darbuotojai). Tokio bendravimo metu atsakovė nejaukiai jaučiasi prieš sūnų, nes tai trukdo jai atvirai, nuoširdžiai bendrauti, rodyti teigiamas emocijas, meilę ir šilumą, kurią sūnui jaučia ir nori tai jam parodyti, atitinkamai ir sūnus prie pašalinių žmonių yra susikaustęs, bendravimas su juo suvaržytas.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. kartu su prašymu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę buvo pateiktos atsakovės žinutės – Messenger programėlės žinutės ir garso įrašas, kurie patvirtina apie galimai kilsiančią grėsmę mažamečiam sūnui. Atsakovė susitikimo darželyje metu (gruodžio 12 d.) ruošėsi pagrobti keturmetį sūnų. Savo plano detalių atsakovė neslėpė, jomis dalinosi viešoje erdvėje: ketino pagrobti keturmetį sūnų ir išsivežti jį į Lenkiją. Čia ji planavo prašyti prieglobsčio, o jei nepavyks, vykti į Vokietiją. Pateikiami priedai patvirtino, kad atsakovės ketinimai rimti: ji planavo, kokiu būdu pagrobs vaiką iš ugdymo įstaigos (įvertino, kokie galimi išėjimo iš ugdymo įstaigos būdai, kada išeina įstaigos direktorė ir pan.), per kiek laiko ir iki kur ji galėtų nuvykti, koks traukinių tvarkaraštis ir pan. Tikėtina, kad skundžiama nutartis užkirto kelią galimam vaiko pagrobimui, padėjo (duomenys neskelbtini) išvengti galimų neigiamų išgyvenimų, psichologinio streso ar traumos.
10.2. Atsakovė prieštarauja pati sau ir skundžiamos nutarties tikslams. Teismas nustatė motinos ir vaiko bendravimą nedalyvaujant ieškovui, t. y. pašalino atsakovės nurodomas kliūtis jos bendravimui su sūnumi. Pagal skundžiamą nutartį atsakovei sudaromos visos sąlygos bendrauti su sūnumi nutartyje nurodytu laiku.
10.3. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovas stengiasi susilpninti motinos ir vaiko ryšį. Atsakovei yra sudarytos visos sąlygos ir galimybės bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė pati šia teise nesinaudoja. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną atsakovės ir jos sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią motina su vaiku gali bendrauti savaitgaliais ir kas antrą mėnesio ketvirtadienį (duomenys neskelbtini) centre, tačiau atsakovė su sūnumi nebuvo susitikusi nei vieną savaitgalį, o į (duomenys neskelbtini) centrą buvo atvykusi tik rugsėjo 12 d., spalio 10 d., gruodžio 12 d. (2019 m. lapkričio mėn. nebuvo atvykusi nei karto, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki rugsėjo su sūnumi buvo nesimačiusi daugiau nei septynis mėnesius). Akivaizdu, kad ne ieškovas jai trukdo ar silpnina motinos ir vaiko ryšį, o pati atsakovė nevykdo motinos pareigos bendrauti su vaiku.
10.4. Atsakovė yra psichikos negalią turintis asmuo, nuo vaikystės serga (duomenys neskelbtini). Atsakovei dėl šios ligos nustatytas II nedarbingumo lygis, tačiau pas gydytojus ji nesilanko, medikamentų nevartoja. Pagal atsakovės elgesį akivaizdu, kad jos liga aštrėja, o sveikatos būklė blogėja. Ji nuolat su visais konfliktuoja, elgiasi egocentriškai, reikalauja dėmesio sau, yra neatspari konfliktinėms situacijoms, jos gebėjimai sprendžiant problemas, susijusias su vaiko priežiūra ir auklėjimu, yra riboti, ji nesugeba nuosekliai mąstyti ir kritiškai vertinti situacijos. (duomenys neskelbtini) liga neigiamai veikia atsakovės elgesį – ji yra agresyvi, neadekvačiai suvokia supančią aplinką, ignoruoja įprastas ir visuotinai priimtinas visuomeninio gyvenimo taisykles bei elgesio normas. Atsakovė įžūliai ir grasinančiai elgiasi ir su valstybės institucijų darbuotojais, su jais nuolat konfliktuoja, Atsakovės agresyvus ir nekontroliuojamas elgesys, nuolatinių konfliktų kėlimas su sūnaus lankomo darželio–lopšelio personalu, su ieškovu bei jo šeimos nariais, su socialinę pagalbą teikiančių institucijų darbuotojais, su kaimynais ir kitais asmenimis, neadekvatus supančios aplinkos suvokimas daro emocinę žalą nepilnamečiui atsakovės sūnui. Be to, atsakovė linkusi smurtauti, ji teista dėl smurto artimoje aplinkoje (sumušė savo mamą (duomenys neskelbtini)). Atsakovė akcentuoja savo teises, bet ne pareigas, ne kartą nepagrįstais skundais kreipėsi į policiją dėl veiksmų jos atžvilgiu, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr.A1-1290 (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 2016 m. balandžio 20 d. šios institucijos įsakymu Nr.A1-544 išbraukta iš apskaitos, nes išsikėlė gyventi į kitą savivaldybę. Alytaus socialinių paslaugų centro pažyma patvirtina, kad nuo 2016 m. pradžios iki 2019 m. balandžio mėn. buvo siekiama atsakovei padėti, tačiau situacija iš esmės nesikeičia. Atsakovė negeba susitvarkyti ir tinkamai suprasti vaikų poreikių. Alytaus miesto vaiko teisių skyriaus ir įvaikinimo tarnybos specialistai, įvertinę atsakovės situaciją ir aplinką, kurioje ji gyveno su dukra, nustatė antro laipsnio grėsmės lygį, tad šiuo metu mergaitė gyvena saugioje aplinkoje su tėvu (duomenys neskelbtini).
