Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Telšiuose, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį (dvi veikos) 30 MGL (3 900 Lt) bauda; bauda sumokėta,

yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2011 m. liepos 8 d. apie 23⁰⁰ val. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kieme, veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad jis mirė (toliau – kitas asmuo), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. Ž. sveikatą, o būtent: sudavė nukentėjusiajai N. Ž. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko ji sukniubo, jis su kitu asmeniu spyrė nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, vėliau jai bandant atsistoti, trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, bendrais su kitu asmeniu veiksmais padarydamas nukentėjusiajai dešinio skruostikaulio lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, kas traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, V. L. buvo kaltintas tuo, kad 2011 m. liepos 8 d. apie 23⁰⁰ val. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) „Šiaulių r., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu, grasino nužudyti N. Ž., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: sudavė nukentėjusiajai N. Ž. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko ji sukniubo, su kitu asmeniu spyrė nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant pabėgti, kitas asmuo pasivijo ją ir, paėmęs už plaukų, nutempė iki pavėsinės bei pastūmė, nukentėjusiajai N. Ž. atsiklaupus ant kelių, kitas asmuo suėmė už plaukų ir, įrėmęs peilį į smakrą, grasino sakydamas, kad ji nebegyvens, peiliu perrėžė kaklą, su kitu asmeniui vadindami įvairiais necenzūriniais žodžiais spyrė gulinčiai nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant atsistoti, trenkė kumščiu jai vieną kartą į veido sritį.

