- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1902-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06661-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- UAB ,,Autoprofilis“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Autoprofilis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Autoprofilis“ 76 500 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį Dainų k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių raj. Nurodė, kad tai vienintelis atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta hipoteka prievolės užtikrinimui bankui. Pažymėjo, jog atsakovas daugiau kaip du metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, be to atsakovui pareiškęs reikalavimus teisme ir kitas kreditorius, taip pat atsakovas turi įsiskolinimą Sodrai, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie didelę reikalavimo sumą atsakovo atžvilgiu, o tai objektyviai padidina tikimybę dėl sprendimo neįvykdymo rizikos.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Autoprofilis“, ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, naudai, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 76 500 Lt vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu. Nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė – 76 500 Lt, tai suponuoja pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl atsakovo turtui ieškinio reikalavimo ribose taikomas areštas. Nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taigi, būsimas teismo sprendimas nėra susijęs su konkrečiais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat prašomo areštuoti nekilnojamojo turto vertė ženkliai viršija pareikšto ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo – pritaikyti konkrečiam atsakovo nekilnojamajam turtui areštą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jam bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims. Pirmiausiai areštuotinas atsakovo turimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas 76 500 Lt sumai, o jam nesant ar nepakankant – atsakovo sąskaitose esančios piniginės lėšos, leidžiant daryti mokėjimus ieškovui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB ,,Autoprofilis“ skundžia šia teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, o apelianto mokumo abejoti nėra jokio pagrindo, nes šiuo metu derinamas kredito sutartie pakeitimas su DnB banku. Be to, reikalaujama priteisti suma apeliantui nėra didelė, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau vien dėl to turėjo būti atmestas. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir jo atžvilgiu procesas turi būti nutrauktas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje byloje nagrinėtinas klausimas, susijęs su apelianto skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, įvertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas jas pritaikė. Dėl tokių aspektų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tiek teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje vertinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jomis siekiamiems tikslams.
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš apelianto 76 500 Lt. Pagal susiformavusią praktiką didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Apeliantas su atskiruoju skundu į bylą pateikė Susitarimą dėl kredito linijos, dėl kurio pratęsimo šiuo metu vyksta derybos su banku. Daugiau jokių duomenų apie savo finansinę padėtį apeliantas nepateikė, kas leidžia teigti, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina geros apelianto turtinės padėties ir leidžia daryti prielaidą dėl didelės ieškinio sumos reikšmės bei sudaro pagrindą vertinti, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė areštuoti apeliantui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo užtikrinimui pirmiausia areštavo apelianto kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar nepakankant, trūkstamai sumai nutarė areštuoti apeliantui priklausančias pinigines lėšas. Apeliantas neprašo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir nepateikia įrodymų, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkina jo padėtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas turi teisę CPK 148 straipsnio nustatyta tvarka prašyti teismą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, taip pat turi teisę prašyti teismą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu reikalaujama suma yra sumokama į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama.
Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 p.).
Iš UAB ,,Autoprofilis“ priteistina 100 Lt už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimą (CPK 80 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB ,,Autoprofilis“ 100 Lt žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą.