Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus,

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. T. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotai) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotai) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuspręsta V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. T. nuteista už tai, kad 2025 m. gruodžio 2 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis G. R. už striukės ir patempė, po to jam suklupus ant kelių, du kartus spyrė į veidą ir du kartus ranka sudavė į veidą, taip sukeldama nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą ir padarydama muštinę žaizdą kairiojo antakio vidiniame gale, nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. T. paskirtas įpareigojimas per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą dėl V. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų kvalifikavimo, parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį, todėl nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajai laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir nustatęs įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, netinkamai taikė BK 48 straipsnio nuostatas. Todėl dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo nuostatų (BK 48 straipsnio) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

2.2. Prokurorė cituoja BK 48 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatas ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai nustatė įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėjo, kad tarp jų nurodyto įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis buvo panaikinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025). Kadangi nagrinėjamoje byloje V. T. taip pat buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, įpareigojimas per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, prokurorės nuomone, negalėjo būti paskirtas.

2.3. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas laisvės apribojimo bausmę nuteistajai paskyrė be intensyvios priežiūros, o baudžiamoji teisė yra imperatyvi, kas reiškia, kad baudžiamieji įstatymai negali būti aiškinami ir taikomi plečiamai, asmenų teisės negali būti ribojamos daugiau nei tai leidžia daryti įstatymai. Todėl pirmosios instancijos teismas, kartu su laisvės apribojimo bausme paskyręs ir BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse nenumatytą įpareigojimą, t. y.?įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, kuris iš esmės atitinka intensyvią priežiūrą, netinkamai taikė BK 48 straipsnio nuostatas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, lėmusio neteisingos galutinės bausmės nuteistajai paskyrimą.

2.4. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti pradėjus bausmės vykdymą. Nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, tačiau teismas, susiejęs kardomosios priemonės taikymo pabaigą su nuosprendžio įsiteisėjimo data, neteisingai pritaikė minėtą BPK 139 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę. Dėl to ir šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendis keistinas, nustatant, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuteistajai taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, ši kardomoji priemonė naikintina.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto kardomosios priemonės taikymo pabaigos klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nuteistosios V. T. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliami tik nuteistajai paskirto įpareigojimo ir kardomosios priemonės taikymo pabaigos klausimai.

Dėl teismo paskirto įpareigojimo

7. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti V. T. paskirtą įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose. Apeliantė skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kartu su laisvės apribojimo bausme nuteistajai paskyręs BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse nenumatytą įpareigojimą, t. y. įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, kuris iš esmės atitinka intensyvią priežiūrą, netinkamai taikė BK 48 straipsnio nuostatas. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Pagal BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Taigi iš šios teisės normos analizės matyti, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali būti paskirti ne tik įpareigojimai ir draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir (ar) kiti baudžiamajame įstatyme nenumatyti draudimai ar įpareigojimai, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką šio asmens elgesiui.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. T. įpareigojimus viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotai) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, aiškiai nurodė, kad šiuos įpareigojimus skiria, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu ir 6 dalimi. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai BK 48 straipsnyje nenurodytą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Be to, priešingai nei skunde teigia prokurorė, įstatymai įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose neprilygina intensyviai priežiūrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtą įpareigojimą teismas paskyrė pagrįstai, toks įpareigojimas neabejotinai turės pataisomąjį poveikį ir apribos nuteistajai galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, t. y. padės išvengti recidyvo.

10. Kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025 nurodyta, kad įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą, o asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, ir tarp jų įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamu atveju nelaikytina precedentu, nes joje išsamiai pasisakyta tik dėl sutuoktinio kaip šeimos nario sampratos, taikant BK 140 straipsnio nuostatas, ir netinkamo BK 37 straipsnio taikymo, tačiau plačiau nebuvo analizuotas BK 48 straipsnio nuostatų tinkamas (netinkamas) taikymas.

Dėl kardomosios priemonės taikymo pabaigos

11. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 14–16), palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Toks teismo sprendimas nepagrįstas. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, o BPK 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto kardomosios priemonės taikymo pabaigos klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Keisti skundžiamą apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 48 straipsnio) ir dėl to nuteistajai neteisingai paskirtos bausmės, kaip skunde prašo prokurorė, nėra pagrindo, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė tik BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne BK nuostatas, ir šie pažeidimai nėra esminiai, jie neturi reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

12. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. balandžio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma iš V. T. valstybės naudai priteisti 106,25 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

14. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendį apskundė tik Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, nuteistoji V. T. skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepadavė. Apeliacinės instancijos teisme pati nuteistoji gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistajai V. T. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (2 t., b. l. 87).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajai V. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis nuteistosios atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai išspręsto kardomosios priemonės taikymo pabaigos klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, jų iš nuteistosios V. T. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šią kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistosios V. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.