Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. M. B. ir M. S. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. B. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio M. P. R. B. mirties 2021 m. sausio 27 d.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. ji sudarė santuoką su M. P. R. B. B., Esekso grafystėje, Jungtinė Karalystėje, 2009 m. kovo 25 d. apie tai buvo padarytas įrašas santuokos metrikų knygoje Vilniaus miesto CM skyriuje. Sutuoktiniai visą laiką, po santuokos sudarymo, gyveno Jungtinėje Karalystėje, kadangi turėjo namą, tačiau tarpusavio susitarimu buvo nusprendę grįžti į pareiškėjos gimtinę, t. y. Lietuvos Respubliką. Šiuo pagrindu, sutuoktiniai, sudarytos santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjos sutuoktinis M. P. R. B. mirė nuo plaučių pneumonijos, nustačius COV1D-19 virusą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties, sunkiai išgyvenusi netikėtą sutuoktinio mirtį, nusprendė grįžti į Lietuvos Respubliką, kaip ir buvo susitarę su sutuoktiniu. Tačiau grįžti sekėsi sunkiai, kadangi iš Jungtinės karalystės skrydžiai buvo atšaukiami į Lietuvos Respubliką dėl visame pasaulyje esančio COV1D-19 viruso ir jo atmainų. Pareiškėjai pavyko grįžti tik 2021 metų rugsėjo mėnesį. Taigi, po vyro mirties, pareiškėja nesikreipė nei į notarą, nei į teismą, dėl turimo nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, kadangi dėl teisinių žinių neturėjimo manė, jog santuokos metu įgytas turtas, po vieno iš sutuoktinių mirties, savaime pereina kitam sutuoktiniui. Be to, pareiškėja ilgus metus gyveno Jungtinėje Karalystėje su sutuoktiniu, todėl nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl turimo turto Lietuvos Respublikoje ir tam yra skirtas laikotarpis, t. y. 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Tai reiškia, kad po M. P. R. B. mirties paveldėjimo byla notarų biure dėl turimo nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo užvesta. Pareiškėja nurodo, kad termino atnaujinimas yra formalumas, kurio jai reikia, kad galėtų pagal įstatymą paveldėti visą sutuoktinio paliktą turtą. Pažymėjo kad pareiškėja E. B. yra pirmos eilės įpėdinė, santuokos metu sutuoktiniai vaikų neturėjo, tačiau miręs sutuoktinis turėjo du pilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos: P. M. B. (sūnų), ir M. S. (dukrą). Šie vaikai visą gyvenimą gyveno užsienyje, nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir niekada ir nereiškė pretenzijų dėl tėvo turimo turto, kadangi su pareiškėja gerai sutaria ir šio minimo nekilnojamo turto jiems nereikia, kadangi neketina atvykti į Lietuvos Respubliką. Svarbu paminėti, jog pareiškėja dėl šio turto ginčų niekada nėra turėjusi, o paveldėjimo byla po M. P. B. mirties Lietuvos Respublikoje apskritai nebuvo užvesta, niekas kitas jo turto dalies nepaveldėjo, todėl toks termino atnaujinimas nė vienam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų padarinių.

Suinteresuoti asmenys P. M. B. ir M. S. atsiliepimų į pareiškimą nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai 2021 m. lapkričio 4 d.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. vasario 8 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkinamas, terminas atnaujinamas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad 2021 m. sausio 27 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis M. P. R. B., po jo mirties liko paveldimas turtas, kadangi sutuoktiniai santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą: 2020 m. birželio 8 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. lapkričio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 124/285 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV-5716 įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 19KU-3962 įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėja į notarų biurą nesikreipė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei pareiškime nurodytas aplinkybes, t. y., tai, kad pareiškėja neturi teisinių žinių, po sutuoktinio mirties buvo įsitikinusi, jog santuokoje įgytas turtas savaime pereina kitam sutuoktiniui, į tai, kad pareiškėja gyvena užsienyje, jos sutuoktinis mirė pasaulyje paskelbtos pandemijos metu, dėl kurios buvo apribotas išvykimas iš savo gyvenamosios vietos, sprendžia, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo teisės į palikimą įgyvendinimui. Teismas pažymi, kad šiuo atveju terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, kiti mirusiojo įpėdiniai dėl pareiškėjos pareiškimo prieštaravimų nepareiškė.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo praleistas nežymiai, prieštaravimų, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos pareiškėjos kaip įstatyminės įpėdinės teisės priimti palikimą.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. P. R. B. (gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. sausio 27 d., mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus