Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, o būtent:

jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 įpareigotas mokėti lėšas buvusios žmonos E. B. naudai sūnaus A. B. (B.), gimusio (duomenys neskelbtini), dukros M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 480 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikams išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2021 m. rugpjūčio 30 d. susidarė finansinis įsiskolinimas E. B. – 7 861 Eur.

Tokiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 21 d. įtariamuoju apklaustas J. B. parodė, kad narkologinėse ir psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į įskaitas neįrašytas. Yra turėjęs galvos traumą vaikystėje, tačiau jos padarinių nejaučia. Su E. B. išsiskyrė prieš (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. sausio mėnesio parašė prašymą vaikų teisėms dėl vaikų lankymo, nes buvusi žmona jam neleido su jais matytis. Ir nuo 2021 m. pradėjo vykti konfliktai. Jis 2021 m. vasario mėn. buvo iškvietęs policiją, pas E. B. buvo atvykusios vaikų teisės, E. B. buvo neblaivi ir jos draugas buvo neblaivus. E. B. jo atžvilgiu buvo parašiusi du pareiškimus dėl grasinimų, įžeidinėjimų, persekiojimo, kurie buvo melagingi. Jis dirbdavo nuo 2018 m. spalio 8 d. pagal individualią veiklą, atlikdavo griovimo, apdailos darbus, vidutiniškai uždirbdavo apie 1 000 Eur į rankas. Po skyrybų 1,5 mėnesio nedirbo dėl dvasinių išgyvenimų, dėl motinos mirties. 2020 m. rugsėjo mėnesį E. B. siūlė taikytis, jis atsisakė. Pirmojo ir antrojo karantino metu nedirbo, neturėjo pastovių darbų, nes neturėjo užsakymų. Į darbo biržą nesiregistravo. Kreipėsi į darbo biržą 2021 m. balandžio 14 d. dėl 270 Eur pašalpos skyrimo nukentėjusiems nuo karantino, užpildė prašymą, kol kas atsakymo negavo. Jis vaiko pinigų negauna, išmokas gauna E. B. Praktiškai visą 2020 m. vasarą vaikai buvo jo namuose, jis juos išlaikydavo, nes jie gyveno tuo metu pas jį, iš E. B. pinigų už tą laikotarpį negavo. Jiems išsiskyrus buvo sudarę žodinį susitarimą, jog kas antrą savaitgalį vaikai būtų pas jį. Vaikai būdavo su juo kas antrą savaitgalį jo namuose nuo skyrybų iki 2020 m. lapkričio 28 d. ir buvo jo išlaikomi. Nuo 2021 m. kovo mėn. įsikišus vaikų teisėms, E. B. jam vėl leidžia pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį. Vaikams perka dovanas, Velykų proga sūnui padovanojo žaislinį šautuvą, o dukrai ,,Lego“. Per gimtadienius, Kalėdas, Naujus metus vaikams dovanoja dovanas. Prieš mokslo metus 2020 m. rugpjūčio mėn., būnant kartu su vaikais ir E. B. prekybos centre ,,Ozas“, vaikams pirko batus, drabužius, mokymosi priemones. Drabužius ir kitus reikiamus daiktus vaikams perka pagal sezoną. Yra pirkęs du mobiliuosius telefonus vaikams. 2020 m. vasarą vežėsi vaikus atostogauti prie jūros. Mano, kad nuo skyrybų vaikų išlaikymui yra išleidęs apie 2 500 Eur. Jei matydavo, kad vaikams kažko trūksta, nupirkdavo jiems reikiamus daiktus. Bankinių pavedimų E. B. nedarė. Iškart po skyrybų grynais sumokėjo E. B. 960 Eur. Šių mokėjimų niekur neužfiksavo. 180 Eur mokėjo už E. B. automobilį, tarėsi, kad šią sumą išskaičiuos iš alimentų. Išsiskyrus bendravo draugiškai, todėl atliktų mokėjimų niekur nefiksavo. Šiuo metu rengia dokumentus teismui, kad būtų peržiūrėtas teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo, prašys, jog teismas jam priteistų, jog vaikai gyventų pas jį. Jei bus nuspręsta, kad vaikai gyventų pas jį, jis išlaikymo neprašys iš E. B. Susidariusią skolą padengs tada, kai bus priimtas naujas teismo sprendimas. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 172–175).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 30 d. įtariamuoju papildomai apklaustas J. B. parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, tačiau papildomai nori nurodyti, jog pripažįsta, jog E. B. nemoka lėšų vaikų išlaikymui ir susidarė 7 861 Eur skola. Planuoja kreiptis į teismą ir pakeisti sprendimą dėl alimentų mokėjimo tvarkos tam, kad būtų pakeista priskirta išmoka vaikų išlaikymui. Susidariusią skolą padengs, kai bus naujas teismo sprendimas. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, vidutiniškai per mėnesį uždirba 600 – 1 000 Eur. Jei E. B. sutiktų, sudarytų su ja skolos grąžinimo grafiką. Dėl to, jog nemoka vaikams pinigų jų išlaikymui, nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 182–184).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 19 d. liudytoja apklausta E. B. parodė, kad ji oficialiai išsiskyrė su vyru J. B. 2020 m. sausio 25 d. Yra likusių bendrų skolų už darželį, buto nuomą, kurias apmokėti J. vengia. Turi du bendrus vaikus, A. šiuo metu (duomenys neskelbtini), M. (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo neveda nuo 2019 m. lapkričio pradžios. Alimentai teismo sprendimu yra priteisti nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Alimentų yra priteista į mėnesį 480 Eur už abu vaikus. Kreipėsi į antstolius. Per visą laikotarpį antstoliams pavyko išieškoti 20 ir 50 Eur sumas. Tai matyti banko sąskaitų išrašuose. Per visą šį laikotarpį, nuo alimentų priteisimo pradžios J. B. jai nė karto nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui. J. B. vaikams kartais pirkdavo žaislus, kitokių daiktų jiems nepirkdavo. Vaikai pas J. B. būdavo savaitgaliais, nereguliariai. Po skyrybų J. vaikus pas save savaitgaliams paimdavo kas antrą savaitgalį, pasitaikydavo, kad vaikų neimdavo ir penkias savaites. A. (duomenys neskelbtini) gimtadienio proga padovanojo telefoną ,,Huawei P30 Lite“ su numeriu. Kiek vėliau gavo skambutį dėl šio telefono, kad J. nesumokėjęs už šį telefoną, kas už jį tiksliai mokėjo, nežino, ji už jį nemokėjo. Vieną kartą J. yra nuvežęs vasarą vaikus į Palangą. J. šiuo metu visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. 2021 m. sausio 18 d. vyko posėdis per ,,Zoom“ su vaikų teisėmis ir J. jame minėjo, jog turi individualią veiklą, dirba su griovimo darbais, tačiau jis sakė, kad nemokės alimentų iš principo. Mano, kad jis taip keršija jai ir piktybiškai nemoka alimentų. Šiuo metu yra susikaupusi 7 500 Eur skola. Mano, kad jis turi galimybę sumokėti priteistus alimentus, nes yra dirbantis žmogus. Ji nori, kad J. pradėtų mokėti alimentus ir padengtų susidariusią skolą (1 t., b. l. 47–49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 12 d. liudytoja papildomai apklausta E. B. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Naujų mokėjimų iš J. B. negavo, antstoliams taip pat nepavyko išieškoti naujų sumų. Po skyrybų iš J. B. grynaisiais pinigais negavo jokių mokėjimų. Iš J. B. nėra gavusi mokėjimo už automobilį. 2020 m. vasarą abu vaikai gyvendavo pas ją. Pas J. B. vaikai ilgiausiai yra buvę vieną savaitę 2020 m. vasarą. Nebuvo atvejų, jog kartu su J. B. būtų ėję pirkti ką nors vaikams. J. B. teigia jai, jog jis nemoka pinigų vaikų išlaikymui iš principo, nes ji negražiai elgiasi. Jai giriasi, jog turi daug objektų, nespėja atlikti darbų. J. B. dirba nelegaliai, kur jis dirba ar dirbo, tiksliai nežino. J. B. yra susikūręs ,,Facebook“ anketą, kurioje skelbiasi, jog atlieka darbus, nuorodą galės pateikti vėliau. Pastaruosius 1,5 mėnesio vaikai kas antrą savaitgalį būną pas J. B. Teisminis procesas dėl pastovaus vaikų gyvenimo pas J. B. nevyksta. J. B. po skyrybų vaikams nieko nepirkdavo, nebent kartais vaikams nuperka smulkių žaislų. J. B. nepirkdavo vaikams drabužių, batų, mokymosi priemonių. Turi duomenų, jog J. B. gaudavo avansinius mokėjimus iš kitų žmonių ir neatlikdavo darbų, galės nurodyti šių asmenų duomenis. J. B. neturėdavo ligų, dėl kurių negalėdavo dirbti, buvo registruotas ,,A“ klinikoje, (duomenys neskelbtini). Šiai dienai susidaręs įsiskolinimas yra 10 080 Eur dėl vengimo išlaikyti vaikus (1 t., b. l. 51–54).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 5 d. liudytoja apklausta A. S. parodė, kad ji susipažino su J. B. per ,,Facebook“ 2021 m. gegužės mėn. Jis naudojasi ,,Facebook“ profiliais ,,J. N.