- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-1169-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06661-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Autoprofilis“, V. A.
- Ieškovas
- „If P& C Insurance AS“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Autoprofilis“ ir V. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P& C Insurance AS“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Autoprofilis“ ir V. A. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 50 015,86 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-08-16 UAB „Baltic metal center“ ir AB „SEB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. S2007-080027, pagal kurią UAB „Baltic metal center“ įgijo teisę naudotis bei valdyti transporto priemonę BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau- automobilis). 2007-08-17 AB „If draudimas“ (jo teisės ir pareigos vėliau buvo perleistos ieškovui If P& C Insurance AS“) ir UAB „Baltic metal center“ (draudimo liudijimas Serija TP Nr.038910) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria automobilis buvo apdraustas nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų rizikų, tame tarpe eismo įvykio ir vagystės. 2008-11-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis buvo stipriai apgadintas. 2009-02-04 AB „If draudimas“ kompensavo eismo įvykio metu draudėjo patirtus nuostolius, išmokėdamas UAB „Baltic metal center“ 26805,20 Lt draudimo išmoką. 2009 m. vasario 6 d. Panaudos sutarties Nr.09/1 pagrindu automobilis buvo perduotas naudoti atsakovui UAB „Autoprofilis“. 2009-09-07 ieškovas gavo draudėjo pranešimą, kad automobilis yra pavogtas. Draudėjas kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos už pavogtą automobilį išmokėjimo. 2011-04-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu draudėjui UAB „Baltic metal center“ iš ieškovo buvo priteista 76500 Lt draudimo išmoka, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidos. Minėtas teismo sprendimas įvykdytas, išmokant draudėjui 84 432,30 Lt. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu atsakovas V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. (melagingi parodymai). Ieškovas išmokėdamas draudėjui priteistą sumą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t.y. į atsakovus – V. A. ir UAB „Autoprofilis“.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodytas įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi transporto priemonė buvo prarasta dėl transporto priemonės valdytojo tyčinių veiksmų.
Atsakovas UAB „Autoprofilis“ prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kad jokių prievolių pagal 2009 m. vasario 6 d. Panaudos sutartį Nr.09/1 jis neprisiėmė ir jų nevykdė, nes atsakovui nebuvo perduotas Panaudos sutarties objektas – automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Be to, nebuvo sudaryta subnuomos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovų UAB „Autoprofilis“ ir V. A. ieškovui „If P& C Insurance AS“ solidariai priteista 31 984,14 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteista 2428,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo atsakovui UAB „Autoprofilis“ priteista 513,45 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų lygiomis dalimis t.y. po 19,50 Lt valstybei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog UAB „Autoprofilis“ negrąžino UAB „Baltic metal center“ priklausančio automobilio, taip pažeisdamas 2009 m. vasario 6 d. Panaudos sutartimi Nr. 90/1 prisiimtus įsipareigojimus – nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovas V. A. automobilį buvo išardęs ir pardavinėjo dalimis. Atsakovas UAB „Autoprofilis“ nevykdė savo įsipareigojimo ir negrąžino UAB „Baltic metal center“ perduoto automobilio pagal 2009 m. vasario 6 d. Panaudos sutartį, todėl vadovaujantis LR CK 6.499 str. 3 d. turi atlyginti nuomotojui (panaudos davėjui) to daikto vertę. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, jog žala nebūtų atsiradusi jei nebūtų buvę abiejų atsakovų UAB „Autoprofilis“ ir V. A. neteisėtų veiksmų. Kadangi ieškovas nepagrindė savo reikalaujamos piniginės sumos, o neteisėti atsakovo V. A. veiksmai bei UAB „Autoprofilis“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra konstatuoti kituose teismų sprendimuose, kurie yra įsiteisėję ir vykdomi, todėl ieškovo reikalavimas tenkintas tik nustatytoje, t.y. 31984,14 Lt, dalyje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas UAB „Autoprofilis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti tik atsakovo V. A. atžvilgiu, o atsakovo UAB „Autoprofilis“ atžvilgiu ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad teismas nevertino tikrų 2009 m. vasario 6 d. Panaudos sutarties Nr. 09/1 šalių ketinimų bei netinkamai įvertino tai, jog automobilio neperdavus apeliantui nebuvo ir apelianto kaltės dėl automobilio praradimo. Todėl apelianto atžvilgiu neturėjo būti nustatyta ir solidari prievolė ieškovui atlyginti kilusią turtinę žalą.
