- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 1-23-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00100-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- V. A., M. A., R. U.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorams Ryčiui Ivanauskui, Artūrui Bužavui, kaltinamiesiems V. A., M. A., R. U., jų gynėjams advokato padėjėjui Jan Zavadski, advokatams Loretai Guižauskienei, Antanui Vitlipui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V A, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, teistas 5 kartus:
1997-11-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 metams 8 mėn. su turto konfiskavimu. 2000-02-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 199-11-25 įstatymu Nr.VIII-1440, veika perkvalifikuota į BK 272 str. 2 d., bausmė sutrumpinta iki 5 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 3 d. 2 p. bausmė sumažinta 1 metais, paliekant galutinę bausmę - 4 metus laisvės atėmimo;2002-10-22 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. pataisos darbams 1 metams išskaičiuojant 10% ;2004-05-14 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėn. su turto konfiskavimu. 2004-09-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2004-05-14 nuosprendis pakeistas ir paskirta bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo, panaikinta nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo. Kauno apygardos teismo 2004-11-15 nutartimi pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. lygtinai atleistas nuo 4 mėn. ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2004-11-24 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, 2005-03-24 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;2003-11-28 Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn. 2005-05-12 Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo nutartimi patikslinus 2003-11-28 nuosprendžio dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. 1 p. paskirta 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3. 2005-05-31 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2003-11-25 nuosprendis ir 2005-03-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis pakeista – pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. 1 p. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3. Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2006-03-16 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157str. ir Lietuvos Respublikos BPK 362 str. lygtinai atleistas nuo neatliktos 1 metų 3 mėn. ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmės ir 2006-03-22 paleistas iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų, 2007-06-20 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos.2010-06-30 Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžia 2010-12-15, bausmės pabaiga – 2013-07-05. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-25 nutartimi paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės.
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 4 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d.
M A, a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyv. vietą ir gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d.
r u, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 5 kartus:
1998-09-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu, pagal Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams;1998-11-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 1 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėn. su ½ turto konfiskavimu. Pagal 42 str. subendrinus bausmę su 1998-09-09 nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėn. su ½ turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2000-06-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 271 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėn. su turto konfiskavimu. Pagal BK 43 str. prijungus dalį neatliktos pagal 1998-11-11 nuosprendį bausmės galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėn. su 700 lt. vertės turto konfiskavimu. 2003-01-14 Pravieniškių BR PDK amnestijos komisijos sprendimu pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta l/a bausmės dalis sumažinta 1/6, t.y. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 7 mėn. ir 3 dienoms su 700 lt. vertės turto konfiskavimu. 2004-06-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į naujo BK (2000m.) 22 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;2003-08-26 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. Bausmę atliko 2004-10-08;2010-06-30 Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 159 str. laisvės atėmimu 4 metams. Bausmės pradžia 2009-09-09, bausmės pabaiga – 2013-09-09. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nutartimi paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 2 metų 2 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmės.
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. davė melagingus parodymus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-00757-09 dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato patalpose 2009 metų rugpjūčio 28 dieną laikotarpiu nuo 14.05 val. iki 14.30 val. apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad AB „SEB lizingas“ priklausantis automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išardytas ir laikomas R. U. nuomojamame garaže Nr. 91, esančiame Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009 m. rugpjūčio 07 d. į Jonavos miestą jis ir jo sutuoktinė M. A. atvyko šiuo jo naudojamu ir AB „SEB lizingas“ priklausančiu automobiliu „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugpjūčio 07 dienos 13.00 val. iki 2009 metų rugpjūčio 08 dienos 12.00 val., iš namo, esančio Jonavoje, Birutės g. 22, kiemo buvo pagrobtas būtent šis automobilis.
Kaltinamasis V. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo draugas (pavardės nepamena) 2006 m. ar 2007 m. pirko automobilį „BMW X5“. V. A. pažinojo R. R. ir per jį į Šiaulius nuvyko pas UAB „Baltic metal center“ direktorių K. V., su kuriuo sutarė įforminti šį automobilį UAB „Baltic metal center“ vardu kaip lizinguojamą iš lizingo įmonės. Dėl to K. V. iš UAB „Baltic metal center“ Vilniaus filialo direktoriaus R. R. atlyginimo atskaičiuodavo lizingui mokėtinas sumas. V. A. neįkalbėjo K. V. sudaryti automobilio „BMW X5“ panaudos sutarties tarp UAB „Baltic metal center“ ir UAB „Autoprofilis“, ji buvo sudaryta laisva valia. Panaudos sutartis buvo sudaryta su UAB „Autoprofilis“ dėl to, kad lizingo įmonė UAB „SEB banko lizingas“ nesutiko, kad sutartis būtų sudaryta su UAB „Secundum“, kurios akcininku tuo metu buvo V. A.. Sudaryti šią panaudos sutartį jis neįkalbėjo bei nevertė ir UAB „Autoprofilis“ direktoriaus D. G.. Pats V. A. neįsipareigojo mokėti lizinginių įmokų nei D. G., nei „UAB „Baltic metal center“, nei UAB „SEB banko lizingas“. Iš tikrųjų V. A. draugas, pavarde Prodanas, sumokėjo R. R. 18 000 Lt, kad R. R. pirktų automobilį „BMW X5“ įmonės, kurioje jis dirbo - UAB „Baltic metal center“ – vardu. Kai tai buvo padaryta, realiai automobiliu naudojosi Prodanas, o kai buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, automobiliu apie 3-4 mėnesius naudojosi R. R. ir padarė avariją. Kai automobilis „BMW X5“ buvo remontuojamas UAB „Darsauta“, tai UAB „Baltic metal center“ direktorius K. V. iš draudimo gautos apie 31 000 Lt draudiminės išmokos už eismo įvykį tik 15 000 Lt pervedė į UAB „Darsauta“, nors reikėjo didesnės sumos. Dėl to automobilio remonto darbai sustojo. Pats V. A. rūpinosi automobilio remontu, pats surado reikalingų detalių ir jas bei kažkiek grynų pinigų be jokios sutarties perdavė UAB „Darsauta“ direktoriui D. Ž. (bendra V. A. D. Ž. perduotų pinigų ir detalių vertė buvo apie 13 000 – 15 000 Lt). Kai automobilį „BMW X5“ buvo sudaužytas ir jo nepavyko suremontuoti UAB „Darsautoje“ V. A. sumanė šį automobilį išardyti ir detalėmis parduoti. Pasiūlė R. U. parduoti detales, nes pats nenorėjo tuo užsiimti. Su R. U. sutarė, kad šis V. A. turės sumokėti 4000 Lt, kai parduos detales, o kas liks viršaus, R. U. galės pasiimti ir taip užsidirbti. R. U. sakė, kad automobilį „BMW X5“ nevogtas, o iš kur jį V. A. gavo – ne R. U. reikalas. Dėl to R. U. nieko nežinojo apie V. A. susitarimus su K. V., D. G. ir D. Ž.. Todėl R. U. pats iš V. A. pasiėmė jau išardytas automobilio „BMW X5“ detales ir išsivežė į savo garažą. Kai R. U. detales pardavinėjo, kainas derino su V. A.. Šio išardyto automobilio „BMW X5“ variklis buvo benzininis, o to, kuris buvo neva pavogtas iš Jonavos – dyzelinis, tačiau salonas identiškas tamsių odinių sėdynių. Tai, kad automobilio „BMW X5“ techninėje specifikacijoje nebuvo pažymėta, kad salono sėdynės iš natūralios odos vertina kaip klaidą.
Dėl antrojo kaltinimo dėl BK 24 str. 4d., 236 str. 1 d. padarymo V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su žmona M. A. nieko nesitarė ir nieko jai nesakė, ką reikia pranešti ar liudyti policijai dėl automobilio „BMW X5“ vagystės. Visus reikalaus V. A. sprendė vienas ir nenorėjo į tai painioti žmonos. Apie tai, kad vagystė buvo netikra, o inscenizuota, V. A. žmonai pasakė tik teisme. Dėl to V. A. mano, kad jo žmona M. A. policijai pranešė tai, ką žinojo, t.y. nemelagingai. Buvo galimybė apie vagystę melagingai pranešti ir pačiam V. A., tačiau jis buvo per daug girtas, o A. U. vestuvių, todėl tai padarė jo žmona M. A..
Dėl trečiojo kaltinimo dėl 235 str. 1 d. padarymo V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Jonavos rajono PK ikiteisminio tyrimo byloje dėl automobilio „BMW X5“ vagystės davė melagingus parodymus, nes iš tikrųjų šis automobilis jau buvo išardytas ir laikomas pas R. U. bei pardavinėjamas detalėmis. Siekdamas nuslėpti nusikaltimą, V. A. paprašė draugo Z. B., kad šis surastų identišką automobilio „BMW X5“ ir ant jo uždėtų valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), o vėliau, kai V. A. bus Jonavoje vestuvėse, jį iš kiemo išvaryti. Dėl to V. A. su Z. B. buvo atvykę į Jonavos miestą ir parodė vietą, iš kurios reikės išvaryti automobilį. Tai buvo A. U. namo kiemas. Kam priklausė šis butaforinis automobilis, V. A. nežino. Vertina, kad Z. B. padarė klaidą, nes surado automobilį ne benzininiu, o dyzeliniu varikliu ir su nežymiais techniniais skirtumais – valstybinio numerio rėmelis, du išeinamieji vamzdžiai, medžio imitacija, tačiau abiejų automobilių salonas buvo identiškas, t.y. juodos spalvos ir odinis. Tai, kad automobilio techninėje specifikacijoje nebuvo rutuliuku pažymėta, jog sėdynės odinės, yra klaida, nes iš tiktųjų sėdynės buvo juodos odinės. V. A. manymu, parduodant automobilį SEB banko lizingas realiai neapžiūrėjo paties automobilio salono, todėl specifikacijoje nurodytus kai kuriuos techninius parametrus nurodė neteisingai. Šis Jonavoje neva pavogtas automobilis nebuvo K. A., nes V. A. jo neprašė leisti pasinaudoti K. A. automobiliu. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.
Kaltinamoji M. A., apklausta teisiamajame posėdyje, kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. vasarą juodos spalvos automobiliu „BMW X5“ su sutuoktiniu V. A. vyko į Jonavą pasveiktini A. U. su vestuvėmis. M. A. vairavo šį automobilį ir atvažiavo prie Jonavos r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus, išjungė variklį ir pasiėmę gėlių lauke sveikino A. U.. Šis pasiūlė limuzinu kartu su jaunaisiais vykti fotografuotis ir į sodybą švęsti, o automobilį „BMW X5“ nuvaryti ir palikti A. U. namo kieme. M. A. su šiuo pasiūlymu sutiko, automobilį „BMW X5“ paliko A. U. namo kieme, o pati su V. A. sėdo į limuziną ir važinėjo su jaunaisiais bei sodyboje šventė vestuves, kur nakvojo. Nei M. A., nei jos vyras V. A. šios šventės metu nebuvo niekur išvykę. Rytojaus dieną iš sodybos A. U. nuvyko namo lyg į sodybą atsivežti alkoholio ar maisto ir grįžęs pasakė, kad jo namų kieme nėra automobilio „BMW X5“. M. A. ir V. A. atvykę į A. U. namus tuo įsitikino. Tada M. A. iškvietė policiją ir pranešė apie automobilio „BMW X5“ vagystę. Policijos pareigūnams M. A. atidavė automobilio raktelį ir „čipuką“. Automobilio „BMW X5“ buvo jo salone ir dokumentų M. A. su savimi neturėjo. Netrukus tą pačią dieną vyko ir M. A. liudytojos apklausa, kurios metu ji davė tokius pat parodymus, kaip pranešime apie automobilio vagystę. M. A. vyras V. A. jos parodymų neįtakojo ir nesakė, ką reikia liudyti policijai. Tuo metu, kai M. A. pranešė policijai ir liudijo dėl automobilio vagystės, buvo įsitikinusi, kad automobilis tikrai buvo pavogtas iš A. U. namo kiemo, o dabar supranta, kad tas automobilis negalėjo būti pavogtas, nes buvo laikomas išardytas detalėmis. M. A. paaiškino, kad šis automobilis „BMW X5“ priklausė UAB „Secundum“, kurioje M. A. tuo metu dirbo komercijos direktore, o ši įmonė užsiima automobilių detalių prekyba. Šiuo automobiliu „BMW X5“ M. A. dažnai virš 10 kartų važinėjo pati ir buvo juo vežiojama, o daugiausiai šiuo automobiliu naudojosi R. R., jos vyras V. A. ir kiti draugai. Automobilis buvo juodos spalvos, juodo odinio salono, automatinės pavarų dėžės, multifunkciniu vairu, daugiau techninių parametrų (kuro rūšies, interjero detalės, išorinių požymių) M. A. apibūdinti negalėjo, nes apie tai neišmano. Tas automobilis, kuriuo M. A. atvyko į A. U. vestuves į Jonavą, taip pat buvo juodos spalvos, automatinės pavarų dėžės, juodo odinio salono. Ar tai buvo benzininis, ar dyzelinis variklis, ji nepastebėjo, nes važiuodama į Jonavą kuro į jį nepylė. Kelionė iš Vilniaus į Jonavą truko apie 1 valandą ir pakeliui ji nebuvo sustojusi, automobilio neapžiūrėjo. Jokių automobilio, kuriuo ji apie 10 kartų naudojosi ir kuriuo atvyko į Jonavą, skirtumų nepastebėjo, manė, kad tai tas pats automobilis.
K. R. U., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jau išardytą detalėmis automobilį „BMW X5“ už 4000 Lt pagal žodinę sutartį pirko iš V. A., tačiau pinigų dar nebuvo sumokėjęs. Žodžiu sutarė, kad V. A. pinigus grąžins tik pardavęs detales. Sandoris nebuvo įformintas, viskas vyko pagal žodinį susitarimą, todėl ir automobilio registracijos dokumentai R. U. nebuvo perduoti. Automobilio detales R. U. iš V. A. garažo savo mikroautobusu parsigabeno į savo nuomojamą garažą Vilkpėdės gatvėje ir padavęs skelbimus internete, detales pardavinėjo. Tai, kad automobilis „BMW X5“ teisėtai priklausė V. A., R. U. sprendė iš to, kad juo važinėjo V. A. ir R. R., o pastarasis patvirtino, jog automobilis yra V. A., todėl neįtarė, kad V. A. šį automobilį galėjo įgyti neteisėtai. R. U. paaiškino, kad iš V. A. pirko visą išardytą automobilį „BMW X5“, kurio variklis buvo 4 l. benzininis, 4 durų, juodos spalvos, juodo odinio salono, su stoglangiu, automatinės pavarų dėžės, 4 ratų. Ar buvo užvedimo raktelis – nepamena. Iš įsigytų detalių R. U. didelę jų dalį pardavė, tačiau pinigų V. A. iki šiol negrąžino. Kai pardavinėjo automobilio variklį, pirkėjams paaiškino, kad jis nėra vogtas, nes tuo buvo įsitikinęs.