“ ir antra anketa vadinasi ,,J. N.“. Jie susirašinėjo, buvo susitikę, draugiškai bendravo. Ji kartu su juo ir jo dviem vaikais – A. ir M. važiavo pailsėti 2021 m. birželio 5-6 d. į Pirčiupio karčemą. Jai J. B. pasakojo, jog jis yra ,,B“ direktorius, dirba pats „ant savęs“. Pasakojo, kad ,,ant savęs“ jau dirba labai daug metų. Ji internete ieškojo tokios įmonės, tačiau jos nerado. Jis pasakojo, jog dirba statybose, siųsdavo jai nuotraukas iš statybų objektų. J. B. pasakojo, jog per mėnesį gali išleisti 2 000 Eur, jam tai nėra problema. Yra pasakojęs, jog dirba statybose (duomenys neskelbtini). Jis jos paprašė paskolinti pinigų ir 2021 m. birželio 10 d. ji juos pervedė į jo sūnėno D. B. banko sąskaitą. Ji jam pervedė 750 Eur, o kiek vėliau pravedė ir 150 Eur. Jis jai aiškino, kad jam reikia sumokėti už statybines medžiagas, nes kitu atveju būtų nutraukta jo sutartis su užsakovu. Ji 2021 m. liepos mėn. pabaigoje paprašė jo, kad jis grąžintų paskolintus pinigus, jis jai pagrasino, jog jeigu ji kažkur kreipsis dėl skolos gražinimo, jis tada pinigų negrąžins, bus galima kreiptis į teismus. Jis jai jau grąžino 100 Eur. Šiuo metu nebebendrauja su J. B. Jis jai pasakodavo, jog moka alimentus vaikų motinai, tačiau žino, jog jis jai melavo, mano, jog jis nemokėdavo alimentų, jai tai pasakė jo buvusi žmona. Ji žino, jog jis nuo pirmadienio iki penktadienio dirbdavo nuo 8.00 val. iki 16.00 val. statybų objektuose (1 t., b. l. 61–64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 26 d. liudytoja apklausta J. M. parodė, kad ji yra Vilniaus miesto socialinės paramos centro atvejo vadybininkė. Ji koordinuoja E. B. šeimą nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Su J. B. dirba Vilniaus rajono socialinės paramos centras. Jie pateko į jų akiratį dėl nesutarimo dėl bendravimo tvarkos, teisme nebuvo nusistatę bendravimo su vaikais tvarkos. J. B. skundėsi, jog jis negali matytis su vaikais, kad buvusi žmona užblokavo jo telefoną, jam neleidžia skambinti vaikams. E. B. jiems teigė, jog ji skatina bendrauti su vaikais, tačiau to vengia J. B., nevykdo savo įsipareigojimų. Dažnai pažada pasiimti vaikus, tačiau sutartu laiku vaikų nepasiima. Pastaruoju metu, nuo 2021 m. balandžio 15 d. nusistatė bendravimo su vaikais grafiką, kuriame sutarta, jog J. B. pasiima vaikus pas save kas antrą savaitgalį. Dar buvo sprendžiamas klausimas dėl dukros darželio apmokėjimo. Buvo sutarta, jog kas antrą mėnesį J. B. apmokės už darželį, tačiau jos žiniomis jis nemoka už dukros darželį, nevykdo šio įsipareigojimo. Bendraujant su E., ji nuolat teigia, jog J. B. vaikams išlaikymo neteikia. Posėdžių metu J. B. teigia, jog jis daug dirba statybos srityje individualiai, neturi laiko lankyti pozityvios tėvystės ugdymo mokymus, domėtis vaikų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, vykdyti tėvo pareigas. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio, kadangi J. pakeitė gyvenamąją vietą, su juo dirba Vilniaus rajono atvejo vadybininkė L. L. – (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja B. T. – (duomenys neskelbtini). E. B. teigimu, J. B. piktybiškai nemoka alimentų. J. B. sūnui (duomenys neskelbtini) gimtadienio proga padovanojo telefoną. Vėliau paaiškėjo, kad telefonas yra pirktas kitos moters vardu. Ši moteris susisiekė su E. B. ir paprašė šį telefoną jai grąžinti, nes priešingu atveju kreipsis į policiją. Ar telefonas buvo grąžintas, ji nežino. Yra girdėjusi, jog J. B. kartais nuperka drabužių vaikams, tačiau jis šių drabužių neleidžia vaikams neštis pas E. B., nupirkti drabužiai lieka pas J. B. Jos nuomone, J. B. deda per mažai pastangų, siekiant bendrauti su vaikais, daugiau bendraudamas su vaikais siekia susižinoti apie E. B. asmeninį gyvenimą. Jį labiau domina E. B. negu vaikai. Informacijos, jog J. B. būtų davęs grynų pinigų E. vaikų išlaikymui, neturi (1 t., b. l. 67–70).