Atsakovas V. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Autoprofilis“ nesilaikė Panaudos sutarties Nr. 09/1 nuostatų, nes nors buvo įsipareigojęs automobilio neduoti kitiems asmenims, jį perdavė naudotis V. A.. Taigi, apeliantui nekyla atsakomybė už sutarties nesilaikymą. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl solidariosios atsakomybės, nes teismo nurodomos ir šios bylos aplinkybės nesutampa. Teismas taip pat netinkamai taikė CPK nuostatas bei teismų praktiką, reglamentuojančią rėmimąsi prejudiciniais faktais, nustatytais kitose bylose. Teismas visikai neargumentavo, kodėl remiasi prejudiciniais faktais. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kodėl ieškovo nurodomas įvykis nėra draudiminis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas pateikė kvitą, kad sumokėjo 2000 Lt už teisines paslaugas. Taigi, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, turi būti proporcingai priteistos iš ieškovo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo UAB „Autoprofilis“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš šio atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas pagrįstai, remdamasis kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog atsakovas UAB „Autoprofilis“ iš UAB „Baltic metal center“ buvo paėmęs automobilį, juo naudojosi, tačiau negrąžino. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį šio atsakovo atžvilgiu.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo V. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė teismų praktiką dėl solidariosios atsakomybės, taip pat teisingai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais, kitose bylose. Dėl šios priežasties ir šio atsakovo atžvilgiu teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Abiejų atsakovų apeliaciniai skundai iš esmės yra grindžiami panašiomis aplinkybėmis: tiek vienas, tiek kitas atsakovas neigia savo atsakomybės dalį, nurodo jog dėl žalos atsiradimo yra atsakingas ne jis, o kitas atsakovas. Atsakovai taip pat teigia, kad teismas neteisingai taikė solidariosios atsakomybės bei prejudicinius faktus reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Pažymėtina šios bylos šalys (ieškovas ir atsakovai) buvo ir kitų civilinių bei baudžiamosios bylos dalyviais. Visose bylose buvo nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės dėl naudojimosi ginčo automobiliu, dėl jo dingimo (išardymo) ir kt. Be to, šioje byloje teismas rėmėsi atsakovų parodymais, duotais kitose bylose. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 182 str. nuostatas, todėl pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais nustatytais civilinėse bylose Nr. 2-2172-803/2011, 2-4695-854/2010, baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-813/2012.
Atsakovas V. A. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalą apskritai nėra pagrįstas, nes pats įvykis nėra draudžiamasis, kadangi automobilis buvo prarastas dėl jo valdytojų tyčinių veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Tai, kad įvykis yra draudžiamasis buvo konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2172-803/2011. Šis sprendimas apskųstas nebuvo, jame konstatuoti faktai nepaneigti, todėl jis yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir kitiems teismams, nagrinėjantiems kitas bylas, susijusias su minėta byla. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykis buvo draudžiamasis ir ieškovas ieškovo „If P& C Insurance AS“, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui UAB „Baltic metal center“, turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.
