Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų turinčių nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteistas iš V. L. 1 031,46 Lt (vieno tūkstančio trisdešimt vieno lito 46 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. L. 197,14 Lt (vieno šimto devyniasdešimt septynių litų 14 ct) turtinės ir 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 8 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad jis mirė, (toliau – kitas asmuo), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. Ž. sveikatą, o būtent: sudavė nukentėjusiajai N. Ž. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko ji sukniubo, jis su kitu asmeniu spyrė nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, vėliau jai bandant atsistoti, trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, bendrais su kitu asmeniu veiksmais padarydamas nukentėjusiajai dešinio skruostikaulio lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, kas traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos 8 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, grasino nužudyti N. Ž., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: sudavė nukentėjusiajai N. Ž. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko ji sukniubo, su kitu asmeniu spyrė nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant pabėgti, kitas asmuo pasivijo ją ir, paėmęs už plaukų, nutempė iki pavėsinės bei pastūmė, nukentėjusiajai N. Ž. atsiklaupus ant kelių, kitas asmuo suėmė už plaukų ir, įrėmęs peilį į smakrą, grasino sakydamas, kad ji nebegyvens, peiliu perrėžė kaklą, su kitu asmeniui vadindami įvairiais necenzūriniais žodžiais spyrė gulinčiai nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant atsistoti, trenkė kumščiu jai vieną kartą į veido sritį.

Be to, V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos 8 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: sudavė nukentėjusiajai N. Ž. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko ji sukniubo, su kitu asmeniu spyrė nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant pabėgti, kitas asmuo pasivijo ją ir, paėmęs už plaukų, nutempė N. Ž. iki pavėsinės ir pastūmė; nukentėjusiajai N. Ž. atsiklaupus ant kelių, kitas asmuo suėmė jai už plaukų bei, įrėmęs peilį į smakrą, grasino sakydamas, kad ji nebegyvens, peiliu perrėžė kaklą, su kitu asmeniui vadindami įvairiais necenzūriniais žodžiais spyrė gulinčiai nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant atsistoti, trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais su kitu asmeniu padarė nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kaklo priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, pilvo srityje, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir dešinio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. L. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje nustatyta, kad dešinio skruostikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas nukentėjusiajai įvyko nuo smūgiavimo į veido sritį. Kadangi du smūgius į veidą nukentėjusiajai sudavė V. L., pagrįstai padaryta išvada, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas N. Ž. padarytas nuo V. L. (ir kartu su juo nusikaltime dalyvavusio asmens) smurtinių veiksmų visumos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. ginčija faktines nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarymo aplinkybes, t. y. iš esmės neigia padaręs minėtą nusikalstamą veiką, nurodo, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl neturėtų atsakyti baudžiamąją tvarka ir skundu prašo jį išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios N. Ž., liudytojų M. Ž., G. G., M. V. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo V. L. kaltę įrodančią medžiagą, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų S. L., K. L. parodymus, kad V. L. ištraukęs S. L. iš tvenkinio, pastūmė N. Ž., jog N. Ž. griūdama atsitrenkė į ąžuolinį stalą, nugriuvo ant grindinio ir pradėjo daužyti sau per veidą, jog V. L. nukentėjusiosios nemušė, tik pastūmė, paneigia byloje ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis smurtą N. Ž. atžvilgiu panaudojo gindamas savo seserį S. L. nuo neteisėtų nukentėjusiosios veiksmų, t. y. esant būtinajai ginčiai, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta. BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į būtinąją gintį. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas asmens teises ir laisves, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos, kurios gali pasireikšti veikimu. Taigi, būtinoji gintis negalima prieš veiką, kuri padaroma neveikimu.

Iš byloje esančių surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad tarp nukentėjusiosios N. Ž. ir S. L. kilo konfliktas, kurio metu N. Ž. įstūmė S. L. į tvenkinį, tačiau aktyvių fizinių veiksmų S. L. atžvilgiu tuo metu, kai V. L. jai sudavė smūgį į veidą, ji nenaudojo, be to, V. L. smūgį į veidą nukentėjusiajai sudavė po to, kai ištraukė seserį iš tvenkinio. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiąją jis tik pastūmė, tačiau anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, kai jau realios grėsmės jo sesers S. L. sveikatai ar gyvybei nebebuvo. Įvertinus tai, kad V. L. sesers S. L. atžvilgiu nukentėjusioji neatliko veiksmų, sudarančių realaus kėsinimosi turinį, daroma išvada, kad apeliantas neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Dėl to nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L., neigdamas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodo, kad iš jo N. Ž. ir Valstybinei ligonių kasai nepagrįstai priteistas žalos atlyginimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 110 str. nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nukentėjusioji N. Ž., tiek civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pasinaudojo šia įstatymais numatyta savo teise ir prašė iš V. L. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (2 t. 137–138 b. l., 3 t. 30–31 b. l.).

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų V. L. veiksmų nukentėjusioji N. Ž. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Nukentėjusioji N. Ž., prašydama priteisti iš V. L. 197,14 Lt turtinei žalai atlyginti pateikė tai pagrindžiančius dokumentus – receptai, kvitai (3 t. 35 b. l.). Šios išlaidos, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstos ir abejonių nekelia, todėl ši pinigų suma (19714 Lt) buvo pagrįstai priteista nukentėjusiajai N. Ž. iš nuteistojo V. L.. Taip pat byloje nustatyta, kad už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa turėjo 1031,46 Lt išlaidų (2 t., 137-138 b. l.). Šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais, įrodančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų dydį ir apmokėjimą, todėl pagrįstai Valstybinei ligonių kasai priteistas iš V. L. 1031,46 Lt turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji N. Ž. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo V. L. veiksmų išgyveno įvairius nepatogumus, dėl sužalojimų veido srityje kurį laiką vengė viešumo, buvo apribotos bendravimo galimybės, neabejotina, kad N. Ž. patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai N. Ž. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, sužalojimų mąstą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis dėl V. L. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios N. Ž. atžvilgiu nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinė ir neturtinė žala priteista pagrįstai, žalos dydžiai pagrįsti ir nėra aiškiai per dideli, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.