Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. S., T. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., 03.58 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovas M. S., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo atsakovui T. B. priklausančią transporto priemonę „T.C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kieme nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, ko pasekoje trenkėsi į du stovinčius automobilius „R. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino.

7. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas T. B..

8. Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą regreso teise kompensavus transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padarytą žalą.

9. Nustatyti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (sugadinimai) - bagažinės dangtis, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės žibintas.

10. Eismo įvykio informacijoje ROIK: 07-20-951236 nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ji nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

11. Nukentėjęs asmuo D. J. dėl minėto eismo įvykio 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pranešimą apie eismo įvykį-pretenziją, o 2020 m. rugsėjo 22 d. ir prašymą išmokėti išmoką. Nuostolių nustatymo tikslu, taikant individualų vertinimą atliktas kilnojamo turto (transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas ir pateikta ataskaita Nr. A20100201, jog transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo (su PVM) buvo 4550 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (su PVM) sudaro 6130 Eur, be PVM – 5060 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 1516 Eur. Pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai. Žalos skaičiavimo išvada (žalos bylos Nr. AYA08076572) nustatyta, kad trečiajam asmeniui D. J. dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų padaryta žala – 3155 Eur.

12. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2018 m. kovo 7 d. tarp ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau ir Biuras) ir akcinės draudimo bendrovės (toliau ir ADB) „Gjensidige“ sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. GJELT-45(2018), kuria susitarta dėl žalos administravimo paslaugų teikimo ir apibrėžiama Biuro (ieškovo) kompetencija priskirtų žalų administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, turintiems teisę į draudimo išmoką tvarka ir sumokėtų draudimo išmokų atlyginimo ir atsiskaitymo už Biuro (ieškovo) žalų administravimą tvarka (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas).

13. Šiuo atveju ADB „Gjensidige“ veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir 2020 m. lapkričio 9 d. atlygino ją, nukentėjusiam asmeniui D. J. išmokėdama 3155 Eur dydžio draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas Nr. 496742).

14. Paslaugų teikimo sutarties 2.1.2 punktu ieškovas įsipareigojo atlyginti ADB „Gjensidige“ faktiškai išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims neviršijant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų draudimo sumų. Vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.2 punkto nuostatas ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą 3155 Eur draudimo išmoką (2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2005300000, mokėjimo paskirtis – draudimo išmokų kompensavimas (34948,91 Eur)).

15. Nustatyta, kad ieškovas siuntė atsakovams 2020 m. sausio 7 d. pretenzijas Nr. S-402-21-(4.11.) ir Nr. S-401-21-(4.11.) dėl 3155 Eur grąžinimo (Bylos Nr. 2012027733), prašydamas per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos sumokėti aukščiau nurodytą sumą. Kadangi ieškovui žala neatlyginta, todėl prašo priteistą šią sumą solidariai iš abiejų atsakovų.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovui T. B. ir kad vairuodamas minėtą transporto priemonę atsakovas M. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu padaryta žalos trečiajam asmeniui. Byloje taipogi nekilo ginčo dėl apskaičiuotos ir trečiajam asmeniui išmokėtos žalos dydžio bei ieškovo regreso teisės (teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl išmokos draudimo kompanijai).

17. Atsakovas M. S. atsiliepimo, paaiškinimų ar priešpriešinių įrodymų neteikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu sutinka.

18. Atsakovas T. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad nėra pagrindo jo solidariajai atsakomybei kilti, nes jis nedavė sutikimo naudoti jam priklausančią transporto priemonę nepilnamečiui M. S. ir nesudarė tam sąlygų. Be to, atsakovas T. B. įrodinėjo, kad eismo įvykio dieną buvo atlikęs įmoką už transporto priemonės privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau ir TPVCAPDĮ).

20. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras (ieškovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

21. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo – transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

22. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

23. Ieškovas teigia, kad kompensavo eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, nes įvykio kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, t. y. atsakovui T. B. priklausanti transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

24. Atsakovas T. B. pateikė rašytinius įrodymus - transporto priemonės „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo polisą, mokėjimo nurodymą. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodyta jos sudarymo data – 2020 m. rugpjūčio 2 d., 1.3. punkte „Draudimo sutarties terminas“ nustatyta sutarties pradžia – 2020 m. rugpjūčio 10 d. 00.00 val. Atsakovo T. B. pateiktame draudimo polise nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, nors eismo įvykio dieną (2020 m. rugpjūčio 7 d.) T. B. buvo sudaręs draudimo sutartį ir sumokėjęs pirmą draudimo įmoką (2020 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas, Sutarties 1.5.2. punktas), sutartyje numatyta, kad draudimo apsauga įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 10 d., t. y. jau po eismo įvykio. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakydama į teismo klausimą patvirtino, kad T. B. susipažino su civilinės atsakomybės sutartimi ir žinojo nuo kada draudimas galioja.

25. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateiktas išrašas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės, kurioje be kitų duomenų, taip pat kaupiami duomenys apie įprastines ir pasienio draudimo sutartis bei draudimo liudijimus (draudimo liudijimo numeris, draudimo sutarties galiojimo laikotarpis (jei draudimo liudijimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, turi būti nurodoma draudimo apsaugos galiojimo pabaigos data), draudiko pavadinimas ir kita informacija, įrašoma draudimo liudijime) (TPVCAPDĮ 28 straipsnis). Pateikti duomenys patikimai pagrindžia, jog transporto priemonės „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d., t. y. eismo įvykio dieną transporto priemonė nebuvo drausta. Iš draudimo bazės duomenų nustatyta, kad T. B. sudarydavo trumpalaikes, vieną mėnesį galiojančias minėtos transporto priemonės draudimo sutartis. Tarp laikotarpių, kada galiodavo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, dažnai susidarydavo laikotarpiai, kai transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo T. B. atstovės teiginiai dėl galimai įsivėlusios klaidos sudarant transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsakovas T. B. neįrodė, kad eismo įvykio metu transporto priemonė „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

26. Kadangi transporto priemonė „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta, ieškovas prašo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę.

27. Įstatymas numato, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje.

28. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygina šio asmens padarytą žalą, todėl įgija atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

29. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymi, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

30. Nustačius, kad atsakovas T. B. nevykdė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytos pareigos savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, spręstina dėl atsakovui T. B. kaip transporto priemonės savininkui, įstatyme nustatytų teisinių pasekmių – civilinės atsakomybės taikymo.

31. TPVCAPDĮ nedetalizuoja transporto priemonės savininko ar kalto dėl eismo įvykio asmens civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Taigi, tiek transporto priemonės savininko, tiek asmens, atsakingo už eismo įvykį, atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė.

32. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kaltė yra preziumuojama, kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti ieškovas.

33. Pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Naujausioje Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Kadangi TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

34. Eismo įvykio dieną transporto priemonė „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvoje. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. Įstatyme numatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokią išvadą teismas daro remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, kurių atsakovas T. B. neginčijo. Todėl konstatuotina, kad atsakovo T. B. neteisėti veiksmai įrodyti.

35. Atsakovo M. S. neteisėtus veiksmus įrodo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1076-963/2020, kuriuo M. S. pripažintas kaltu dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., 3.58 val., Debreceno g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės jo vairuoti. Kieme nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, ko pasekoje trenkėsi į du stovinčius automobilius. Automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas apie tai policijai, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių administracinį nusižengimą, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Nutarimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

36. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju žala yra ieškovo išlaidos (nuostoliai), patirtos išmokant 3155 Eur sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai draudimo bendrovei. Atsakovai neginčijo ieškovo patirtų nuostolių (žalos) dydžio. Ieškovo nuostolius pagrindžia turto vertinimo ataskaita su remonto vertės sąmata, žalos skaičiavimo išvada, pateikti mokėjimo nurodymai. Teismas konstatuoja, kad tiek žalos faktas ir jos dydis (3155 Eur) yra įrodyti.

37. Įstatyme numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos teismas pažymi, kad tiek atsakovo M. S. neteisėti veiksmai sukeliant eismo įvykį, kurio metu apgadintas kitų asmenų turtas, tiek atsakovo T. B. neteisėtas neveikimas neapdraudžiant jam priklausančios transporto priemonės lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. jei atsakovas T. B. būtų apdraudęs transporto priemonę ar atsakovas M. S. nepažeidęs Kelių eismo taisyklių, pareiga mokėti žalos atlyginimo išmoką ieškovui nebūtų kilusi ir ieškovas nebūtų patyręs žalos.

38. Minėta, jog kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga preziumuojama. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

39. Atsakovas M. S. savo kaltės neginčijo ir kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų neteikė.

40. Spręsdamas dėl atsakovo T. B. kaltės teismas vadovaujasi naujausiais Kasacinio teismo išaiškinimais. Pasisakydamas dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko atsakomybės Aukščiausias Teismas išaiškino, kad TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Jei transporto priemonės savininkas įrodys, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, jis paneigs savo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

41. Atsakovas T. B. laikėsi pozicijos, kad nėra kaltas dėl žalos ieškovui kilimo, nes nedavė sutikimo naudoti jam priklausančią transporto priemonę nepilnamečiui M. S. ir nesudarė tam sąlygų. Sutikti su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo. Nustatyta, kad atsakovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir šios transporto priemonės raktą be jokių pagrįstų priežasčių buvo patikėjęs kitam asmeniui. Neturėdamas transporto priemonės rakto savo žinioje bei laikydamas transporto priemonę ne savo gyvenamosios vietos kieme, atsakovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai ir toks atsakovo T. B. elgesys neatitinka protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standarto. Atsakovas T. B. nepateikė jokių įrodymų, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų ir savo kaltės nepaneigė. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovas T. B. kaltės prezumpcijos nenuginčijo.

Dėl prašymo atleisti atsakovą T. B. nuo civilinės atsakomybės

42. Atsakovo T. B. atstovė prašė atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad atsakovas M. S. prieš atsakovo T. B. valią slapčia paėmė transporto priemonės raktą ir pasinaudojo atsakovui T. B. priklausančia transporto priemone savininkui nežinant. Jos manymu T. B. nedavė sutikimo naudoti jam priklausančią transporto priemonę nepilnamečiui M. S. ir nesudarė tam sąlygų.

43. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Taigi, civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodomas bent vienas iš minėtame CK straipsnyje nurodytų pagrindų. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis).

44. Galimybė netaikyti civilinės atsakomybės didesnio pavojaus šaltinio valdytojui numatyta CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

45. Kasacinis teismas, remdamasis kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).

46. Nagrinėjamoje byloje atsakovas T. B. pagrindą netaikyti jam civilinės atsakomybės siejo su neteisėtu jam priklausančios transporto priemonės užvaldymu. Atsiliepime atsakovas T. B. nurodė, kad jis dirba užsienyje, 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas grįžo iš užsienio ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo izoliacijoje. Jam priklausanti transporto priemonė „T. C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš atsakovui išvykstant į užsienį buvo palikta draugės V. S., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme. Raktą atsakovas patikėjo V. S.. Transporto priemonė buvo V. S. daugiabučio namo kieme ir atsakovo izoliacijos laikotarpiu. Atsakovas nurodo, kad jo draugės sūnus M. S., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, žinodamas, kad transporto priemone T. B. jam naudotis neleistų, neinformavęs ir neatsiklausęs transporto priemonės savininko, o taip pat savo motinos, prieš atsakovo T. B. valią slapčia paėmė transporto priemonės raktą, pasinaudojo atsakovui T. B. priklausančia transporto priemone ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė.

47. Naujausioje Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl neteisėto užvaldymo įtakos neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės taikymui pažymėta, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

48. Šios bylos kontekste aktualu, jog atsakovas būdamas transporto priemonės savininkas, taigi, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), ne tik nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kad jam priklausančia transporto priemone nebūtų pasinaudota jam nežinant. Kaip nurodė pats atsakovas, transporto priemonės raktą jis buvo patikėjęs draugei V. S.. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl perdavė raktą kitam asmeniui, kai transporto priemone nebuvo galima naudotis dėl to, kad ji nebuvo apdrausta, jai neatlikta techninė apžiūra. Taigi, konstatuotina, kad teisėtas naudojimasis transporto priemone buvo negalimas, tačiau atsakovas būdamas didesnio pavojaus šalinio valdytoju nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad transporto priemone nebūtų pasinaudota prieš jo valią. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad transporto priemonė dalyvauti viešame eisme negali, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių, kad niekas negalėtų pasinaudoti transporto priemone prieš jo valią.

49. Nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl pagrindų atleisti atsakovą T. B. nuo atsakomybės teismas pažymi ir tai, kad perduodamas transporto priemonės raktą kitam asmeniui atsakovas sudarė realias galimybes naudoti jam priklausančią transporto priemonę kitiems asmenims. Pažymėtina, kad perleisdamas transporto priemonės raktą kitam asmeniui atsakovas T. B. neteko galimybės kontroliuoti, kad jo transporto priemone nebūtų pasinaudota jam nežinant. Toks elgesys vertintinas kaip itin neapdairus ir neatsakingas, atsakovas nesiėmė protingų priemonių, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.

50. Teismas atmeta kaip nepagrįstą T. B. atsiliepime nurodytą argumentą, jog net tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų kilusių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad jei transporto priemonė būtų drausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas neturėtų pagrindo reikšti reikalavimo atsakovui T. B., kaip ir nebūtų pagrindo spręsti dėl atsakovo T. B. atsakomybės.

51. Vadovaudamasis 47 sprendimo punkte nurodyta Kasacinio teismo praktika ir teismo pareiga transporto priemonės savininko elgesį vertinti kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, teismas sutinka su ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad galimai neteisėto transporto priemonės užvaldymo faktas neturėjo jokios įtakos T. B. galimybei vykdyti TPVCAPDĮ nustatytą pareigą – jeigu transporto priemonė būtų buvusi apdrausta, atsakomybė dėl minėtos pareigos nevykdymo jam nekiltų.

52. Teismas taip pat pažymi, kad tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovo T. B. atstovės nurodyta Klaipėdos apygardos teismo praktika (2020 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-568-253/2020, bei 2021 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-472-613/2021) neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas neturi pagrindo ja vadovautis. Civilinėje byloje Nr. 2A-568-253/2020 susiklostė situacija, kai transporto priemonė buvo neapdrausta, savininkas rengė ją eksplotacijai ir buvo palikęs salono išvalymui, tačiau automobilis dingo iš garažo, tačiau asmuo, kuriam automobilis buvo paliktas salono valymui, negalėjo paaiškinti, kaip jis dingo. Atsakovas vėliau sužinojo, kad žmogus, kuriam buvo paliktas saugoti jo automobilis, jį be leidimo paėmė ir padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo kitus žmones, o vėliau ir pats mirė. Kitoje byloje atsakovė (bendrovė) įrodinėjo, kad nėra transporto priemonės savininkė, o VĮ „Regitra“ duomenyse kaip valdytoja įrašyta dėl to, kad transporto priemonės savininkas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir negali būti įregistruotas kaip savininkas, todėl transporto priemonės registraciją formaliai atliko atsakovė. Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-472-613/2021 konstatuotas pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

53. Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

54. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, išklausęs byloje atsakovo atstovės paaiškinimus ir ištyręs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

55. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos 71 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), t. y. po 35,5 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo T. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir T. B. 3155 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3155 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Priteisti iš atsakovo M. S. 35,50 Eur (trisdešimt penkis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Priteisti iš atsakovo T. B. 35,50 Eur (trisdešimt penkis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.