Liudytojas J. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Jonavos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. 2009 metų rugpjūčio mėnesį jam buvo pavizuotas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio „BMW X5“ vagystės iš kolegos policijos pareigūno A. U. kiemo, esančio Birutės g. 22, Jonavoje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal M. A. pareiškimą. Liudytojas J. P. skambino M. A. ir iš jos paaiškinimo suprato, kad tai buvo jos vyro automobilis ir ji apie tai daugiau nieko nežino, o ji pati parašė pareiškimą apie vagystę, nes vyras buvo išgėręs. J. P. ši vagystė pasirodė labai keista, kadangi aukštą saugumo klasę turintis automobilis buvo pavogtas iš policijos pareigūno A. U. kiemo. J. P. duomenų bazėje matė, kad V. A. yra teistas. Taip pat jam kilo įtarimų, kai jis apklausė automobilio savininką K. V., kuris jam papasakojo „ne protokolui“, kad šis įtaria, jos automobilio niekas nevogė, kad tai buvo, greičiausiai, sukčiavimas. J. P. to neįrašė į protokolą, kadangi K. V. prašė to nerašyti, nes jis nenorėjo turėti problemų. J. P. A. U. klausė kokios nesąmonės vyksta su tuo automobiliu. A. U. atsakė, kad automobilis buvo pavogtas. J. P. parodė, kad automobilio raktelį jis persiuntė kartu su byla į prokuratūrą.
Liudytojas B. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis turėjo garažą Nr. 91, esantį Vilkpėdės g. 12, Vilniuje. Juo nesinaudojo, todėl nusprendė jį išnuomoti. Įdėjęs skelbimą į tinklapį www.alioreklama.lt, 2009 metų balandžio viduryje jam paskambino vyriškis, prisistatęs kitu vardu ir pasakė, kad nori išsinuomoti garažą. Kitą dieną jie susitiko. Tas vyriškis buvo apie 30 metų, aukštas, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs darbininko rūbais. Vyriškis liudytojui iš karto sumokėjo 300 Lt už 2 mėnesius už garažo nuomą ir pasakė, kad laikys garaže automobilį „BMW“, tikslaus modelio nesakė. B. L. jam davė raktą nuo garažo ir pasakė, kad norėtų surašyti sutartį, tačiau tas nuomininkas labai skubėjo ir pasakė, kad sutartį surašys vėliau. Liudytojas sutiko ir nuo to laiko jis daugiau nuomininko nematė, jam prisiskambinti nepavyko, rašytinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Ikiteisminio tyrimo me tu iš jam pateiktų fotonuotraukų liudytojas B. L. kategoriškai atpažino šį nuomininką. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas atpažino šį asmenį ranka parodydamas į kaltinamąjį R. U..
Liudytoja N. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2008 m. padarė autoįvykį prie Juodšilių, Vilniaus rajone, vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinio numerio neatsimena, juodos spalvos. Tą dieną ji važiavo iš Vilniaus namo į Juodšilius, kur tuo metu gyveno. Kartu su ja važiavo ir R. R.. Kiek ji žino minėtas automobilis priklausė įmonei, kurioje R. R. buvo direktorius. Įmonės pavadinimo ji neatsimena, tik žino, kad įmonė randasi netoli oro uosto. Važiuodama keliu ji pamatė į kelią išbėgusį šunį, bandė išvengti susidūrimo, tačiau pasimetė ir, nesuvaldžiusi automobilio, įvažiavo į griovį. Dėl to išsisuko dešinės pusės priekinis ratas, buvo sulenktas sparnas, išbėgo skystis ir automobilis neužsivedė. Į įvykio vietą jie iškvietė policiją ir evakuatorių. Po to, kai išvyko policija, R. R. nuvažiavo kartu su evakuatoriumi. Kur buvo nuvežtas automobilis ji nežino. Ji taip pat nežino ar automobilis buvo remontuojamas. Po avarijos ją tik vieną kartą iškvietė į UAB „Iš draudimas“, kur ji parašė pasiaiškinimą dėl minėtos avarijos. Daugiau ji nesidomėjo tos mašinos likimu ir daugiau jos nematė. Kiek žino, jos tuometis draugas R. R. šiuo automobiliu naudojosi apie 2-3 mėnesius. R. R. dar vairavo ir kitą mašiną, modelio nežino. Prieš 2 metus R. R. dingo ir liudytoja nežino kur.
Liudytojas D. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba UAB „Darsauta“ direktoriumi. 2008 metų lapkričio mėnesį į jo autoservisą „Darsauta“ atvažiavo jo pažįstamas R. R. ir su tralu atgabeno automobilį „BMW X5“. R. R. paaiškino, kad šis automobilis dalyvavo autoįvykyje. Automobilis buvo stipriai sudaužytas ir buvo nevažiuojantis. Buvo sudažyta priekinė keleivio pusės automobilio dalis. R. R. paliko automobilį šalia jų autoserviso. Jis dar porą kartų buvo atvažiavęs savaitės bėgyje, po ko dingo ir jis jo daugiau nematė. R. R. liudytojui neaiškino, kam šis automobilis priklauso ir už remontą nieko nemokėjo. Vėliau atvyko R. R. draugas V. A. ir pasakė, kad čia jo paties automobilis, kad jis moka už jį lizingą. Tuomet autoserviso darbuotojai su V. A. leidimu pervarė automobilį į kitą aikštelę, esančią už 30 metrų. Maždaug po savaitės liudytojas D. Ž. pastebėjo, kad galinis automobilio stiklas išdaužtas. Jis paskambino V. A. ir pranešė apie įvykį. Šis atvažiavo, apžiūrėjo automobilį ir po kelių dienų atvažiavo su draudimo atstovais. Po to V. A. jam pasakė, kad išsiveža automobilį į kitą vietą, kur būtent nesakė. Po kažkurio laiko V. A. atvažiavo su vyriškiu, kurį pristatė kaip UAB „BMC“ direktorių Kazimierą, atvažiavo tralas, kuris atvežė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie paklausė, ar jis remontuos automobilį. D. Ž. pasakius, kad remontuos, V. A. paprašė paruošti sąmatą, reikalingą draudimą. V. A. buvo palikęs jam automobilio dokumentus, bet kada būtent jis juos paliko - neatsimena. D. Ž. apžiūrėjo automobilį ir parašė su draudimu suderintą remonto darbų sąmatą, kuri buvo apie 30 000 Lt. Apžiūrėdami automobilį, serviso darbuotojai jį dalinai išardė (nuėmė priekinį radiatorių, sparnus, dureles, vairo kolonėlę, bamperį), nes turėjo pamatyti kokie yra pažeidimai. Automobilio pažeidimai buvo labai rimti ir automobilis tikrai negalėjo važiuoti. Automobilio po apžiūros jie atgal automobilio nesurinkinėjo. Vėliau D. Ž. susiskambino telefonu su UAB „BMC“ direktoriumi K. V., kurio paprašė atsiusti 15 000 Lt avansą remontui. K. V. pervedė jiems avansą. Servise buvo pradėję taisyti šį automobilį – sudėjo variklio kronšteinus, bandė gerinti geometriją. Tačiau automobilio jie nebaigė taisyti, kadangi atvažiavo V. A. ir pasakė, kad išsiveš automobilį ir pats ieškos detalių, o kai detales suras, tuomet gražins automobilį ir jie turės jį suremontuoti. Tuomet V. A. su tralu išsivežė automobilį. Daugiau liudytojas D. Ž. to automobilio nematė. Pats Vitalijus buvo atvažiavęs ne vieną kartą, klausinėjo ar UAB „BMC“ pervedė likusią pinigų sumą pagal sąskaitas. Jam atsakius kad neatsiuntė, V. A. liepė skambinti K. V. ir reikalauti iš jo, kad šis atsiųstų visus pinigus, tačiau jis atsisakė. Tuomet V. A. prie jo paskambino K. V. ir pakeltu balsu, reikalavo, kad šis pervestų pinigus už remontą. Girdėjo, kaip V. A. sakė, kad K. V. turės problemų jei neperves pinigų. Jis žino, kad K. V. reikalaujamų pinigų nepervedė, jis vasarą paskambino D. Ž. ir paklausė kaip su automobiliu. D. Ž. pasakė, kad automobilis dar nepradėtas remontuoti. Tuomet K. V. pasakė, kad kreipsis į policiją, kadangi V. A. jam nemoka lizingo už šį automobilį, kad V. A. daro kažką neteisėto. Po kažkiek laiko V. A. atvežė liudytojui D. Ž. tarpusavio užskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį UAB „BMC“ nurašydavo skolą nuo UAB „Autoprofilis“, jeigu UAB „Autoprofilis“ sumokės UAB „Darsauta“ tą pačią sumą už remontą. Aktas jau buvo su UAB „Autoprofilis“ direktoriaus D. G. parašu. Liudytojas D. Ž. pasirašė šį aktą, kadangi jam buvo tas pats, kas mokės už remontą. Daugiau jis apie tą automobilį nieko nežino, tik vėliau skaitė spaudoje, kad šį automobilį rado kažkur išardytą. Liudytojas D. Ž. UAB „BMC“ siuntė dvi sąskaitas: vieną sąskaitą – už automobilio remontą po avarijos, kitą sąskaitą – už automobilio remontą po to, kai buvo išdaužtas jo galinis langas, šias sąskaitas siuntė, kadangi V. A. prašė padaryti sąmatą draudimui ir dėl vieno, ir dėl kito įvykio. Iš viso liudytojas D. Ž. už automobilio „BMW X5“ remontą iš V. A. gavo apie 5000 Lt, o iš K. V. gavo apie 15 000 Lt. Pagal su draudimu suderintą sąmatą liko nesumokėta apie 10 000 Lt, bet ir automobilis iki galo liko nesuremontuotas. Todėl D. Ž. niekam pretenzijų neturi. UAB „BMC“ kreipėsi į liudytoją D. Ž. su prašymu pateikti už 20 000 Lt atliktų automobilio „BMW X5“ remonto darbų ataskaitą. Tačiau iki šiol tokios ataskaitos D. Ž. nepateikė, nes neturi kada. Automobilis „BMW X5“ buvo juodos spalvos, benzininio variklio, odinio šviesaus salono, automatinės pavarų dėžės. K. V. niekada neprieštaravo, kad V. A. iš D. Ž. autoserviso „Darsauta“ išsivežtų šį automobilį.
Liudytojas A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertintoju. 2008-12-15 į jų įmonę kreipėsi UAB „If draudimas“ ir paprašė įvertinti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Automobilis buvo po avarijos. UAB „IF draudimas“ atstovas pasakė, kad automobilis stovi nesaugomoje aikštelėje, Ateities g. 15, Vilniuje. Taip pat pasakė, kad automobilio raktelį jiems duos šalia tos aikštelės esančio autoserviso darbuotojai, autoserviso pavadinimo jis neatsimena. 2008-12-15 liudytojas A. V. nuvažiavo minėtu adresu ir pamatė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į minėtą autoservisą ir jam jo darbuotojai padavė raktą. Apžiūrėjęs automobilį jis pateikė UAB „If draudimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 281264. Vertinimo ataskaitoje jis parašė, kad transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) yra 31 984,14 Lt su PVM ir 27 105,20 Lt be PVM. Automobilis po avarijos buvo sugadintas stipriai ir apžiūros momentui buvo nevažiuojantis, tačiau pataisyti jį buvo galimybė. Visą sąrašą keičiamų detalių jis surašė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 281264, kurią pateikė užsakovui – UAB „If draudimas“. Kai jis apžiūrinėjo automobilį, automobilio savininko nebuvo, o pagal pateikta registracijos liudijimą, automobilio savininkas buvo SEB banko lizingas. Labiausiai buvo pažeista automobilio dešinės pusės važiuoklė, nebuvo priekinio dešinio rato.
Liudytojas V. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra fotografas. Tiksliai datos nepamena, bet 2009 m. vasarą fotografavo Jonavos policijos pareigūno A. U. vestuves. Liudytojas teismo posėdžių salėje ranka parodė į V. A. ir M. A. kaip šiose vestuvėse dalyvavusius svečius. Liudytojas neįsidėmėjo kokiu automobiliu jie buvo atvykę, nepamena, ar jie vestuvių ceremonijoje važinėjo savo automobiliu paskui jaunuosius, ar kartu su jaunaisiais limuzinu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas šias aplinkybes prisiminė geriau ir apie jas paliudijo pareigūnui bei jam pateikė laikmeną su fotonuotraukomis. Liudytojas pažymėjo, kad visos nuotraukos buvo darytos būtent tą vestuvių dieną, o ne vėliau.
Liudytojas L. C., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis užsiiminėjo automobilių detalių pirkimu-pardavimu. Buvo gavęs užsakymą ir ieškojo automobilio BMW X 5 variklio. Rado tokį skelbimą ir susiskambino su variklio pardavėju, susitarė susitikti. Vėliau atvyko į Vilkpėdės gatvėje esančius garažus Vilniuje ir šį variklį nupirko. Liudytojas teismo posėdžių salėje ranka parodė į R. U. kaip variklio pardavėją, kurio teiravosi dėl variklio būklės. R. U. liudytojui patvirtino, kad automobilio variklis sveikas, gerai veikia, nevogtas ir parduodamas po automobilio avarijos. Su R. U. dar buvo vienas, o paskui atėjo ir dar kitas asmuo (kaip suprato – jie buvo broliai), kurie nuardė nuo variklio kitas detales ir padėjo liudytojui pakrauti į jo automobilį. Kiek pamena, nupirktas variklis buvo dyzelinis 3,0 litrų tūrio. Po kelių dienų liudytojui L. C. paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad tas variklis vogtas.
Liudytoja A. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos sesers vyras (švogeris) A. B. pasiūlė pirkti sudegusį automobilį, jį suremontuoti ir pelningai parduoti. Tuo tikslu liudytoja A. P. perdavė A. B. 5000 Lt ir žino, kad jos vardu buvo įgytas automobilis BMW X 5. Tačiau paties automobilio liudytoja A. P. nematė, jo remonto eiga nesidomėjo. A. B. jai yra tik minėjęs, jog automobilis tvarkomas, po to sakė, kad jau suremontuotas ir juo važinėja A. B. draugas. Iš ko liudytoja A. P. pirko šį automobilį ir kas juo važinėja – nežino.
Liudytojas A. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad iš aktoriaus V. Š. pirko sudegusį automobilį, jį ketino pats suremontuoti ir parduoti. Supratęs, kad pats jo sutaisyti nepajėgs, pardavė nepažįstamam vyriškiui, bet dokumentus formino moters vardu. Jos vardo, pavardės nežino.