Iš E. B. atstovo advokato padėjėjo Jano Zavadskio 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 245 straipsnį matyti, kad E. B. vaikų tėvas J. B. nevykdo 2020 m. sausio 24 d. teismo sprendimo bei būdamas sveikas ir darbingas nemoka mažamečiams vaikams (A. B. ir M. B.) išlaikymo (1 t., b. l. 1–3).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 matyti, kad santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), tarp J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta nepilnamečių A. B. ir M. B. gyvenamoji vieta su ieškove E. B. Iš atsakovo J. B. priteistas materialinis išlaikymas vaikams A. B. ir M. B. po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė E. B. uzufrukto teise paskirta tvarkyti nepilnamečių A. B. ir M. B. išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 4–11).

Iš antstolės B. Palavinskienės 2021 m. vasario 1 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo iš J. B. antstolių kontoroje užvesta 2020 m. balandžio 22 d. 2020 m. balandžio 25 d. skolininkui J. B. išsiųstas raginimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei darbovietės UAB „C“, adresu (duomenys neskelbtini). Abiem adresais dokumentai buvo įteikti. Raginimo laikotarpiu mokėjimų atlikta nebuvo. Suėjus raginimo terminui 2020 m. gegužės 19 d. atlikti priverstinio vykdymo veiksmai – areštuotos skolininko banko sąskaitos bei skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taip pat išsiųsti dokumentai išskaitoms į skolininko darbovietę UAB „C“. VSDFV duomenimis 2020 m. birželio ir liepos mėn. skolininko darbo užmokestis 0 Eur (tikėtina, kad buvo prastovose), todėl išskaitos nebuvo atliekamos. 2020 m. rugpjūčio 11 d. skolininkas darbo sutartį nutraukė. Iš skolininko atlikti šie pinigų nurašymai: 2020 m. birželio 23 d. – 24,06 Eur, 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 138,65 Eur. Iš nurašytų pinigų padengtos antstolės faktinės vykdymo išlaidos bei išieškotojai pervesta 58,62 Eur. Skolos likutis 2021 m. sausio 31 d. yra 6 181,38 Eur. Šiai dienai skolininkas nedirba (1 t., b. l. 73).

Iš antstolės B. Palavinskienės 2021 m. gegužės 19 d. pranešimo matyti, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo iš J. B. yra išieškota ir 2020 m. rugsėjo 4 d. pervesta išieškotojai 58,62 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2021 m. gegužės 18 d. yra 7 040,38 Eur (1 t., b. l. 167).

Iš antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo matyti, jog išlaikymo įsiskolinimo likutis 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudaro 7 861 Eur (2 t., b. l. 86).

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Logine, gramatine prasme žodis „vengimas“ reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, tai yra tam tikri aktyvūs veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Vengimo išlaikyti vaiką tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) savo pareigos išlaikyti vaiką atlikimo. Kaltininkas sąmoningai nevykdo įsipareigojimo (nustatytais terminais nemoka lėšų, perveda mažesnes sumas, perleidžia turtą, keičia gyvenamąją vietą, nesuteikdamas apie tai informacijos, ir pan.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, pareiškimas, liudytojų E. B., A. S. ir J. M. parodymai, antstolės B. Palavinskienės pranešimai, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 įpareigotas mokėti lėšas buvusios žmonos E. B. naudai sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), dukros M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 480 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikams išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2021 m. rugpjūčio 30 d. susidarė finansinis įsiskolinimas E. B. – 7 861 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 188–192). Nukentėjusioji E. B. taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t. b. l. 193).

Už BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas vaikui ir šeimai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. B. – jauno darbingo amžiaus, išsiskyręs, oficialiais duomenimis – nedirbantis (2 t., b. l. 144), neteistas (2 t., b. l. 162–164), per pastaruosius 3 metus administracine tvarka baustas 16 kartų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 146–161), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam J. B. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio, t. y. 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, dirbant po 30 valandų per mėnesį (BK 46 str. 2 d.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 185–187) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys jam nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. (J. B.) paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. B. (J. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti J. B. (J. B.), kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti J. B. (J. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.