Be to, V. L. buvo kaltintas tuo, kad 2011 m. liepos 8 d. apie 23⁰⁰ val. sodų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: sudavė nukentėjusiajai N. Ž. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko ji sukniubo, su kitu asmeniu spyrė nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, N. Ž. bandant pabėgti, kitas asmuo pasivijo ją ir, paėmęs už plaukų, nutempė N. Ž. iki pavėsinės ir pastūmė; nukentėjusiajai N. Ž. atsiklaupus ant kelių, kitas asmuo suėmė jai už plaukų bei, įrėmęs peilį į smakrą, grasino sakydamas, kad ji nebegyvens, peiliu perrėžė kaklą, su kitu asmeniui vadindami įvairiais necenzūriniais žodžiais spyrė gulinčiai nukentėjusiajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas; N. Ž. bandant atsistoti, trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais su kitu asmeniu padarė nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kaklo priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, pilvo srityje, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir dešinio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 10, 98 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. L. neprisipažino padaręs inkriminuotas veikas ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 8 d. su A. S. (savo dėde) buvo parduotuvėje. Paskambino dėdės sugyventinė N. (Ž.) ir pakvietė atvažiuoti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r.). Į sodybą N. Ž. pakvietė ir jo mamą K. L. bei seserį S. L.. Sodyba priklausė A. S.. Sodyboje stovi namelis iš rąstų; teritorija aptverta. Artimiausias kaimynas gyvena atokiau. Jiems atvažiavus, N. Ž. jau buvo išgėrusi. Be jo ir N. Ž., sodyboje dar buvo A. S., jo mama, sesuo S.. Jis nuėjo žvejoti, vėliau kapojo malkas. Viskas prasidėjo, kai N. Ž. dar labiau įkaušo. Ji užsipuolė S. L., suplėšė jos rūbus ir įstūmė į tvenkinį. Tvenkinio krantas grįstas akmenimis. Kadangi sesuo nemoka plaukti, jis padavė seseriai ranką ir ištraukė ją iš vandens. Ant sesers kūno matėsi nubrozdinimų. Netrukus N. Ž. vėl įstūmė S. į tvenkinį. Jis vėl ištraukė seserį ir pastūmė N. Ž., kad ji nebelįstų prie S.. Prieš pastumdamas pasakė: „Ką čia dirbi, eik šalin“. N. Ž. nugriuvo ant grindinio. Gulėdama pradėjo daužyti galvą į grindinio trinkeles. Po to N. mušėsi su A. S.. Pastarasis ją spardė ir sudavė kumščiu į veidą. Jis (V. L.) nukentėjusiajai jokių smūgių rankomis ir/ar kojomis nesudavė; tik vieną kartą pastūmė gindamas seserį. Necenzūrinių žodžių nevartojo, N. negrasino; peilio po kaklu jai nekišo ir nesakė, kad ji nebegyvens. Tuo metu sodyboje pašalinių asmenų nebuvo. N. Ž. išsivežė sūnus. Spėja, kad jį iškvietė nukentėjusioji. Muštynių tarp A. S. ir N. Ž. yra buvę ir anksčiau. Iki įvykio A. S. su N. Ž. kartu gyveno apie 4 m. A. S. yra sakęs, kad kai N. negeria, viskas būna gerai; kai išgeria – prasideda konfliktai. Muštynių metu naudodavo peilius, kviesdavo policiją. V. L. kokius 4 kartus yra važiavęs po muštynių į butą pasiimti dėdės; kai tik ten nuvažiuodavo, visada būdavo policijos pareigūnų. Po muštynių A. S. ir N. Ž. visada susitaikydavo. V. L. nebūtų drįsęs suduoti N. Ž., nes A. S. ant jo būtų supykęs, juolab kad sugyventiniai anksčiau ar vėliau visada susitaikydavo. Nukentėjusiajai išvykus, jie nuvažiavo į A. S. su N. Ž. nuomojamą butą. Dėdė ketino pasiimti savo daiktus. A. S. į butą įlipo per balkoną, nes durų spynos buvo užrakintos, o jis turėjo tik vieną raktą. Vėliau į butą atvyko ir nukentėjusioji su sūnumi. Bute N. Ž. „draskėsi“. Galiausiai atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Spėja, kad sesuo S. L.. Visi nuvyko į policiją. Pareigūnai sakė, kad ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nematė. Po įvykio A. S. ir N. Ž. tai pykosi, tai taikėsi. Dėdė jam sakė, kad N. Ž. atsiims pareiškimą, jei gaus sodybą ir automobilį. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka. N. Ž. sakė dėdei: „Atsiimkite pareiškimus, o aš atsiimsiu ieškinį“. Po įvykio nukentėjusioji jo mamai ir seseriai siuntinėjo grasinančio turinio SMS žinutes.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 45-46 b. l.) įtariamuoju apklaustas A. S. (mirė 2011 m. spalio 18 d., 2 t., 145 b. l.) parodė, kad 2011 m. liepos 8 d. leido laiką sodyboje (duomenys neskelbtini). (Šiaulių r.). Be jo, sodyboje buvo sugyventinė N. Ž., sesuo K. L., dukterėčia S. L. ir sūnėnas V. L.. Apie 23⁰⁰ val. būdamas prie tvenkinio išgirdo, kaip N. Ž. pykstasi su S. L.. N. Ž. vadino dukterėčią necenzūriniais žodžiais, po to įstūmė į tvenkinį. Priėjęs prie N., mėgino ją nuraminti, bet nesėkmingai. N. Ž. sakė „parėšianti“ S. L., kad ši nepripiršinėtų jam kitų moterų. N. pasiėmė iešmą ir, priėjusi prie išlipusios iš tvenkinio S., perbrėžė juo jai ranką bei kumščiu sudavė per veidą. S. L. nuo smūgio vėl įkrito į vandenį. V. L. puolė ginti sesers; priėjo prie N. Ž. ir pasakė: „Ką darai su mano sese?“; po šių žodžių pastūmė N.. Ji atsitrenkė į ąžuolinį stalą ir nukrito ant grindinio. Kelias sekundes pagulėjo; atsistojusi, pradėjo mėtyti maistą nuo stalo. Atvažiavęs sugyventinės sūnus M. Ž. prašė mamos nekvailioti. Kai N. Ž. nurimo, sūnus išsivežė ją į Šiaulius. A. S. nukentėjusiosios nemušė, jai nespyrė, negrasino. V. L. nukentėjusiosios irgi nemušė; tik pastūmė gindamas seserį.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 9, 34 b. l.; 2 t., 64 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. Ž. parodė, kad su A. S. susipažino 2005 m., kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. A. S. išėjus iš įkalinimo įstaigos, apsigyveno kartu ir pragyveno daugiau kaip 4 m. Namuose jis elgėsi normaliai, tačiau kai grįždavo iš Telšių, būdavo sunku su juo susikalbėti. 2011 m. liepos 8 d. A. S. su V. L. išvažiavo į Telšius, po to atvyko į sodybą (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Vėliau ten atvažiavo S. L. su mama K. L.. Sodyba įregistruota A. S. vardu, tačiau įgyta už jų abiejų lėšas. Sodyboje ji (N. Ž.), V. L., A. S., S. L. ir K. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,5 l brendžio butelį. Jai sėdint prie stalo su K. L., pro šalį bėgdama S. paspyrė krepšį. N. Ž. paprašė pastatyti krepšį į vietą. S. L. pasakė, kad viskas, kas yra sodyboje, priklauso jos dėdei (A. S.), todėl krepšį į vietą turi pastatyti N. Ž.. Tada S. L. antrą kartą paspyrė krepšį. N. Ž. atsistojus paimti krepšį, S. L. ją pastūmė. N. Ž. atsitiesė ir atsisukusi pastūmė S. L.. Ši įkrito į tvenkinį. Vanduo tvenkinyje siekia kelius; galima braidyti su guminiais batais. Iš karto po to, kai įstūmė S. L. į tvenkinį, kaltinamasis sudavė jai į žandikaulį. Tuo metu galėjo būti 23⁰⁰ val. Nuo V. L. smūgio ji sukniubo ir trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjo, pajutusi skausmą nuo spyrių. Spardė V. L. ir A. S.; vienas smūgis kliuvo į akį, kiti – į kitas kūno vietas. A. S. buvo basas, V. L. avėjo sportiniais batais (vėliau gydytojas jai sakė, kad sužalojimai, sprendžiant iš jų pobūdžio, padaryti spiriant batu apauta koja). A. S. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, V. L. pritarė. Ji ėmė šaukti, verkė, bet į pagalbą niekas neatėjo. Norėdama apsisaugoti, slinko po stalu. A. S. ją pagavo ir nusitempė į pavėsinę; pasiėmęs peilį, du kartus dūrė sakydamas, kad ji negyvens, ją sušers žuvims. Kai A. S. laikė peilį po kaklu, išsigando, nes galvojo, kad gali papjauti. Paskambino sūnui, kad skubiai atvažiuotų, nes kitaip ją gali užmušti. Sūnaus laukė prie pavėsinės. Kai atvažiavo sūnus, V. L. jai dar kartą sudavė į veidą. Sūnus puolė ją ginti. Tuo metu kažkas sudavė sūnui, puolė jį su kirviu. Nematė, kas sudavė sūnui, nes užsidengusi veidą verkė. Iš pradžių nuvažiavo į namus, po to - į ligoninę. Sūnus tuo metu dirbo vairuotoju greitosios medicinos pagalbos stotyje. Nenorėdama, kad sūnus dėl jos jaustųsi nejaukiai, paprašė, kad į ligoninę ją nuvežtų sūnaus draugė G. G.. Iš ligoninės nuvažiavo į butą T. g. Bute rado A. S., V. L., S. L.. A. S. buvo susidėjęs savo daiktus, bendras nuotraukas rado sudraskytas. Dėl patirto šoko pirmos apklausos metu negalėjo prisiminti visų aplinkybių. Papildomų apklausų metu patikslino anksčiau duotus parodymus, nurodydama, kad ji S. L. nesudavė, bet ją pastūmė. Tarp jų iš seniau buvo įtempti santykiai dėl turto; S. L. sakydavo A. S.: „Kam tau dalintis, jeigu gali vienas viską turėti“. Anksčiau su A. S. irgi buvo konfliktų, bet pareiškimų policijai nerašė. Po įvykio išvarė A. S. iš namų. Vėliau jis kameroje pasikorė, nes padarė baisų nusikaltimą – nukirto žmogui galvą. Sugyventiniui mirus, nukentėjusioji kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl turto, kurį įgijo bendrai gyvendama su A. S., pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 37-38 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. L. parodė, kad 2011 m. liepos 8 d. apie 16⁰⁰-17⁰⁰ val. jai paskambino nukentėjusioji N. Ž. ir pakvietė atvažiuoti į dėdės A. S. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r.). Sakė, kad iškeps mėsos, paruoš šašlykų. Nukentėjusioji į sodybą pakvietė ir jos mamą K. L.. Sodyba, į kurią buvo pakviestos S. L. su mama, įsikūrusi gana nuošalioje vietoje: ne prie pat pagrindinio kelio, atokiau; sodybą juosia tvora; artimiausias kaimynas gyvena ant kalno, kitas – dar toliau. Kai S. L. su mama atvažiavo į sodybą, A. S. kapojo malkas, o liudytojos brolis V. L. žvejojo; N. Ž. buvo išgėrusi. Susėdus prie stalo, nukentėjusioji pradėjo keikti ją, vadino „šliure“, „šavalka“; kaltino, esą ji dėdei perša kitas moteris. Toks N. Ž. elgesys liudytojai buvo ne naujiena; nukentėjusioji ir anksčiau ją buvo iškeikusi. N. Ž. apipylė ją mineraliniu vandeniu, sudavė į krūtinę, suplėšė rūbus, mosavo iešmu ir įstūmė į tvenkinį. Jai ėmus šaukti, atbėgo brolis ir ištraukė ją iš vandens. Ištraukęs ją iš tvenkinio, brolis N. Ž. pastūmė. Ši atsitrenkė į ąžuolinį stalą, nugriuvo ant grindinio ir pradėjo daužyti sau per veidą. A. S. mėgino nuraminti N. Ž., bet veltui, ji šaukė: „Esate mano sodyboje, šliuožkite visi lauk“. Po to pradėjo muštis su A. S.: puolė vienas kitam į atlapus, dėdė ėmė ją spardyti. Išgėrusi, N. Ž. tampa agresyvi, elgiasi nenuspėjamai. A. S. irgi buvo ūmaus būdo, neprognozuojamas. Tarp jų dažnai kildavo konfliktų. Išgėrusi N. Ž. nuolat mušdavosi su A. S., varydavo jį lauk, kviesdavo policiją. Kai nukentėjusioji mušėsi su A. S., brolis buvo kažkur netoliese. Liudytoja negirdėjo, kad brolis būtų grasinęs N. Ž.. Įvykio dieną brolis vilkėjo marškinėlius, sportines kelnes, avėjo sportinę avalynę. A. S. vilkėjo marškinėlius ir sportines kelnes. Konfliktas tarp N. Ž. ir A. S. truko ilgai. Konfliktui pasibaigus, nukentėjusioji išsikvietė sūnų ir jis išsivežė N. Ž.. Liudytoja, jos mama, brolis ir dėdė sutvarkė sodybą ir nuvažiavo į butą (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. A. S. ir brolis nuėjo pasiimti rūbų, o ji su mama liko automobilyje. Atvyko policijos pareigūnai ir visus išvežė į PK. Ten praleido 3 val. Tyrėjas pasakė, kad pareiškimo niekas nerašo, todėl leido važiuoti namo. PK matė N. Ž.; ji sklaidė kažkokius lapus ir juokėsi. Po įvykio N. Ž. skambino jai ir mamai, grasino susidorojimu su visa gimine; siuntinėjo įžeidžiančio turinio SMS žinutes. Dėl sužalojimų liudytoja kreipėsi į policiją. N. Ž. buvo iškelta baudžiamoji byla.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 59-60 b. l. ) ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2011 m. liepos 9 d. apie 3⁴⁵ val. su kolega V. Č. pagal iškvietimą nuvyko į butą T. g. Virtuvėje sėdėjo mergina su dviem vyrais, svetainėje – nukentėjusioji su vyru. Nukentėjusioji buvo sumušta. Virtuvėje sėdėjusi mergina buvo subraižyta, apdraskyta, atrodė, lyg būtų įkritusi į vandenį. Ar jos buvo blaivios, negali pasakyti. Visi bute buvę asmenys sakė, kad įvyko konfliktas; jie tarpusavyje ginčijosi, vienas kitą kaltindami. Į PK vienus pristatė tarnybiniu automobiliu, kiti atvažiavo patys.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 61 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. Č. parodė, kad 2011 m. liepos 9 d. apie 3⁴⁵ val. su kolega M. S. gavo pranešimą apie bute T. g. vykstantį konfliktą. Nuvykus į butą konfliktas buvo pasibaigęs. Bute buvo 5-6 asmenys. Viena mergina buvo šlapiais drabužiais, apibraižyta. Neprisimena, ar ant nukentėjusiosios kūno buvo sužalojimų. Nuo moterų sklido alkoholio kvapas, bet jos negriuvinėjo, kalbėjo suprantamai.