10.5. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji su sūnumi bendrauja nepažįstamų žmonių aplinkoje. Jei atsakovė sūnaus ugdymo įstaigoje lankytųsi dažniau, pažintų auklėtojas bei kitą personalą. Ugdymo įstaiga užtikrina netrukdomą atsakovės ir sūnaus bendravimą. Berniukas pažįsta susitikimuose dalyvaujančius asmenis (auklėtojas) ir sutikimų su mama metu jaučiasi saugiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeista laikinoji atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-1644-800/2016 patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2016 m. kovo 23 d. tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini), kuria, be kita ko, šalys susitarė nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu (duomenys neskelbtini) (1 punktas). Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1623-950/2018 patvirtino ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kuria be kita ko, šalys susitarė, kad sulaukus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bendravimo tvarka numatyta punktuose 3, 4, 5, 7, 8, nesikeičia, tik bendravimas vyks nedalyvaujant kitiems asmenims, sūnų (duomenys neskelbtini) pasiimant iš jo gyvenamos vietos 9.00 val. ir (duomenys neskelbtini) ar kitam (duomenys neskelbtini) artimam giminaičiui pasiimant iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos 13.00 val. (9 punktas). Alytaus apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 28 d. gautas ieškovo ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-172-558/2020 iki bus atlikta atsakovės teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-1081/2020 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų atsakovei (duomenys neskelbtini) yra paskirta teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, kuri bus atliekama 2020 m. vasario 18 d. 11 val. Teismas sprendė, kad minimoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, nes ekspertams pateikti klausimai yra tiesiogiai susiję su šia civiline byla (dėl atsakovės gebėjimo bendrauti su vaiku be pašalinių asmenų).
16. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, nepagrįstai rėmėsi SMS žinutėmis, negalinčiomis būti objektyviu įrodymu prašymui tenkinti. Priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro teisinio pagrindo daryti vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė daro ypač didelę žalą vaiko interesams, kad jos bendravimas su sūnumi kenkia nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovė galimai galėtų pakenti vaikui ar jo interesams ar jį pagrobti. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra pakenkusi nepilnamečiam šalių vaikui (duomenys neskelbtini), pažeidusi jo interesus, veikusi priešingai vaiko interesams. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas, prašydamas uždrausti motinai bendrauti su sūnumi. Taigi, teismas nevertino ieškovo pateiktų SMS žinučių kaip galimos grėsmės vaikui ir jo interesams.
17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatyta motinos ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka iš esmės yra teisinga ir pilnai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ją nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, patikslino teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatant, kad motinos ir sūnaus bendravimas vyksta (duomenys neskelbtini) centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir nedalyvaujant vaiko tėvui ar seneliams, fiksuojant vaiko su motina susitikimų eigą.
18. Paminėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS, skyrius) 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-5797-558/2019 (dokumento Nr. 11SD-3091) nurodyta, kad į skyrių 2019 m. lapkričio 29 d. atvykusi (duomenys neskelbtini) teigė, jog jos santykiai su vaiko tėvu ir vaiko seneliais yra konfliktiški, todėl mano, kad bendraujant su sūnumi (duomenys neskelbtini) centre būtų išvengta situacijų. VTAS skyriuje išvadoje taip pat nurodė, kad tarp vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, todėl motinos bendravimas su vaiku turėtų vykti tinkamai organizuojant tokio bendravimo tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini) susitikimai su sūnumi turėtų vykti tik (duomenys neskelbtini) centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui (ne vaiko tėvui ar seneliams) ir fiksuojant vaiko su motina susitikimų eigą.
19. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokia tvarka turi vykdyti bendravimas, teisingai nurodė tikslingumą, jog bendravime dalyvautų socialinis darbuotojas ir nedalyvautų vaiko tėvas ar seneliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino, kad vaiko susitikimų su atsakove metu būtų išvengta šalių ir trečiųjų asmenų konfliktų vaiko akivaizdoje.
20. Nors (duomenys neskelbtini) centras 2019 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 2-226 ir nurodė, kad mokykloje nėra socialinio darbuotojo, o socialinis pedagogas turi daug kitų veiklų, todėl negali užtikrinti jo dalyvavimo motinos ir vaiko susitikimų metu, tačiau įstaiga pasiūlė susitikimų metu dalyvauti ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėjai (duomenys neskelbtini), kuri turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra dirbusi mokyklos direktore, todėl kompetencijų šiai darbuotojai pakanka. Šiame centre šalių sūnus lanko darželį, todėl aplinka jam yra pažįstama.
21. Apeliacinės instancijos teismo manymu, svarbi aplinkybė, kad atsakovei 2020 m. vasario 18 d. turėjo būti atlikta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, ekspertams yra pateikti klausimai dėl atsakovės gebėjimo bendrauti su vaiku be pašalinių asmenų. Duomenų apie tai, kad ekspertizė jau yra atlikta ir gautas ekspertizės aktas, nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, gavus ekspertizės aktą, teismas ginčo šalių prašymu arba savo iniciatyva galės spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/panaikinimo.
22. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.