Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą dėl notaro J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – notaras J. P., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511-513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

Iš rašytinių įrodymų byloje teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nurodydama, kad palikimą priima be antstolio sudaryto paveldimo turto apyrašo, nepageidauja pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo V. L. skolas atsakys visu savo turtu, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) dalį jos ir V. L. santuokos metu įgyto turto bei jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. (duomenys neskelbtini) liudijimu notaras J. P. paliudijo, kad pareiškėja yra palikimą priėmusi įpėdinė po V. L. mirties.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui prašymą, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. L. ir patvirtindama, kad palikimą po palikėjo mirties priėmė (duomenys neskelbtini), paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, bei prašydama išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) dalį jos ir mirusio V. L. santuokos metu įgyto bei jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nurodyto (prašyme) turto, taip pat prašydama išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiam V. L. priklausančią dalį nurodyto turto minėtame prašyme.

(duomenys neskelbtini) notaras pateikė pareiškėjai Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydamas, kad palikėjo nuosavybės teisė į turtą yra įregistruota dviejų dokumentų pagrindu: (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktu ir (duomenys neskelbtini) Pažyma. (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti akte (toliau – Aktas), kuris yra laikomas vienu iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, turto statytoju yra nurodytas trečiasis asmuo, t. y. ne pats palikėjas ar pareiškėja. Lingvistiškai aiškinant Akto tekstą, jame naudojami terminai ir formuluotės: „Statytojas <...>“, „<...> dalyvaujant statytojui ir techninės priežiūros inžinieriui, apžiūrėjo jo pastatytą kolektyvinio sodo namelį <...>“, „<...> nutaria priimti pil. [duomenys neskelbtini] kolektyvinio sodo namelį eksploatacijon.“, suponuoja išvadą, jog nuosavybės teisė į pastatytą statinį (turtą) priklauso būtent Akte statytoju įvardintam trečiajam asmeniui. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie turtą taip pat yra įrašyta kadastro žyma, jog turtas yra sukurtas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas būtent Akto pagrindu. Notaras nurodo, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių dokumentų, neginčijamai įrodančių, nei kad statytojas turto statytojo teises ir pareigas perleido palikėjui arba pareiškėjai, o šie perėmė visas statytojui priklausančias teises ir pareigas, susijusias su turto statyba. (duomenys neskelbtini) Pažymoje, kuri išraše iš Nekilnojamojo turto registro apie turtą yra nurodyta kaip vienas iš palikėjo nuosavybės teisės į turtą įregistravimo pagrindų, netiesiogiai turto savininku yra nurodytas palikėjas. Remiantis lingvistiniu Pažymos aiškinimu, o būtent atkreipiant dėmesį į Pažymoje naudojamą formuluotę: patvirtiname, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (su pastatytu namu) <...> priklauso V. L. galima daryti prielaidą, kad šiuo patvirtinama palikėjo nuosavybės teisė tik į žemės sklypą, kuriame yra turtas. Be to, pažymėtina, jog Pažyma yra išduota sodininkų bendrijos pirmininkės ir, vadovaujantis CK 4.47 straipsnio nuostatomis, bendrijos pirmininko išduota pažyma nėra laikytina nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo pagrindu. Notaro vertinimu, Akte ir Pažymoje esant nurodytiems prieštaringiems duomenims apie turto savininką, negalima neginčijamai nustatyti, kas yra tikrasis turto savininkas palikėjo palikimo atsiradimo momentu. Nepateikus neginčijamų įrodymų apie tai, jog nuosavybės teisė į turtą priklauso palikėjui ir pareiškėjai, atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą (Notariato įstatymo 52 straipsnis) ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjui priklausančią turto dalį.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas notaro Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumo klausimas bei vertinami pagrindai įpareigoti notarą atlikti veiksmus, t. y. išduoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas pažymi, kad byloje sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (NĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal NĮ 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, nustatyti NĮ 40 straipsnyje. Šio įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju notaras atsisakė išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjui (pareiškėjos sutuoktiniui) priklausančią turto dalį (pastatą – sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnis, įpareigojantis notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Kadangi palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma, notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Tais atvejais, kai paveldimas privalomai registruotinas turtas, jo priklausymą palikėjui patvirtina registrų duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – sodo namelio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso palikėjui V. L. Pastato Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo Registre pagrindas yra (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktas ir (duomenys neskelbtini) Pažyma.

Turto (pastato – sodo namelio) nuosavybės teisė V. L. nagrinėjamu atveju yra įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ši nuosavybės teisė būtų buvusi ginčijama ar nuginčyta kitų trečiųjų asmenų. Taigi, viešajame registre įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino objekto statusą, dydį, savininką ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal kasacinio teismo praktiką, šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais; teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Kadangi registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-11-856/2025).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisena pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisės į pastatą – sodo namelį nėra, į viešą registrą įrašyti duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nėra teisinio pagrindo nesivadovauti viešo registro duomenimis. Notaras nėra suinteresuotas palikėjo ar įpėdinių nuosavybės teisėmis ir jų apimtimi. Jis, kaip trečiasis asmuo, yra tik viešo registro duomenų vartotojas, todėl negali šių duomenų neigti, jų ginčyti ar vertinti kitaip negu numato įstatymas. Jo pareiga yra įforminti palikimo priėmimą, palikimą priėmusiems įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, atlikti kitus įstatymo numatytus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas yra pripažintinas pagrįstas ir tenkinamas visa apimtimi: notaro (duomenys neskelbtini) Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) yra naikinamas, o notaras yra įpareigojamas išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į V. L., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto dalį – Pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl notaro J. P. veiksmų.

Panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro J. P. (duomenys neskelbtini) Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarą J. P. atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į V. L., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto dalį – Pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.