Liudytojas UAB „BMS“ direktorius K. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad iš lizingo įmonės 2007 m. įsigijo automobilį BMW X 5 dviejų metų laikotarpiui su teise jį grąžinti pagal Vilniaus filialo vadovo R. R. prašymą. Su SEB banku lizingu įmonė UAB „BMS“ sudarė sutartį, o pačią šią sutartį pasirašė R. R., veikdamas pagal direktoriaus K. V. išduotą įgaliojimą. Šiuo automobiliu važinėjo R. R..2008 m. lapkričio mėnesį R. R. liudytojui K. V. pranešė, kad automobilį sudaužė, tačiau tikino nesmarkiai ir žadėjo automobiliu pasirūpinti, prašė nesijaudinti. Po mėnesio K. V. ėmė domėtis tolimesne eiga ir skambino R. R., bet jo nerado. R. R. buvimo vietos nežinojo ir jo motina. Po to K. V. dėl automobilio avarijos paskambino iš draudimo įmonės „If draudimas“ ir pranešė, kad draudimo atstovas šį automobilį apžiūrėjo ir įvertino kaip galimą suremontuoti, pasakė, kad automobilis yra aikštelėje Ateities g. 15, Vilniuje. Taip pat draudimo atstovas pasakė, kad automobiliui stovinti šioje aikštelėje, buvo dar vienas įvykis – išdaužtas langas. Liudytojas atvyko į Vilnių ketindamas šį automobilį su tralu parsigabenti į Šiaulių miestą pagal UAB „BMS“ buveinės vietą. Pats K. V. automobilį apžiūrėjo, matė jo pažeidimus – nebuvo priekinio rato, iširę šarnyrai, detalės sumestos į saloną. Tačiau aikštelės sargas K. V. neleido šio automobilio pakrauti ir jo išvežti. Tada K. V. faksu gavo šio automobilio nuosavybės teisę įmonei UAB „BMS“ patvirtinančius dokumentus ir juos parodė sargui. Sargui leidus automobilį išvežti ir jį jau užkrovus ant tralo, į aikštelę atvyko V. A. ir aiškino, kad tai jo automobilis. K. V. jam atsakė, kad tai įmonės, o ne V. A. automobilis ir jam parodė dokumentus. V. A. į juos net nežiūrėjo, ėmė grasinti, kad turi draugų Šiauliuose. Tada K. V. paskambino SEB banko lizingui ir papasakojo situaciją, jam patarė skambinti į policiją. K. V. paskambino policijai 112, bet jam atsakė, kad policija neatvyks, nes nėra nusikaltimo sudėties. Ieškodamas išeities, K. V. pasiūlė V. A. pačiam pirkti šį sudaužytą automobilį. Šis sutiko. Abu sutarė, kad automobilį būtina suremontuoti, ir V. A. pasiūlė remontuoti Vilniuje. K. V. su šiuo pasiūlymu sutiko ir kartu su V. A. bei ant tralo pakrautu automobiliu BMW X 5 nuvyko į V. A. pasiūlytą autoservisą UAB „Darsauta“, ten susipažino su jo direktoriumi D. Ž.. Buvo nutarta čia remontuoti automobilį. Su draudimu buvo derinama remonto darbų sąmata. Vėliau K. V. skambino V. A. ir teiravosi dėl draudiminės išmokos gavimo. K. V. tuo domėjosi ir pas serviso direktorių. 2009-01-19 autoserviso UAB „Darsauta“ direktorius įmonei UAB „BMS“ išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras dėl automobilio BMW X5 remonto. K. V. šias PVM sąskaitas-faktūras pervedė draudimo įmonei. Be to, serviso direktorius D. Ž. pas K. V. prašė 15 000 Lt avanso detalėms. Draudimo įmonė UAB „BMS“ pervedė apie 26 000 Lt už pirmą įvykį (autoįvykis) ir dar apie 2600 LR už antrą įvykį (išdaužtas langas). Iš šios sumos K. V. pervedė 15 000 Lt servisui UAB „Darsauta“ kaip prašomą avansą detalėms. Pats K. V. serviso direktoriaus D. Ž. domėjosi kaip sekasi remontuoti automobilį, tačiau sužinojo, kad detalėmis rūpinasi pats V. A.. K. V. prašė pas V. A. jam pačiam įsigyti šį automobilį ir tuo reikalu kreipėsi į SEB banko lizingą, kuris paprašė pateikė V. A. įmonės UAB „Autoprofilis“ finansinį balansą. Šiuos finansinius dokumentus lizingo įmonei pateikė UAB „Autoprofilis“ direktorius D. G., tačiau SEB banko lizingas nesutiko dėl automobilio perleidimo (lizingo perėmimo) įmonei UAB „Autoprofilis“, nes jis nebuvo patikima. Tada UAB „BMS“ su UAB „Autoprofilis“ 2009-02-06 sudarė automobilio BMW X5 panaudos sutartį, kurioje numatė, kad UAB „Autoprofilis“ sumoka įmonei UAB „BMS“ 6568,80 Lt avansą ir dar moka 1380 Lt + PVM kas mėnesį už šio automobilio naudojimąsi. Tačiau šios sumos įmonei UAB „BMS“ nebuvo sumokėtos, UAB „Autoprofilis“ direktorius D. G. visais šiais klausimais liepė kalbėti su V. A.. Matydamas, kad UAB „Autoprofilis“ nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, UAB „BMS“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prisiteisė 15 000 Lt šios panaudos sutarties pagrindu. V. A. paskambinęs K. V. pranešė, kad jis pats dalį sumos sumokėjo servisui UAB „Darsauta“ už automobilio remontą. Tarp serviso UAB „Darsauta“, UAB „BMS“ ir UAB „Autoprofilis“ buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią UAB „Autoprofilis“ sumoka servisui UAB „Darsauta“ 8698 Lt, o įmonė UAB „BMS“ nemoka šio dydžio sumos servisui UAB „Darsauta“ už automobilio remontą. 2009 m. rugpjūčio mėnesį paskambinęs K. V. V. A. pranešė, kad automobilis pavogtas. Šiuo reikalus jie abu susitiko Kaune. V. A. sakė, kad automobilį pavogė Jonavoje policijos pareigūno kieme, o automobilį tada vairavo jo žmona M. A.. Paskambinęs šiai moteriai K. V. išgirdo, kad automobilį pavogė Jonavoje, daugiau ji nieko nežino, ir viską pasiūlė derinti su V. A.. 2009-08-26 K. V. davė parodymus Jonavos policijos pareigūnui byloje dėl automobilio vagystės.
K. V. patikslino, kad sudaryti panaudos sutartį jis pats pasiūlė V. A., o šis K. V. tai daryti neįkalbinėjo, bet žadėjo, kad jo įmonė UAB „Autoprofilis“ sutartį vykdys, įmokas mokės. Vėliau viską siūlė derinti su UAB „Autoprofilis“ direktoriumi D. G.. Dėl V. A. gąsdinimų į policiją nesikreipė, nes neturėjo tam įkalčių. Be to, K. V. girdėjo pokalbį tarp V A ir D. G., kuris nenorėjo pasirašyti panaudos sutarties, bet po pokalbio jau sutiko. Iš to K. V. sprendžia, kad V. A. įtakojo UAB „Autoprofilis“ direktoriaus D. G. valią dėl panaudos sutarties pasirašymo.
Šalies argumentai
K. V. parodė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu jis civiliniu ieškiniu prašė priteisti 76 500 Lt turtinės žalos, kurią sudarė 85 000 Lt automobilio vertė atskaičius nusidėvėjimą po 10 proc. kas metus. Kadangi šią sumą atlygino draudimo įmonė pagal teismo sprendimą, tai savo ieškinio atsisako ir tai patvirtina parašu.
Žemesnės instancijos teismas
2011-12-01 teismo nutartimi civilinio ieškovo UAB „Baltic metal center“ ieškinio atsisakymas priimtas ir procesas dėl UAB „Baltic metal center“ civilinio ieškinio dėl 76 500 Lt turtinės žalos atlyginimo nutrauktas, o K. V. procesinė padėtis nustatyta – liudytojas (6 t., b.l. 156).
Liudytoja V. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad šiuo metu su jos vyras santuokos nutraukimo civilinis procesas. 2009 metų rudenį jos sesuo A. P. jai pasakė, kad kartu su jos vyru pirko kažkokį automobilį „BMW X5“, kurį jos vyras A. B. turėjo sutvarkyti ir parduoti brangiau. Ji pati šio automobilio nematė, daugiau apie tai nieko nežino.
Liudytojas G. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba UAB „Krasta auto“ techniniu konsultantu. Įmonė turi aparatą pavadinimu „Key reader“, kurio pagalba yra nuskaitomi automobilio, kurio raktas yra įstatomas į aparatą, techniniai duomenys. 2010-02-03 į juos kreipėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai su prašymu nuskaityti automobilio, kurio raktą jie pateikė, duomenis. Policijos pareigūnai pateikė raktą nuo automobilio „BMW“. Pagal pateiktą raktą aparatas nuskaitė šią informaciją: raktas priklauso automobiliui „BMW X5“, VIN Nr. WBAFB71030LV45794, automobilis pagamintas 2003-11-18 Europoje, automobilis juodos spalvos, turi stogo bagažinės laikiklius, automobilio salonas labai šviesios šampano spalvos, odinis. Automobilis turi automatinę greičio dėžę, sportinį odinį vairą su multifunkciniu valdymu, taip pat kitas funkcijas, kurios išvardintos pridedamame automobilio komplektacijos sąraše. Liudytojas patikslino, kad automobilio pagaminimo datos aparatas nerodo, bet ją galima nustatyti pagal VIN kodą. Informaciją apie nuskaitytus „BMW X5“ techninius duomenis liudytojas atspausdino ir anglų kalba pateikė pareigūnams prie savo kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos. Liudytojas parodė, kad tuo pačiu automobilio raktu negalima užvesti kito tokio pat modelio automobilio variklio be elektroninio įsikišimo.
Liudytojui G. V. teisiamajame posėdyje parodžius dvi skirtingas automobilio „BMW X5“ fotonuotraukas, viena jų daryta A. U. vestuvių metu, kita automobilio apžiūros metu, liudytojas parodė, kad išmetimo vamzdžių išsikišimo pro galinį bamperį sprendžiam, jog vestuvių metu užfiksuotas automobilis „BMW X5“ yra dyzeliniu varikliu, o kitoje nuotraukoje – benzininiu varikliu.
Liudytojas D. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra UAB „Autoprofilis“ direktorius ir turi 33 procentus šios įmonės akcijų. V. A. yra jo draugas, tačiau nėra ir niekada nebuvo UAB „Autoprofilis“ akcininku. Liudytojas pamena, kad V. A. prašė pasirašyti automobilio „BMW X5“ panaudos sutartį su Šiaulių įmone UAB „BMC“. Liudytojas pasirašė laisva valia, prieš tai per savo buhalterę išsiaiškinęs šios sutarties teisines pasekmes, t.y. žinodamas, kad jo vadovaujamai įmonei UAB „Autoprofilis“ reikės mokėti įmokas Šiaulių įmonei UAB „BMC“ už automobilio „BMW X5“ nuomą (panaudą). Šios įmokos nebuvo mokamos, dėl to buvo ginčas nagrinėjamas teisme ir byla baigta taikos sutarties patvirtinimu, pagal kurią D. G. kaip UAB „Autoprofilis“ atstovas teismo rūmuose sumokėjo K. V. kaip UAB „BMC“ atstovui 11 000 Lt. Pats D. G. automobilį „BMW X5“ matė gal du kartus, kuomet pas jį buvo atvažiavęs V. A.. Iš to sprendžia, kad realiai šiuo automobiliu naudojosi V. A.. Tarp D. G. ir V. A. nebuvo jokio susitarimo, kad V. A. už automobilio panaudą mokės įmokas D. G., o šis įmonei UAB „BMC“. Prieš pasirašant panaudos sutartį V. A. nežadėjo D. G. šias įmokas mokėti ir šia tema D. G. su V. A. nekalbėjo. D. G. yra žinoma, kad tas automobilis pateko į autoįvykį, bet ar buvo suremontuotas – nežino. Pats D. G. jokių pinigų už automobilio remontą nemokėjo.
Liudytojas A. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. A. iš matymo pažįsta. 2008 ar 2009 jis kartu su A. P. pirko sudegusį automobilį BMW X5, juodos spalvos, automatinės pavarų dėžės, dyzeliniu varikliu, odiniu tamsios spalvos salonu, medžio imitacija priekinėje panelėje. Kadangi automobilis buvo sudegęs, A. B. rūpinosi naujomis detalėmis. Todėl senąją, bet nesudegusią automobilio užvedimo spynelę su rakteliu liudytojas kažkam pardavė Vilniaus mieste. Tokiu būdu šis raktelis galėjo atsidurti pas V. A.. Pats A. B. jokių detalių asmeniškai V. A. nepardavė. Vėliau, suremontavęs automobilį, A. B. pardavė nežinomam vyriškiui.
Liudytojas K. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kartu su V. A. sportuodavo. K. A. naudojosi automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį šiuo metu paėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei perdavė saugojimui į Nemenčinėje esančią aikštelę. Šis automobilis buvo juodos spalvos odiniu salonu, dyzeliniu varikliu, automatinės pavarų dėžės, ant stogo buvo laikikliai, iš galinio bamperio matėsi du išmetimo vamzdžiai, multifunkcinis vairas. Šį automobilį K. A. pirko iš L. D., bet dokumentų neperrašė jo vardu. 2009 m. vasarą K. A. su draugu A. B. šio automobiliu „Mercedes Benz“ važiavo iš Vilniaus m. į Karmėlavą, Kauno rajoną. Savo automobilį „BMW X5“ K. A. tą dieną davė draugui M. S. šiam nuvažiuoti pas tėvus į Alytaus rajoną. Kai K. A. su A. B. jau buvo Karmėlavoje, naktį atvažiavo M. S. su K. A. automobiliu „BMW X5“. Pats K. A. V. A. niekada nedavė savo automobilio „BMW X5“.
Liudytojas T. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo UAB „Baltic metal center“ Vilniaus filiale projektų vadovu. Šio Vilniaus filialo vadovas buvo R. R., kuris nuo 2008 m. iki 2009 m. važinėjo juodos spalvos automobiliu „BMW X5“, kurio salonas buvo juodos spalvos odinis, gal benzininiu varikliu, bet tiksliai nepamena. Liudytojas R. R. su šiuo automobiliu matydavo kasdien. Asmenų V. A., D. G. nežino, nepažįsta. Kai liudytojas T. Ž. pradėjo dirbti, automobilis „BMW X5“ jau buvo ir juo naudojosi R. R..