N. Ž. 2011 m. liepos 9 d. parašė policijai protokolą-pareiškimą (1 t., 3 b. l.). Jame nurodė, kad 2011 m. liepos 8 d. apie 23⁰⁰ val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., konflikto metu ją sumušė sugyventinis A. S. ir jo sūnėnas V. L.; A. S. buvo pridėjęs jai prie kaklo peilį ir grasino nužudyti.

Iš asmens blaivumo testų duomenų (alkotesterio rodmenų) matyti, kad N. Ž. (1 t., 17 b. l.) 2011 m. liepos 9 d. 4³³ val. užfiksuotas lengvas – 1,14 %o – girtumo laipsnis; V. L. (2 t., 15 b. l.) 2011 m. liepos 9 d. 4²⁷ val. užfiksuotas lengvas – 1,09 %o – girtumo laipsnis.

2012 m. vasario 29 d. prokuroro nutarimu (2 t., 189 b. l.), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu nutrauktas įtariamajam mirus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikų kvalifikacija

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis neigė prisidėjęs prie nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo ir tvirtino, kad gindamas seserį N. Ž. tik pastūmė; tikino nė vieno smūgio jai nesudavęs. Pasak kaltinamojo, ištraukęs seserį iš tvenkinio, kur ją įstūmė nukentėjusioji, pastūmė N. Ž.; pastaroji atsitrenkė į stalą, nukrito ant grindinio, specialiai daužė galvą į grindinio trinkeles, po to pradėjo muštis su A. S.; muštynių metu A. S. smūgiavo N. Ž. kumščiu į veidą, spyrė kojomis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios duoti parodymai iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes; skirtingų apklausų metu N. Ž. tik patikslindavo savo parodymus, tačiau esmines aplinkybes nurodė tas pačias. Nukentėjusiosios parodymus, kad smūgius jai sudavė ne tik A. S., bet ir V. L., patvirtina ir kiti įrodymai. Apie tai, kad sodyboje ją muša V. L. su A. S., nukentėjusioji minėjo telefonu sūnui. Jis teisme patvirtino, kad atvykęs į sodybą pamatė kruviną mamą ir matė, kaip V. L. jai sudavė. Kad nukentėjusioji grįžo sumušta ir kad ji nurodė V. L., A. S. kaip ją sumušusius asmenis, teisme patvirtino liudytoja G. G.. Galiausiai iš teismo medicinos specialistų išvadų, specialisto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai buvo padaryti dešinio skruostikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas (įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei nubrozdinimai kaklo priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, smakre, kakle, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, pilvo srityje, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje (kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas). Padaryti šiuos sužalojimus reikėjo ne mažiau kaip 19 poveikių bukais kietais daiktais; į veido sritį buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai (į dešinį skruostą ir dešinę akį); nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (dešinio skruostikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas) padaryti vienu smūgiu (ranka ar koja) į dešinį skruostą; galvos smegenų sukrėtimą galėjo sustiprinti smūgis (ranka ar koja) į dešinę akį. Sužalojimai nebūdingi griuviminei-kritiminei traumai. Teismo medicinos specialisto nustatytas suduotų smūgių kiekis, lokalizacija iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus apie smūgių sudavimą ir kūno vietas, į kurias buvo smūgiuojama (du kaltinamojo smūgiai kumščiu į veido sritį, kaltinamojo ir A. S. bendrai suduoti smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas, įskaitant į veidą (dešinę akį)).

Nustatyta, kad dešinio skruostikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas nukentėjusiajai įvyko nuo smūgiavimo (smūgiavimų) į veido sritį. Kadangi du smūgius į veidą nukentėjusiajai sudavė V. L., jis (kartu su A. S.) spyrė nukentėjusiajai kojomis į įvairias kūno vietas, įskaitant į veidą, daroma išvada, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas N. Ž. padarytas nuo V. L. (ir kartu su juo nusikaltime dalyvavusio asmens) smurtinių veiksmų visumos. Tarp V. L. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. L. suvokė, kad mušdamas nukentėjusiąją ją žaloja; numatė, kad kelia pavojų jos sveikatai, ir norėjo bet kokių padarinių (jį būtų tenkinęs bet koks nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo laipsnis), vadinasi, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į atsiradusius padarinius, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes sunkesni padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) per se apima lengvesnius padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji nepatvirtino, jog V. L. ir A. S. ją mušė pavėsinėje (po to, kai ją ten nutempė A. S. ir grasino nužudysiąs), todėl ši aplinkybė (smūgių kojomis sudavimas pavėsinėje) iš kaltinimo šalinama.