Atsakovas UAB „Autoprofilis“ teigia, jog automobilis jam nebuvo perduotas, nes nebuvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas, kaip tai buvo nurodyta 2009 m. vasario 6 d. Panaudos sutartyje Nr. 09/01, kurią sudarė UAB „Baltic metal center“ ir UAB „Autoprofilis“. Šis atsakovo teiginys nepagrįstas, nes vien tai, kad priėmimo-perdavimo akto nebuvo, dar neparodo realiai buvusios situacijos. Tai, kad atsakovas UAB „Autoprofilis“ naudojosi automobiliu, buvo konstatuotuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2010 m. spalio 15 d. sprendimu už akių. Pažymėtina, kad UAB „Autoprofilis“ neprašė peržiūrėti šio sprendimo už akių. Šiuo sprendimu už akių UAB „Baltic metal center“ iš UAB „Autoprofilis“ buvo priteista 15 267,68 Lt skolos už naudojimąsi automobiliu. Taigi, tokiu būdu buvo patvirtinta, kad automobilis buvo realiai perduotas atsakovui UAB „Autoprofilis“, atsakovas juo naudojosi, nes priešingu atveju teismui nebūtų buvę pagrindo konstatuoti, kad UAB „Autoprofilis“ yra skolingas UAB „Baltic metal center“. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Autoprofilis“ turėjo pareigą grąžinti automobilį UAB „Baltic metal center“, o jo negrąžinus atsakovui kyla civilinė atsakomybė.
Atsakovas V. A. teigia, kad tarp jo ir UAB „Baltic metal center“ nebuvo jokių sutartinių teisinių santykių, nes pagal panaudos sutartį automobilis buvo perduotas tik UAB „Autoprofilis“, o šis neturėjo teisės niekam kitam automobilio perduoti. Taigi, anot atsakovo, jam jokia civilinė atsakomybė nekyla. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui V. A. civilinė atsakomybė kyla ne sutartiniu, o deliktiniu pagrindu, t.y. dėl V. A. įvykdytos neteisėtos veikos- automobilio išardymo bei pardavimo dalimis. Tai, kad atsakovas išardė automobilį dalimis, buvo nustatyta atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-813/2012, be to ir pats V. A., apklausiamas kaip kaltinamasis, prisipažino, kad išardė ir dalimis pardavinėjo automobilį. Todėl atmetami V. A. argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo remtis duomenimis nustatytais baudžiamojoje byloje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. A. kyla deliktinė atsakomybė.
Atsakovai nesutinka dėl solidariosios atsakomybės, nes ji kyla skirtingu pagrindu- iš sutarties ir iš delikto. Anot V. A., teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, nes šios bylos ir minėtos kasacinės bylos aplinkybės skiriasi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje c.b. Nr. 3K-7-59/2008 yra nurodyta, kad: paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.
Taigi, iš šios citatos matyti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje ne tik išnagrinėjo konkretų klausimą, bet ir apibrėžė aiškius kriterijus, kada yra taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta kasacinio teismo praktika. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog atsakovas UAB „Autoprofilis“ nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino UAB „Baltic metal center“ automobilio, o atsakovas V. A. išardė ir dalimis pardavė automobilį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abiems atsakovams kyla civilinė atsakomybė ir kad ši atsakomybė yra solidari, tik vienam atsakovui kylanti iš sutarties, kitam iš delikto.
Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisingas ir nėra pagrindo jį naikinti arba keisti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovo V. A. teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė dalies bylinėjimosi išlaidų, konstatuodamas, kad atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tokius įrodymus V. A. pirmosios instancijos teismui pateikė (t. 3 b.l. 90), iš čia esančio 2013 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovas už atstovavimą yra sumokėjęs 2000 Lt. Kadangi teismas patenkino 64 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos- atsakovui V. A. turėjo būti priteista 720 Lt. Apeliacinės instancijos teismas tai laiko nežymia klaida ir, nekeisdamas sprendimo, ją ištaiso- iš ieškovo atsakovui V. A. priteisia 720 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Kadangi apeliaciniai skundai iš esmės buvo atmesti, ieškovui iš atsakovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas (1500 Lt) prašo priteisti tik iš atsakovo UAB „Autoprofilis“. Todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo UAB „Autoprofilis“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo „If P& C Insurance AS“ atsakovui V. A. 720 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo UAB „Autoprofilis“ ieškovui „If P& C Insurance AS“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.