Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-20 · Administracinė byla Nr. I-3056-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
I-3056-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00006-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
D.E.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3056-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00006-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D.E. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, jam priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 3) nurodė, jog jis nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje karantino kameroje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Paaiškina, jog karantino kameroje laikomų nuteistųjų skaičius kito, svyravo nuo 10 iki 21. Teigia, jog karantino patalpoje buvo įrengti 2 unitazai, 2 praustuvės, 2 dušai, todėl norint jais pasinaudoti, tekdavo labai ilgai laukti. Akcentuoja, jog jam nuolat trūko privatumo. Mano, jog tokios laikymo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme. Pabrėžia, jog itin mažą vienam asmeniui tenkantį kameros plotą dar labiau mažino joje esantys baldai ir įrenginiai. Paaiškina, jog dėl perpildytų kamerų jam dieną ir naktį trūko oro. Teigia, jog kameroje būdavo laikoma tiek nuteistųjų, kad negalėdavo susėsti prie stalo, valgyti tekdavo sėdint lovoje. Mano, jog tokios sąlygos prieštarauja higienos normoms, yra žeminančios orumą ir garbę. Dėl šių veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį stresą, pergyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, Pravieniškių PN), atsiliepime į skundą (b.l. 7-11) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose 2-ame sektoriuje, karantino patalpose nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., kuriose įrengta 13 miegamųjų vietų, 40,69 kv.m. ploto. Paaiškina, jog teisės aktai nenustato pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kiek konkrečiu laiku buvo patalpinta nuteistųjų, todėl šių duomenų nepateikia. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog iš gyvenamojo ploto turi būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Akcentuoja, jog karantino patalpos buvo aprūpintos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Paaiškina, jog karantino patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, o pareiškėjas dėl netinkamos mechaninės sistemos darbo į Pataisos namų administraciją nesikreipė. Teigia, jog 2-ojo sektoriaus karantino patalpų prausykloje įrengtos 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai, sanitariniame mazge – 4 unitazai. Paaiškina, jog sanitarinio mazgo vietos atskirtos sienomis iki lubų, durų nėra, tačiau priešais yra siena, todėl privatumas sąlyginai buvo užtikrintas. Pabrėžia, jog ginčo laikotarpiu karantino patalpos nebuvo tikrintos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nesikreipė į atitinkamas institucijas, todėl mano, jog jo teiginiai dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, yra nepagrįsti. Akcentuoja, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę, nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, taip pat asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis dėl sveikatos pablogėjimo. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN karantino kameros tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, emocinius stresu, pergyvenimais, garbės ir orumo pažeminimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN kameros tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Pravieniškių PN karantino kameros patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, netinkamo aprūpinimo kietuoju inventoriumi, higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, privatumo neužtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Iš aukščiau nurodytos LVAT praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovo nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).

Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN į bylą pateikė duomenis, jog pareiškėjas 2-ame sektoriuje buvo kalinamas karantinio patalpose, 40,69 kv.m., kurioje įrengta 13 miegamųjų vietų (b.l. 1519). Atsakovės atstovas nurodo, kad pataisos įstaiga neturi teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kiek kiekvienoje patalpoje atitinkamai buvo patalpinta nuteistųjų, todėl nepateikė duomenų, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 21 nuteistųjų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus apie kamerose asmeniui tenkantį plotą, taip pat ir laikotarpius, kuriais asmenys buvo laikomi tokiose kamerose, tenka atsakovės atstovui, todėl nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu 2-ame sektoriuje karantino kameroje buvo laikoma iki 21 nuteistųjų, teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis. Taigi atlikus aritmetinius skaičiavimus (40/69/21 = 1,9 kv.m.), akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko mažesnė ploto norma, nei nustatyta Taisyklių 11¹.2. punkte, todėl šioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovės veikimas.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto – visu ginčo laikotarpiu, t.y. 53 paras nebuvo užtikrinta ploto norma, turinti tekti asmeniui, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis. Pripažinus, kad kamerų tipo patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintos Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš aplinkybių, jog karantino kamera nebuvo tinkamai aprūpinta kietuoju inventoriumi, maistą tekdavo valgyti sėdint lovoje, laikant rankose, kadangi visi nuteistieji netilpo prie stalo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respulbikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Normos), gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta: stalas - 1 vnt., taburetė ir suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui ir t.t. Pareiškėjas pats neneigia, kad stalas buvo įrengtas, tačiau dėl per didelio nuteistųjų kiekio nebuvo sudaryta galimybė sėdėti prie stalo. Teismas sprendžia, jog pagal nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, galėjo susidaryti situacija, kada asmenys netilpdavo sėdėti prie stalo, nes nustatytas ploto pažeidimas, todėl minėtos aplinkybės taip pat vertinamos Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo mechaninės ventiliacijos.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b.l. 8, 19), jog karantino patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog nebuvo galimybės išvėdinti patalpas, jose nuolat trūko oro, yra deklaratyvūs, pareiškėjas pats nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, jog oro judėjimo greitis yra netinkamas, todėl patalpoje trūko gryno oro. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos karantino kameroje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš nepakankamo sanitarinių mazgų Pataisos namuose karantino kameroje įrengimo, taip pat privatumo neužtikrinimo jais naudojantis.

Normose numatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas) ir praustuvė – 1 kompletas. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo įrengti 2 klozetai, 2 praustuvės, atsakovės atstovo duomenimis – 3 praustuvės, 4 unitazai. Taigi, nors šie duomenys skiriasi, tačiau vertinant teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl sanitarinių mazgų skaičiaus netinkamo įrengimo.

LVAT praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.).

Iš 2019 m. sausio 28 d. Ūkio skyriaus pažymos (b.l. 19) nustatyta, kad 2–ojo sektoriaus karantino patalpų prausykloje sanitarinio mazgo vietos yra atskirtos sienomos iki lubų, durų nėra, tačiau priešais yra siena. Pripažįstama, kad privatumas užtikrinamas sąlyginai. Iš pateiktų fotonuotraukų, kurios pareiškėjo nuomone, ne visos yra atitinkančios realybę, nes pateiktos 27 būrio patalpų fotonuotraukos (kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas), teismo vertinamos tos, kurios pareiškėjo nuomone atitinka karantino kamerose esančią situaciją. Nuotraukose (b.l. 41, 42) pateikta situacija, iš kurios matyti, jog unitazai atskirti sienelėmis iki lubų, tačiau durų nėra įrengta. Teismas vertina, jog toks įėjimas į sanitarinį mazgą, nelaikytinas tinkamai užtikrinantis asmens privatumą, todėl 53 paras galėjo būti pažeista pareiškėjo teisė, neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nustatytų pažeidimų – privatumo neužtikrinimo besinaudojant sanitariniu mazgu, taip pat minimalaus ploto neužtikrinimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN būtų vykdę teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į pažeidimo trukmę (53 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, tiek pat laiko neužtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 2000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo D.E. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui D.E. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė