Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei, atsakovo V. J. (J.) atstovui advokatui Arūnui Cibulskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. J. (J.) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovas V. J. (J.), a k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko K. J. (J.), gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Byloje pateiktas mirties įrašas patvirtina, kad K. J. motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

13. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

16. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnybai šeima žinoma nuo 2020 metų, kuomet 2020 m. gegužės 6 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko tėvams girtaujant namuose sukonfliktavus ir smurtaujant vienas kito atžvilgiu. Šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą paimti vaiką K. J. (J.) iš tėvų J. J. ir V. J. (J.). 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. (J.) nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas vyresnysis brolis D. J. (J.), berniuko globos vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje.

18. Po teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš tėvų bei laikinosios globos nustatymo, nepilnamečio motina mirė (duomenys neskelbtini), o vaiko tėvas nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti vaiką. 2022 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių rajono savivaldybės socialinės paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane nurodoma, kad atsakovas minimaliai vykdė 2022 m. kovo 7 d. pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, su socialine darbuotoja bendrauja, tačiau nepriima siūlomos specialistų pagalbos, atsisako dalyvauti pozityvios tėvystės ugdymo mokymuose bei psichologų konsultacijose, atsakovas bendrauja su sūnumi, tačiau nebendrauja su vaiko laikinuoju globėju, neteikia išlaikymo. 2022 m. rugsėjo 19 d. Pagalbos plane nurodoma, kad atsakovas sutinka ir neprieštarauja, kad sūnus gyventų su broliu D. J. (J.) ir jis taptų nuolatiniu globėju, nes mano, kad vaikui ten sudarytos geresnės sąlygos augti. Įvardino, kad norėtų, jog sūnus pas jį galėtų atvykti pasisvečiuoti. 2022 m. rugsėjo 19 d. atvejo vadybos posėdyje socialinė darbuotoja O. Š.-Ž. nurodė, jog apsilankymų atsakovo namuose metu nefiksuota atsakovo alkoholio vartojimas. Atsakovas darbuotojai yra nurodęs, jog jis vartoja vaistus, mažinančius potraukį alkoholiui. Namai tvarkingi, sąlygos sūnui svečiuotis yra tinkamos. Atsakovas savo poreikiams užsidirba neoficialiai.

19. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, ieškovės atstovės ir atsakovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad nuo to laiko, kai nepilnamečiui vaikui 2022 m. kovo 3 d. buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovas yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovas tinkamai nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų, tinkamai nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nors su sūnumi dažnai bendrauja, domisi jo pasiekimais, kartais susitinka. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas norėtų susigrąžinti sūnų ir ne kartą yra teigęs, jog ketina susitvarkyti reikalus ir atvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) bei būti kuo arčiau sūnaus, tačiau sprendimo priėmimo metu, norai išlieka deklaratyviais ir neįgyvendintais. Atsakovas niekur nedirba, gyvena iš neoficialiai uždirbamų pajamų. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, nepriima specialistų pagalbos ir nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaiko į šeimą. Šie duomenys, vertinant juos sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovas šiai dienai nėra pasirengęs tinkamai pasirūpinti K. J. (J.) tinkamu auklėjimu bei priežiūra. Netgi priešingai, pats pripažįsta, kad sūnui laikinojo globėjo šeimoje yra sudarytos tinkamesnės gyvenimo sąlygos nei galėtų sudaryti atsakovas.

20. Atsakovas atsiliepime sutiko su pareikšto ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėms, sutiko su ieškinio reikalavimais, jų neginčijo, juos pripažino. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovas.

21. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovams pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovai pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

22. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra iš visiškai nusišalinę nuo sūnaus priežiūros ir jo atžvilgiu tėvo valdžios iš viso neįgyvendina, neteikia jam išlaikymo, tik nuolat bendrauja. Taip pat nėra duomenų, kad situacija greitu metu gali pasikeisti ir tėvas susigrąžins sūnų į savo šeimą. Tačiau atsakovas nėra visiškai nutraukęs ryšio su sūnumi. Atsakovas yra nurodęs, kad nėra pajėgus sūnui užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų kaip vaiko globėjas, todėl dėl gerovės sutiko, kad K. būtų globojamas brolio šeimoje, sutiko teikti vaikui išlaikymą. Taip pat nori su vaiku bendrauti ir kad jis kartais svečiuotųsi jo namuose. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovo V. J. (J.) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. J. (J.) atžvilgiu.

23. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

25. Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo K. J. (J.) gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinu globėju. Iš byloje pateikto 2022 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos rašto Nr. 1SD-9709, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2022 m. spalio 13 d. rašto Nr. SD-55 ir 2022 m. rugsėjo 19 d. Pagalbos plano matyti, kad laikinasis globėjas tinkamai prižiūri nepilnametį. Byloje nėra duomenų, kad laikinasis K. J. (J.) globėjas nesutiktų būti šio vaiko globėju globėju.

26. Nustačius, kad nepilnamečio tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, neįgyvendina tėvo valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, o laikinasis globėjas tinkamai atlieka laikinojo globėjo pareigas, vaikas globėjo namuose gyvena ilgą laiką, santykiai su globėju yra šilti, artimi, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, prašymų, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio K. J. (J.) gyvenamoji vieta iki nuolatinės globos paskyrimo nustatytina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinu globėju.

Dėl išlaikymo priteisimo

27. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

28. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui K. J. (J.) po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka.

29. Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iš atsakovės. Šiuo atveju ieškovo reikalaujamo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 840,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 633,00 Eur, todėl, atėmus vaikui mokamą universalią išmoką 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis yra apie 274,00 Eur). Tačiau atsižvelgdamas, kad atsakovas niekur nedirba bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, teismas ieškovo reikalavimą tenkina.

31. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

34. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. ATP-C-2023-02029, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

35. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovo V. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko K. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinojo globėjo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-13) iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Laikinąjį globėją skirti nepilnamečiam vaikui K. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo administratoriumi.

Sprendimo dalis tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.