Liudytojas J. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra UAB „Secundum“ direktorius, o V. A. akcininkas. Liudytojas pažįsta ir R. U., su kuriuo prieš tai apie 5 metus kartu dirbo statybose. Liudytojas J. Š. yra girdėjęs, jog R. U. pirko automobilį „BMW X5“, tikslu jį parduoti detalėmis. Liudytojo brolis A. Š. jo paprašė R. U. nuomojamame garaže pakrauti automobilio „BMW X5“ variklį. Liudytojas J. Š. sutiko tai padaryti ir iš R. U. garažo Vilkpėdės gatvėje kartu su broliu A. Š. ir R. U. krovė variklį į dviejų pirkėjų mikroautobusą. Prieš pirkdami variklį, pirkėjai patikrino variklio numerį ir R. U. paklausė, ar variklis nevogtas. R. U. patvirtino, kad variklis nevogtas, o pirktas. Variklis buvo lyg benzininis, tiksliai nepamena. R. U. nuomojamame garaže liudytojas J. Š. pastebėjo ir kitų automobilio „BMW X5“ detalių – daužta vairo kolonėlė, stiklai.
Liudytojas A. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. A. ir R. U. iš matymo pažįsta. Žino, kad R. U. pirko automobilį „BMW X5“ detalėmis ir jas pardavinėjo. Matė išardytą šios markės automobilį R. U. garaže Vilkpėdės gatvėje, Vilniuje. R. U. siūlė ir liudytojui pardavinėti detales. Pats A. Š. padėjo jas išardyti ir įkrauti į variklio pirkėjo automobilį. Variklis buvo benzininis 3 l tūrio. Girdėjo, kaip R. U. variklio pirkėjams sakė, jog variklis nevogtas. Pats automobilis buvo daužtas, nes A. Š. pastebėjo nulaužtas važiuoklės dalis, pažeistą priekinį balkį. Šias detales R. U. garaže liudytojas matė apie 2009 m. liepos 11 d., t.y. maždaug 2 mėnesius iki jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, kuri buvo atlikta 2009-09-11.
2009-08-08 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0757-09 dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d (1 t., b.l. 14).
2009-08-08 protokole pareiškime užfiksuota, kad M. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 14 val. 50 min. į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. M. A. pareiškė, kad ji naudojasi UAB „BMC“ įmonei UAB „Autoprofilis“ pagal panaudos sutartį išnuomotu 2003 m. laidos automobiliu „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. 2009-08-07 apie 13 val. ji kartu su sutuoktiniu V. A. atvyko į Jonavą, į A. U. vestuves ir šį automobilį paliko A. U. namo kieme adresu Jonava, Birutės g. 22. Grįžę 2009-08-08 iš vestuvių šventimo vietos pamatė, kad šis automobilis pavogtas. Automobilis buvo registruotas UAB „Seb VB lizingas“ vardu, automobilio registracijos dokumentai vagystės metu buvo automobilyje. Protokole pareiškėja įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, yra M. A. parašas. Protokolo – pareiškimo pabaigoje M. A. patvirtino, kad „surašyta teisingai, perskaičiau, M. A.“, yra jos parašas (1 t., b.l. 14).
M. A. 2009-08-08 įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, grafoje „pareiškėjo parašas“ yra M. A. parašas (1 t., b.l. 15).
M. A. liudytoja 2009-08-08 apklausos protokole yra M. A. parašas, kad jai išaiškinta šio Kodekso 81 ir 83 str. numatytos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat kad ji įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. užmelagintų parodymų davimą, grafoje „liudytojo parašas“ yra M. A. parašas. Protokole M. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009-08-07 19.00 val. iki 2009-08-08 12.00 val. iš A. U. nuosavo kiemo adresu Birutės g. 22, Jonava, buvo pavogtas jos naudojamas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 metų laidos, juodos spalvos. Automobilyje buvo įrengta apsaugos sistema, slapukas, jame liko registracijos dokumentai. Automobilis registruotas AB „SEB VB Lizingas“ vardu, tačiau jis priklauso UAB „BMC“, o pagal panaudos sutartį - UAB „Autoprofilis“. Automobilis buvo paliktas tvarkingas, užrakintas, įjungta apsaugos signalizacija. 2009-08-07 ji su vyru atvyko į A. U. vestuves ir buvo palikę automobilį jo namo kieme. Šio protokolo pabaigoje M. A. patvirtino, kad „surašyta teisingai, perskaičiau“, yra jos parašas (1 t., b.l. 22).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2009-08-08 M. A. pateikė automobilio „BMW X5“ raktelį su signalizacijos pulteliu, slapuko atjungimo blokelį (1 t., b.l. 23).
2009-08-08 pranešimu iš VĮ „Regitra“ nustatyta, kad pateiktais duomenimis automobilis BMW X5 valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagamintas 2003 m., juodos spalvos, jo žymė yra 3LV78064, VIN kodas – 5UXFA53523LV78064, variklio tūris 2992 cm², variklio galia – 170 kw, automobilio degalai – benzinas, įsigijimo ir pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data – 2007-07-20, savininkas – UAB „SEB VB Lizingas“ (1 t., b.l. 24).
V. A. liudytojo 2009-08-28 apklausos protokole yra V. A. parašas, kad jam išaiškinta šio Kodekso 81 ir 83 str. numatytos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat kad jis įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. užmelagintų parodymų davimą, grafoje „liudytojo parašas“ yra V. A. parašas. Protokole V. A. parodė, kad 2009-08-07 apie 13.00 val. jis su žmona M. A. atvyko automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „Autoprofilis“ į Jonavą pas pažįstamą A. U. į vestuves. Apie 14.00 val. jis su žmona automobilį pastatė adresu Birutės g. 22, Jonava, nuosavo namo kieme, automobilį užrakino, raktus pasiėmė su savimi, automobilio dokumentus paliko automobilyje po užuolaidėle nuo saulės. Ten dokumentus laikydavo visą laiką. Nakvojo toje pačioje vietoje, kur vyko vestuvės. 2009-08-08 apie 11.00 val. A. U. išvyko namo iš vietos, kur jie nakvojo ir grįžęs pasakė, kad A. U. kieme nėra jo automobilio „BMW X5“. A. U. iškvietė policiją ir grįžo į Birutės g. 22 įforminti įvykį. Automobiliu BMW X5 naudodavosi jis, jo žmona, direktorius D. G.. Automobilio kitų raktų jie neturėjo. UAB „Autoprofilis“ buvo automobilio naudotoja, įmonė įnešdavo per UAB „BMC“ pinigus į banką už automobilio lizingą per Vilniuje dirbusį „BMC“ filialo tuometinį vadovą R. R., o kaip R. R. dingo prieš metus, pinigus mokėjo generaliniam direktoriui K. V.. R. R. dingo nuo tada kai naudodamasis automobiliu „BMW X5“ padarė autoįvykį, apgadino automobilį. Įmonės vadovas D. G. yra įmonės „Secundum“ ir įmonės „Autoprofilis“ direktorius. Kokie nuostoliai padaryti jis nežino. Kas galėjo pavogti automobilį, jis irgi nežino ir nieko neįtaria. Šio protokolo pabaigoje V. A. patvirtino, kad „Skaičiau surašyta tiksliai, pateikiu panaudos sutarties kopiją“, yra jo parašas (1 t., b.l. 26).
Panaudos sutartyje Nr. 09/1 nurodyta, kad ši sutartis sudaryta Šiauliuose, 2009 m. vasario 09 d. ir šia sutartimi panaudos davėjas UAB „Baltic metal center“ atstovaujama direktorės L. P., perduoda panaudos gavėjui UAB „Autoprofilis“, atstovaujamai direktoriaus D. G. automobilį BMW X5 valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2003 m., juodos spalvos, kėbulo Nr. 5UXFA53523LV78064, 2992 cm² variklio tūrio, 170 kw variklio galios. Pagal šia sutartį panaudos gavėjas įsipareigoja panaudos davėjui sumokėti 6268,80 Lt avansinį mokestį ir nuo 2009-02-06 iki kiekvieno mėnesio 05 dienos mokėti po 1380 lt + pridėtinės vertės mokestį, sutartis galioja iki 2009-08-15 imtinai (1 t., b.l. 45-48).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2010-01-29 liudytojas V. S. pateikė 1 CD diską su nuotraukomis, fotografuotomis A. U. vestuvių metu 2009-08-07 (1 t., b.l. 171).
2009-09-09 kratos metu R. U. nuomojamame garaže Nr. 91, esančiame adresu Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, buvo rasta ir paimta: 1) a.m. BMW X5 juodos spalvos kairės pusės durelės su stiklais ir numeriu ant stiklo „3LV78064“, 2) 2 vnt. tamsintų stiklų su ant jų esančiais numeriais „3LV78064“, 2 vnt. galinių žibintų su ant jų esančiais numeriais „3LV78064“, automobilio BMW X5 kėbulo ir salono dalys (supjaustytos, sulaužytos, išardytos) (1 t., b.l. 56-58).
2010-02-09 apžiūros protokolu apžiūrėtos automobilio „BMW X5“ dalys, paimtos 2009-09-09 kratos metu R. U. nuomojamame garaže Nr. 91, esančiame Vilkpėdės g. 12, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad detalės yra juodos spalvos automobilio. Tarp detalių yra galinis automobilio tiltas, greičio dėžė, odinės juodos spalvos sėdynės, automobilio durelės, bagažinės dangtis, stogas, stoglangis, galinė odinė juodos spalvos sėdynė, stiklui. Ant automobilio durelių stiklų aptikti žymėjimai „3LV78064“ (1 t., b.l. 59-63).
2009-09-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(7655)-IS1-7081 nurodyta, kad pateiktas tyrimui išardytas automobilis galėjo būti pagamintas 2002-2005 metais. Tikėtina, kad pateiktas tyrimui išardytas (supjaustytas) automobilis galėjo būti juodos spalvos. Pavarų dėžė, kurios tipas ir numeris 0733635RXU, gamykloje buvo sumontuota į automobilį „BMW X5“ VIN: 5UXFA53523LV78064. Ant pateiktų automobilio stiklų buvo aptiktas žymėjimas: 3LV78064 (1 t., b.l. 67-68).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas B. L. atpažino R. U. kaip asmenį, prisistačiusį vardu „Tadas“, kuriam jis išnuomojo savo garažą Nr.91, Vilkpėdės g. 12, Vilniuje (2 t., b.l. 92-97).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas L. C. atpažino R. U. kaip asmenį, iš kurio pirko variklį (2 t., b.l. 101-106).
UAB „IF draudimas“ 2009-11-20 pranešimu nustatyta, kad 2008-11-11 buvo eismo įvykis, kurio metu sugadintas N. K. vairuojamas automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 126 - 153).
UAB „IF draudimas“ 2010-10-08 pateikta 2008-11-11 įvykusio eismo įvykio, kurio metu sugadintas N. K. vairuojamas automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos kopija (2 t., b.l. 155 - 186).
UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr.281264 vertintojas A. V. pateikė išvadą, kad automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. 5UXFA53523LV78064, rinkos vertė iki apgadinimo su PVM buvo 62 000 Lt, šios transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM – 31 984,14 Lt. (2 t., b.l. 161).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. V. 2010-01-13 pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 281264, 122 nuotraukas ir 1 vaizdo įrašą (2 t., b.l. 4-20).
Poėmio UAB „Darsauta“ 2010-01-19 metu buvo paimta: VĮ“ Regitra“ registracijos liudijimas Nr. B581016, išduotas automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas Nr. 02-1295557, išduotas tam pačiam automobiliui, 2008-12-10 sąmata, tarpusavio užskaitymo suderinimo aktas (2 t., b.l. 82-89).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas K. V. pateikė dokumentus, susijusius su a.m. BMW X (duomenys neskelbtini) įgijimu, mokėjimu u šį automobilį AB „SEB VB lizingas“ ir kt. (1 t., b.l. 103- 119, 122-162).
Nustatyta, kad automobilis, kurio VIN kodas Nr. WBAFB71030LV45794, yra automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. P., gyv. Panerių g. 6-1, Kaune. A/m juodos spalvos, degalai – dyzelinas, jo registracijos A. P. vardu data – 2009-06-18 (2 t., b.l. 196).
2010-02-09 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad K. A. palaikė glaudžius ryšius su V. A.. Išanalizavus V. A. mobilaus ryšio abonentiniu Nr. 8-699-53777 įvykusius telekomunikacijų įvykius ir K. A. mobilaus ryšio abonentiniu Nr. 8-659-75148 įvykusius telekomunikacijų įvykius nustatyta, kad V. A. 2009-08-08, tai yra tą dieną kai buvo pastebėta, kad Jonavoje neva pavogtas automobilis, 11.38 val. skambino K. A., o skambučio metu V. A. MRT abonentas veikė bokšto celėje 513A, t.y. Kauno r. sav., Karmėlavoje. Nustatyta, kad būtent Karmėlavoje gyvena ir A. B.. Išanalizavus K. A. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų Nr. 8-659-75148 ir Nr. 8-603-99577 telekomunikacijų įvykius, buvo nustatyta, kad 2009-08-07 MRT Nr. 8-659-75148 veikė mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė“ bokštų celėse, kurios yra išdėstytos šalia kelio Vilnius-Kaunas-Karmėlava. 17.06 val. minėtas abonentas registravosi celėje, kuri veikia Karmėlavoje. Išanalizavus išklotinę, matyti kad abonentas iš Kauno rajone, Karmėlavoje, veikiančių celių išsiregistravo 2009-08-08 01.02 val., kai buvo užfiksuotas celėje, kuri randasi Jonavos r. sav., Užusalių sen., Išorų k. Tą pati K. A. buvimo vieta nustatyta išanalizavus MRT Nr. 8-603-99577 vykusius telekomunikacijų įvykius UAB „Tele2“ operatoriaus celėse (4 t., b.l. 32-53).
Nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-02289-08 medžiagą yra saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėliuose, esančiose Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone (3 t., b.l. 21).
2010-02-09 daiktų apžiūros protokolu, siekiant patikrinti ar V. A. galėjo atvažiuoti į A. U. vestuves automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoj šių valstybinių registracijos numerių uždėjęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos. Ant stogo yra bagažinės laikikliai. Salonas ir sėdynės juodos spalvos. Ant automobilio priekinės panelės, priekyje ir gale esančių peleninių bei prie pavarų dėžės, durelėse yra rudos spalvos medžio apdailos detalės. Automobilio pavarų dėžė automatinė. Vairas turi multifunkcinę sistemą. Į priekinę panelę įmontuotas grotuvas (3 t., b.l. 22-26).
