- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2A-338-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-338-544/2023
Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05285-2022-9
2023 m. rugpjūčio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-538-837/2023 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PKC GROUP LITHUANIA“ dėl grąžinimo į ankstesnį darbą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. prašė pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą, išnagrinėti iš esmės ginčą dėl neteisėto atleidimo ir negrąžinimo į darbą, patenkinti prašymą grąžinti jį į darbą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis dirbo pas atsakovę UAB „PKC GROUP LITHUANIA“ operatoriumi surinkėju. Iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Atsakovė neteisėtai mėgino atleisti iš darbo, kai jis, atostogų dienas skaičiuodamas pagal darbo grafiką, sumaišė keturias atostogų dienas, kada turėjo grįžti į darbą. Iš atsakovės buvo gavęs elektroninį laišką, kad turi parašyti paaiškinimą, kodėl neatvyksta į darbą. Į darbą atvyko rugpjūčio 15 d. Jam buvo liepta rašyti pasiaiškinimą, tačiau rugpjūčio 15 d. pasiaiškinimo parašyti negalėjo, nes buvo šventinė diena ir administracija nedirbo. Kitą dieną pasiaiškinimo rašyti jau nebeleido, liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Prašymą pasirašyti išeiti iš darbo atsisakė ir kelis kartus prašė duoti pasiaiškinimo formą parašyti pasiaiškinimui. Nepasirašius prašymo išeiti iš darbo, buvo išlydėtas į kiemą. Vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo išvežtas į ligoninę, kurioje praleido dvi savaites. Iš darbo neteisėtai buvo atleistas 2022 m. rugpjūčio 16 d.
3. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau - DGK). DGK 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies. DGK pripažino ieškovo atleidimą neteisėtu, bet nusprendė negrąžinti jo į buvusį darbą ir laikyti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 6 dalis). DGK nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 2 937,12 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-11-08) ir po 50,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022-11-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat išieškoti iš atsakovės ieškovui 322,78 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis Nr. 10748, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas dirbti operatoriumi surinkėju bendrovėje (e. b. l. 39-45). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. DGKS- 5203 darbo byloje APS-131-16912/2022 ieškovo prašymą tenkino iš dalies. DGK pripažino ieškovo atleidimą neteisėtu, nusprendė negrąžinti ieškovo į buvusį darbą, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis). DGK nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 2937,12 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-11-08), po 50,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022-11-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei 322,78 Eur kompensaciją (e. b. l. 6-13). Kadangi ieškovas šioje dalyje DGK sprendimo neginčijo, teismas pažymėjo, kad pagal DK 229 straipsnio 2 dalį, darbo ginčo byloje darbo GDK sprendimas įsiteisėjo, o atsakovė šią sprendimo dalį įvykdė (e. b. l. 55-56).
6. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką nustačius bent vieną iš DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kad 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, - teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas. Atsižvelgęs į tai, kad darbdavys yra visiškai praradęs pasitikėjimą ieškovu ir prašo darbuotojo negrąžinti į darbą, teismas darė išvadą, kad darbdavio prašymas yra pakankama ir teisėta priežastis darbuotojo į darbą negrąžinti. Pažymėjo, jog grąžinus ieškovą į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
7. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 3 d. panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas, nustatęs, jog jis atleistas iš darbo neteisėtai, visiškai neanalizavo ieškinio motyvų apie tai, kad teismas nenagrinėjo DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y. kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nenustatė, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Vien tai, jog atsakovė su ieškovo prašymu nagrinėjant ginčą DGK nesutiko ir prašė negrąžinti jo į darbą, dar nereiškia, kad komisija tokį prašymą turėjo tenkinti, o teismas ieškinio motyvų nenagrinėti. Darbdavys kaip stipresnioji santykių šalis ir disponuojanti reikšmingais duomenimis, turi įrodyti ne tik atleidimo iš darbo teisėtumą, bet ir pagrįsti savo prašymą negrąžinti į darbą, kaip tai numatyta suformuotoje teismų praktikoje. Atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo, teismas sprendimo visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, kodėl teismas patikėjo deklaratyviais atsakovės teiginiais, jog jis yra praradęs darbuotojų pasitikėjimą. Tariamą nepasitikėjimą atsakovė nurodė tik teisme. Teiginiai, jog pasitikėjimas buvo prarastas kuomet ieškovas laiku negrįžo po atostogų į darbą, pavėluotai grįžęs po atostogų nevykdė atsakovės prašymo pasiaiškinti dėl neatvyko į darbą, ėmė konfliktuoti darbo vietoje, nepagrįsti įrodymais. Ieškovas DGK paaiškino, kad dėl žmogiškos klaidos, pakeitus darbo grafiką, supainiojo datas ir dėl to pavėlavo grįžti į darbą, o ne tyčia siekė padaryti darbo drausmės pažeidimą, atsakovė jam nepaaiškino, kodėl turi rašyti paaiškinimą, neleido pasiaiškinti su vadovu, o vėliau to jis negalėjo padaryti dėl gydymosi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, turėjo ištirti įrodymus bei juos vertinti kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę civilinio proceso aspektais. Ieškovas ieškinį pagrindė, o atsakovė jo nepaneigė, todėl ieškinys turėjo būti tenkinamas, dėl ko teismas pažeidė ne tik materialines ir procesines teisės normas, net ir nukrypo nuo teismų praktikos, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas nenurodė sprendime, kokiais įrodymais remiasi, kokius atmeta, nenurodė, kodėl taip sprendžia, todėl neatskleidė bylos esmės ir yra visos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
11. Nurodo, kad teismo atliktas DK 218 straipsnio 4 dalies aiškinimas ir taikymas prieštarauja Konstitucijai, o teismas apie tai nepasisakė, todėl nepagynė jo teisių ir pažeidė teisę į teisingą teismą. Sprendimas ne tik be pakankamų motyvų, tačiau yra ir nesuprantamas, prieštarauja teisingo teismo proceso tikslams.
12. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „PKC GROUP LITHUANIA“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas neturėjo nagrinėti, ar yra DK numatytos ekonominės, technologinės ar organizacinės priežastys negrąžinti į darbą, kadangi darbuotojo negalėjimas grąžinti į darbą dėl ekonominių, technologinių ar organizacinių priežasčių bei darbuotojo negalėjimas grąžinti į darbą prašant darbdaviui yra du skirtingi savarankiški pagrindai pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą yra pakankama priežastis negrąžinti darbuotojo į darbą remiantis galiojančiu DK teisiniu reguliavimu bei teismų praktika. Esant darbdavio prašymui negrąžinti darbuotojo į darbą, teismas teisingai nurodė, kad jis negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo - grąžinimo į ankstesnes pareigas.
15. DK įtvirtina besąlyginę darbdavio teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą ir darbdavys neprivalo pagrįsti šio prašymo, o ginčą nagrinėjanti institucija neprivalo vertinti darbdavio prašymo motyvų. Atsakovė neprivalėjo pagrįsti prašymo negrąžinti darbuotojo, o teismas neprivalėjo vertinti tokio prašymo motyvų. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovės prašymo negrąžinti jo į darbą priežastis yra pasitikėjimo praradimas, tą jis nurodė ir apeliaciniame skunde. Atsakovė, neturėdama pareigos motyvuoti savo pozicijos, pateikė prašymo priežastis tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme, kas paneigia ieškovo teiginį, kad negrąžinimo priežastys nebuvo nurodytos. Ieškovas nepateikia argumentų, kodėl atsakovės nurodyti teiginiai, jog „pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas kuomet: (1) ieškovas laiku negrįžo po atostogų į darbą; (2) pavėluotai grįžęs po atostogų ieškovas nevykdė atsakovo prašymo pasiaiškinti dėl neatvyko į darbą; (3) vietoje to, kad parašytų pasiaiškinimą, ieškovas ėmė konfliktuoti darbo vietoje", yra nepagrįsti. Ieškovo vertinimas, kad neatvykimas į darbą kelias dienas nes esą darbuotojas „susipainiojo“ nėra pagrindas prarasti pasitikėjimą darbuotoju, nepagrįstas. Teismas papildomai sprendime nurodė, kad ieškovas neturi būti grąžinamas į darbą ir dėl to, kad jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Šalies argumentai
16. Nesutinka, kad sprendimas nemotyvuotas, nes pats apeliantas skunde nurodo, kokiais motyvais sprendimas grindžiamas, vadinasi, supranta, kokie buvo sprendimo motyvai. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, darbdavio pareiškimu apie tai, kad jis prarado pasitikėjimą ieškovu, bei tuo, kad grąžinus ieškovą į darbą jam galimai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
17. Ieškovas neįvardija, kokie konkretūs įrodymai ir kodėl buvo įvertinti teismo netinkamai. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pateikto argumento, o turi pasisakyti dėl ginčo esmės. Vien tai, kad teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, nereiškia, kad ieškovo teikti paaiškinimai ir įrodymai nebuvo vertinami. Ieškovas nenurodo, kaip teismas nukrypo ir nuo kokios konkrečiai, ko ir negalėtų padaryti, kadangi teismas kaip tik vadovavosi LAT praktika, tiek taikant DK 218 straipsnio 4 dalį, tiek vertinant įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
18.Teismas tinkamai taikė teisės normas, laikėsi teisėtų lūkesčių principo, kadangi sprendimas paremtas galiojančiu teisiniu reguliavimu. Darbuotojo visi reikalavimai negali būti tenkinami tik todėl, kad darbuotojas laikomas silpnesne darbo santykių šalimi. Bendros kompetencijos teismas neturi teisės spręsti, ar teisės aktas prieštarauja Konstitucijai - tai yra išimtinė Konstitucinio teismo teisė, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pareiškė, kad neprašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl DK 218 straipsnio 4 dalies prieštaravimo Konstitucijai. Sprendimo galimai nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Nėra pagrindo teigti, kad teismas neatsakė į pagrindines (esmines) bylos faktines ir/ar teisines aplinkybes ar kad byla buvo išspręsta neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmąja instancija išnagrinėtos bylos ribų. Paprastai apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikštais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 straipsnis). Tačiau darbo byloms taikoma šių taisyklių išimtis – apeliacinės instancijos teismui įstatymu leista peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio. Šią apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieškinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2004; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-2009, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011 ).
21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu netenkintas ieškovo prašymas grąžinti jį į darbą, kai yra pripažintas ieškovo atleidimas iš darbo pas atsakovę neteisėtu.
22. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis Nr. 10748, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas dirbti operatoriumi surinkėju bendrovėje. DGK 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. DGKS- 5203 darbo byloje APS-131-16912/2022 ieškovo prašymą tenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą neteisėtu, nusprendė negrąžinti jo į buvusį darbą; laikyti, kad darbo sutartis tarp A. G. ir atsakovės nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.); nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 2937,12 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-11-08), po 50,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022-11-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 322,78 Eur kompensaciją (e. b. l. 6-13). Atsakovė DGK sprendimą šioje dalyje įvykdė (e. b. l. 55-56).
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė „išnagrinėti iš esmės ginčą dėl neteisėto atleidimo ir negrąžinimo į darbą, ir patenkinti mano prašymą – grąžinti mane į darbą“, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, darbo ginčų komisijos sprendimas kitoje, neapskųstoje dalyje, įsiteisėjo ir nebuvo reikalinga teismui svarstyti klausimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo.
24. DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Nagrinėjamu šioje byloje atveju nėra pagrindo sutikti, kad ieškovo reikalavimas grąžinti į darbą yra savarankiškas, tiesiogiai nesusijęs su neapskųsta DGK sprendimo dalimi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Pažymėtina, kad abu šie reikalavimai neabejotinai susiję, nes, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, pagal DK 218 straipsnio nuostatas turi būti išspręsta ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių, nustatant, kuriuo būdu, iš įstatyme įtvirtintų dviejų, gintinos neteisėtai atleisto darbuotojo teisės: 1) grąžinant jį į darbą ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki grąžinimo į darbą dienos ar 2) negrąžinant į darbą, pripažįstant darbo sutartį nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo metus, bet ne daugiau kaip šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu yra šalių ginčas dėl to, kuriuo būdu, iš nurodytų dviejų, gintinos neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisės, negali būti laikoma, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimas išspręstas iki galo. Tik išsprendus ginčą, kokiu būdu gintinos konkretaus darbuotojo teisės, tampa aišku, ar neteisėtai atleisto darbuotojo darbo santykiai bus atkurti ir tęsiami, ar jie pasibaigs darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik išsprendus ginčą, kokiu būdu gintinos neteisėtai atleisto darbuotojo teisės, nustatomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir data tuo atveju, jeigu nusprendžiama negrąžinti darbuotojo į pirmesnį darbą. Situacija, kai atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tačiau viena iš darbo ginčo šalių nesutinka su darbo ginčų komisijos parinktu neteisėtai atleisto darbuotojo teisių gynimo būdu, negali būti vertinama kaip ginčo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu išsprendimas iš esmės, ir darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, negali įsiteisėti savarankiškai. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-597-910/2019, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-204-544/2021).
25. DK 231 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos
sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Taigi, vienai iš darbo ginčo šalių pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas nagrinėjamas teisme iš naujo. Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo dalyko, nepaisant to, sutampa ar ne darbo ginčų komisijos ir teismo padarytos išvados. Vadovaujantis aptartomis darbo teisės normomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo ieškinį, turėjo nagrinėti šalių darbo ginčą iš esmės, išspręsdamas, pirmiausia, ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimą, ir tik vėliau - neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimo nesvarstė, o šio klausimo neišsprendus, nebuvo pagrindo spręsti ir dėl galimai neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisių gynimo būdo – grąžinimo į darbą.
26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, vertina, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties, pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Tik išsprendus klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, galima spręsti dėl neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisių gynimo būdo.
28. Pripažinus, kad šioje byloje nagrinėdamas su darbo teisiniais santykiais susijusius klausimas teismas neatskleidė bylos esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.