Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu Ž. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda.

Nurodyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

R. J. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta galutinė bausmė – 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda.

Nurodyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė: Ž. J., R. J. 2015-04-03, tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., A. J. siekiant neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, t. y. skiriantis su sugyventine J. A. išvengti turto praradimo, pasirašydami 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. J. jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tariamai pardavė už bendrą 5 000 Eur sumą Ž. J. ir R. J., patvirtino tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors R. J. ir Ž. J. 5 000 Eur A. J. neperdavė ir pastarieji žinojo apie tariamą šio sandorio, nesukuriant teisinių pasekmių, prigimtį. Tokiu būdu, pasirašant 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikomas Ž. J. ir R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini).

2. Be to, Ž. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad panaudojo pagamintą netikrą dokumentą, pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė: Ž. J. ir R. J. 2019 m. spalio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., siekdami neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, vykdydami A. J. nurodymus sudaryti tariamą sandorį, kuriuo Ž. J. ir R. J. jiems tariamai priklausantį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastato sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur sumą parduos V. L., 2019-10-22, tikslus laikas nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., notarei V. S. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus dokumentus. Tęsiant nusikalstamą veiką, jie, pasirašydami 2019-10-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ž. J. ir R. J. jiems tariamai priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pardavė už bendrą 5 000 Eur sumą V. L., patvirtino tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į 2019-10-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes Ž. J. ir R. J. žinojo apie tariamą šio sandorio prigimtį. Tokiu būdu, panaudojant netikrą dokumentą, buvo pagamintas netikras dokumentas – 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikoma Ž. J. ir R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini).

3. Be to, Ž. J. nuteistas už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas: Ž. J. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-10-23 laikotarpiu nuo 13.01 val. iki 13.23 val., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiamas kaip liudytojas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. N. melagingai nurodė, kad jis kartu su R. J. sudarydamas sodo namo su priklausiniais, esančiais Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjo 5 000 eurų grynaisiais pinigais ir kad tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Taip pat liudytojo apklausos metu Ž. J. melagingai nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį jis V. L. už 5 000 eurų pardavė sodo sklypą su sodo namu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), už kurį automobilyje su jais V. L. atsiskaitė, jo žmonai paduodamas grynuosius pinigus, nors 2021-05-12 ir 2021-07-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-724-904/2021 liudytojų apklausų metu parodė, kad 2015-04-03, 2019-10-23 tariamas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė įkalbėtas A. J., siekiant, jog A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su A. J. užgyventą turtą, ir jis elgėsi nesąžiningai. Be to, nurodė, kad 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jis melavo notarui, jog jis iki šios sutarties sudarymo sumokėjo A. J. visą sutartyje nurodytą 5 000 eurų sumą, pripažino, kad šias aplinkybes nuo notaro nuslėpė. Taip pat pripažino, kad 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarui melavo, jog jam buvo sumokėta 5 000 eurų suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o tuo tarpu jam buvo sumokėta tik 700 eurų suma, kurią buvo skolingas A. J..

4. Be to, R. J. nuteista už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja: R. J. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-10-23, laikotarpiu nuo 13.33 val. iki 13.56 val., būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiama kaip liudytoja, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. N. melagingai nurodė, kad ji kartu su Ž. J. sudarydama sodo namo su priklausiniais, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjo 5 000 eurų grynaisiais pinigais, ir kad tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Taip pat liudytojo apklausos metu R. J. melagingai nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį ji V. L. už 5 000 eurų pardavė sodo sklypą su sodo namu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), už kurį automobilyje su jais V. L. atsiskaitė jai paduodamas grynuosius pinigus, nors 2021-05-12 ir 2021-07-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-724-904/2021 liudytojų apklausų metu parodė, kad 2015-04-03, 2019-10-23 tariamas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė įkalbėta A. J., siekiant, jog A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su A. J. užgyventą turtą, ir ji elgėsi nesąžiningai. Be to nurodė, kad 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ji melavo notarui, jog ji iki šios sutarties sudarymo sumokėjo A. J. visą sutartyje nurodytą 5 000 eurų sumą, pripažino, kad šias aplinkybes nuo notaro nuslėpė. Taip pat pripažino, kad 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarui melavo, jog jai buvo sumokėta 5 000 eurų suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o tuo tarpu jai buvo sumokėta tik 700 eurų suma, kurią buvo skolingas A. J..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistieji Ž. J. ir R. J. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-28 nuosprendį ir atleisti Ž. J. ir R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant juos laiduotojai V. J..

5.1. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2. Apeliantai nurodo, kad nuosekliai pripažįsta savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai apgailestauja, kad leidosi A. J. įkalbami fiktyviai jo turtą perrašyti jų vardu, o 2015-04-03 jiems suklydus ir fiktyviu sandoriu A. J. turtą „nusipirkus“, norėjo greičiau juo atsikratyti, nes situacija buvo nemaloni. A. J. sumanius turtą perrašyti kito asmens vardu, nuteistieji turtą „pardavė“ A. J. atvestam asmeniui. Apklausiami kaip liudytojai apie sandorių aplinkybes, būdami įspėti apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, baimindamiesi gresiančios atsakomybės, ikiteisminiame tyrime paliudijo, kad sandoriai buvo realūs. Apgailestauja, kad, būdami suaugę, gyvenimišką patirtį turintys žmonės, pasidavė kvailai avantiūrai ir buvusio bičiulio įkalbinėjimams. Suvokia, kad reikėjo turėti drąsos ir stiprybės atsisakyti „pagelbėti“, tačiau leidosi įkalbami ir tikrai labai skaudžiai suklydo.

5.3. Apeliantai teigia, jog susipažinus su jiems pateiktais kaltinimais susidaro įspūdis, kad jie nuolat klastojo dokumentus ir melavo notarams ar juos apklausinėjusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau realiai situacija buvo tokia, kad kartą padarę klaidą – fiktyviai „įsigiję“ A. J. namelį su sklypu – jie vėliau bandė suktis iš situacijos. Pagal jiems pateiktus kaltinimus nusikalstama veika truko ilgai – nuo 2015-04-03, kai jie fiktyviai įsigijo turtą, iki 2020-10-23, kai apklausiami policijos pareigūnų nurodė, kad sandoriai buvo realūs. Suvokia, kad formaliai vertinant situaciją nusikalstamą veiką jie vykdė netgi 5 metus ir ši aplinkybė turbūt tikrai neigiamai apibūdina juos kaip asmenis, prašiusius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas teisinę situaciją įvertino labai formaliai ir paviršutiniškai. Atkreipia dėmesį į tai, jog nors laiko prasme nusikalstamos veikos truko pakankamai ilgai, realiai veikas sieja bendra tyčia. Kartą suklydę ir A. J. turtą tariamai įsigiję sutikdami įforminti fiktyvų sandorį, apeliantai tapo jų pačių vieną kartą įvykdyto melo įkaitais, kai paprašyti to paties A. J. tariamai pardavė turtą kitam asmeniui, o apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų melavo tyrimui, kad sandoriai buvo realūs. Nusikalstamos veikos, už kurias apeliantai yra nuteisti, savo turiniu yra trunkamasis nusikaltimas, nes Ž. ir R. J. veikė bendra tyčia, o nusikaltimas truko ilgą laiką.

5.4. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog, jei asmuo, pateikęs melagingą informaciją ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia bendra tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingų parodymų – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikų kvalifikuoti kaip savarankiško atskiro epizodo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2011). Todėl apeliantai mano, jog jų nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip viena trunkamoji veika, padaryta idealiosios sutapties sąlygomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-307-648/2016).

5.5. Apeliantų nuomone, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jie visiškai ir nuosekliai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai apgailestauja nusikaltę. Ne jie buvo nusikaltimo iniciatoriai ir tikrai nesiekė materialinės naudos sau, tiesiog aklai patikėjo senu pažįstamu ir jo subjektyviai papasakota „įvykių vertinimo versija“. Niekada nebuvo teisiami, nėra padarę rimtesnių administracinių nusižengimų, abu sunkiai dirba nuosavame šeimos pieno ūkyje. Stengiasi būti gerais tėvais, darnioje santuokoje augina du nepilnamečius vaikus, todėl baiminasi, kad tėvų teistumas gali turėti neigiamos įtakos ir jų būsimoms studijoms ar karjerai. Nors tai tik žodžiai, tačiau nori užtikrinti, kad iš šios jų šeimos bėdos padarė išvadas ir ateityje tyčia nebenusikals. Begalė apklausų policijos įstaigose, teismuose leido suprasti ir išmokti apeliantams svarbias pamokas. Apie juos ištikusią bėdą papasakojo ir vaikams, nes norėjo, kad vaikai pasimokytų iš tėvų klaidų ir patys ateityje atsispirtų „negeroms įtakoms“ ar tuo metu nekaltai atrodančiam įkalbinėjimui nusižengti ar apeiti įstatymą.

5.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausta galima būsima laiduotoja V. J., kuri sutiko laiduoti už Ž. ir R. J. sprendžiant jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Mano, kad ši laiduotoja gali daryti jiems teigiamą įtaką, nes jų ryšys yra ypač artimas ir pozityvus. V. J. neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, charakterizuojama itin teigiamai.

6. Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

9. Iš nuteistųjų apeliacinio skundo turinio matyti, jog jie siekia, kad jų padarytos nusikalstamos veikos būtų vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, taip pat prašo būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo prašymai yra pagrįsti.

10. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad Ž. J. ir R. J. padaryti veiksmai (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas ir 2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas) turėtų būti vertinami ne kaip dvi atskiros BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria Ž. J. ir R. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios veikos Ž. J. ir R. J. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Perkvalifikavus Ž. J. ir R. J. padarytas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas į vieną tęstinę BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą tęstinę veiką ir išteisinus juos dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, atitinkamai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 40 straipsnio nuostatų Ž. J. ir R. J. taikymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

11. Kaip matyti iš suformuluotų kaltinimų, šioje byloje Ž. J. ir R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė: Ž. J., R. J. 2015-04-03, tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., A. J. siekiant neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, t. y. skiriantis su sugyventine J. A. išvengti turto praradimo, pasirašydami 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. J. jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tariamai pardavė už bendrą 5 000 Eur sumą Ž. J. ir R. J., patvirtino tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors R. J. ir Ž. J. 5 000 Eur A. J. neperdavė ir pastarieji žinojo apie tariamą šio sandorio, nesukuriant teisinių pasekmių, prigimtį. Tokiu būdu, pasirašant 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikomas Ž. J. ir R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini).

12. Be to, Ž. J. ir R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už tai, kad panaudojo pagamintą netikrą dokumentą, pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė: Ž. J. ir R. J. 2019 m. spalio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., siekdami neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, vykdydami A. J. nurodymus sudaryti tariamą sandorį, kuriuo Ž. J. ir R. J. jiems tariamai priklausantį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastato sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur sumą parduos V. L., 2019-10-22, tikslus laikas nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., notarei V. S. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus dokumentus. Tęsiant nusikalstamą veiką, jie, pasirašydami 2019-10-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ž. J. ir R. J. jiems tariamai priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pardavė už bendrą 5 000 Eur sumą V. L., patvirtino tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į 2019-10-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes Ž. J. ir R. J. žinojo apie tariamą šio sandorio prigimtį. Tokiu būdu, panaudojant netikrą dokumentą, buvo pagamintas netikras dokumentas – 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikoma Ž. J. ir R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos neturi savarankiško nusikaltimo požymių ir laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais. Pagal suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010, 2K-P-267/2011, 2K-269/2011, 2K-196-489/2021, 2K-207-788/2021 ir kt.). Tokiai bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Be to, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-207-788/2021, 2K-255-697/2022 ir kt.).

14. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).???

15. Atsižvelgdama į šio nuosprendžio 13–14 punktuose aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija pastebi, jog nuteistieji Ž. J. ir R. J. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti už veikas, pasireiškusias tuo, kad jie 2015-04-03 pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė, o 2019 m. spalio mėnesį panaudojo pagamintą netikrą dokumentą, pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė. Abiem atvejais Ž. J. ir R. J. veikė pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., jam siekiant neteisėtų bei savanaudiškų tikslų – išvengti jo nekilnojamojo turto praradimo skiriantis su sugyventine. 2015-04-03 Ž. J. ir R. J. sudarė su A. J. tariamą sandorį – pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. J. priklausančių nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo, sodo pastato, jo priklausinių), taip buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikomas Ž. J. ir R. J. namuose. 2019 m. spalio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Ž. J. ir R. J., vykdydami A. J. nurodymus, pateikė notarei dokumentus, jog minėta 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. J. tariamai įgytus nekilnojamuosius daiktus ketina parduoti V. L., o 2019-10-23 pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tuos pačius anksčiau minėtus iš A. J. tariamai įgytus nekilnojamuosius daiktus tariamai pardavė V. L., tokiu būdu, panaudojant netikrą dokumentą, buvo pagamintas netikras dokumentas – 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikoma Ž. J. ir R. J. namuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad Ž. J. ir R. J., pagamindami netikrus dokumentus ir juos laikydami, panaudodami pagamintą netikrą dokumentą, nuo pat nusikalstamų veikų pradžios veikė iš anksto susiformavusia tyčia, kurios turinį sudarė veikimas pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J. jam siekiant išvengti jo nekilnojamojo turto praradimo minėtą nekilnojamąjį turtą tariamai parduodant Ž. J. ir R. J., o po to jiems jo nurodymu tą patį nekilnojamąjį turtą tariamai pardavus V. L.. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ir į BK 63 straipsnio 10 dalies reikalavimą (nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką), Ž. J. ir R. J. netikrų dokumentų pagaminimo ir jų laikymo ir pagaminto netikro dokumento panaudojimo veikos kvalifikuotinos kaip viena tęstinė veika.

16. Kvalifikavus Ž. J. ir R. J. 2015-04-03 ir 2019 m. spalio mėnesio veikas kaip vieną tęstinę BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konstatuotina, jog Ž. J. ir R. J. pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė, panaudojo pagamintą netikrą dokumentą ir jį laikė: Ž. J., R. J. 2015-04-03, tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., A. J. siekiant neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, t. y. skiriantis su sugyventine J. A. išvengti turto praradimo, pasirašydami 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. J. jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tariamai pardavė už bendrą 5 000 Eur sumą Ž. J. ir R. J., patvirtino tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors R. J. ir Ž. J. 5 000 Eur A. J. neperdavė ir pastarieji žinojo apie tariamą šio sandorio, nesukuriant teisinių pasekmių, prigimtį. Tokiu būdu, pasirašant 2015-04-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikomas Ž. J. ir R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką, Ž. J. ir R. J. 2019 m. spalio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrai su A. J., siekdami neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, vykdydami A. J. nurodymus sudaryti tariamą sandorį, kuriuo Ž. J. ir R. J. jiems tariamai priklausantį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastato sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur sumą parduos V. L., 2019-10-22, tikslus laikas nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., notarei V. S. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus dokumentus. Tęsiant nusikalstamą veiką, jie, pasirašydami 2019-10-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ž. J. ir R. J. jiems tariamai priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pardavė už bendrą 5 000 Eur sumą V. L., patvirtino tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į 2019-10-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes Ž. J. ir R. J. žinojo apie tariamą šio sandorio prigimtį. Tokiu būdu, panaudojant netikrą dokumentą, buvo pagamintas netikras dokumentas – 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki savanoriško pateikimo policijos pareigūnams 2022-03-10 buvo laikoma Ž. J. ir R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini).

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad šiuo nuosprendžiu Ž. J. ir R. J. 2015-04-03 ir 2019 m. spalio mėnesio veikos kvalifikuojamos kaip viena tęstinė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, neturi įtakos nuteistojo A. J., dėl kurio apeliacinių skundų nėra gauta, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui. A. J. buvo suformuluoti atskiri kaltinimai, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu jis kaip vykdytojas nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-04-03 netikro dokumento pagaminimo ir laikymo) ir kaip padėjėjas nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. spalio mėnesio padėjimo pagaminti netikrą dokumentą), todėl nėra teisinio pagrindo jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuoti kaip vienos tęstinės BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria Ž. J. ir R. J. yra nuteisti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Baudžiamojo proceso metu buvo padarytas esminis BPK 80 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kurį pirmosios instancijos teismas ignoravo, Ž. J. ir R. J. liudijimus prieš save pripažino leistinu įrodymu, jų pagrindu juos apklausė, vertino ir jais, t. y. duomenimis, neatitinkančiais įrodymų sampratos bei gautais nesilaikant BPK reikalavimų, grindė apkaltinamąjį nuosprendį ir tai lėmė nepagrįstą Ž. J. ir R. J. nuteisimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

19. Šioje byloje Ž. J. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas: Ž. J. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-10-23 laikotarpiu nuo 13.01 val. iki 13.23 val., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiamas kaip liudytojas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. N. melagingai nurodė, kad jis kartu su R. J. sudarydamas sodo namo su priklausiniais, esančiais Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjo 5 000 eurų grynaisiais pinigais ir kad tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Taip pat liudytojo apklausos metu Ž. J. melagingai nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį jis V. L. už 5 000 eurų pardavė sodo sklypą su sodo namu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), už kurį automobilyje su jais V. L. atsiskaitė, jo žmonai paduodamas grynuosius pinigus, nors 2021-05-12 ir 2021-07-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-724-904/2021 liudytojų apklausų metu parodė, kad 2015-04-03, 2019-10-23 tariamas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė įkalbėtas A. J., siekiant, jog A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su A. J. užgyventą turtą, ir jis elgėsi nesąžiningai. Be to, nurodė, kad 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jis melavo notarui, jog jis iki šios sutarties sudarymo sumokėjo A. J. visą sutartyje nurodytą 5 000 eurų sumą, pripažino, kad šias aplinkybes nuo notaro nuslėpė. Taip pat pripažino, kad 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarui melavo, jog jam buvo sumokėta 5 000 eurų suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o tuo tarpu jam buvo sumokėta tik 700 eurų suma, kurią buvo skolingas A. J.

20. Šioje byloje R. J. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja: R. J. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-10-23, laikotarpiu nuo 13.33 val. iki 13.56 val., būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiama kaip liudytoja, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. N. melagingai nurodė, kad ji kartu su Ž. J. sudarydama sodo namo su priklausiniais, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjo 5 000 eurų grynaisiais pinigais, ir kad tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Taip pat liudytojo apklausos metu R. J. melagingai nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį ji V. L. už 5 000 eurų pardavė sodo sklypą su sodo namu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), už kurį automobilyje su jais V. L. atsiskaitė jai paduodamas grynuosius pinigus, nors 2021-05-12 ir 2021-07-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-724-904/2021 liudytojų apklausų metu parodė, kad 2015-04-03, 2019-10-23 tariamas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė įkalbėta A. J., siekiant, jog A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su A. J. užgyventą turtą, ir ji elgėsi nesąžiningai. Be to, nurodė, kad 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ji melavo notarui, jog ji iki šios sutarties sudarymo sumokėjo A. J. visą sutartyje nurodytą 5 000 eurų sumą, pripažino, kad šias aplinkybes nuo notaro nuslėpė. Taip pat pripažino, kad 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarui melavo, jog jai buvo sumokėta 5 000 eurų suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o tuo tarpu jai buvo sumokėta tik 700 eurų suma, kurią buvo skolingas A. J.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Dėl to sprendžiant klausimą, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-225/2009, 2K-168/2011, 2K-305-788/2015, 2K-223-495/2019, 2K-259-942/2019).???

22. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Pagal teismų praktiką, draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka; kad pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus gauti parodymai negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais; ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2009, 2K-348-303/2015, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019).

23. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai daryti išvados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Sprendžiant klausimą, ar tokia teisė nebuvo varžoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius duomenis. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-597/2012, 2K-223-495/2019).

24. Parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl, jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tačiau, be kita ko, pažymėtina ir tai, kad netgi nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą tai nėra besąlygiškas (t. y. neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nustatytas remiantis leistinais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymais) pagrindas teismų sprendimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019).

25. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019).

26. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka; kad pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus gauti parodymai negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais; ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-303/2015, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019). Asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Dėl to sprendžiant klausimą, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-225/2009, 2K-168/2011, 2K-305-788/2015, 2K-223-495/2019).

27. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad pirmiau nurodyta BPK 80 straipsnio nuostata turi būti aiškinama platesniame – EŽTT sprendimų ir Konstitucijos – kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2011, 2K-305-788/2015).

28. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Macko ir Kozuba prieš Slovakiją, peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03). Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje taip pat yra įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Šis draudimas konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinamas taip, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patraukti ne tik baudžiamojon, bet ir kitos rūšies teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Kita vertus, Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad fizinis asmuo negali duoti tokių parodymų savanoriškai, t. y. niekieno neverčiamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2013-04-12 nutarimai).

29. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-09-28 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-27 nutartimi konstatuota, jog R. J. ir Ž. J. veiksmuose galbūt yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 1–25). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą Ž. J. ir R. J. po vieną kartą buvo apklausti kaip liudytojai. Ž. J., įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, kaip liudytojas buvo apklaustas 2020-10-23 ir parodė, kad 2015 m. ir 2019 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai su A. J. ir V. L. nebuvo apsimestiniai ar fiktyvūs (t. 1, b. l. 71–72). R. J., įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, kaip liudytoja buvo apklausta 2020-10-23 ir parodė, kad 2015 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris su A. J. buvo realus, o 2019 m. iš A. J. nupirktas nekilnojamasis turtas buvo parduotas vyrui, kurio vardo ir pavardės neatsimena (t. 1, b. l. 77–78). 2022-03-10 Ž. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą jam padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 165–168). 2022-03-10 R. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą jai padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 15–18). Taigi tiek Ž. J., tiek R. J. įtarimai pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti dėl jų 2020-10-23 liudytojų apklausų metų duotų parodymų apie BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2022-03-10 Ž. J. įtariamojo apklausos metu visiškai prisipažino padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nurodė, jog dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, prašė esant galimybei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b. l. 170–172). 2022-03-10 R. J. įtariamojo apklausos metu visiškai prisipažino padariusi BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nurodė, jog dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, prašė esant galimybei atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 20–22). Bylą nagrinėjant teisme tiek Ž. J., tiek R. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

30. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog situacija, kai Ž. J. ir R. J. buvo apklausti kaip liudytojai (įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) apie 2015 m. ir 2019 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių aplinkybes, o vėliau dėl tų pačių aplinkybių, susijusių su 2015 m. ir 2019 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriais, jiems buvo pareikštas įtarimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014). Šiuo atveju jie negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, kadangi tai prieštarauja BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatai, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Šiuo atveju būtų galima konstatuoti esminį BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. J. ir R. J. kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jų 2020-10-23 liudytojų apklausose duotais parodymais nesirėmė, šių apklausų metu jie nenurodė save kaltinančių aplinkybių, o kaltais dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pripažinti įvertinus bylos įrodymų visumą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-495/2019 23–24 punktuose pateiktus išaiškinimus, dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimo šiuo konkrečiu atveju pripažinti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nėra teisinio pagrindo.

31. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Tuo tarpu būtent dėl ikiteisminiame tyrime 2020-10-23 liudytojų apklausų metu duotų parodymų Ž. J. ir R. J. buvo pareikšti įtarimai ir pateiktas kaltinimas padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi Ž. J. ir R. J. 2020-10-23 liudytojo apklausų metu duotais parodymais, bet ir jų pagrindu grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį Ž. J. ir R. J. pripažino kaltais pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Tokia praktika yra teisiniu požiūriu netoleruotina. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, 80 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimas, kuris nulėmė nepagrįstą Ž. J. ir R. J. nuteisimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad šioje dalyje BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimo pažeidimas neabejotinai sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl šis proceso pažeidimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu, lėmusiu neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, taip pat į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, 80 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimas, nulėmęs neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, todėl Ž. J. dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (t. y., kad jis davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas: Ž. J. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-10-23 laikotarpiu nuo 13.01 val. iki 13.23 val., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiamas kaip liudytojas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. N. melagingai nurodė, kad jis kartu su R. J. sudarydamas sodo namo su priklausiniais, esančiais Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjo 5 000 eurų grynaisiais pinigais ir kad tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Taip pat liudytojo apklausos metu Ž. J. melagingai nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį jis V. L. už 5 000 eurų pardavė sodo sklypą su sodo namu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), už kurį automobilyje su jais V. L. atsiskaitė, jo žmonai paduodamas grynuosius pinigus, nors 2021-05-12 ir 2021-07-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-724-904/2021 liudytojų apklausų metu parodė, kad 2015-04-03, 2019-10-23 tariamas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė įkalbėtas A. J., siekiant, jog A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su A. J. užgyventą turtą, ir jis elgėsi nesąžiningai. Be to, nurodė, kad 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jis melavo notarui, jog jis iki šios sutarties sudarymo sumokėjo A. J. visą sutartyje nurodytą 5 000 eurų sumą, pripažino, kad šias aplinkybes nuo notaro nuslėpė. Taip pat pripažino, kad 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarui melavo, jog jam buvo sumokėta 5 000 eurų suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o tuo tarpu jam buvo sumokėta tik 700 eurų suma, kurią buvo skolingas A. J.) išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-28 nuosprendžio dalis naikintina ir priimamas naujas nuosprendis.

33. Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama į tai, kas aptarta, ir į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, ir, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, 80 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimas, nulėmęs neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, todėl R. J. dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (t. y., kad ji davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja: R. J. medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020-10-23, laikotarpiu nuo 13.33 val. iki 13.56 val., būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiama kaip liudytoja, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai J. N. melagingai nurodė, kad ji kartu su Ž. J. sudarydama sodo namo su priklausiniais, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjo 5 000 eurų grynaisiais pinigais, ir kad tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Taip pat liudytojo apklausos metu R. J. melagingai nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį ji V. L. už 5 000 eurų pardavė sodo sklypą su sodo namu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), už kurį automobilyje su jais V. L. atsiskaitė jai paduodamas grynuosius pinigus, nors 2021-05-12 ir 2021-07-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-724-904/2021 liudytojų apklausų metu parodė, kad 2015-04-03, 2019-10-23 tariamas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė įkalbėta A. J., siekiant, jog A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su A. J. užgyventą turtą, ir ji elgėsi nesąžiningai. Be to, nurodė, kad 2015-04-03 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ji melavo notarui, jog ji iki šios sutarties sudarymo sumokėjo A. J. visą sutartyje nurodytą 5 000 eurų sumą, pripažino, kad šias aplinkybes nuo notaro nuslėpė. Taip pat pripažino, kad 2019-10-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarui melavo, jog jai buvo sumokėta 5 000 eurų suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o tuo tarpu jai buvo sumokėta tik 700 eurų suma, kurią buvo skolingas A. J.) išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-28 nuosprendžio dalis naikintina ir priimamas naujas nuosprendis.

34. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad Ž. J. ir R. J. veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas ir 2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas) kvalifikuotinos kaip viena nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o Ž. J. ir R. J. išteisintini pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas galimybės Ž. J. ir R. J. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas klausimas.

35. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Be kita ko, teismai, spręsdami klausimą dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018).

36. Ž. J. nebuvo teistas, bendrininkų grupe padarė vieną BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir jo padarytas nusikaltimas atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą. Ž. J. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs veiką, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turtinės žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Atsižvelgiant į Ž. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, išsakytą kritišką savo veiksmų vertinimą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, yra pagrindas manyti, kad Ž. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

37. R. J. nebuvo teista, bendrininkų grupe padarė vieną BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir jos padarytas nusikaltimas atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą. R. J. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi veiką, tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turtinės žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Atsižvelgiant į R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, išsakytą kritišką savo veiksmų vertinimą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, yra pagrindas manyti, kad R. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

38. Teisiamajame posėdyje apklausta laiduotoja V. J. parodė, kad laiduoja už Ž. J. ir R. J., jie labai gailisi padarę nusikaltimus, yra įsitikinusi, kad jie daugiau nenusikals. Ji paaiškino, kad šiuo metu yra pensininkė, anksčiau daug metų dirbo paštininke, yra aktyvi vietinėje bendruomenėje, labai smerkia sūnaus ir marčios nusikalstamus veiksmus, stengsis prižiūrėti savo sūnų Ž. J. ir marčią R. J., gyvena netoli, susitinka per savaitę po du kartus, santykiai su jais yra labai geri, galės daryti jiems teigiamą įtaką, neleis daryti jokių neteisėtų veiksmų (t. 2, b. l. 84–85). Atsižvelgiant į tai, kad V. J. neteista (t. 2, b. l. 91), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 89), teigiamai charakterizuojama (t. 2, b. l. 75), atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, gyvena netoli ir artimai bendrauja su Ž. J. ir R. J., darytina išvada, jog ji galės daryti jiems teigiamą įtaką.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ž. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. J. atsakomybėn, baudžiamoji byla Ž. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BK 40 straipsnis). Kadangi padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, po to Ž. J. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytas laidavimo terminas – 1 metai. Laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojai V. J. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, nuspręstų dėl Ž. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse, – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

40. R. J. taip pat atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. J. atsakomybėn, baudžiamoji byla R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BK 40 straipsnis). Kadangi padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, po to R. J. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytas laidavimo terminas – 1 metai. Laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojai V. J. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, nuspręstų dėl R. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse, – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų Ž. J. ir R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-28 nuosprendį:

Ž. J. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

R. J. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

Ž. J. dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. J. pripažinta kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

R. J. dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas); pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo skirtos baudos bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnį jam buvo paskirta galutinė baudos bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-04-03 netikro dokumento pagaminimas); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio mėn. netikro dokumento panaudojimas, netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas); pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo skirtos baudos bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnį jai buvo paskirta galutinė baudos bausmė.

Ž. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį V. J. atsakomybėn be užstato. Nustatyti 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Ž. J. baudžiamąją bylą nutraukti.

R. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją V. J. atsakomybėn be užstato. Nustatyti 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

R. J. baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J., R. J. ir laiduotojai V. J. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, nusprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.