- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-304-309/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00239-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo G. V. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 1500 litų bauda su prekių konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 19 d. 13.53 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) rajone, automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno įvairių mėsos gaminių – produktų krovinį be jų įsigijimą ar gabenimą, juridinę galią turinčių dokumentų. Gabenamo krovinio kiekiai, kainos, nurodyti 2013-02-19 Daiktų paėmimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso be dokumentų gabeno 347 kg mėsos gaminių už 2492,81 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)), gabenamo krovinio vertė lygi 19,175 MGL, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti 2013 m. balandžio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad 2013 m. balandžio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. ATPK 163² straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. 2013-02-22 administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad G. V. gabeno krovinį be įsigijimo ar gabenimo ar su suklastotais dokumentais. 163¹¹ straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Pasak apelianto, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinis kaltinimas pažeidėjui turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N575-1263/2009, N62-2901/2010). Pažymi, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo. Priešingu atveju negali būti sprendžiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Apelianto teigimu, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima suprasti, ar G. V. gabeno krovinį be dokumentų, ar su suklastotais dokumentais. Esant šioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad šioje byloje pažeista asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinė teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog gabeno prekes su vadybininkės duotais dokumentais. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja G. L., paaiškino, jog dirba įmonėje vadybininke-administratore. Bendrovėje buvo užstrigusi buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo, kad ne visas kiekis produkcijos įtrauktas, tada puolė įrašinėti likutį ir atidavė vairuotojui nepasirašytas sąskaitas. Kai kurios sąskaitos buvo su tais pačiais numeriais dėl įvykusio programos sutrikimo ir neapsižiūrėjimo. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir pats G. V., tačiau pirmos instancijos teismas anksčiau paminėtų asmenų parodymų visiškai nevertino.
Be to, pasak apelianto, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo išsiaiškinta, ar vežamo krovinio svoris ir kiekis atitiko G. V. patikrinimo metu pateiktuose dokumentuose nurodytus krovinio kiekius ir svorį. Šios aplinkybės nepaneigė ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimą, atstovas G. N.. Apeliantas nurodo, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimą, atstovas G. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog Valstybinė mokesčių inspekcija į PVM sąskaitų faktūrų numeraciją ir pildymą žiūri liberaliai ir suteikia teisę įmonėms pačioms nurodyti sąskaitų faktūrų numerius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidėjas padarė pažeidimą, nes prekės buvo gabenamos su dokumentais, kurie neatitiko nustatytos jų pildymo tvarkos, be tinkamų rekvizitų.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM įstatymo 80 straipsnis numato šiuos privalomuosius PVM sąskaitos faktūros rekvizitus:
1) PVM sąskaitos faktūros išrašymo data;
2) PVM sąskaitos faktūros numeris, leidžiantis identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą;
3) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas;
4) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo);
5) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jeigu pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais;
6) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas;
7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė;
8) PVM tarifas (tarifai);
9) PVM suma nacionaline valiuta.
Pasak apelianto, jis patikrinimo metu turėjo visus krovinio dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras su visais privalomais rekvizitais. Pardavėjo parašų ant kelių sąskaitų nebuvimas nedaro šių dokumentų negaliojančiais, kadangi PVM įstatymo 80 straipsnis nenumato pardavėjo parašo kaip privalomo sąskaitos faktūros rekvizito.
Apelianto teigimu, pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁸, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153 ° straipsnyje, 154⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209 straipsnyje, 209 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ straipsnis nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių savininko sutapimas (LVAT administracinė byla Nr. N62-2709/2010).
Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad krovinio savininkas ir pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo gabento krovinio savininkas nesutampa, negali būti skiriama administracinė nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas (jei ji paskirta, naikintina ir prekės (krovinys) grąžintinas jų savininkui) (LVAT nutartys Nr. N62-2709/2010, Nr. N17-148/2007).
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neįvertino faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl jo administracinės atsakomybės, ir netinkamai kvalifikavo jo tariamą veiką.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas atsiliepime į G. V. apeliacinį skundą nurodo, kad mano, jog teismo nutarimas dėl G. V. skirtos administracinės nuobaudos už pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta pagrįstai ir atitinka bylos aplinkybes. Mano, kad ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas, negali būti skiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių savininkas.
Atstovas nurodo, kad protokole buvo suformuluotas tinkamas kaltinimas, nuo kurio G. V. ir gynėsi pirmosios instancijos teisme. Taip pat mano, kad vairuotojas, gavęs krovinį lydinčius dokumentus, pagal savo užimamas pareigas ne tik turėjo pagal juos patikrinti prieš gabenant paruoštą krovinį, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kad dalis jų yra be parašų ir neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Gavęs netinkamus dokumentus neturėjo teisės vykdyti krovinių pervežimo. Vadybininkės nurodytos aplinkybės nepaneigia apelianto atsakomybės. Taip pat nurodo, kad apelianto teiginys dėl vežamo krovinio ir dokumentuose nurodyto krovinio kiekio ir svorio atitikimo yra neatitinkantis tikrovės ir paneigiamas elementariais skaičiavimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą užfiksavę ir tyrę pareigūnai, nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismas G. V. kaltę padarius administracinį pažeidimą nustatė remdamasis vien tik rašytiniais byloje surinktais įrodymais ir liudytojos G. L. parodymais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. LVAT nutartis Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį LVAT nutartis Nr. N444-371/2011). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti kokius parodymus davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kokie įrodymai buvo ištirti teismo posėdžio metu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, nesurašius teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje neapklausus administracinio teisės pažeidimo aplinkybes fiksavusių ir tyrusių pareigūnų, neišanalizavus kitų bylai reikšmingų duomenų, pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t aria:
G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.