Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl Tauragės šeimos gerovės centro 2023 m. birželio 19 d. išvados Nr. 9 panaikinimo, suinteresuoti asmenys Tauragės šeimos gerovės centras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

6.3. Apeliantės skundo dalis dėl neturtinės žalos nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

10.1. Pareiškėja A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. B., (duomenys neskelbtini) ir B. B. B., gimusio (duomenys neskelbtini) močiutė. Pareiškėja A. A. Tauragės rajono savivaldybės administracijai 2023 m. sausio 11 d. pateikė prašymą dėl vaikų (anūkų) laikinosios globos. Prašyme nurodė, jog ji nuo vaikų gimimo juos augino. Vaikai gyveno pas ją apie 10 metų, juos išlaikė. Tarp jos ir vaikų buvo artimas ryšys. Nurodė savo norą ir toliau jais rūpintis, auginti bei būti kartu.

10.2. Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) 2023 m. sausio 31 d. atsakydamas į pareiškėjos A. A. prašymą informavo pareiškėją, jog siekdamas nustatyto tikslo, gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą, taip pat nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai. Skyriaus specialistė 2023 m. sausio 20 d. bendravo su B. B. B., o 2023 m. sausio 23 d. su A. B., išklausė jų nuomonę. Abu nepilnamečiai paaiškino, kad jiems patinka gyventi pas budinčią globotoją, su ja sutaria gerai, niekuo nesiskundžia. Berniukai išsakė, kad norėtų, jog juos globotų močiutė arba jų dėdės. 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendžiant klausimą dėl vaikų laikinosios priežiūros nutraukimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė bendravo su nepilnamečiais, išklausė jų nuomonę. Abu vaikai paaiškino, jog pas močiutę gyventi nenorėtų. Taip pat, 2022 m. spalio 26 d. vertinant vaikų situacijas bei sprendžiant klausimą dėl vaikų apsaugos poreikio nustatymo, vėl buvo bendrauta su nepilnamečiais, ir tada berniukai neišreiškė noro gyventi pas močiutę. Skyriuje nebuvo gauta nei pareiškėjos (močiutės), nei kitų A. B. ir B. B. B. giminaičių prašymų dėl vaikų rūpybos. Be to, Skyrius pareiškėjai paaiškino, kad turi pateikti atitinkamus dokumentus, išvardintus pagal Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 ,,Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 9 punktą, t. y. (sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos; kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinius sutikimus, kad fizinis asmuo arba sutuoktiniai taptų vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), kuriuose nurodyti šių asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, sutikimai, kad fizinis asmuo arba sutuoktiniai taptų vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)). Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 14 punktu, įvertinęs nurodytus dokumentus, duomenis ir informaciją, priima teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, pradinio įvertinimo, kurio formą tvirtina Tarnybos direktorius.

10.3. Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo minėtus dokumentus iš pareiškėjos A. A. ir atliko jos pirminį įvertinimą. Skyrius, vadovaudamasis Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 ,,Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 15.4 papunkčiu 2023 m. vasario 13 d. išsiuntė pareiškėjai A. A. 2023 m. vasario 13 d. teigiamą sprendimą Nr. 10SPĮ-8 dėl pradinio įvertinimo. Be to, dokumentai atsiųsti į Tauragės šeimos gerovės centro Globos centrą, kad pareiškėja išklausytų globėjų / įtėvių mokymus ir ji būtų įvertinta pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą ir jai būtų parašyta Išvada. Kartu buvo pridėtas prašymas ir 2023 m. vasario 7 d. medicininis pažymėjimas. Įvaikinimo tarnybos specialistai pasidalino turima bendravimo su pareiškėja patirtimi, atsiųsti dokumentai. Skyriui pateiktoje pažymoje nebuvo gydytojo psichiatro įvertinimo, todėl prasidėjus vertinimui ir pastebėjus šį faktą, A. A. buvo paprašyta, kad moteris atneštų patikslintą pažymėjimą 046 a, kuriame buvo įrašyta diagnozė – F42.1, dėl kurios pareiškėja negalėtų tapti globėja, vadovaujantis ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti įvaikintoju ir (ar) negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-1123/A1-429. Nors kilo abejonių, atsižvelgus į specialisto pateiktą dokumentą, tarnybos atestuoti asmenys įvertino pareiškėjos sveikatą teigiamai.

10.4. 2023 m. balandžio 17 d. pareiškėja A. A. pasirašė sutartį dėl dalyvavimo globėjų mokymuose, noriai ir aktyviai juose dalyvavo, į juos vyko savo transportu už savo lėšas. Tauragės šeimos gerovės centras 2023 m. birželio 7 d. pareiškėjai įteikė mokymų baigimo pažymėjimą Nr. 108, kuriame nurodė, jog ji dalyvavo mokymuose pagal globėjų mokymo ir konsultavimo programos pagrindinę rengimo vaiko globai dalį ir išklausė ten numatytas temas. Mokymų ir klausimynų pagrindu Tauragės šeimos gerovės centras 2023 m. birželio 19 d. pareiškėjai įteikė Išvadą Nr. 9.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, negalėjo nesutikti su skundžiama Išvada, kurioje nurodoma, kad, įvertinus pareiškėjos gebėjimus pagal GIMK programą, A. A. nėra pasirengusi tapti anūkų globėja. Teismas pažymėjo, kad valstybė yra nustačiusi, kokius kriterijus turi atitikti asmenys, norintys tapti vaikų globėjais (rūpintojais). Kadangi pareiškėja pagal globos motyvaciją ir pasirengimą neatitiko visų 5 įstatyme numatytų kriterijų, teismas Išvados nepanaikino.

12. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismui pateikė visus turimus ir galimus įrodymus, tačiau teismas jų net nesvarstė, netyrė. Nors teismas privalo būti aktyvus, pats rinkti arba nurodyti pateikti įrodymus, deja, jis visiškai nekreipė dėmesio į pareiškėjos pateiktus įrodymus. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja pati užaugo didelėje šeimoje, užaugino penkis savo vaikus, šios aplinkybės nebuvo įvertintos teigiamai, objektyviai, teisingai ir nešališkai. Apeliantė mano, kad esant neigiamai asmens vertinimo išvadai, turėtų būti nurodomos konkrečios vertinamo asmens blogybės, ydos, jo neleistina ar netoleruotina veikla, pažeidimai, jų analizė, turi būti surinkti duomenys, dokumentai, nurodantys neigiamas jos savybes, problemas, trukdžius, akivaizdžiai trukdančius atlikti močiutės – globėjos misiją. Išvadoje tokių duomenų nėra, o nurodomi argumentai yra daugiau subjektyvūs, neargumentuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

14. Įstatyme išskiriamos dvi vaiko globos rūšys – laikinoji ir nuolatinė (CK 3.252 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamu atveju byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinosios globos (rūpybos). Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje (CK 3.253 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą ir gynybą. Globėjas turi rūpintis vaiku, jį auklėti, atstovauti jo teisėtiems interesams ir juos ginti. Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja civilinio kodekso 3.268 straipsnis. Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku ir vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, siekdama apsaugoti geriausius vaiko interesus, turi įvertinti, ar asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), atitinka CPK 3.269 straipsnyje nustatytus reikalavimus (CK 3.268 straipsnio 3 dalis).

15. Asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai, prižiūrėti globos centro globojamus (rūpinamus) vaikus ar įvaikinti vaiką vertinimas atliekamas vertinant asmens ir šeimos motyvus ir pasirengimą tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju ar įvaikinti vaiką pagal penkis gebėjimus: 1) saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas – atskleidžiamos asmens ir šeimos galimybės užtikrinti vaikui saugią namų aplinką, pozityvią psichologinę aplinką, vaiko poreikius atitinkantį materialinį aprūpinimą; 2) vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas – atskleidžiamas šeimos gyvenimo būdas, įpročiai, požiūris į vaiko asmenybės ugdymą, gebėjimas suprasti vaiką ir padėti jam suvokti netektis ir stiprinti vaiko prieraišumą bei socialinius įgūdžius, gebėjimą megzti pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius ir ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius; 3) vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas – atskleidžiamas šeimos požiūris į vaiko biologinę šeimą, jo istoriją, ryšių tęstinumą, santykius su savo tėvais, broliais ir seserimis bei artimaisiais giminaičiais, gebėjimai padėti vaikui suprasti savo identitetą; 4) pagalba vaikui, užmezgant saugius ir patvarius ryšius – atskleidžiami gebėjimai padėti vaikui užmegzti saugius ir pasitikėjimu pagrįstus tarpusavio ryšius su nauja šeima ir aplinka; 5) bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas – atskleidžiamas šeimos požiūris ir gebėjimai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir specialistais sprendžiant vaiko ir šeimos problemas (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. BV-289 patvirtinta programa) (GIMK programa) (32.1 – 32.5 punktai).