Taip pat iš kaltinimo šalinami A. S. tapatybę liudijantys duomenys, pripažįstant, kad V. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus; iš kaltinimo kaip perteklinės šalinamos ir aplinkybės, atitinkančios grasinimo nužudyti sudėties požymius.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl neturėtų atsakyti baudžiamąją tvarka.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį, jei siekia atremti sau arba kitiems gresiantį pavojingą kėsinimąsi, kuris turi būti realus ir akivaizdus (BK 28 str. 2 d.). Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo argumentu, kad jo ginamasis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Prieš nukentėjusiosios sumušimą tarp N. Ž. ir kaltinamojo sesers S. L. buvo kilęs konfliktas, kurio metu N. Ž. įstūmė S. L. į tvenkinį. Tokie nukentėjusiosios veiksmai teisės požiūriu nepriimtini, nes kėlė nepateisinamą grėsmę S. L. sveikatai ar gyvybei. Tačiau kaltinamasis smūgius N. Ž. sudavė po to, kai ištraukė seserį iš vandens, tuo metu pavojus S. L. nebegrėsė (t. y. iš keršto). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veika padaryta išnykus būtinosios ginties situacijai, todėl BK 28 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos. Kita vertus, pripažintina, kad nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai, ir būtent tai paskatino V. L. prieš ją nusikalsti.

BK 145 straipsnio 1 dalis inter alia numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais žmogui pranešama (žodžiu, raštu, gestais, telefonu, kt.), kad jis bus nužudytas. Grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų savo gyvybei ar sveikatai. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (formali sudėtis).

Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, ir teisiamajame posėdyje teigė, kad A. S. nusitempė ją į pavėsinę, pridėjo peilį prie kaklo ir sakė, kad ji negyvens („ją prirėš“, „sušers žuvims“); peiliu įbrėžė kaklą. Nė vienoje iš apklausų nukentėjusioji nenurodė, kad V. L. būtų kaip nors prisidėjęs prie šių veiksmų įgyvendinimo. Kaltinamasis neigė, kad būtų sakęs grasinančio pobūdžio žodžius nukentėjusiajai, panaudojęs peilį, juo N. Ž. grasinęs. Teismui pašalinus iš kaltinimo aplinkybę, kad V. L. ir A. S. nukentėjusiąją pavėsinėje spardė, nebėra pagrindo pripažinti, kad A. S. grasinimus lydėjo konkretūs V. L. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiąją. Tuo pačiu nebėra pagrindo teigti, kad V. L. buvo šalia, kai A. S. grasino nužudyti N. Ž..

Kaltinamajam neatlikus veiksmų, atitinkančių grasinimo nužudyti sudėtį, jis dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis (kaltė) pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, ar asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Remdamasis kaltinamojo paaiškinimais, teismas sprendžia, kad jo veiksmai visų pirma buvo atsakas į nukentėjusiosios netinkamą elgesį – sukeltą konfliktą įstumiant jo seserį į tvenkinį. Savo veiksmais kaltinamasis siekė anaiptol ne demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, o atkeršyti nukentėjusiajai už jos neprideramą elgesį su jo seserimi. Įvykio dalyviai buvo susirinkę privačioje sodyboje, tarpusavyje pažįstami arba vienos šeimos nariai, kurių santykiai dėl tam tikrų priežasčių kupini priešiškumo, antipatiški. Elgtis nusikalstamai (mušti nukentėjusiąją) kaltinamąjį skatino vien asmeniniai motyvai.

