Tauragės apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atstovės pagal įstatymą A. V., veikiančios nepilnamečio vaiko E. V. vardu, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kitų duomenų apie A. V. palikimo sudėtį nesama.

Mano, kad priėmus nepilnamečio vaiko E. V. vardu po A. V. likusį palikimą, kurį išimtinai sudaro priteistos skolos kreditoriams, būtų akivaizdžiai pažeisti E. V. turtiniai interesai.

Išlaikymas E. V. niekada nebuvo teikiamas.

Advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu prašė prašymą patenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnyba gavo valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą 2021 m. gruodžio mėnesį, kad po nepilnamečio E. V. tėvo A. V. mirties nėra įgyvendinta vaiko teisė dėl palikimo priėmimo. A. V. yra vaiko globėja. Ji tinkamai kaip globėja įgyvendina savo teises, nepilnametis yra aprūpintas ir jo prigimtinės teisės yra įgyvendinamos. Globėja į notarą nesikreipė dėl nežinojimo, mano kad tos aplinkybės yra svarbios atnaujinti praleistą terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad mirusysis turėjo skolinių įsipareigojimų, taip pat išlaikymo neteikė, mano, kad šioje situacijos tikslinga išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą, nes mano, kad tai geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. V. tėvai yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2822-750/2016, neterminuotai apribota R. K. ir A. V. tėvų valdžia jų sūnaus E. V. atžvilgiu ir A. V. paskirta nepilnamečio E. V. globėja.

A. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš antstolės A. P. 2022-01-20 rašto Nr. S-22-124-3154 ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/19/05341 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2822-750/2016 iš skolininko A. V. išieškotojos A. V. naudai, skolos likutis išieškotojai yra 2770,96 Eur, vykdymo išlaidų likutis 326,89 Eur. Kaip matyti iš antstolės S. S. 2022-01-20 rašto Nr. S1g-2231, yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 00184/20/00904 pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1848-635/2020 iš skolininko A. V. išieškotojos UAB „Sergel“ naudai, skolos suma 308,50 Eur, vykdymo išlaidų suma 135,86 Eur.

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išduotos pažymos, A. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2022-01-22 pažymoje apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-27 nurodyta, kad A. V. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių.

VĮ Registrų centras Testamento registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. V. palikimo priėmimo faktų.

Dėl termino atnaujinimo

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).

Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnametis E. V. yra mirusio A. V. sūnus. Nepilnamečio vaiko E. V. rūpintoja (globėja), paskirta Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2822-750/2016 A. V. yra jo atstovė pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko rūpintoja po palikėjo A. V. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Iš prašyme nurodytų argumentų ir bylos medžiagos nustatyta, A. V. nežinojo apie pareigą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu. Antstolių duomenimis palikėjas A. V. turėjo skolinių įsipareigojimų. Palikėjo vardu nėra registruota nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Duomenų apie kitą palikėjo turimą turtą nėra. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių A. V., būdama nepilnamečio E. V. atstove pagal įstatymą, praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Dėl teismo leidimo

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Kaip matyti iš antstolės A. P. 2022-01-20 rašto Nr. S-22-124-3154 ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/19/05341 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2822-750/2016 iš skolininko A. V. išieškotojos A. V. naudai, skolos likutis išieškotojai yra 2770,96 Eur, vykdymo išlaidų likutis 326,89 Eur. Kaip matyti iš antstolės S. S. 2022-01-20 rašto Nr. S1g-2231, yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 00184/20/00904 pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1848-635/2020 iš skolininko A. V. išieškotojos UAB „Sergel“ naudai, skolos suma 308,50 Eur, vykdymo išlaidų suma 135,86 Eur. Palikėjo A. V. vardu nėra registruota nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Kito turto nenustatyta. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad paveldimo turto vertė akivaizdžiai mažesnė nei esamų skolų dalis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nebus pažeisti nepilnamečio vaiko E. V. interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti visiškai.

Atnaujinti E. V., gim. (duomenys neskelbtini), atstovei pagal įstatymą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio E. V. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą E. V. atstovei pagal įstatymą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. V. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.