16. Tarnybos atestuoti asmenys, vertindami asmens ir (ar) šeimos pasirengimą, gali nuspręsti, kad asmuo ir (ar) šeima nėra pasirengęs (-usi) vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai, prižiūrėti globos centro globojamus (rūpinamus) vaikus ar įvaikinti vaiką, nes nėra įgijęs (-usi) įgūdžių išpildyti bent vieną iš 5 vertinamų gebėjimų, nurodytų Rekomendacijų 21 punkte, ir parengti neigiamą Išvadą (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. BV-289 patvirtintos programos 34 punktas).

17. Pažymėtina, kad byloje, vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. BV-289 (GIMK programa) yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvada Nr. 9 (procesinis dokumentas Nr. DOK-26427), joje nurodoma, kad pareiškėja A. A. neatitinka geriausių anūkų interesų, nėra pasirengusi tapti anūkų globėja (e. b.; t. 1, l. 11-27).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje aprašomi pareiškėjos gebėjimai, nurodoma, kodėl pareiškėja negali būti paskirta nuolatine anūkų globėja bei išvardinamos priežastys. Pirma, kelia abejonių ar pati pareiškėja turėtų gebėjimų užtikrinti vaikų ugdymosi poreikius, ar gebės tinkamai auklėti ir ugdyti savarankiškumą. Pareiškėja turi lūkestį, kad vaikai labai stengsis būti paklusnūs ir klausys jos nurodymų. Moteris neparodė užtikrintumo kalbėdama apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, ji turi netinkamo vaikų auklėjimo patirties, užfiksuotų vaiko teisių pažeidimų. Pareiškėja nemoka tinkamai priimti savo ir kitų nemalonių emocijų, kalbėti apie jausmus, todėl tikėtina, kad negebės tenkinti vaikų emocinių poreikių. A. A. yra linkusi kaltinti vaikus dėl jų elgesio, o ne suprasti elgesio priežastis. Pareiškėja turi netekties išgyvenimo patirčių, bet yra dar neišgyvenusi savo savivertės netekties dėl dukros elgesio – kadangi tai yra norimų globoti anūkų mama, tai gali trukdyti jai atvirai, pozityviai ir nuoširdžiai kalbėtis apie vaikų mamą. Antra, A. A. turi ir darnių, ir nedarnių ryšių su artimaisiais. Vertinamosios požiūris į tėvus, kurie neaugina savo vaikų yra negatyvus. Pareiškėja pilnai nesuvokia biologinės šeimos svarbos globojamo vaiko tapatumo formavimuisi, norimų globoti vaikų mamą kaltina, smerkia ir vertina labai neigiamai, todėl tikėtina, kad negebės jautriai kalbėtis su vaikais apie ją. Trečia, A. A. nurodė vieną žmogų, kuris galėtų padėti, jei atsitiktų nelaimė ar būtų problemų – savo seserį. Vertinimo metu galvodama apie anūkų globą ir auklėjimą, pareiškėja dažnai mini žodį ,,pabandysim, pamėginsim“, kas galimai reiškia, jog ji neprisiims visiškos atsakomybės už vaikų globą ir yra galimybė, kad globa nutrūks, jei pareiškėja susidurs su sunkumais. Susidūrus su sunkumais globojant vaikus, pareiškėja kreiptųsi į seserį, o jei trūks žinių ir gebėjimų, kreiptųsi į Vaiko teisių specialistus ar psichologą. Pareiškėja buvo įvertinta neigiamai dėl to, nes jos motyvai globoti vaikus yra netinkami, pareiškėja negebės tinkamai tenkinti vaikų poreikių ir kompensuoti vaikų turimų raidos sunkumų dėl savo požiūrio ir suvokimo, negebės užtikrinti tinkamo vaikų ryšio su biologine šeima, dėl savo neigiamo požiūrio į vaikų motiną ir kitų aspektų aprašytų Išvadoje.

19. Dera pažymėti, jog kaip minėta anksčiau, vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (2022 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 688 redakcija), jeigu pareiškėjui yra nors vienas gebėjimas įvertintas neigiamai– pareiškėjui rašoma neigiama išvada.

20. Aktualu tai, kad pareiškėja pareiškime, apeliaciniame skunde nurodo tik teigiamus savo asmenybės ir aplinkybių aspektus, turimus gebėjimus, kurie buvo minimi Išvadoje, nors net keletas pareiškėjos gebėjimų buvo įvertinti neigiamai. Svarbu ir tai, jog kaip teisingai nurodo Tauragės šeimos gerovės centras, vien išklausyti mokymai nereiškia, kad pareiškėjas bus įvertintas tinkamu tapti vaiko globėju. Taip pat Išvadoje nėra vertinama, kiek asmuo turi vaikų ar brolių ir seserų, ar kiek vaikų užaugino. Vertinant pareiškėją nevertinamas asmens sugebėjimas vairuoti. GIMK programa nėra tyrimas, kad reikėtų surinkti pareiškėjo charakteristikas iš aplinkinių. Akcentuotina, kad teismas vertino ir tyrė tuos įrodymus, kurie susiję su pareiškėjos vertinimu, susiję su GIMK programa, o ne tuos, kuriuos savo nuožiūra teikė pareiškėja ir kurie nebuvo susiję su bylos dalyku. Kaip žinoma, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21. Dera pažymėti, kad Išvadoje yra pateikiama informacija, kaip pareiškėjas gebės užtikrinti globojamam vaikui (-ams) saugią aplinką, kaip gebės juos suprasti, priimti jų įvairias emocijas, kaip gebės juos auklėti, kaip formuos jų tapatumą, diegs įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui. Nors apeliantė negali sutikti su atsakovo teiginiu, kad du Tauragės šeimos gerovės centro atstovai, tegul ir atestuoti, turintys atitinkamas kvalifikacijas gali taip drastiškai spręsti žmonių likimus, tačiau toks yra įstatymų leidėjo teisinis reguliavimas. Išvadą įstatymų numatyta tvarka rengia du Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atestuoti asmenys, kad būtų išvengta vertinimo subjektyvumo.

22. Svarbu ir tai, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme abi Tauragės šeimos gerovės centro atstovės paaiškino savo išvadas, paaiškino ir tai, jog gavusi neigiamą išvadą dėl tinkamumo tapti savo anūkų globėja (rūpintoja), močiutė nė karto per tris mėnesius neaplankė savo anūkų, nors ne kartą buvo skatinta specialistų tai daryti; pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji yra vaikų močiutė ir ji gali susitikti su anūkais suderinus su Globos centru ir laikantis taisyklių. Vaikų lankymas fiksuojamas Globos centro dokumente.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria teismo išvadai, kad įvertinus penkis pareiškėjos gebėjimus pagal GIMK programą, apeliantė nėra pasirengusi tapti anūkų globėja. Kaip minėta, Tauragės šeimos gerovės centro globos centras priimdamas skundžiamą Išvadą, vadovavosi Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (2022 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 688 redakcija). Kaip minėta, pareiškėja pagal globos motyvaciją ir pasirengimą neatitiko visų 5 įstatyme numatytų kriterijų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Išvadą rengusi kompetentinga institucija pagrįstai priėmė pareiškėjai neigiamą Išvadą, kurios panaikinti nėra teisinio pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė (pareiškėja), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

26. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, būtinų globėjai (rūpintojai), Tauragės šeimos gerovės centro 2023 m. birželio 19 d. išvada Nr. 9 yra galiojanti, pareiškėjos prašymas nustatyti ja anūkų globėja (rūpintoja) netenkinamas.

27. Apeliantė skundu prašo priteisti jai iš atsakovo 1000 EUR neturtinę žalą. Apeliantė teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos ir reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurie įvertinti pinigais.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Susipažinus su pareiškimu ir bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareiškusi, dėl to jos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti nagrinėjimo objektas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, apeliantės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėjamas. Faktinė aplinkybė, kad teismas 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo ir grąžino jį pareiškėjos atstovui, nurodytos išvados nekeičia.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

33. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.