Taigi faktinės aplinkybės nerodo esant kaltinamojo tiesioginę tyčią sutrikdyti viešąją tvarką. Nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, todėl V. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajam inkriminuotas necenzūrinių žodžių vartojimas bendrame kontekste galėtų būti traktuojamas kaip nedidelis chuliganizmas, užtraukiantis administracinę atsakomybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Pripažinta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika (BK 138 str. 1 d.) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.); nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). V. L. ne kartą teistas (2 t., 18-19, 30-35 b. l.); vėl nusikalto neišnykus paskutiniam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). V. L. baustas administracine tvarka (daugiausia už KET ir viešosios tvarkos pažeidimus; 2 t., 21-28 b. l.), turi galiojančią nuobaudą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, paskutinį sykį baustas 2013 m. vasario 19 d.). Telšių r. savivaldybės administracijos Telšių m. seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi (1 t., 68 b. l.). Kaltinamasis yra vedęs, augina mažametį vaiką, dirba pagal verslo liudijimą (3 t., 61, 79, 112, 124-125, 127 b. l.). Yra įtrauktas į UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ pacientų registrą; jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., 73 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Dar viena kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvardinta tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš asmens blaivumo testo (2 t., 15 b. l.) matyti, kad netrukus po įvykio, t. y. 2011 m. liepos 9 d. 4²⁷ val., V. L. užfiksuotas lengvas – 1,09 %o – girtumo laipsnis. Neblaivumas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tik tada, jei jis turėjo tiesioginės įtakos veikos padarymui, t. y. nusikalstamo sumanymo susiformavimui ir realizavimui. Konfliktas pasiekė apogėjų (t. y. prasidėjo smurtas prieš nukentėjusiąją) dėl senesnių nesutarimų, kuriuos neteisėtas nukentėjusiosios elgesys prieš S. L. tik paaštrino, todėl kaltinamojo girtumas nelaikomas sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe.

Už nesunkų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (61 str. 1-2 d.).

Viena vertus, bylos aplinkybės liudija apie atsitiktinį, nuo konkrečios situacijos priklausomą veikos pobūdį, kurį, kaip minėta, išprovokavo nukentėjusiosios elgesys. Kita vertus, nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė smūgius ne tik į įvairias kūno vietas, bet mažiausiai du smūgius į gyvybiškai (ir estetiškai) svarbią kūno dalį – veidą, kas ir sąlygojo veikos kvalifikavimą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai rodo didesnį kaltinamojo grubumą, brutalumą, nesiskaitymą su žmogaus sveikata. Todėl, teismo įsitikinimu, švelnesnėmis rūšimis negu laisvės atėmimo bausmė bausmės tikslai nebus pasiekti (BK 56 str. 1 d.). Laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas artimas sankcijos vidurkiui.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 11, 12 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 031,46 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (2 t., 137-138 b. l.). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 197,14 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (3 t., 30-31 b. l.). Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, vėliau kreipėsi į UAB „S. b.“ specialistus, lankėsi pas šeimos gydytoją; už 197,14 Lt pirko medikamentų.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, tris dienas praleido ligoninėje, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Gėdijosi savo išvaizdos, nesirodė viešose vietose, nes dėl sužalojimų veidas buvo nusėtas mėlynėmis, ištinęs. Iki šiol jaučia neigiamas smurtinių veiksmų pasekmes: galvos svaigimą ir skausmą, krūtinės, nugaros bei kaklo skausmus. Nurodo, kad po įvykio medikai diagnozavo nerimo sindromą, padidėjo kraujospūdis; tapo jautresnė, greičiau pavargsta, iki šiol geria vaistus. Priteistiną neturtinę žalą vertina 15 000 Lt.

Nukentėjusiosios pateikti gydytojo išrašyti receptai ir mokėjimo kvitai (3 t., 33-39 b. l.) patvirtina, kad išlaidos vaistams pagrįstos ir sudaro 197,14 Lt, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama visiškai.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Kaip minėta, nukentėjusiajai dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimo metu ir vėliau nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, išgyveno įvairius nepatogumus. Dėl sužalojimų veido srityje kurį laiką nukentėjusioji vengė viešumo, apribotos jos bendravimo galimybės. Taip pat savaime suprantama, kad dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė baimę, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas tyčinis, tačiau kaltinamojo veiksmai buvo impulsyvūs, iš anksto nesuplanuoti; jo elgesį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, išprovokavo ji pati (CK 6.282 str. 1 d.). Įvertinus šias teisiškai reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiajai priteisiama 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

V. L. išteisinti dėl kaltinimo, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. L. išteisinti dėl kaltinimo, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. L. 1 031,46 Lt (vieno tūkstančio trisdešimt vieno lito 46 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. L. 197,14 Lt (vieno šimto devyniasdešimt septynių litų 14 ct) turtinės ir 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. Ž. civilinio ieškinio dalį atmesti.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.