2010-10-12 apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta apžiūra 3 vnt. foto nuotraukų automobilio BMW X5, ant kurio yra uždėtas valst. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio BMW X 5, su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotrauka Nr. 1 daryta 2008-12-15 Ateities g. 15, Vilniuje nesaugomojoje aikštelėje UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ vertintojo A. V. ir pateiktos 2010-01-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Foto nuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3 darytos 2009-08-07 Jonavoje foto studijos „Kodak“ fotografo V. S. ir pateiktos 2010-01-29 daiktų dokumentų pateikimo protokolu, taip pat šią foto nuotrauką 2010-01-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė M. A.. Apžiūros metu nustatyta, kad foto nuotraukoje Nr. 1 automobilio BMW X 5 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš galinio buferio matosi išeinantys du išmetimo vamzdžiai, kairėje ir dešinėje automobilio pusėje, o valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rėmelis yra be jokių užrašų. Foto nuotraukoje Nr. 2 ir Nr.3 automobilio BMW X 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš galinio buferio nesimato kairėje pusėje išeinančio išmetimo vamzdžio, taip pat foto nuotraukoje Nr. 2 ir Nr.3 automobilio BMW X 5 valst. numerio (duomenys neskelbtini) rėmelis yra su papildomais užrašais (5 t., b.l. 80-83).
R. U. slapto sekimo (pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos 2009 metų rugpjūčio 25 d. nutartį) 2009-09-08 protokole užfiksuota, kad R. U. slaptas sekimas pradėtas 2009-09-08 17 val. 57 min., baigtas 22 val. 34 min. Slapto sekimo metu nustatyta, kad (4 t., b.l. 134, 135-136):
17.57 val. R. U. automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) privažiavo prie požeminių garažų, esančių priešais parduotuvę „MOKI VEŽI“, Vilkpėdės g. 12, Vilnius kur susitiko su nežinomu vyru (apie 40 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, kresno kūno sudėjimo, veidas apvalus, plaukai rusvi trumpai kirpti), kuris atvažiavo juodos spalvos automobiliu BMW X5, v/n X 499750;
18.02 val. prie R. U. privažiavo juodos spalvos automobilis FORD TRANSIT, v/n (duomenys neskelbtini) su dviem nežinomais vyrais. R. U. kartu su nežinomais vyrais užėjo į požeminius garažus.
18.08 val. R. U. kartu su nežinomais vyrais išėjo iš garažų ir savo automobiliais išvažiavo.
18.21 val. R. U. privažiavo prie adreso Filaretų g. 56, kur kieme susitiko su V. A..
19.00 val. R. U. savo automobiliu (duomenys neskelbtini) privažiavo prie garažų Vilkpėdės g. 12 ir susitiko su jo laukusiu nežinomu vyru, kuris atvažiavo baltos spalvos automobiliu FORD TRANSIT v/n (duomenys neskelbtini) Abu užėjo į 91 numeriu pažymėtą garažą.
19.17 val. R. U. išėjo iš garažo ir savo automobiliu išvažiavo, o nežinomas vyras liko garaže.
20.21 val. R. U. privažiavo prie garažo, adresu Vilkpėdės g. 12.
20.23 val. prie minėto garažo privažiavo du nežinomi vyrai automobiliu FORD TRANSIT juodos spalvos v/n (duomenys neskelbtini).
20.59 val. nežinomi vyrai išvažiavo su automobiliu FORD TRANSIT v/n (duomenys neskelbtini).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2009-10-01 protokolu (2009-08-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartis): atliekant V. A., besinaudojančio mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu 869953777 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, laikotarpiu nuo 2009-08-25 iki 2009-09-08 užfiksuoti šie jo pokalbiai (padaryti įrašai), kurių metu nustatyta, jog V. A. su R. U. pagalba dalimis pardavinėja automobilį „BMW X5“, laikomą R. U. garaže (4 t., b.l. 67, 71-97):
pokalbis Nr. 645: 2009-08-25 18:00:49 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu V. A. paklausė R. U., kaip jis susitarė parduoti variklį. Vėliau V. A. perdavė telefoną asmeniui vardu Tolik. Tolik klausinėjo R. U. apie variklį.
pokalbis Nr. 654: 2009-08-25 18:50:37 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina asmeniui vardu Tolik į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-606-84622. Pokalbio metu V. A. sako Tolikui, kad įdės jo telefono numerį į reklamą dėl parduodamos mašinos dalimis (kalba apie BMW X5). V. A. sako, kad Rolka (kalba apie R. U.) pusę skambučių praleidžia. Tolikas sako, kad jeigu ką, tegul V. A. jį konsultuoja dėl dalių kainos. V. A. sako, kad pats nežino dalių kainų.
pokalbis Nr. 710: 2009-08-26 10:41:01 val. asmuo vardu Dainius mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-655-45551 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu Dainius sako V. A., kad jį atakuoja šiauliečiai dėl automobilio (kalba apie pavogtą BMW X5). V. A. paklausė ko jie nori. Dainius pasakė, kad jie nori, kad išsiųstų suderinimo aktą. V. A. paaiškino Dainiui, kad šiauliečiai skolingi už mašinos remontą (nors realiai mašina nebuvo remontuojama), todėl jiems reikalingas suderinimo aktas.
pokalbis Nr. 715: 2009-08-26 10:54:14 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-672-59042. Pokalbio metu V. A. kalba su vyriškiu apie tai, kaip geriau ardyti variklį. Pokalbio metu V. A. sako vyriškiui, kad iš garažo reikia išvežti vatą, kad būtų lengviau ardyti variklį.
pokalbis Nr. 806: 2009-08-26 17:07:42 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina asmeniui vardu Dainius į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-655-45551. Pokalbio metu V. A. su Dainiumi kalba apie automobilio BMW X5 panaudos trišalę sutartį. Dainius pergyvena, kad šiauliečiai gali išstatyti sąskaitą už mašinos remontą. V. A. aiškina Dainiui, kad niekas nieko neišstatys, nes jis firmoje „Darsauta“ gaus popierius, kad buvo sumokėta už automobilio remontą.
pokalbis Nr. 820: 2009-08-26 18:39:36 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-672-59042. Pokalbio metu V. A. klausia asmens ar jam neskambino pagal skelbimą dėl BMW X5 dalių. Asmuo sako, kad kol kas viskas ramu, buvo keli skambučiai paklausė ar čia Kaune ar Vilniuje. Asmuo pasakė, kad sutvarkė garažą, kad būtų geresnis priėjimas. Asmuo klausia V. A. ar mašinoje buvo farkopas. V. A. sako, kad neatsimena.
pokalbis Nr. 912: 2009-08-27 11:47:04 val. V. A. žmona M. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-655-77677 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu M. A. paklausė V. A. ar jam skambino „mentai“. V. A. pasakė, kad taip. M. A. pasakė, kad jos paklausė V. A. numerio. M. A. pasakė V. A., kad išeina, kad mes savininkai automobilio. V. A. atsakė, kad tai nesąmonės.
pokalbis Nr. 955: 2009-08-27 16:56:50 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-606-84622. Pokalbio metu V. A. klausia ar skambino kas nors dėl automobilio dalių. Asmuo atsakė, kad jam niekas neskambino. V. A. paklausė ar Ženka tarėsi su kuo nors dėl dalių pardavimo. Asmuo atsakė, kad lyg tai niekas neskambino.
pokalbis Nr. 1020: 2009-08-28 12:18:27 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu R. U. sako V. A., kad skambino rusai, nori atvažiuoti pasižiūrėti variklį. R. U. sako, kad jie klausia ar yra variklio numeris, nes nori per sieną vežti. V. A. sako, kad jis nežino ar yra ar nėra, nes jis į tokius dalykus nežiūri. V. A. sako R. U., kad skambintų Ženkai ar Tolikui, nes jie ardo variklį.
pokalbis Nr. 1046: 2009-08-28 13:44:47 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu V. A. sako R. U., kad tie skambučiai dėl BMW X5 dalių gali būti policijos darbas. V. A. sako R. U., kad geriau viską išvežti iš garažo į sandėlį. R. U. sako, kad greičiausiai viskas yra gerai, nes skambina rusai iš užsienio.
pokalbis Nr. 1143: 2009-08-28 18:33:48 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina asmeniui vardu Kazimieras į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-615-56293. Pokalbio metu V. A. sako, kad buvo Jonavoje policijoje ir kaip jis suprato jis skolingas 8 600 litų už lizingą. Kazimieras atsakė taip. V. A. pasakė, kad išsius Kazimierui suderinimo aktą dėl automobilio BMX X5 remonto, už kurį jis atseit sumokėjo.
pokalbis Nr. 1316: 2009-08-30 14:40:38 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-672-72843. Pokalbio metu V. A. siūlo asmeniui paimti ratus nuo BMW X5. Asmuo atsakė nelabai žinantis kur V. A. gyvena. V. A. paaiškino vyriškiui kaip atvažiuoti.
pokalbis Nr. 2115: 2009-09-03 12:43:44 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina J. V. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-618-88770. Pokalbio metu V. A. sako J. V., kad atidavė „Barsukui“ pardavimui diskus nuo BMW X5. J. V. paklausė ar 3 vnt. V. A. atsakė, kad vienas daužtas o kiti normalus.
pokalbis Nr. 2503: 2009-09-07 13:15:19 val. asmuo vardu Kazimieras mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-615-56293 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu Kazimieras sako V. A., kad jam reikia nuvažiuoti į draudimą Vilniuje, Žalgirio g. 88 ir duoti paaiškinimus dėl pavogto automobilio. Kazimieras sako, kad kadangi V. A. žmona vairavo automobilį jai irgi reikia į draudimą. V. A. atsakė, kad jie Klaipėdoje ir kitą dieną jie nuvažiuos į draudimą.
pokalbis Nr. 2736: 2009-09-08 21:07:42 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu R. U. sako V. A., kad nori susitikti ir paduoti (kalba apie pinigus už parduotą BMW X5 variklį).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2009-10-03 protokolu (2009-08-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartis): atliekant R. U., besinaudojančio mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, laikotarpiu nuo 2009-08-23 iki 2009-09-08 užfiksuoti jo šie jo pokalbiai (padaryti įrašai), kurių metu nustatyta, jog V. A. su R. U. pagalba dalimis pardavinėja automobilį „BMW X5“, laikomą R. U. garaže (4 t., b.l. 67, 98-120) :
pokalbis Nr. 307: 2009-08-25 13:37:10 val. nenustatytas asmuo iš neatpažinto numerio skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo klausia R. U. ar jis parduoda BMW X5 variklį. R. U. atsakė taip. Asmuo paklausė kiek kainuoja. R. U. atsakė 2,5 tūkstančius litų. R. U. pasakė, kad variklis geras, kad jis su mašina padarė avariją, o variklis nedaug pravažiavęs. Asmuo pasakė, kad rytoj paims variklį.
pokalbis Nr. 413: 2009-08-26 13:01:50 val. nežinomas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 37126322833 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo paklausė ar parduoda BMW X5 farkopą. R. U. atsakė, kad nežino ir davė numerį, kuriuo reikia skambinti 867259042.
pokalbis Nr. 469: 2009-08-28 11:31:50 val. nežinomas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-604-33394 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo klausia R. U. ar jis turi BMW X5 trijų litrų variklį. R. U. atsakė, kad turi. Asmuo paklausė kiek kainuoja, ar ant variklio yra identifikacinis numeris ir ar jį galima būtų išvežti į užsienį. R. U. atsakė, kad kainuoja dvi su puse, kodas yra ir jį galima išvežti į užsienį. Asmuo paklausė ar automobilis europietiškas ar amerikietiškas. R. U. pasakė, kad amerikietiškas.
pokalbis Nr. 476: 2009-08-28 12:17:32 val. nenustatytas asmuo telefonu, kurio abonentas Nr. 79114608610 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo klausia R. U. ar jis turi BMW X5 varikli. R. U. atsakė taip. Asmuo paklausė kiek kainuoja. R. U. pasakė du su puse tūkstančių litų. Asmuo paklausė kur R. U. randasi. R. U. atsakė Vilniuje.
pokalbis Nr. 477: 2009-08-28 12:18:27 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu R. U. sako V. A., kad atvažiuos rusai pažiūrėti variklio. R. U. klausia V. A. ar yra variklio identifikaciniai numeriai, nes žmonės klausia ar galima išvežti į užsienį. V. A. sako, kad greičiausiai yra bet jis nežino nes ne žiūri į tokius dalykus. V. A. sako, kad R. U. paskambintų Tolikui arba Ženkai, nes jie ten tvarkosi.
pokalbis Nr. 491: 2009-08-28 13:44:47 val. V. A. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-699-53777 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu V. A. sako R. U., kad tie skambučiai dėl BMW X5 dalių gali būti policijos darbas. V. A. sako R. U., kad geriau viską išvežti iš garažo į sandėlį. R. U. sako, kad greičiausiai viskas yra gerai, nes skambina rusai iš užsienio.
pokalbis Nr. 1512: 2009-09-07 18:03:09 val. nenustatytas vyras mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-611-44600 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo sako R. U., kad anksčiau skambino rusas dėl variklio ir jis norėtų paimti variklį. R. U. pasakė, kad rytoj galėtų atiduoti variklį. Asmuo paklausė kur guli variklis. R. U. atsakė Savanoriuose. Asmuo paklausė ar Vilniuje. R. U. atsakė, kad Vilniuje.
pokalbis Nr. 1536: 2009-09-08 14:47:57 val. nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-657-71199 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo paklausė R. U. ar jis turi BMW X5 variklio pagalvės kairės pusės. R. U. atsakė, kad turi. Asmuo paklausė ar turi radiatorių. R. U. atsakė, kad neturi. Asmuo paklausė dėl salono. R. U. atsakė, kad turi saloną.
pokalbis Nr. 1542: 2009-09-08 16:14:23 val. nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-611-44600 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo pasakė, kad skambina dėl variklio. R. U. sako, kad jis Ukmergėje ir greitai atvažiuos į Vilnių. R. U. paaiškino asmeniui, kad variklis yra šalia „Moki Veži“.
pokalbis Nr. 1555: 2009-09-08 17:44:24 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-611-44600. Pokalbio metu R. U. sako asmeniui, kad jau leidžiasi nuo Šeškinės kalno. Asmuo klausia kur susitinkam. R. U. pasakė, kad prie „Moki Veži“. Asmuo pasakė, kad bus su juodu autobusiuku.
pokalbis Nr. 1557: 2009-09-08 17:56:48 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina nenustatytam asmeniu į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-611-44600. Pokalbio metu R. U. klausia asmens kur jis. Asmuo atsakė, kad už minutės bus.
pokalbis Nr. 1561: 2009-09-08 18:00:57 val. nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-611-44600 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu R. U. aiškina asmeniui, kaip privažiuoti prie garažo.
pokalbis Nr. 1562: 2009-09-08 18:05:38 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-606-84622. Pokalbio metu R. U. sako asmeniui, kad jis pardavė variklį ir reikia greitai atvažiuoti jį „nurengti“ nes žmonės laukia. Asmuo sako, kad reikėjo anksčiau įspėti.
pokalbis Nr. 1595: 2009-09-08 19:55:10 val. nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-611-44600 skambina R. U. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-659-75155. Pokalbio metu asmuo klausia R. U. kada baigs nurinkinėt variklį. R. U. sako perskambins.
pokalbis Nr. 1597: 2009-09-08 19:57:24 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-606-84622. Pokalbio metu R. U. klausia asmens ar jis aprinko variklį. Asmuo sako, kad reikia dar apie pusvalandį palaukti.
pokalbis Nr. 1598: 2009-09-08 19:58:24 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina nenustatytam asmeniui į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-611-44600. Pokalbio metu R. U. sako asmeniui, kad jau beveik aprinko ir po 10-15 min. galima būtų pasiimti varikli.
pokalbis Nr. 1638: 2009-09-08 21:07:42 val. R. U. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. 8-659-75155 skambina V. A. į mobiliojo ryšio abonentą Nr. 8-699-53777. Pokalbio metu R. U. sako V. A., kad reikia susitikti ir jis paduos (kalba apie pinigus už parduotą BMW X5 variklį). V. A. sako R. U., kad jis atvažiuotų į aikštelę prie „Forumo“.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Dėl sukčiavimo.
V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. U., R. U. padedant, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas UAB „Sekundum“ komercijos direktoriumi, iki 2009 m. vasario 06 d. įkalbėjo UAB „Baltic metal center“ generalinį direktorių K. V. pasirašyti su UAB „Autoprofilis“ direktoriumi D. G. panaudos sutartį Nr.09/1, kurioje numatyta, kad UAB „Baltic metal center“ perduoda UAB „Autoprofilis“ direktoriui D. G. naudotis pagal 2007-08-16 lizingo sutartį Nr. S2007-080027 iš UAB „SEB VB Vilniaus lizingas“ gautą automobilį BMW X5 (2003 m. gamybos). V. A., įtikinęs ir įkalbėjęs D. G. pasirašyti aukščiau nurodytą sutartį, pasižadėjęs jam po sutarties pasirašymo sumokėti avansinį mokestį - 6568,80 Lt ir iki kiekvieno mėnesio 05 (penktos) dienos mokėti 1380 litų ir atitinkamo dydžio PVM (pridėtinės vertės mokestį), iš anksto žinodamas, kad sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdys ir neketina jų vykdyti, nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nei UAB „SEB VB Vilniaus lizingas“, nei UAB „Baltic metal center“ atžvilgiu. 2009 m. vasario 06 d. Vilniuje K. V. ir D. G. pasirašius šią sutartį, apgaule įgijo svetimą turtą – 30 016 Lt. likutinės vertės automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku paėmė šį automobilį iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Ateities g. 15, Vilniuje ir laikė nežinomoje vietoje, o nuo 2009 m. balandžio mėn. vidurio padedant R. U., paslėpė ir laikė šį automobilį R. U. nuomojamame garaže Nr. 91, esančiame Vilkpėdės g. 12, Vilniuje. V. A. inscenizavus šio automobilio vagystę, t.y. 2009 m. rugpjūčio 08 d. M. A. melagingai pranešus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugpjūčio 07 dienos 13.00 val. iki 2009 metų rugpjūčio 08 dienos 12.00 val., iš namo, esančio Birutės g. 22, Jonavoje, kiemo buvo pagrobtas jos naudojamas, AB „SEB lizingas“ priklausantis automobilis BMW X5 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), jis kartu su R. U. pardavinėjo šio automobilio dalis iki 2009m. rugsėjo 09 d., kol kratos metu policijos pareigūnai šiame garaže surado ir išėmė likusias automobilio BMW X 5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.
R. U. buvo kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. tuo, kad jis padėjo V. A. jo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. A., V. A. 2009 m. vasario 06 d. apgaule įgijus svetimą turtą – 30 016 Lt likutinės vertės automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį AB „SEB VB lizingas“ ir pagal lizingo sutartį Nr. S2007-080027 įgytą bei naudojamą UAB „Baltic metal center“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku paėmė šį automobilį iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Ateities g. 15, Vilniuje ir laikė nežinomoje vietoje, o nuo 2009 m. balandžio mėn. vidurio kartu su V. A. paslėpė ir laikė šį automobilį jo, t.y. R. U. nuomojamame garaže Nr. 91, esančiame Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, išardė šį automobilį ir kartu su V. A. pardavinėjo šio automobilio dalis iki 2009 m. rugsėjo 09 d., kol kratos metu policijos pareigūnai šiame garaže surado ir išėmė likusias automobilio BMW X 5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.
Pagal kaltinimo struktūrą, prokuroro vertinimu, V. A. sukčiavimas pasireiškė šiais veiksmais: 1) UAB „Baltic metal center“ generalinio direktoriaus K. V. ir UAB „Autoprofilis“ direktoriaus D. G. įkalbėjimu sudaryti panaudos sutartį Nr. 09/1 dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos, 2) V. A. pasižadėjimu D. G. sumokėti avansinį mokestį ir einamąsias lizingines įmokas su PVM už šį automobilį ir 3) šio įsipareigojimo nevykdymu iš anksto apie tai žinant. Pagal kaltinimą V. A. neva neteisėtai sukčiavimo būdu įgijo automobilį „BMW X5“ iš karto po to, kai tarp K. V. ir D. G. buvo pasirašyta panaudos sutartis Nr. 09/1.
Teismo vertinimu, šis V. A. pareikštas kaltinimas nepagrįstas.
Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimu galėtų būti pripažįstami tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-409,2011, 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).
Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Kaltinimo kontekste sprendžiant, ar V. A. prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas galėtų būti vertinamas kaip sutarties pažeidimas ar kaip nusikaltimas, visų pirma būtina nustatyti, ar tokia sutartis apskirtai egzistavo. Pagal Civilinio kodekso 6.145 str. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris, kuris CK 1.63 str. apibrėžtas kaip asmens veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sutarties kaip dvišalio sandorio esmė – jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.
Byloje nekeliamas ginčas, jog tarp UAB „Baltic metal center“ ir UAB „Autoprofilis“ 2009-02-06 buvo sudaryta terminuota atlygintina panaudos sutartis Nr. 09/1, pagal kurią panaudos davėjas UAB „Baltic metal center“ perdavė panaudos gavėjui UAB „Autoprofilis“ iki 2009-08-15 naudotis pagal 2007-08-16 lizingo sutartį Nr. S2007-080027 iš UAB „SEB VB Vilniaus lizingas“ gautą automobilį BMW X5 (2003 m. gamybos), o panaudos gavėjas įsipareigojo po sutarties pasirašymo sumokėti avansinį mokestį 6568,80 Lt, iki kiekvieno mėnesio 05 dienos mokėti 1380 Lt ir PVM. Šią rašytinę panaudos sutartį pasirašė UAB „Baltic metal center“ komercijos direktorė L. P. bei UAB „Autoprofilis“ direktorius D. G. (1 t., b.l. 45-48). Tai reiškia, kad šia sutartimi kaip dvišaliu sandoriu civilinės teisės ir pareigos buvo sukurtos tik UAB „Baltic metal center“ ir UAB „Autoprofilis“, bet ne kaltinamajam V. A.. Dar daugiau, panaudos gavėjui nevykdant šio sandorio, panaudos davėjas su ieškiniu kreipėsi į teismą teisminės gynybos ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu už akių panaudos davėjui UAB „Baltic metal center“ iš panaudos gavėjo UAB „Autoprofilis“ buvo priteista 15267,68 Lt skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (1 t., b.l. 126-128). Nei ieškinyje panaudos davėjas UAB „Baltic metal center“, nei teismas savo sprendime už akių neminėjo V. A. vaidmens įmonėms pasirašant panaudos sutartį Nr. 09/1 ir dėl V. A. teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta.
Be to, teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti UAB „Baltic metal center“ direktorius K. V. ir UAB „Autoprofilis“ direktorius D. G. parodė priešingas panaudos sutarties sudarymo aplinkybes, nei jos minimos kaltinime. K. V. paaiškino, kad ne V. A. jį įkalbėjo sudaryti panaudos sutartį, o pats K. V. pasiūlė V. A. ją sudaryti, nes automobilis buvo po autoįvykio ir reikėjo juo rūpintis, kas K. V. kėlė papildomų rūpesčių. D. G. paaiškino, kad nors V. A. jo prašė pasirašyti automobilio „BMW X5“ panaudos sutartį su UAB „Baltic metal center“, tačiau D. G. šią panaudos sutartį pasirašė laisva valia, prieš tai per savo buhalterę išsiaiškinęs šios sutarties teisines pasekmes, t.y. žinodamas, kad jo vadovaujamai įmonei UAB „Autoprofilis“ reikės mokėti įmokas UAB „Baltic metal center“ už automobilio „BMW X5“ nuomą (panaudą). Pats kaltinamasis V. A. taip pat neigė įkalbėjęs įmonių direktorius sudaryti automobilio panaudos sutartį. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių V. A. įkalbėjimą sudaryti panaudos sutartį Nr. 09/1, byloje nėra. Tai reiškia, kad kaltinimas dalyje dėl įkalbėjimo nepagrįstas. Pažymėtina, kad net ir pasitvirtinus įkalbėjimo faktui, pats įkalbėjimas kitus asmenis sudaryti sandorį savaime nėra ne tik kad baudžiamas, bet ir pateisinamas civilinės, taigi ir baudžiamosios, teisės požiūriu. Asmens prašymas kitiems asmenims sudaryti sandorį nedaro jo negaliojančiu CK pirmosios knygos IV skyriaus prasme. O pvz., CK 5.18 str. 1 d. aiškiai įtvirtinta, kad asmens įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų sandorį nelaikomas prievarta ir neturi įtakos sandorio galiojimui.
Pagal kaltinimo turinį toliau analizuojant V. A. veiksmą dėl jo pasižadėjimo D. G. sumokėti avansinį mokestį ir einamąsias lizingines įmokas su PVM už automobilį „BMW X5“, teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis taip pat nepasitvirtino. Jau minėta, kad asmens piniginė prievolė gali būti sukurta tik sandoriu, o pagal kaltinimą toks sandoris neva buvo sudarytas tarp V. A. ir D. G.. Byloje nėra jokių duomenų, kad ši V. A. ir D. G. valia dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo būtų išreikšta raštu, tai patvirtinančios rašytinės sutarties nepateikė nei kaltintojas, nei kiti nagrinėjimo teisme dalyviai. Tačiau piniginė prievolė gali būti prisiimta ir žodine sandorio forma. Todėl sprendžiant dėl sandorio egzistavimo fakto teismas vertina V. A. ir D. G. parodymus. Liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad tarp jo ir V. A. nebuvo jokio susitarimo, jog V. A. už automobilio panaudą mokės įmokas D. G., o šis mokės įmonei UAB „Baltic metal center“. Prieš pasirašant panaudos sutartį Nr. 09/1 V. A. nežadėjo D. G. šias įmokas mokėti ir šia tema D. G. su V. A. nekalbėjo. Jokių kitų asmenų parodymų ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių V. A. įsipareigojimą mokėti D. G. pinigus už automobilio panaudą, nėra. Jau minėta, kad šią piniginę prievolę sutartimi prisiėmė tik UAB „Autoprofilis“, bet ne V. A., ir už panaudos sutarties nevykdymą teismo sprendimu už akių šiai įmonei, o ne V. A., buvo pritaikyta civilinė atsakomybė. Šios aplinkybės rodo, kad prokuroras neįrodė kaltinimo dalies dėl V. A. pasižadėjimo D. G. sumokėti avansinį mokestį ir einamąsias lizingines įmokas su PVM už automobilį. Taigi konstatavus, kad V. A. tokios piniginės prievolės neturėjo, negalimas ir jo kaltinimas dėl jos nevykdymo.
Kitas inkriminuojamo kaltinimo požymis, kad V. A. neva neteisėtai įgijo automobilį „BMW X5“ iš karto po to, kai tarp K. V. ir D. G. buvo pasirašyta panaudos sutartis Nr. 09/1, pats savaime nereiškia sukčiavimo. Vien kitų juridinių asmenų sudarytas sandoris, kuriuo kaltinamajam V. A. nebuvo sukurtos jokios teisės ir pareigos, nerodo jokios apgaulės buvimo V. A. veikoje. Vien tos faktinės aplinkės, kad V. A. po panaudos sutarties pasirašymo bendravo su vienos iš sandorio šalių atstovu liudytoju K. V., rūpinosi sandorio dalyko – automobilio „BMW X5“ remontu, nėra pakankamos daryti kategorišką išvadą dėl V. A. įvykdyto sukčiavimo.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad V. A. kaltinimas dalyje dėl sukčiavimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįstas tik objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktą negalima grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. A. veikoje dėl sukčiavimo nėra jokių objektyviais duomenimis pagrįstų kaltės įrodymų, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, nepasitvirtino, kad V. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Tai reiškia, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Teismui konstatavus, kad V. A. nepadarė nusikaltimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir bendrininkavimo darant nusikaltimą. Juk pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras vienų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakalinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tiek V. A., tiek R. U. buvo kaltinami bendrininkavimu bendrininkų grupės forma, t.y. V. A. buvo kaltinamas bendrininkavęs vykdytojo, R. U. – padėjėjo vaidmenyje. Kadangi nebuvo įvykdytas sukčiavimas, tai nebuvo įvykdytas ir bendrininkavimas, o šiuo atveju nebuvo padėjimo sukčiauti. Tai reiškia, kad R. U. pagal jam inkriminuotą kaltinimą negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padėjimą sukčiauti.
Nors teismas pagal BPK 255 str. yra griežtai saistomas bylos nagrinėjimo teisme ribų, tačiau siekiant pašalinti bet kokias abejones R. U. veiksmų teisėtumu, pasisako, kad teisiniu požiūriu vertinant R. U. veiksmus dėl automobilio „BMW X5“ detalių laikymo ir pardavinėjimo, R. U. veikoje nėra ne tik kad padėjimo sukčiauti (BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d.), bet ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo (BK 189 str.) požymių. Liko nepaneigti R. U. parodymai, jog jis automobilio „BMW X5“ detales iš V. A. įgijo (pirko) tik būdamas įsitikinęs, kad V. A. šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja teisėtai. Šį R. U. įsitikinimą pagrindžia tos neginčijamos faktinės aplinkybės, kad R. U. ne kartą matė V. A. ir R. R. važinėjantį automobiliu „BMW X5“, teisėto automobilio valdytojo R. R. aiškinimu, kad automobilis priklauso V. A.. Taigi R. U. automobilio detalių įsigijimo ir pardavimo veiksmai buvo teisėti ir jam negali sukelti neigiamų teisinių padarinių. Vien R. U. slaptu sekimu, V. A. ir R. U. slapta užfiksuotais telefoniniais pokalbiais įrodytas automobilio detalių pardavinėjimas kitiems asmenims nėra nusikalstamas baudžiamosios teisės požiūriu.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. U. kaltinimas dalyje dėl padėjimo sukčiavimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįstas tik objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktą negalima grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad R. U. veikoje dėl padėjimo V. A. sukčiauti nėra jokių objektyviais duomenimis pagrįstų kaltės įrodymų, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, nepasitvirtino, kad R. U. padėjo V. A. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Tai reiškia, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų.
