Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato Domanto Skebo (toliau – pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria paliktas Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. liepos 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas ir D. D. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) patarėjos N. Š. 2023 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 6 dalį (2 nusižengimai) dėl to, kad jis, būdamas UAB ,,B.“ vadybininku, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius neviršydamos didžiausios leistinos bendrosios masės bei ašių apkrovos – 2023 m. vasario 28 d., 12.29 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pasvėrus transporto priemonę ,,Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,JYKI V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše priekaba), ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad vairuotojas R. V. (R. V.) važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, varančiųjų ašių apkrovą ir puspriekabės dvigubosios ašies apkrovą. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis ir įvertinus paklaidą 0,2 t vienai ašiai nustatyta, kad bendroji masė yra 66,40 t, tai 26,40 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę; varančiųjų ašių apkrovą 26,60 t, tai 6,60 t viršijo leistiną 18 t krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrovą; puspriekabės bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova – 19,85 t, tai 1,85 t viršijo leistiną 18 t krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrovą. Šiais savo veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.6, 22.3 ir 26.3 papunkčių nuostatas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už šių administracinių nusižengimų padarymą D. D. paskirta administracinė nuobauda – 1 150 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

D. D. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas atmestinas.

10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo atstovas neginčija aplinkybės, jog Institucijos nutarime nurodytą dieną UAB ,,B.“ vairuotojas R. V. važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, varančiųjų ašių apkrovą ir puspriekabės dvigubosios ašies apkrovą, tačiau nesutinka, kad už pažeidimus turėtų būti baudžiamas UAB ,,B.“ vadybininkas D. D..

12. ANK 459 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm. ANK 459 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą. Iš šių teisės normų sankcijų matyti, jog atsakomybė už ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus numatyta keliems subjektams – vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

13. Nors pareiškėjo atstovas ginčija D. D. nubaudimą pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 6 dalį (2 nusižengimai), tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju D. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir Lietuvos transporto saugos administracijos patarėjos N. Š. 2023 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi, pagrįstai nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 6 dalį (2 nusižengimai). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad joje byloje esantys įrodymai yra įvertinti, o padarytos išvados pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

14. Byloje nustatyta, kad Institucijos nutarime nurodytą dieną UAB ,,B.“ vairuotojas R. V. važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, varančiųjų ašių apkrovą ir puspriekabės dvigubosios ašies apkrovą. Už tai R. V. buvo nubaustas Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto E. V. 2023 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39). Tačiau, kaip minėta, atsakomybė už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą numatyta ne tik vairuotojams, bet ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl vieno iš ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės.

15. Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,B.“ krovinių vežimo veiklą organizuoja ir jai vadovauja vadybininkas D. D.. UAB ,,B.“ vairuotojas R. V. darbines funkcijas turėjo atlikti vadovaudamasis UAB ,,B.“ krovininio transporto (miškovežio) vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (b. l. 24-26). Šiuose nuostatuose reglamentuotos vairuotojo pareigos, susijusios su krovinių vežimo procesu, t. y. juose numatyta vairuotojo pareiga atvykus į krovinio paėmimo vietą – savarankiškai įvertinti krovinio savybes (masę, tūrį, matmenis), savarankiškai priimti sprendimus, kiek konkrečiai krovinio pakrauti, kaip jį paskirstyti ant ašių, užtikrinti, jog krovinys būtų paskirstytas ir krovinio būtų paimta tik toks kiekis (masė, matmenys, tūris), kad nebūtų pažeisti eismo saugumo taisyklių reikalavimai ir teisės aktai. Nuostatai taip pat numato, jog vairuotojui išaiškinta, kad jokie kiti įmonės darbuotojai nėra atsakingi už vairuotojo krovinių pakrovimo ir vežimo veiklą ir neturi galimybių tiesiogiai tam vadovauti – neturi galimybių įvertinti būsimo krovinio, apskaičiuoti jo masės ir matmenų, neturi galimybių nuspręsti už vairuotoją, kiek krovinio krauti, kaip jį paskirstyti, už tinkamą krovinio masės įvertinimą, tinkamą pakrovimą, teisės aktų, reglamentuojančių masės ir matmenų ribinius dydžius, laikymąsi atsako tik vairuotojas (nuostatų 38 punktas). Pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta vairuotojo teisė atsisakyti pakrauti ir vežti krovinį ar dalį krovinio, jei dėl to bus pažeisti teisės aktų reikalavimai (50.1 punktas) bei vairuotojo atsakomybė už tinkamą transporto priemonės pakrovimą, krovinio paskirstymą, masės ir kitų parametrų maksimalių ribų neviršijimą, sąlygų tikrinančiai institucijai (pareigūnui) patikrinti transporto priemonę, jos masę ir matmenis, sudarymą (51.1 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių pareiginių nuostatų patvirtinimas bei vairuotojo supažindinimas su jais savaime nereiškia, jog D. D. administracinio nusižengimo nepadarė. Vairuotojo R. V. pažeidimai leidžia manyti, kad D. D., kaip asmens įmonėje atsakingo už krovinių vežimo veiklą, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad šie pažeidimai nebūtų padaryti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors teisės aktai konkrečiai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga yra rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį arba tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį tokiai sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vairuotojas R. V. paaiškino (b. l. 60-66), jog UAB ,,B.“ jis buvo pavaldus vadybininkui D. D., vadybininkas jam telefonu duodavo nurodymus, kokią medieną krautis ir kur vežti, dieną, kai buvo sustabdytas ir patikrintas, medienos važtaraštį išsirašė pats, kai pasikrovė krovinį, nagrinėjamu atveju nebuvo leistina vežti tiek, kiek nurodyta važtaraštyje, R. V. pažymėjo, jog kiekviena mediena sveria skirtingai, jos svoris nustatomas tik preliminariu apskaičiavimu, kuris matuojamas pagal medienos rūšį (išmatuoja aukštį, plotį ir medienos drėgnumą), medienos svorio nustatyti negali, pasverti nėra galimybės, nes mašinoje nebuvo svarstyklių, mašinoje svarstyklės buvo įtaisytos tik po nagrinėjamo įvykio. Vairuotojo nuomone, svarstyklės įrengtos tik dabar, nes anksčiau įsirengti gal nebuvo galimybės, vis tik kiekvienas bando sutaupyti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad D. D., kaip UAB ,,B.“ už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, neužtikrino, jog vairuotojas R. V. turėtų pakankamas technines priemones teisės aktų reikalavimams tinkamai įgyvendinti. Be to, kaip matyti iš UAB ,,B.“ krovininio transporto (miškovežio) vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, šiame įmonės akte nėra konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojas turi įgyvendinti jam pavestas vežėjo pareigas, pavyzdžiui, kaip turėtų kontroliuoti, jog didžiausia leidžiamoji bendra masė nebūtų viršyta. Be to, nors apeliaciniame skunde yra akcentuojama R. V. tyčia perkauti transporto priemonę dėl asmeninių motyvų, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB ,,B.“ būtų vykdomos konkrečios vairuotojų darbo kontrolės, jų vežamų krovinių patikros priemonės, kurios užtikrintų, kad vairuotojai (tarp jų ir R. V.) ne tik atidžiai tikrintų vežamus krovinius, bet sąmoningai nepažeidinėtų teisės aktų reikalavimų ir be leidimo nevažiuotų kelių transporto priemonėmis viršijančiomis didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, varančiųjų ašių apkrovą, puspriekabių dvigubosios ašies apkrovą. Taigi, šiuo atveju įmonės vadybininkas, kaip atsakingas asmuo nesiėmė pakankamų priemonių, kuriomis būtų efektyviai užtikrinta, jog vykdant krovinio pervežimą būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo atstovo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą ir D. D. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.