V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d., 236 str. 1 d. tuo, kad jis tikslu inscenizuoti AB „SEB lizingas“ priklausančio automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystę, organizavo melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą: iki 2009 m. rugpjūčio 07 d. susitarė su savo sutuoktine M. A., kad ji, žinodama jog virš minėtas automobilis nebuvo pagrobtas, policijos darbuotojams žinomai melagingai praneš apie šį neva padarytą nusikaltimą. M. A., vykdydama išankstinį susitarimą su V. A., 2009 metų rugpjūčio 08 dieną 14.50 val., atvykusi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatą, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, žinodama, kad nusikaltimas, apie kurį ji praneša, padarytas nebuvo, kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. S. pranešė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugpjūčio 07 dienos 13.00 val. iki 2009 metų rugpjūčio 08 dienos 12.00 val., iš namo, esančio Birutės g. 22, Jonavoje, kiemo buvo pagrobtas jos naudojamas, AB „SEB lizingas“ priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-00757-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės.
M. A. buvo kaltinama pagal LR BK 236 str. 1 d. tuo, kad ji pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: V. A. organizavus ir vadovaujant šiai nusikalstamai veikai, susitarė su juo, kad ji, žinodama jog jų naudojamas ir AB „SEB lizingas“ priklausantis automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo pagrobtas, žinomai melagingai praneš policijos darbuotojams apie šį nebūtą nusikaltimą. M. A., vykdydama išankstinį susitarimą, 2009 metų rugpjūčio 08 dieną 14.50 val., atvykusi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatą, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, žinodama, kad nusikaltimas, apie kurį ji praneša, padarytas nebuvo, kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. S. pranešė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugpjūčio 07 dienos 13.00 val. iki 2009 metų rugpjūčio 08 dienos 12.00 val., iš namo, esančio Birutės g. 22, Jonavoje, kiemo buvo pagrobtas jos naudojamas, AB „SEB lizingas“ priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-00757-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės.
Taip pat M. A. buvo kaltinama pagal LR BK 235 str. 1 d. tuo, kad ji davė melagingus parodymus, o būtent: ji, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-00757-09 dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato patalpose 2009 metų rugpjūčio 08 dieną laikotarpiu nuo 15.10 val. iki 15.25 val. apklausiama liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009 m. rugpjūčio 07 d. į Jonavos miestą ji ir jos sutuoktinis V. A. atvyko AB „SEB lizingas“ priklausančiu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugpjūčio 07 dienos 13.00 val. iki 2009 metų rugpjūčio 08 dienos 12.00 val., iš namo, esančio Jonavoje, Birutės g. 22, kiemo buvo pagrobtas būtent šis automobilis.
V. A. buvo kaltinamas susitarimu daryti nusikalstamą veiką (melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą), bet nėra kaltinamas dalyvavęs ją darant. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai). Pagal suformuotą teismų praktiką nusikaltimas gali būti padarytas veikiant ne bendrininkų grupe, o bendrininkaujant, t. y. organizuojant, kurstant ar padedant nusikaltimo vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-504/2006). Todėl nagrinėjamoje byloje V. A. pareikšto kaltinimo struktūra yra teisinga, jam pareikštas kaltinimas bendrininkavimu baudžiamosios teisės požiūriu yra galimas, todėl toliau analizuotinas.
Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį nusikaltimo organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Organizatoriaus veikla, lyginant su kitomis bendrininkų rūšimis, yra pavojingiausia, nes toks asmuo vadovauja nusikalstamos veikos pasiruošimui ar jau darant nusikalstamą veiką: sukuria nusikalstamos veikos planą, numato jo vykdymo būdą, verbuoja asmenis nusikaltimo padarymui, paskirsto jiems vaidmenis, savo veiksmais suvienija kitų bendrininkų pastangas ir pan. Iš kaltinimo turinio matyti, kad V. A. kaip nusikaltimo organizatoriaus veiksmai pasireiškė tik susitarimu su kita kaltinamąja, savo sutuoktine M. A., jog ji policijos pareigūnui melagingai praneš apie automobilio „BMW X5“ vagystę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį susitarimą, pvz., nėra užfiksuoti telefoniniai ar žodiniai V. A. ir M. A. pokalbiai, nenustatytas nei vienas liudytojas, girdėjęs tokį susitarimą ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose M. A. parodymuose šio susitarimo su vyru V. A. faktas apskritai nebuvo analizuotas ir ji dėl tokio susitarimo išvis nebuvo apklausta, o teisme M. A. neigė buvus šį susitarimą. Ji teisme parodė, jog vyras V. A. jos parodymų neįtakojo ir nesakė, ką reikia liudyti ar pranešti policijai. V. A. teisme taip pat neigė buvus kokį nors susitarimą su sutuoktine M. A., jis žmonai nesakė, ką reikia liudyti policijos pareigūnui, nes nenorėjo jos niekur painioti. Vien santuokos faktas tarp kaltinamųjų nepreziumuoja nusikalstamo susitarimo.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad V. A. kaltinimas dalyje dėl organizavimo melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįstas tik objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktą negalima grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. A. veikoje dėl bendrininkavimo nusikaltimo organizatoriaus vaidmenyje nėra jokių objektyviais duomenimis pagrįstų kaltės įrodymų, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, šis kaltinimas nepasitvirtino. Tai reiškia, kad V. A. veikoje nėra jam inkriminuoto BK 24 str. 4 d., 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Tuo tarpu byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. A. kaltę dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo byloje dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pažymos dėl eismo įvykio administracinėje byloje, administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (2 t., b.l. 179-186) patvirtina, kad automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patekęs į eismo įvykį 2008-11-11 d. 23.30 val., t.y. Vilniaus raj., Juodžilių sen., Juodžilių k. prie Baltosios Vokės 54 namo šį automobilį vairuodama N. K., atsiradus kliūčiai kelyje, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, apgadindama automobilį ir kelio statinius. Už šį administracinės teisės pažeidimą N. K. buvo nubausta 200 Lt bauda. Šias faktines aplinkybes dėl automobilio avarijos ir jo sugadinimo 2008-11-11 patvirtina ir N. K. rašytinis paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo byloje (2 t., b.l. 181) ir jos parodymai teisme. Byloje surinkti ir neginčijami duomenys apie šio automobilio pažeidimus bei techninius parametrus. N. K. teisme parodė, kad dėl šio eismo įvykio išsisuko dešinės pusės priekinis automobilio ratas, buvo sulenktas sparnas, išbėgo skystis ir automobilis neužsivedė. Šiuos jos parodymus patvirtina atlikta ir draudimo įmonei UAB „If draudimas“ 2008-12-29 pateikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 281264, kurią atliko UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ turto vertintojas liudytojas A. V. (2 t., b.l. 158-178). Iš ataskaitos ir liudytojo A. V. parodymų matyti, kad buvo tirtas automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo daužtas ir po eismo įvykio. Labiausiai buvo pažeista automobilio dešinės pusės važiuoklė, nebuvo priekinio dešinio rato. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad po minėto eismo įvykio automobilis „BMW X5“ buvo pristatytas remontui į UAB „Darsauta“, o teisėtas automobilio valdytojas UAB „Baltic metal center“ už eismo įvykį, kaip draudiminį įvykį, 2009-02-04 gavo 26 805,20 Lt draudiminę išmoką (2 t., b.l. 156-157). Be to, slapto sekimo, telefoninių pokalbių slaptos kontrolės metu nustatyta, kad būtent šis automobilis 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais jau buvo išardytas detalėmis ir pardavinėjamas, jo detalių rasta ir kratos R. U. nuomojamame garaže metu (1 t.. b.l. 57-63; 4 t., b.l. 134-136, 67-120). Dėl šių aplinkybių automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-08-07 negalėjo būti važiuojantis, juo kaltinamieji V. A. ir M. A. negalėjo atvykti į Jonavos miestą į pažįstamo A. U. vestuves, taigi šis automobilis negalėjo būti pavogtas 2009-08-07.
Tai, kad kaltinamieji į Jonavos miestą į A. U. vestuves 2009-08-07 buvo atvykę ne minimu, o kitu automobiliu „BMW X5“, pripažino ir pats V. A., tai patvirtina skirtingų automobilių techninės savybės ir šių skirtingų automobilių fotonuotraukos, iš kurių sprendžiama, kad kai kurios neesminės automobilių vidaus ir išorės detalės skiriasi. Štai fotonuotraukoje, darytoje 2008-12-15 Ateities g. 15, Vilniuje, nesaugomojoje aikštelėje UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ vertintojo A. V., matyti, kad iš automobilio galinio buferio matosi išeinantys du išmetimo vamzdžiai kairėje ir dešinėje automobilio pusėje, o valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rėmelis yra be jokių užrašų. Tuo tarpu per A. U. vestuves Jonavoje darytose nuotraukose matyti, kad automobilio galiniame buferyje nesimato kairėje pusėje išeinančio išmetimo vamzdžio, taip pat jo valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) rėmelis yra su papildomais užrašais (5 t., b.l. 80-83). Nesutampa ir techninės savybės. Techninėje specifikacijoje kaip priede prie automobilio „BMW X5“ pirkimo-pardavimo sutarties UAB „Kauno granulė“ ir UAB „SEB VB lizingas“ matyti, kad automobilio variklis 3,0 l benzininis, su stoglangiu (3 t., b.l. 10). Būtent šis automobilis, kurio žymė yra 3LV78064, kėbulo Nr. 5UXFA53523LV78064, 2007-08-17 sutartimi dėl prekės atpirkimo iš UAB „SEB VB lizingas“ buvo perduotas UAB „Baltic metal center“ (3 t., b.l. 12-13). Remiantis šiuo kėbulo Nr. 5UXFA53523LV78064 nustatyta, kad būtent šis automobilis 2008-11-11 patyrė eismo įvykį ir buvo pristatytas remontui į UAB „Darsauta“, o kratos pas R. U. metu buvo rasta kai kurių automobilio detalių su žyme 3LV78064, rodančių jų priklausymą automobiliui „BMW X5“ (1 t., b.l. 56-58, 67-67). Tuo tarpu kaltinamoji M. A. parodė, kad į Jonavos miestą į A. U. vestuves ji su vyru V. A. atvyko automobiliu „BMW X5“, kurio sėdynės buvo juodos spalvos ir odinės, automatinė pavarų dėžė, o ar buvo stoglangis – nepamena, kokio tipo variklis – netikrino ir nežino.
Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti pavogtas 2009-08-07 Jonavos mieste, ir apie tai V. A. žinojo. Jo paties, kaltinamųjų M. A., R. U. parodymais nustatyta, kad V. A. ne kartą naudojosi (važinėjo) šiuo automobiliu. K. V., D. G., D. Ž. parodymais nustatyta, kad V. A. juo rūpinosi po eismo įvykio, o 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais bendravo su R. U. dėl jo detalių pardavimo. Taigi V. A., žinodamas, kad iš tikrųjų šis automobilis nebuvo pavogtas, Jonavos rajono PK 2009-08-28 apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009-08-07 į Jonavos miestą jis ir jo sutuoktinė M. A. atvyko šiuo jo naudojamu ir AB „SEB lizingas“ priklausančiu automobiliu „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad laikotarpiu nuo 2009-08-07 dienos 13.00 val. iki 2009-08-08 dienos 12.00 val., iš namo, esančio Jonavoje, Birutės g. 22, kiemo buvo pagrobtas būtent šis automobilis. Būtent tokie melagingi V. A. kaip liudytojo parodymai užfiksuoti raštu dėl automobilio vagystės pradėtame baudžiamajame procese (1 t., b.l. 26). Vėliau prokuroro 2009-11-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės nutrauktas, nes tokia nusikalstama veika nebuvo padaryta (1 t., b.l. 4). Šis įsiteisėjęs prokuroro nutarimas iš procesinės pusės taip pat pagrindžia V. A. pareikštą kaltinimą dėl melagingų parodymų davimo, nes juo nustatytos ir įvertintos aplinkybės nepaneigtos ir nekvestionuotos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad V. A. veikoje yra jam inkriminuoto BK 235 str. 1 d. aprašyto nusikaltimo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.
Vertinant M. A. kaltę dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimo pažymėtina, kad ji negalėjo žinoti tikrųjų su automobiliu „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nuosekliai parodė, kad šiuo automobiliu naudojosi apie 10 kartų, juo važinėjo ir pati, ir būdavo vežiojama, tačiau nežinojo jo įsigijimo aplinkybių. Nors techninėje specifikacijoje kaip priede prie automobilio „BMW X5“ pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Kauno granulė“ ir UAB „SEB VB lizingas“ nebuvo pažymėta, jog automobilis turi natūralų odinį saloną (3 t., b.l. 10), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis automobilis buvo būtent su juodos spalvos odiniu salonu. Tai sprendžiama iš kaltinamųjų V. A., M. A. parodymų, 2008-12-29 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 281264, kurią atliko UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ turto vertintojas liudytojas A. V. bei UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2011-12-30 atsakymo Nr. 200 į teismo paklausimą (6 t., b.l. 180-181). Iš šio atsakymo į paklausimą matyti, kad atliekant automobilio turto vertinimą, automobilis buvo identifikuojamas, nustatoma jo komplektacija ir fiksuojami apgadinimai. Minėtas automobilis apžiūros metu buvo su natūralia odine juodos spalvos salono apdaila (sėdynės, durų apdailos). Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad UAB „SEB VB lizingas“ priklausantis automobilis „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su natūralios odinėmis juodos spalvos sėdynėmis.
M. A. teisme parodė, kad į Jonavą į A. U. vestuves ji su vyru V. A. atvyko automobiliu „BMW X5“, kurio juoda spalva, automatinės pavarų dėžės tipas, juodos ir odinės sėdynės. Būtent automobilio markė, spalva, greičių dėžės tipas, durų skaičius, salono spalva bei sėdynių danga yra tie požymiai, kuriuos bet koks pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamosios atsakomybės atsiradimo amžiaus asmuo gali suvokti ir pagal šiuos požymius vertinti, ar skirtingais atvejais vairuoja tą patį ar kitą automobilį. Būtent šie skirtingų automobilių (to, kuriuo M. A. naudojosi apie 10 kartų ir to, kuriuo atvyko į Jonavą į A. U. vestuves) esminiai požymiai sutapo. Kiti nežymūs automobilių skirtumai (galinio valstybinio numerio rėmelis su užrašu ir be užrašo, dvigubas ir viengubas išmetimo vamzdis iš po galinio bamperio) nėra tokie akivaizdūs ir aiškiai pastebimi, kad šio automobilio kasdien nevairuojanti M. A. galėtų juos suvokti. Nors ji tuo metu ir dirbo UAB „Secundum“ komercijos direktore, kurios veiklos pobūdis yra automobilių detalių prekyba, tačiau šiuo atveju M. A. negali būti taikomi didesni, nei šioje srityje nedirbančio asmens, techninių žinių reikalavimai, ji neturėjo ir objektyviai negalėjo išmanyti skirtingų automobilių itin nežymių skirtingų techninių specifikacijų, kai tuo tarpu visi kiti esminiai automobilių požymiai buvo identiški. Pažymėtina, kad netikrą (butaforinį) automobilį „BMW X5“ M. A. vairavo tik vieną kartą ir trumpą laiką apie 1 valandą nuo Vilniaus iki Jonavos, jo įdėmiai negalėjo apžiūrėti ir suvokti skirtumų nuo anksčiau vairuoto automobilio, nes skubėjo į vestuves. Vykdama į Jonavą, į netikrą (butaforinį) automobilį kuro nepylė, todėl negalėjo pastebėti, kad netikras (butaforinis) automobilis varomas ne benzininiu, o dyzeliniu varikliu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių M. A. dalyvavimą ardant automobilį „BMW X5“ ir pardavinėjant jo detales; nenustatytas joks M. A. ryšys tarp kaltinamojo R. U. ir liudytojo K. V.; neįrodyta, jog ji žinojo, kad automobilis po eismo įvykio nebuvo suremontuotas. Tai reiškia, kad pranešdama apie automobilio „BMW X5“ vagystę bei ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese duodama vagystę teigiančius parodymus M. A. buvo įsitikinusi savo pranešimo ir parodymų teisingumu ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad automobilis „BMW X5“ nebuvo pavogtas. Nors M. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad šiuo metu supranta, kad tas automobilis iš tikrųjų negalėjo būti pavogtas, nes buvo laikomas išardytas detalėmis, tačiau to ji nesuvokė ir negalėjo suvokti jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu. Vadinasi, 2009-08-08 iš M. A. nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio ir ji dėl melagingo pranešimo ir melagingų parodymų nėra kalta, nes jos veikoje neįrodyta tyčia, kuri yra būtinas jai inkriminuotų nusikaltimų sudėčių subjektyviosios pusės požymis.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad M. A. kaltinimai dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįsti tik objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktą negalima grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. A. veikoje nėra jokių objektyviais duomenimis pagrįstų kaltės įrodymų, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, šie kaltinimai nepasitvirtino. Tai reiškia, kad M. A. veikoje nėra jai inkriminuotų BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymių, todėl ji išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalia to teismas mato būtinybę atkreipti prokuroro dėmesį į tai, jog M. A. buvo inkriminuotas perteklinis kaltinimas dėl atskirų kartotinių ir sutaptį sudarančių nusikalstamų veikų, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingai kvalifikuotos pagal BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2010-06-30) atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Pagal BK 236 str. 1 d. atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. O antroje šio straipsnio dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti.
Tačiau teisės doktrinoje (Baudžiamoji teisė, 2001 m., antras papildytas leidimas, 2 knyga, 325, 329 psl.) laikoma, kad kai asmuo, pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą ar melagingai įskundęs asmenį, patvirtindamas, pagrįsdamas savo pranešimą, ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu duoda melagingus parodymus, tai yra ankstesnės veikos (pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ar melagingo įskundimo) tęsinys, ir savarankiško nusikaltimo, numatyto BK 235 str., sudėties nesudaro.
Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Šiuo atveju iš M. A. pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad ji buvo kaltinama 2009-08-08 atlikusi iš esmės tapačius veiksmus. Pranešdama apie automobilio „BMW X5“ vagystę ir protokole pareiškime nurodydama su nesame vagyste susijusias aplinkybes (1 t., b.l. 15), ji netrukus buvo apklausta liudytoja ir davė analogiškus parodymus kaip ir protokole-pareiškime. Prokuroro vertinimu, M. A. tai padarė vadovaudamasi tais pačiais motyvais, siekdama to paties aiškiai apibrėžto tikslo, vieningo rezultato – klaidinti tyrimą, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl automobilio nesamos vagystės. Vadinasi, pagal kaltinimų turinį visus M. A. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus siejo ir vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia. Todėl kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos prokuroro turėjo būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, atitinkantis vienos tos pačios nusikalstamos veikos sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti kvalifikuotas pagal to paties BK 236 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu nuoroda į BK 235 str. 1 d. yra perteklinė ir nereikalingai nurodyta. Būtent šia linkme formuojama ir teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-42-309/2011, kasacinės nutartys Nr. 2K-250/2006, 2K-7-336/2010, Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-89-579/2010).
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika teisingumui), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus motyvus, siekiant klaidinti teisėsaugos instituciją, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikos baigtumo stadiją. Teismas konstatuoja, kad V. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Vertinant V. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis 5 kartus teistas (3 t., b.l. 43-113), dirba (3 t., b.l. 114-116), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 121). Įrodyta, kad V. A. nusikalto 2009-08-28, t.y. visiškai atlikęs 2003-11-28 Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą neatsargų nusikaltimą paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta 2007-06-20 jį išbraukus iš PI įskaitos). Pagal BK 97 str. 3 d. 2 p. už neatsargius nusikaltimus nuteistų asmenų teistumo laikotarpis trunka iki bausmės atlikimo pabaigos. Tai reiškia, kad V. A. šiuo nuosprendžiu nustatytą nesunkų nusikaltimą (melagingi parodymai) padarė jau išnykus teistumui už anksčiau padarytą neatsargų nusikaltimą. Todėl jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme, taigi jam neskirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis. Atsižvelgiant į V. A. teistumų skaičių, šeiminę padėtį, darbo turėjimą, įvertinus baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už V. A. įrodyto nusikaltimo padarymą skirtina arešto kaip trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant mažesnį nei vidurkis jos dydį. Teismo įsitikinimu, už melagingų parodymų davimą skirtina būtent ši arešto bausmės rūšis yra pakankama valstybės prievartos priemonė, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą bei atspindinti valstybės bausmių politiką nesunkų nusikaltimą padariusio neteisto asmens veikai įvertinti.
Be to, nustatyta, kad V. A. nusikalto prieš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžio priėmimą, todėl BK 63 str. 9 d. pagrindu pastaruoju nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir už nagrinėjamoje byloje paskirta arešto bausmė bendrintinos pagal nusikalstamų veikų sutaptį. Bausmių bendrinimo pagal 63 straipsnį taisyklės įpareigoja teismą privalomai taikyti bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje atskleista, jog tais atvejais, kai padarytos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes, pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimai, tai veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 235 str. 1 d.), o jį padarė prieš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendį, kuriuo nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d.). Taigi šių nusikaltimų kėsinimosi objektų skirtingybė bei pavojingumo esminis skirtumas lemia už juos paskirtų bausmių bendrinimą apėmimo būdu BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir nagrinėjamoje byloje pagal BK 235 str. 1 d. skirtina arešto bausmė, ją pakeitus pagal BK 65 str. 1d. 1p. a) pp. į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1 : 1, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, kuri prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal BK 63 str. 9 d. į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendį.
V. A. asmenybė, ankstesni teistumai, jo atžvilgiu praeityje taikyti lygtinis atleidimas ir lygtinis paleidimas, eliminuoja pagrindą taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Be to, bendrinant bausmes už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, bausmės vykdymo instituto taikymas draudžiamas, nes jį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems už neatsargius, tyčinius nesunkius ar tyčinius apysunkius nusikaltimus. Todėl V. A. galutinė subendrinta bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
BPK 94 str. nustatyta tvarka priimami sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme. Teismui prie bylos perduotas vokas Nr. 1, kuriame yra: 1) automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. B581016; 2) techninės apžiūros talonas Nr. 02-1295557; 3) BMW automobilio raktas, signalizacijos pultelis, degimo atjungimo blokelis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jų savininkui UAB „SEB VB Lizingas“. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybos logistikos skyriuje (Vilniaus raj. Nemenčinės II kaimas) saugomi daiktai: kratos metu 2009-09-09 garaže Nr. 91 adresu Vilnius, Vilkpėdės g. 12 paimtos automobilio „BMW X5“, jo kėbulo ir salono dalys – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini asmenims, iš kurių jie buvo paimti. Teismui prie bylos perduotame voke Nr. 2 esanti skaitmeninė laikmena CD Nr. 1, kuriame yra informacija, gauta BPK 160 str. nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai be jos prašymo. Teismui prie bylos perduotame voke Nr. 2 esančios skaitmeninės laikmenos CD Nr. 2 – priedas prie 2009-10-03 protokolo (MRT 8-659-75155), CD Nr. 3 – priedas prie protokolo (MRT Nr. 8-699-53777), CD Nr. 4 – priedas prie 2010-13-20 nutarimo susipažinti su informacija apie telefoninius įvykius, CD Nr. 5 – 2099-08-07 A. U. vestuvių nuotraukos, CD Nr. 6 – UAB „BMC“ sąskaitos išklotinės (Danske bankas) – paliktinos saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Vokas Nr. 3 su 1 (viena) skaitmenine laikmena CD-R – su fotonuotraukų, darytų procesinių veiksmų metu, skaitmeninių failų kopijomis – paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Prokuroro surašytame kaltinamajame akte nurodyta, kad susidarė 798,60 Lt daiktų, t.y. automobilio „BMW X5“ kėbulo ir salono detalių laikymo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybos logistikos skyriuje proceso išlaidos. Iš tiesų kratos metu 2009-09-09 garaže Nr. 91, adresu Vilnius, Vilkpėdės g. 12, buvo paimtos automobilio „BMW X5“ kėbulo ir salono dalys (1 t., b.l. 56-58). Šie daiktai buvo apžiūrėti ir LK PB ONT 4-osios valdybos viršininko raštu perduoti saugoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybos logistikos skyriui (Vilniaus raj. Nemenčinės II kaimas) (1 t., b.l. 77). LK PB ONT 4-osios valdybos viršininko 2011-02-11 nutarimu šios daiktų saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis (5 t., b.l. 98). Teismo vertinimu, šių daiktų laikymo išlaidų BPK 103 str. 6 d. pagrindu pripažinti proceso išlaidomis nebuvo būtina, nes daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos proceso išlaidomis pripažįstamos įstatymu, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 103 str. 5 p.). Nežiūrint to, teismas pasisako dėl jų išieškojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad krata, kurios metu buvo rasta ir paimta automobilio „BMW X5“ kėbulo ir salono dalys, yra V. A. kaltinantis įrodymas, nes patvirtina, jog išardytas automobilis „BMW X5“ negalėjo būti važiuojantis ir kaltinamieji juo negalėjo atvykti į Jonavą į A. U. vestuves, taigi šis automobilis negalėjo būti pagrobtas ir kaltinamasis V. A. apie tai žinojo, tačiau suklaidindamas ikiteisminio tyrimo instituciją melagingai parodė, jog automobilis pavogtas. Vadinasi, remiantis BPK 105 str. 3 d. kaltinamasis V. A. privalo atlyginti ir kratos metu paimtų daiktų laikymo išlaidas, kurios yra pagrįstos Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus 2011-02-10 pažyma Nr. 5-15-S-8 (5 t., b.l. 97). Tuo tarpu iš kaltinamųjų R. U. ir M. A. proceso išlaidos neišieškotinos, nes jie išteisinami (BPK 105 str. 5 d.).
Teismo patirtos išlaidos dėl liudytojų K. A., T. Ž. iškvietimo į teisiamąjį posėdį iš kaltinamųjų nepriteistinos, nes šie liudytojai davė parodymus dėl V. A. ir R. U. inkriminuotų kaltinimų sukčiavimu, dėl kurių jie išteisinami.
2011-12-01 teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinio ieškovo UAB „Baltic metal center“ ieškinio atsisakymas priimtas ir procesas dėl UAB „Baltic metal center“ civilinio ieškinio dėl 76 500 Lt turtinės žalos atlyginimo nutrauktas (6 t., b.l. 156).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V A, a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir jį nubausti areštu 30 parų.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 65 str. 1d. 1p. a) pp., šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, ją pakeitus laisvės atėmimu santykiu 1 : 1, subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendį.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. A. faktinio sulaikymo dienos.
V. A., kaltinamą pagal LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 236 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių šių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. kardomosios priemonės neskirti.
M A, a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., išteisinti, jai nepadarius veikų, turinčių šių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
M. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
r u, a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčių šio inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. U. kardomosios priemonės neskirti.
Iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188785847, buveinė Saltoniškių g. 19, LT-08105 Vilnius, Lietuva) naudai 798,60 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 60 centų) daiktų laikymo proceso išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme:
Teismui prie bylos perduotame voke Nr. 1, esančius automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. B581016; techninės apžiūros taloną Nr. 02-1295557; BMW automobilio raktą, signalizacijos pultelį, degimo atjungimo blokelį – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui UAB „SEB VB Lizingas“. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybos logistikos skyriuje (Vilniaus raj. Nemenčinės II kaimas) laikomus daiktus: kratos metu 2009-09-09 garaže Nr. 91 adresu Vilnius, Vilkpėdės g. 12 paimtas automobilio „BMW X5“ kėbulo ir salono dalis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti asmenims, iš kurių jie buvo paimti. Teismui prie bylos perduotame voke Nr. 2 esančią skaitmeninę laikmeną CD Nr. 1, kurioje yra informacija, gauta BPK 160 str. nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai be jos prašymo. Teismui prie bylos perduotame voke Nr. 2 esančias skaitmenines laikmenas CD Nr. 2 – priedą prie 2009-10-03 protokolo (MRT 8-659-75155), CD Nr. 3 – priedą prie protokolo (MRT Nr. 8-699-53777), CD Nr. 4 – priedą prie 2010-13-20 nutarimo susipažinti su informacija apie telefoninius įvykius, CD Nr. 5 – 2099-08-07 A. U. vestuvių nuotraukas, CD Nr. 6 – UAB „BMC“ sąskaitos išklotines (Danske bankas) – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.Teismui prie bylos perduotame voką Nr. 3 su 1 (viena) skaitmenine laikmena CD-R – su fotonuotraukų, darytų procesinių veiksmų metu, skaitmeninių failų kopijomis – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.